- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-1152-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15000-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- I. M.
veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-32804-752/2025, pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Marijampolės apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M., prašydama pakeisti 2019 m. lapkričio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8052-305/2019 bei 2020 m. spalio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-3-01017-2020-6 nustatytą A. M. bendravimo su vaikais A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. T. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.
2. Atsakovas A. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 330,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų T. T. M. ir A. M. gyvenamąją vietą su atsakovu A. M.;
2.2. nustatyti laikiną ieškovės I. M. bendravimo su vaikais T. T. M. ir A. M. tvarką, pagal kurią:
2.2.1. Ieškovė kas antrą savaitgalį bendrauja su Vaikais, pasiimdama juos iš Vaikų gyvenamosios vietos 18-19 val., ir grąžindama juos į Vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18-19 val.;
2.2.2. Ieškovė turi teisę nuolat bendrauti su Vaikais bet kuriomis jai priimtinomis, telekomunikacinėmis priemonėmis, neribojant tokio bendravimo laiko, tačiau atsižvelgiant į Vaikų užimtumą ir dienos režimą;
2.2.3. Nukrypti nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos leidžiama Vaikų ligos atveju, Vaikams esant iš anksto suplanuotame renginyje, poilsinėje, pažintinėje ar kitokioje kelionėje ar dėl kitos svarbios priežasties, dėl kurios susitikimas vykti negali, o taip pat abiejų tėvų susitarimu arba Vaikų prašymu. Neįvykę susitikimai kompensuojami kitu šalių sutartu laiku;
2.2.4. Abiejų tėvų geranorišku susitarimu arba Vaikų prašymu, galima susitarti ir dėl kitokios bendravimo su Vaikais tvarkos bei laikotarpio;
2.2.5. Norėdama laikinai išvykti į užsienio šalį su Vaikais (turistinė ar poilsinė kelionė, giminaičių, draugų lankymas atostogų metu, kelionė Vaikų gydymosi tikslais ar pan.), Ieškovė iš anksto (ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatomos išvykos pradžios) apie tai privalo informuoti Atsakovą elektroniniu paštu ar SMS, nurodydama užsienio šalį, į kurią ketina vykti, planuojamos kelionės trukmę, tikslą, nakvynės adresą; analogišką pareigą informuoti Ieškovę apie planuojamą išvykimą į užsienio šalį su Vaikais turi ir Atsakovas.
2.3. priteisti nepilnamečiui sūnui T. T. M. iš ieškovės I. M. laikiną išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 270 Eur, šiuos pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į atsakovo A. M. atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank banke, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad lėšų tvarkytojas uzufrukto teise yra atsakovas A. M.;
2.4. priteisti nepilnametei dukrai A. M. iš ieškovės I. M. laikiną išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 270 Eur, šiuos pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į atsakovo A. M. atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank banke, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad lėšų tvarkytojas uzufrukto teise yra atsakovas A. M.
3. Prašymui pagrįsti atsakovas nurodė, kad vaikai su ieškove yra nesaugūs, jų prioritetiniai interesai yra pažeidžiami. Ieškovė neauklėja vaikų, nededa jokių pastangų, jog vaikai būtų lavinami, veiklūs, o ne vien leistų laiką daugiabučių kiemuose. Tuo tarpu atsakovo gyvenamoji aplinka yra itin tinkama vaikams, jų priežiūrai, auklėjimui bei saugumo užtikrinimui. Todėl gyvenimas su juo užtikrintų geriausius vaikų interesus bei saugią aplinką, turiningą laisvą laiką, higienos ir kitų būtinų įpročių formavimąsi.
4. Ieškovė su atsakovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Nurodė, kad atsakovas neįvardino tokių vaikų interesams keliančių grėsmę aplinkybių ir jų nepagrindė tokiais rašytiniais įrodymais, kurie leistų teismui vienareikšmiškai spręsti apie šioje situacijoje realiai egzistuojantį poreikį nedelsiant pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad byloje esantys duomenys teigiamai charakterizuoja ieškovę bei patvirtina, jog vaikams gyventi ir auginti sudarytos tinkamos sąlygos. Vaikai su tėvu norėtų bendrauti arba dalyvaujant tretiesiems asmenims, arba tik kas antrą, trečią savaitgalį, kas rodo, jog ir patys vaikai nenori gyventi su tėvu. Pabrėžė, kad atsakovas objektyviai neapgrindė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones o savo poziciją grindė tik subjektyvia, tikrovės neatitinkanti nuomone, reiškiant nepasitenkinimą ieškovės asmeniu, todėl vaikų perdavimas auginti atsakovui turėtų neigiamos įtakos vaikų psichologinei būklei.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Marijampolės apskrities skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo taikyti laikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, kad Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas vaikų atžvilgiu. Skyriaus vertinimu šiuo metu pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakeičiant nepilnamečių gyvenamąją vietą, nustatyti bendravimo tvarką tarp vaikų ir ieškovės nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 31 d. nutartimi atmetė atsakovo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo savo pareigas vaikų atžvilgiu, su vaikais elgiasi netinkamai, negeba jai rūpintis. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra tokio amžiaus, kad gali savarankiškai, sąmoningai išsakyti savo nuomonę jiems aktualiais klausimais. Nagrinėjamu atveju vaikai išsakė nuomones, kad su atsakovu gyventi nenorėtų.
8. Teismas nustatęs, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių būtinybę skubiai keisti nustatytą vaikų gyvenamąją vieta ir bendravimo su vaikais tvarką, padarė išvadą, kad atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrindo tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 144 straipsnis).
9. Teismas taip pat nurodė, kad nenustačius laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu, nebuvo pagrindo nustatyti ir laikinos bendravimo tvarkos pagal atsakovo pageidavimą bei tenkinti atsakovo prašymo dėl laikino išlaikymo iš ieškovės priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-32804-752/2025, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės nepasisakė dėl atsakovo pateiktų argumentų, ignoravo svarbias aplinkybes, didelę reikšmę suteikiant tik ieškovės nurodytoms aplinkybėms ir Skyriaus išvadai. Atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, kurie pagrindė jo nurodomas aplinkybes, tačiau teismas į juos neatsižvelgė, formaliai pasisakęs, jog atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių būtinybę skubiai keisti nustatytą vaikų gyvenamąją vieta ir bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė visiškai nesirūpina, jog vaikai bręstų kaip pilnavertiškos asmenybės, turiningai leistų laiką ir lavintų savo gabumus ar užsiimtų hobiais. Vaikai yra priversti grįžus iš ugdymo įstaigos patys susigalvoti ką veikti, kas lemia faktą, jog jie neleidžia laiko turiningai, kadangi jie nėra skatinami užsiimti jiems naudą nešančia veikla, kuri lavintų jų gabumus. Būtent vaikų neužimtumas ir ieškovės aplaidus požiūris, lėmė tai, kad įvyko itin traumuojantis įvykis, susijęs su sūnumi T. T. M., t. y. sūnaus atžvilgiu buvo panaudotas seksualinis smurtas / prievarta. Sūnus pats nurodė, jog su nusikaltimą padariusiu asmeniu jis nuėjo kartu, kadangi žaidė lauke, nes neturėjo ką veikti, dėl ko ir nusprendė eiti su vyriškiu. Po šio įvykio, ieškovė iš esmės nepadarė jokių išvadų, nekeitė savo elgesio ir požiūrio, kadangi praėjus vos savaitei po minėto įvykio, sūnus vėl niekieno neprižiūrimas lakstė po daugiabučių namų kiemus. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtina skubiai keisti nustatytą vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką. Vien faktas, jog vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu jau yra nustatyta su ieškove, nesudaro pagrindo spręsti, kad vaikų gyvenamoji vieta, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, negalėtų būti keičiama.
10.2. Civilinėje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie atsakovo, kaip tėvo, netinkamos valdžios panaudojimą vaikų atžvilgiu ar padarytus/daromus vaiko teisių pažeidimus, todėl nesuprantama dėl kokių priežasčių, didesnis prioritetiškumas buvo teikiamas ieškovei ir jos nurodytoms aplinkybėms, iš esmės neturint objektyvių duomenų, jog ieškovė gali geriau nei atsakovas užtikrinti geriausius vaikų interesus ir jais pasirūpinti. Teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybių, jog atsakovas vaikams gali suteikti lygiai tokias pačias, ar net geresnes gyvenimo sąlygas. Atsakovas kartu su savo sutuoktine ir jos vaikais gyvena name, kuris yra saugioje vietoje ? aplinkui yra kiti nuosavi namai, kuriuose gyvena jauni asmenys, taip pat, auginantys vaikus. Vaikai sutaria su atsakovo sutuoktinės vaikais, kartu su jais linksmai leidžia laiką, noriai bendrauja. Atsakovo vertinimu, vaikų geriausius interesus daug labiau atitiktų ir užtikrintų gyvenimas kartu su atsakovu, o ne ieškove. Tačiau teismas apie šiuos atsakovo pateiktus motyvus bei argumentus nepasisakė ir sprendžiamų klausimų kontekste nevertino.
10.3. Atsakovas pripažįsta, jog į vaikų nuomonę turi būti atsižvelgiama, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad vaikų nuomonė nėra visą lemianti ir teismas turi įvertinti ar vaikų nuomonė neprieštarauja jų pačių geriausiems interesams, kadangi akivaizdu, jog vaikai dažnu atveju gali nesuvokti situacijos rimtumo ir jiems kylančių grėsmių. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas savo praktikoje išaiškindamas, jog vaiko nuomonė yra ne visą lemianti. Vienoje iš bylų, kuomet kasacinis teismas pasisakė dėl vaiko nuomonės svarbos, sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas pasisakė, jog kuomet vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir tai, ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781-2023).
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. M. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovė nesilaikytų teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir kliudytų atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Pats atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, tokiu būdu silpnindamas savo ir vaikų ryšius, bei taip rodydamas savo neatsakingą požiūrį į teismo sprendimo vykdymą ir vaikų gerovę.
11.2. Apeliantas nepagrįstai reiškia nepasitenkinimą Skyriaus specialistų nuomone bei siekia, jog būtų nepaisoma vaikų norų ir nuomonės. Atsakovo siekis savo asmeniniams tikslams pasinaudoti šeimą ištikusiu skaudžiu įvykiu, kuomet T. T. M. atžvilgiu buvo pavartota seksualinė prievarta (dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas), kaltinant dėl to ne veiką padariusį asmenį, tačiau motiną ir nukentėjusįjį, patvirtina, kad atsakovas nesirūpina vaikų gerove ir siekia tik asmeninių tikslų. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į vaikų nuomonę – vaikai aiškiai ir motyvuotai nurodė santykių tarp jų ir tėvo esmę, taikomus netinkamus auklėjimo metodus ir savo požiūrį į bendravimą su tėvu. Vaikai savo nuomonę yra išdėstę aiškiai ir argumentuotai, jie suvokia aplinką ir geba išreikšti savo norus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog vaikų geriausi interesai yra užtikrinami su motina, su kuria vaikai gyvena tiek dabar, tiek ir nori toliau gyventi.
11.3. Tiek iš skundžiamos nutarties, tiek iš byloje esančių faktinių aplinkybių visumos matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių prašo atsakovas. Atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės yra analogiškos priešieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančio tėvo ir išlaikymo teikimo. Šie klausimai bus išspręsti išnagrinėjus bylą iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų atsakovo galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikams pilnavertiškai augti ir vystytis gyvenant pas jį.
Šalies argumentai
11.4. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad, jog „nėra jokių duomenų apie Atsakovo, kaip Tėvo, netinkamos valdžios panaudojimą Vaikų atžvilgiu ar padarytus / daromus vaiko teisių pažeidimus“. Pažymėtina, kad atskirajame skunde atsakovas nutyli faktines aplinkybes, rodančias, jog atsakovui itin trūksta socialinių įgūdžių, susijusių su tinkamu vaikų auklėjimu, jų parengimu savarankiškam gyvenimui. Šias faktines aplinkybes patvirtina tiek atsakovo smurtinis elgesys praeityje, konfliktiniai santykiai, kurie sprendžiami vaikų akivaizdoje su esama sutuoktine, jos pripažinimas, kad ji saugo vaikus nuo atsakovo, nesitvardymas vaikų akivaizdoje, pykčio rodymas, baimės sukėlimas vaikams, netipinių bausmių taikymas, pvz., vaiko uždarymas katilinėje, bei pačių vaikų pozicija, kad bendrauti su tėvu jie nori gana ribotai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė
13. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos nepilnamečio vaiku gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos pakeitimo bei laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
16. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos pakeitimo bei laikino išlaikymo priteisimo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8052-305/2019 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta ieškovės I. M. ir atsakovo A. M. santuoka bei patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, nustatyta ir skyrium gyvenančio tėvo – A. M. – bendravimo tvarka su vaikais A. M. ir T. T. M.
18. 2020 m. spalio 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-3-01017-2020-6 patvirtintas I. M. ir A. M. 2020 m. rugsėjo 9 d. susitarimas dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8052-305/2019 nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo.
19. 2025 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos pakeitimo, teigdama, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka realiai nėra vykdoma bei netenkina šalių bei neatitinka jų vaikų poreikių. Esminis ieškovės reikalavimas buvo nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrautų kas antrą šeštadienį nuo 12 iki 13 valandos, t. y. po 1 valandą, po to laiką ilginant iki 2 valandų, tačiau visada esant vaikų psichologui, vaiko teisių specialistui ir/ar atsakovei, kol vaikų psichologo nuomone ir jo rašytinės pažymos pagrindu būtų nustatyta, kad bent minimalus tėvo ir jo vaikų ryšys yra atkurtas, atsakovo elgesys nekelia pavojaus vaikų saugumui ir nekenkia jų interesams bei vaikai jaustųsi saugūs su tėvu net ir nesant šalia trečio asmens. Tokiu atveju tėvo bendravimas galėtų tęstis savarankiškai, vaikus kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 20 valandos iki sekmadienio 20 valandos atsakovui pasiimant iš jų gyvenamosios vietos su savimi ir po to pargabenant į jų gyvenamąją vietą.
20. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės pareikštu ieškiniu, pateikė priešieškinį, prašydamas pakeisti 2019 m. lapkričio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant su atsakovu, nustatyti naują bendravimo tvarką tarp nepilnamečių vaikų ir ieškovės I. M. tvarką, pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymą, nustatant, kad ieškovė teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 330 Eur per mėnesį. Kartu su priešieškiniu atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės atitinkančias priešieškinyje iškeltus reikalavimus, t.y. nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti jo pasiūlytą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bei priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iš ieškovės po 270 Eur kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių būtinybę skubiai keisti nustatytą vaikų gyvenamąją vieta ir bendravimo su vaikais tvarką.
21. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove (mama) nebeatitinka vaikų interesų, vaikai su ieškove yra nesaugūs, jų prioritetiniai interesai yra pažeidžiami. Ieškovė neauklėja vaikų, nededa jokių pastangų, jog vaikai būtų lavinami, veiklūs, turėtų tinkamus higienos įpročius. Atsakovo vertinimu vaikams gyvenant kartu su atsakovu, jis, geriau nei ieškovė, galėtų užtikrinti geriausius vaikų interesus. Ieškovė su tokiais atsakovo argumentais nesutinka, teigia, kad pats atsakovas kelia grėsmę vaikams, vaikai nenori gyventi su atsakovu, jo bijo, o ieškovė turi visas galimybes užtikrinti palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaikų vystymuisi, auklėjimui ir raidai, siekiant, kad jie būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taip pat pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo deklaratyvius teiginius dėl ieškovės nesirūpinimo vaikais.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, neturi pagrindo pritarti apelianto atskirajame skunde išdėstytiems argumentams.
23. Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. spalio 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl prašymo pakeisti laikinąsias apsaugo priemones, kurioje nurodė, kad „Atsižvelgiant į nepilnamečių išsakytas nuomones, į tai, kad ieškovės gyvenamojoje užtikrintos tinkamos sąlygos vaikams gyventi ir augti bei tai, kad Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas vaikų atžvilgiu, Skyrius mano, kad šiuo metu pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakeičiant nepilnamečių gyvenamąją vietą, nustatyti bendravimo tvarką tarp vaikų ir ieškovės.“ Minėtoje išvadoje taip pat buvo nurodytos nagrinėjamam klausimui aktualios aplinkybės, t.y., kad nepilnametis šalių sūnus yra išsakęs, jog su atsakovu sutiktų bendrauti tik dalyvaujant tarpininkui, nes tuomet jaustųsi saugus. Skyriaus vertinimu bendraujant su tėvu vaikas nesijaučia saugus dėl to gyvenamosios vietos nustatymas neatitiktų geriausių vaiko interesų (pagrindas – Skyriaus 2025-09-18 vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 12VAIK-162). Nepilnametė šalių dukra Skyriaus specialistui teigė, jog su atsakovu nori bendrauti, tačiau bendrauti norėtų kas antrą ar trečią savaitgalį. (pagrindas – Skyriaus 2025-09-18 vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 12VAIK-163). Byloje taip pat pateikti vaikų nuomonės išklausymo aktai, kurie patvirtina Skyriaus nurodytas aplinkybes, kad vaikai norėtų su atsakovu leisti tik dalį laiko - „Paklausus kaip dažnai norėtų susitikti su A. M., A. nurodė, kad kas antrą arba kas trečią savaitgalį.“, „Pasiteiravus T. T. M. ar nori bendrauti su tėčiu, vaikas atsakė, kad nenori. Pasiteiravus kodėl, atsakė, kad tėtis dažnai pykstasi su A. (pamotė). Vaikas nurodė, kad tėtis labai griežtas: rėkia dėl mažiausių smulkmenų, paima stipriau už rankos, liepia susidėti daiktus. Vaikas pasakojo, kad šiuo metu su tėčiu bendrauja telefonu, tačiau retai, kai vaikui paskambina pats A. M. Paklausus vaiko ar norėtų su tėčiu susitikti ir bendrauti, jei jų susitikimą stebėtų psichologas, vaikas atsakė, kad norėtų, nes tada jaustųsi saugus. Vėliau, jeigu tėtis įtikintų, kad nepyks ir nebus pykčių tada norėtų bendrauti normaliai.“ Išvadą teikiančios institucijos specialistai taip pat nustatė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos, vaikų poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos, duomenų jog vaikams gyvenant kartu su ieškove, ji savo kaip motinos pareigas vykdytų netinkamai, institucija neturi.
24. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą bei atsižvelgęs į tai, kad nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginius, jog ieškovė motinos valdžią vaikų atžvilgiu įgyvendino bei šiuo metu įgyvendina nesuderinamai su vaikų interesais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.
25. Pažymėtina, kad nors kaip pagrįstai nurodo apeliantas sprendžiant dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos (šiuo atveju laikinosios) nustatymo, turi būti atsižvelgiama ne tik į vaikų nuomonę – turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, tačiau šiuo atveju būtent byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad šiuo metu šalys tarpusavyje konfliktuoja, tiek ieškovė, tiek atsakovas vienas apie kitą nurodo subjektyviu požiūriu pagrįstas aplinkybes (dėl ieškovės nesirūpinimo vaikais, nepriežiūros, dėl atsakovo negebėjimo auklėti vaikų ir pan.), todėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas, nenustačius iš esmės pasikeitusių aplinkybių, neatitiktų geriausių vaikų interesų. Byloje nėra duomenų, kurie šioje proceso stadijoje – sprendžiant klausimą dėl nustatytos laikinos gyvenamosios vietos teisėtumo ir pagrįstumo, leistų pagrįstai konstatuoti, jog nepilnamečiams vaikams su mama (ieškove) yra nesaugu. Priešingai, šalių vaikai nepareiškė noro su atsakovu gyventi, taip pat nepateikta tokių duomenų, kurie leistų suabejoti, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove gali kelti grėsmę vaikų saugumui, nepateikė ir išvadą teikianti institucija (Vaiko teisių apsaugos tarnyba), nors būtent šios institucijos pagrindinė funkcija ir yra užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą bei jo teisėtų interesų apsaugą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir po atskirojo skundo pateikimo, pirmosios instancijos teisme toliau nagrinėjant civilinę bylą dėl ginčo esmės, jokių naujų ar papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečiams vaikams gyvenant kartu su ieškove yra pažeidinėjamos jų teisės, nėra pateikta. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl nepilnamečio sūnaus galimai patirto seksualinio smurto, šiuo konkrečiu atveju, nepateikus objektyvių įrodymų, vien savo neigiamą nuomonę, nepatvirtina, kad toks įvykis kilo dėl ieškovės netinkamos vaiko priežiūros. Matyt, kad ginčo šalių keliami kaltinimai vienas kito atžvilgiu dėl netinkamo tėvų valdžios naudojimo yra tarpusavio nesutarimų priežastis, kuri negali nepaveikti vaikų emocinio saugumo, apskritai neigiamai įtakoja jų psichologinę būseną. Abi šalys turėtų siekti tarpusavio nuolaidomis suvaldyti konfliktinę situaciją dėl nepilnamečių vaikų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nepilnamečiai vaikai neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konfliktų sprendimo įrankiu. Todėl šalys skatinamos, nepaisant jų tarpusavio santykių, ieškoti ir rasti tarpusavio kompromisus, užtikrinant vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai jaustųsi, jog jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, jog šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįstų duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi ir auklėtų šalių nepilnamečius vaikus ar kad vaikams su ja būtų nesaugu, taip pat į nepilnamečių vaikų nuomonę ir emocinę poziciją dėl atsakovo, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nenustatymo su atsakovu.
27. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nenustačius laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu, nekilo objektyvaus pagrindo vertinti kitų atsakovo reikalavimų, susijusių su laikinos bendravimo tvarkos pagal teiktą siūlymą nustatymo bei laikino išlaikymo vaikams iš ieškovės priteisimo, pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
29. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.