Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-11-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A7.-3277-818/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
A7.-3277-818/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02944-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Pažeidėjas
A. J.
Institucija
Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
Administracinio nusižengimo byla Nr. A7.-3277-818/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02944-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.9; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,

dalyvaujant Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui Arnoldui Dilbai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., jos atstovui advokatui G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - bendrovė) (duomenys neskelbtini)pareigas (2010 m. rugpjūčio 2 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), veikdama pagal 2013 m. kovo 1 d. bendrovės direktoriaus D. G. patvirtintus bendrovės (duomenys neskelbtini) pareiginius nuostatus (toliau - pareiginiai nuostatai), turėdama pareigą žinoti, mokėti ir išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų norminių aktų reikalavimus, nutarimus bei sprendimus, reglamentuojančius jos veiklą (pareiginių nuostatų 4.1 punktas), turėdama pareigą: iš klientų reikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (pareiginių nuostatų 25 punktas), o taip pat sekti ir žinoti naujai priimamus Lietuvos Respublikos įstatymus bei galiojančių įstatymų pataisas ir papildymus, reglamentuojančius pareigybių vykdymo tvarką ir terminus (pareiginių nuostatų 34 punktas), taip pat vadovaudamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir dalyvauti lošime, patikros tvarkos aprašo (patvirtinto bendrovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 19/12/30 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir dalyvauti lošime, patikros tvarkos aprašo ir UAB „(duomenys neskelbtini)" lošėjų, ketinančių pateikti į B kategorijos lošimo automatų saloną ir dalyvauti lošime, patikros tvarko aprašo patvirtinimo“) 4 punktu, kuriame nurodoma, kad „Darbuotojas privalo patikrinti lošėjo, ketinančio pateikti į lažybų punktą ir dalyvauti lošime, tapatybę. Kliento tapatybė patikrinama iš lošėjo Darbuotojui pateikto tapatybės dokumento. Tuo atveju, jeigu lošėjas Tapatybės dokumento nepateikia <...> ar lošėjas yra jaunesnis kaip 18 metų Darbuotojas privalo pasiūlyti lošėjui palikti lažybų punktą / prieštaraujant dėl neįleidimo į lažybų punktą, darbuotojas privalo iškviesti apsaugos ekipažą ir stengtis apriboti asmeniui galimybę būti lažybų punkte ir lošti.

Priežiūros tarnybai peržiūrėjus į jos FTP serverį bendrovės įkeltą lažybų punkto 2020 m. vasario 16 d. vaizdo įrašą bei įvertinus kartu su bendrovės 2020 m. gegužės 29 d. raštu „Atsakymas į 2020 m. gegužės 11 d. užklausimą“ pateiktą A. J. paaiškinimą, o taip pat 2020 m. birželio 18 d. Priežiūros tarnyboje A. J. pateiktą papildomą paaiškinimą bei remiantis bendrovės lažybų punkto, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 16 d., vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe užfiksuotu laiku, nustatyta, kad A. J. neužtikrino, jog minėtame lažybų punkte nebūtų asmenys, aiškiai neturintys 18 metų: berniukas (vaizdo įrašo fiksuojamas laikas nuo 16 val. 11 min. 04 sek. iki 16 val. 17 min. 34 sek.) ir mergaitė (vaizdo įrašo fiksuojamas laikas nuo 16 val. 17 min. 37 sek. iki 16 val. 18 min. 10 sek.), o taip pat asmenys, nepateikę asmens tapatybę patvirtinančio dokumento: asmuo tamsiai mėlyna striuke (vaizdo įrašo fiksuojamas laikas nuo 16 val. 06 min. 52 sek. iki 16 val. 17 min. 21 sek.) ir asmuo žalsva prailginta striuke (vaizdo įrašo fiksuojamas laikas nuo 16 val. 20 min. 25 sek. iki 16 val. 31 min. 20 sek.) ir tokiu būdu A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau - ALĮ) 10 straipsnio 10 dalies nuostatas, nustatančias, jog Draudžiama į <...> lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento <...>" ir ALĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad „Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti klientų, įeinančių į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę. Šiais savo veiksmais A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. J. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (prekybos centras „(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigose ji privalo patikrinti klientų, įeinančių į lažybų punktą, tapatybę. Šiame lažybų punkte nėra nei kazino, nei žaidimo aparatų, punkte stovi totalizatorius, prieš klientui darant statymą (-us) ji per protingą laiko tarpą turi patikrinti jų tapatybę. Kartais į punktą užeina asmenys, kurie ir neketina lošti, tik vaikšto po punktą bei klausinėja ją kur galimą surasti prekybos centre tam tikras patalpas. Jei asmuo nori žaisti, jis prieina prie kasininkės, ji įsitikina šio žaidėjo tapatybe, priima pinigus, apskaito gautus pinigus bei išduoda lošimo kvitą. A. J. patvirtino, kad ji yra susipažinusi su savo tarnybine instrukcija. Dėl protokole nurodytų aplinkybių paaiškino, kad į lažybų punktą užėjo vyras su mažamečiu vaiku (berniukas), berniukas nuėjo atsigerti vandens, o įėjęs vyras darė lažybų statinius, kol A. J. aptarnavo tą vyrą, berniukas buvo vis dar punkte. Po kažkiek laiko ji pamatė tą vaiką bei pasakė jo tėvui, kad su vaikais būti lažybų punkte negalima. Vyras atsakė: ,,tuoj-tuoj“, padarė statinius bei su berniuku išėjo. Taip pat, ji patvirtina, kad trumpam į punktą buvo užėjusi ir mergaitė su vyriškiu. Dėl asmens su mėlyna striuke paaiškino, kad į punktą užėjusį vyrą ji perspėjo, jog būtina pateikti asmens tapatybės dokumentą, vyras atsakė „tuoj“ bei nuėjo ir atsisėdo prie punkte esančio kompiuterio, jame peržiūrinėjo duomenis, susijusius su lažybų statymais. Tas vyras yra jų punkto pastovus klientas, jis ateina kiekvieną dieną, tą dieną jis buvo užėjęs ne vieną kartą, asmuo gali kompiuteryje žiūrėti reikalingą informaciją, tačiau norint daryti lažybų statinį, asmuo privalo visada pateikti asmens tapatybės dokumentą. Tuo metu punkte buvo daug klientų, ji dirbo prie kasos aparato, priiminėjo lažybų statinius, todėl nespėjo sukontroliuoti atvykusius klientus. Dėl asmens su žalsva striuke paaiškino, kad tas asmuo irgi buvo jų pastovus lošėjas. Prieš jam įeinant į punktą, ji paprašė jo pateikti asmens dokumentą, atsakė „tuoj parodysiu“, dokumentą parodė kiek vėliau. A. J. teigimu jos tarnybinėje instrukcijoje nėra nurodyta minutės tikslumu kada ji turi paprašyti iš į punktą užėjusio kliento asmens tapatybės dokumento. Nurodė, kad 2020 m. sausio 27 d. buvo pravesti mokymai, susiję su tinkamu darbo funkcijų atlikimu. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus tyrimo medžiagoje esančius vaizdo įrašus iš lažybų punkto (2020 m. vasario 16 d. laikas nuo 16.06 val. iki 16.31 val.), kuriame dirba A. J., pastaroji patvirtino, kad vaizdo įrašuose matyti jos darbo vieta lažybų punkte; kaip po punkto patalpas vaikščiojo vaikai; asmenys apsirengę su tamsiai mėlyna ir prailginta žalsva striukėmis, kurie užėję į punktą nepateikė kasininkei savo asmens dokumentų. A. J. teigimu jos atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolas surašytas nepagrįstai.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas A. D. teisme palaikė protokolą. Paaiškino, kad pagrindinis įrodymas dėl A. J. padaryto administracinio nusižengimo yra vaizdo įrašas, kurį lošimų organizatoriai privalo daryti ir įrašus saugoti pusę metų. Vaizdo įrašus vertinant kartu su įstatyminiu reikalavimu, Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalis ir 20 straipsnio 1 dalis, kur aiškiai nurodoma, kad draudžiama į lažybų punktus įleisti jaunesnius, nei 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius tapatybę patvirtinančio dokumento. Šiuo atveju mes matome iš vaizdo įrašo, kad pareigos buvo vykdomos netinkamai, kitaip sakant, apskritai nevykdomos. Interpretuojamos vidaus tvarkos ir įstatymas taip, kaip patogu darbuotojai, A. J., kuri sako, kad neįmanoma visko sužiūrėti, sukontroliuoti, kad tikrina dokumentą tik tuo metu, kai ateina atlikti statymo. Tai akivaizdu, kad darbuotoja interpretuoja ne tik įstatymą, bet ir pažeidžia tas pačias nuostatas, kurias nustatė darbdavys. Kadangi įstatyme, tiek ir darbo tvarkoje nėra nustatyta jokių galimybių interpretuoti kiek laiko žmogus gali būti netikrintas, kada jis gali būti netikrintas ir panašiai, ar tai yra pažįstamas, ar nepažįstamas, lojalus klientas, nuolatinis, tokių išlygų nenustato įstatymas. Todėl darbdavys aiškiai nustatė analogiškas nuostatas, kad būtina patikrinti įeinančių asmenų tapatybę, jeigu tokiu atveju atsisako pasitikrinti, yra aiški veiksmų seka, tokiu atveju reikia kviesti apsaugą ir užtikrinti, kad tokių asmenų nebūtų. Tos aplinkybės, kad neva nematė galbūt nepilnamečių asmenų, kad tai nuolatiniai klientai, tai iš esmės tik pasiteisinimai, kurie akivaizdžiai prieštarauja tiek ir įstatymui, tiek ir vidaus tvarkai. Jeigu butų elgiamasi taip, kaip nustatė įstatymas ir darbdavys, kad tik įėjus asmuo patikrinamas, o tik vėliau asmuo gali žiūrėti kompiuterį ir atlikti statymus, akivaizdu, kad nebūtų jokio pažeidimo. Arba, jeigu būtų šiuo atveju pakvietusi apsaugą ir pasakiusi, kad vengia pateikti dokumentus, o ne laukusi 10 minučių, kol tas lošėjas pats prieis, per 8 minutes, tokiu atveju irgi nebūtų pažeidimo. Šiuo atveju, akivaizdu iš vaizdo įrašo, kad klientų tapatybei neteikiamas dėmesys pirmenybėje. Yra pirmenybė tik kliento aptarnavimui ir tapatybė patikrinama tik tada, kai atliekamas statymas. Tai parodo darbo tvarką, kultūrą, apskirtai suvokimą tos vidaus tvarkos ir to paties įstatymo, o tos aplinkybės, kad neva nematė nepilnamečių ir kad sudėtinga sėdint darbo vietoje, tai atsirado šita versija tik šiuo metu peržiūrėjus vaizdo įrašą. Akivaizdu, kad nei tuo metu, kai buvo teikiamas paaiškinimas bendrovei, nei tuo metu, kai buvo teikiamas tarnybai paaiškinimas, akivaizdu, kad tik dabar sugalvojo tokią poziciją, kad neva nemato. Nėra byloje jokių duomenų, kad darbdavys gautų tokią žinią, kad darbo vieta neatitinka ir trukdo vykdyti funkcijas. Šiuo atveju, atsakomybė būtų pašalinta tuo atveju, jeigu darbuotoja būtų pati ėmusi, pastebėjusi darbo trūkumus, tiek dėl apsaugos iškvietimo, tiek dėl netinkamos darbo vietos, tiek galbūt dėl darbo krūvio. Jeigu visi tie signalai būtų pateikti darbdaviui, darbdavys būtų reagavęs, gal tokios situacijos ir nebūtų. Iš kitos pusės, nurodytos aplinkybės yra tik gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir viską permesti ant darbdavio pečių. Veiksmai turėtų būti aiškus, tai atsisukimas į žmogų, aiškiai pasakoma, pabendraujama ne pora sekundžių. Kai matome iš to piliečio, kuris su žalia striuke buvo, tai buvo tik atsisukimas ir akivaizdu, kad tai buvo tik pasisveikinimas. O kitas dalykas, pasakymo neužtenka. Realiai, specialistai pamatė tarnybiniame pranešime, kad ji nieko nepasakė. Galėjo įspėti 10, 20 kartų, kas minutę, bet rezultatą mes turime. Ji turėjo veikti taip, kaip nurodyta instrukcijose.

Lošimų priežiūros tarnybos prie LR Finansų ministerijos 2020 m. spalio mėn. direktoriaus V. D. įsakymu „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinio patikrinimo pagal 2020 m. sausio 10 d. pavedimą patikrinti Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad:

1.7. Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2020 m. gegužės 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" pateikto vaizdo įrašo peržiūros" užfiksuota, kad:

1.7.1. 2020 m. balandžio 30 d. Priežiūros tarnyboje buvo gautas bendrovės tos pačios dienos raštas, informuojantis, kad bendrovė į Priežiūros tarnybos serverį įkėlė Priežiūros tarnybos 2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. 2E-359 „Dėl vaizdo įrašų pateikimo" prašomą bendrovės lažybų punkto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (prekybos centras „(duomenys neskelbtini)") (toliau - lažybų punktas) 2020 m. vasario 16 d. (laikas nuo 16:00 vai. iki 17:00 vai.) vaizdo įrašą, pavadinimu „NVR -Vilnius, (duomenys neskelbtini)_chl_ main_20200216160000_20200216170000" (toliau - vaizdo įrašas).

1.7.2. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, iš jo turinio matyti, kad lažybų punkte nesilaikoma ALĮ 10 straipsnio 10 dalies (draudžiama į lažybų punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento) šiais atvejais:

1.7.2.1. Pagal vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe fiksuojamą laiką - 16 val. 06 min. 52 sek. asmuo, tamsiai mėlyna striuke, įeina į lažybų punktą ir prisėda prie lažybų punkte esančio kompiuterio. Nors vaizdo įrašas be garso, tačiau iš lažybų tarpininkės veiksmų matyti, kad šio asmens ji neprašo pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Minėtas asmuo lažybų tarpininkei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikia tik 16 vai. 17 min. 21 sek. priėjęs prie lažybų punkto kasos (t. y. po 10 min. 49 sek. po įėjimo į lažybų punktą) ir pageidaudamas atlikti statymą.

1.7.2.2. Pagal vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe fiksuojamą laiką - 16 val. 11 min. 04 sek.

aiškiai nepilnametis asmuo (berniukas) įeina į lažybų punktą, vaikšto po jį, prisėda ant lažybų punkte esančios sofos. Nors vaizdo įrašas be garso, tačiau iš lažybų tarpininkės veiksmų matyti, kad ji neperspėja berniuko, kad jam lažybų punkte būti draudžiama. Lažybų punktą aiškiai nepilnametis asmuo (berniukas) palieka 16 val. 17 min. 34 sek.

1.7.2.3. Pagal vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe fiksuojamą laiką - 16 val. 17 min. 37 sek. aiškiai nepilnametis asmuo (mergaitė), kito asmens už rankos įvedama į lažybų punktą, prisėda ant lažybų punkte esančios sofos. Nors vaizdo įrašas be garso, tačiau iš lažybų tarpininkės veiksmų matyti, kad ji neperspėja nei mergaitę atsivedusio asmens, nei mergaitės, kad mergaitei lažybų punkte būti draudžiama (o taip pat ir asmeniui, jei jis nepateiks savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento). Lažybų punktą aiškiai nepilnametis asmuo (mergaitė) palieka 16 val. 18 min. 10 sek. (b. l. 7-20).

Lošimų priežiūros tarnybos prie LR Finansų ministerijos Kontrolės skyriaus vyr. specialistas A. M. 2020 m gegužės mėn. tarnybiniame pranešime nurodė, kad šiuo metu Priežiūros tarnyba tęsia UAB „(duomenys neskelbtini)" (toliau - bendrovė) planinį patikrinimą (2020 m. sausio 10 d. pavedimas patikrinti Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio metu siekiama patikrinti, kaip bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų nuostatų, organizuojant lažybas lažybų punktuose.

2020 m. balandžio 30 d. Priežiūros tarnyboje buvo gautas bendrovės tos pačios dienos raštas informuojantis, kad bendrovė į Priežiūros tarnybos serverį įkėlė Priežiūros tarnybos 2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. 2E-359 „Dėl vaizdo įrašų pateikimo" prašomą bendrovės lažybų punkto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (prekybos centras „(duomenys neskelbtini)") 2020 vasario 16 d. (laikas nuo 16:00 val. iki 17:00 val.) vaizdo įrašą, pavadinimu „NVR - Vilnius, (duomenys neskelbtini)_chl_ main_20200216160000_20200216170000" (toliau - vaizdo įrašas).

Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš jo turinio matyti, kad lažybų punkte nesilaikoma ALĮ 10 straipsnio 21 dalies (draudžiama į lažybų punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento) šiais atvejais:

* Pagal vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe fiksuojamą laiką - 16 val. 06 min. 52 sek. asmuo, tamsiai mėlyna striuke, įeina į lažybų punktą ir prisėda prie lažybų punkte esančio kompiuterio. Nors vaizdo įrašas be garso, tačiau iš lažybų tarpininkės veiksmų matyti, kad šio asmens ji neprašo pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Minėtas asmuo lažybų tarpininkei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikia tik 16 val. 17 min. 21 sek. priėjęs prie lažybų punkto kasos (t. y. po 10 min. 49 sek. po įėjimo į lažybų punktą) ir pageidaudamas atlikti statymą.

* Pagal vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe fiksuojamą laiką - 16 val. 11 min. 04 sek. aiškiai nepilnametis asmuo (berniukas) įeina į lažybų punktą, vaikšto po jį, prisėda ant lažybų punkte esančios sofos. Nors vaizdo įrašas be garso, tačiau iš lažybų tarpininkės veiksmų matyti, kad ji neperspėja berniuko, kad jam lažybų punkte būti draudžiama. Lažybų punktą aiškiai nepilnametis asmuo (berniukas) palieka 16 vai. 17 min. 34 sek.

* Pagal vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe fiksuojamą laiką - 16 val. 17 min. 37 sek. aiškiai nepilnametis asmuo (mergaitė) kito asmens už rankos įvedama į lažybų punktą, prisėda ant lažybų punkte esančios sofos. Nors vaizdo įrašas be garso, tačiau iš lažybų tarpininkės veiksmų matyti, kad ji neperspėja nei mergaitę atsivedusio asmens, nei mergaitės, kad mergaitei lažybų punkte būti draudžiama (o taip pat ir asmeniui, jei jis nepateiks savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Lažybų punktą aiškiai nepilnametis asmuo (mergaitė) palieka 16 val. 18 min. 10 sek.

* Pagal vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame kampe fiksuojamą laiką - 16 val. 20 min. 25 sek. asmuo, žalsva prailginta striuke, įeina į lažybų punktą ir prisėda ant lažybų punkte esančio kompiuterio. Nors vaizdo įrašas be garso, tačiau iš lažybų tarpininkės veiksmų matytį, kad šio asmens ji neprašo pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Minėtas asmuo lažybų tarpininkei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikia tik 16 val. 31 min. 20 sek. priėjęs prie lažybų punkto kasos (t.y. po 10 min. 55 sek. po įėjimo į lažybų punktą) ir pageidaudamas atlikti statymą, (b.l. 38-39).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. J. 2020-05-25 paaiškinime nurodė, kad:

Atsakydama į Lošimų priežiūros tarnybos prie LR Finansų ministerijos 2020-05-11 užklausimą Nr. 2E-563 paaiškinu, kad:

1. Kadangi asmenų tapatybė tikrinama, naudojantis tikrinimo programa, į kurią suvedami kliento asmens tapatybės dokumento duomenys, asmuo su tamsiai mėlyna striuke, kuris į Lažybų punktą užeina

16 val. 06 min. 52 sek., tik jam užėjus į lažybų punktą buvo iš karto žodžiu informuotas, kad privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o jo tapatybė buvo patikrinta, iš karto, kai šis asmuo-priėjęs prie kasos ketina dalyvauti lošime.

2. Lažybų punkte nesudaroma galimybė lankytis nepilnamečiais asmenims ir apie tai, kad Lažybų punkte nepilnamečiams draudžiama lankytis, asmenys, dalyvavę lažybose, su kuriais Lažybų punkte apsilankė berniukas ir mergaitė, nurodyti Užklausimo 2 ir 3 punktuose, buvo informuoti žodžiu nedelsiant tik jiems įėjus į lažybų punktą.

3. Asmuo, nurodytas Užklausimo 4 punkte, 16 val. 20 min. 25 sek. užėjęs į Lažybų punktą buvo informuotas, kad privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir šio asmens tapatybė buvo patikrinta, iš kartojam priėjus prie kasos ketinant dalyvauti lošime.

4. Abu asmenys, kurie į Lažybų punktą užėjo 16 val. 46 min. 44 sek., buvo iš karto žodžiu informuoti, kad privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir juos pateikė prieš atliekant statymus, (b. l. 42).

2010-08-02 buvo sudarytą darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. G. ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. J. priimtą į lažybų (duomenys neskelbtini) pareigas, (b. l. 45).

2010-08-02 A. J. buvo supažindinta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiginiais nuostatais (b. l. 49).

2020-01-27 A. J. pasirašytinai buvo supažindinta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. G. 2019-02-30 įsakymu Nr. 19/12/30 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir dalyvauti lošime, patikros aprašo ....“, (b. l. 50-53).

2020-06-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. G. patvirtintą 2020 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio patvirtinta kopiją, iš kurios matyti Bendrovės lažybų (duomenys neskelbtini) J. J. darbo laikas, (b. l. 55)

2020-06-18 A. J. paaiškinimas duotas Lošimų priežiūros tarnybos pareigūnui, (b. l. 57-60).

2020 m. rugsėjo mėn. Lošimų priežiūros tarnybos prie LR Finansų ministerijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo aktas (numeris nenurodytas), (b. l. 64-76).

Motyvuojamoji dalis

A. J. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. A. J. kaltinama pažeidusi ALĮ 10 straipsnio 10 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatas.

ALĮ 10 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti <...> asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento <...>. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius. Pagal ALĮ 20 straipsnio 1 dalį azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti klientų, įeinančių į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę.

Taigi, sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ANK 134 str. numatytą pažeidimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-2014). Lietuvos azartinių lošimų, patvirtintų 2001 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. IX-325 (suvestinė redakcija, galiojusi pažeidimo dieną, t.y. 2016-01-01 – 2016-12-31) 10 str. 10 d. įtvirtinta, kad draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šių reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius. To paties įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti. Nagrinėjamu atveju, A. J., būdama pasirašytinai supažindinta su bendrovės direktoriaus įsakymu, pagal kurį į jos pareigas įeina asmenų, kuriems nėra sukakę 18 metų, kontrolė, šios pareigos nevykdė, neužtikrino, kad lošimo salone neloštų asmuo, kuriam nėra sukakę 18 metų. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos azartinių lošimų įstatymo 10 str. 10 d. ir 20 str. 1 d. reikalavimus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos A. J. kaltė nesilaikant ALĮ 10 straipsnio 10 dalies nuostatos, nustatančios, jog „Draudžiama į <...> lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento <...>" ir ALĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad „Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti klientų, įeinančių į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. J. nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. dirba Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose ir administracinio nusižengimo padarymo metu 2020 m. vasario 16 d. ji atliko savo darbines pareigas Bendrovės lošimų salone Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“). Savo darbines pareigas privalėjo atlikti vadovaudamasi patvirtintais Bendrovės Pareiginiais nuostatais ir Aprašu, laikantis ALĮ. A. J. darbo metu 2020-02-16 laikotarpyje nuo 16 val. 06 min. 52 sek. iki 16 val. 17 min. 21 sek. į lažybų punktą įėjo asmuo (vyras apsirengęs tamsiai mėlyna striukė) bei nuo 16 val. 20 min. 25 sek. iki 16 val. 31 min. 20 sek. į punktą įėjo vyras apsirengęs žalsva prailginta striuke, iš kurio nebuvo pareikalauta jo tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl A. J. turėjo imtis neatidėliotinu veiksmu dėl dokumentų pareikalavimo, arba kviesti apsaugos darbuotoją. Teismas kritiškai vertina A. J. teismo posėdyje išsakytus teiginius, kad minėtus lošėjus ji gerai pažįsta, kurie į lošimų punktą užeina beveik kiekvieną dieną, ir ne po vieną kartą, todėl ji juos gerai pažinojo, todėl nesiėmė priemonių dėl tapatybės nustatymo. Pažymėtina, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. G. 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 19/12/30 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir dalyvauti lošime“ 4 punkto nuostatuose įsakmiai nurodyta, jog „Darbuotojas privalo patikrinti lošėjo, ketinančio patekti į Automatų saloną ir dalyvauti lošime, tapatybę“, (b.l. 50-51) Lažybų (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose, kurie yra patvirtinti 2013-03-01 bendrovės vadovo D. G., II skyriaus „Pareigos“ 27 punktu reglamentuota, jog „Neaptarnauti asmenų, nepateikusių asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (b.l. 47). A. J. teigimu aukščiau minėtiems asmenims (vyrai apsirengę tamsiai mėlyna stiuke ir žalsva striuke) užėjus į lošimų punktą ji žodžiu įspėjo pateikti dokumentus, tačiau teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą iš lošimų punkto (2020-02-16 fiksuotas laikas nuo 16 val. 06 min. 52 sek. iki 16 val. 17 min. 21 sek. ir nuo 16 val. 20 min. 25 sek. iki 16 val. 31 min. 20 sek.), įraše matyti, kad tuo metu, kai minėti lošėjai užėjo į punktą, A. J. sėdėdama savo darbo vietoje prie kompiuterio aptarnavo kitus asmenis, t.y. priiminėjo pinigus, atlikinėjo kasos operacijas, iš jos elgesio matyti (kasininkės galva nuleista, visas jos dėmėsis nukreiptas į kitus lošėjus, stovinčius prie atitvaro), jog ji visai nereaguoja į užėjusius asmenis, kurie pakankamai ilgą laiko tarpą buvo salone ir jų veiksmai nebuvo kontroliuojami kasininkės. Tokiais veiksmais A. J. pažeidė Bendrovės Pareiginių nuostatų 27 punkto, bendrovės vadovo 2019-12-30 įsakymo 4 punkto reikalavimus, ji turėjo pareigą patikrinti klientų, įeinančių į lošimų punktą, tapatybę. J. J., atlikdama savo darbines funkcijas, privalėjo tinkamai tikrinti kiekvieno asmens, įeinančio į lažybų punktą asmens tapatybę, užtikrinti, jog būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, kad asmuo, kuris nevykdo jos reikalavimo būtų išprašytas iš punkto, o esant pagrindui kviesti apsaugos darbuotoją.

Taip pat, teismo vertinimu yra įrodyta, jog A. J. leido į lažybų punkto patalpas įeiti ir juose būti mažamečiams asmenims (mergaitei ir berniukui). Nors A. J. teigimu, minėti vaikai į lošimų punktą įėjo kartu su suaugusiu asmeniu ir, ji šį asmenį įspėjo, jog vaikams draudžiama būti lažybų punkte, tačiau dėl tuo metu didelio savo užimtumo, nes aptarnavo punkte esančius kitus klientus, todėl negalėjo sukontroliuoti punkte visus buvusius asmenis, o ir pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens jos darbo vieta su kompiuteriu yra atskirta atitvaru, kurio aukštis neleidžia jai gerai matyti įeinančius į punktą asmenų ir atitinkamai jų kontroliuoti, tačiau teismo vertinimu, tai nepašalino jos atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Vaizdo įrašo peržiūrėjimo metu dėl berniuko (fiksuotas laikas nuo 16 val. 11 min. 04 sek. iki 16 val. 17 min. 34 sek.) ir mergaitės (vaizdo įrašo fiksuojamas laikas nuo 16 val. 17 min. 37 sek. iki 16 val. 18 min. 10 sek.) buvimo lažybų punkte aplinkybių, matyti, jog vaikai po lošimų punkto patalpas pakankamai ilgą laiko tarpą laisvai vaikšto; sėdi ant sofos; nueina atsigerti vandens; būdami patalpose stebi vaizdo ekranuose transliuojamų lošimų (totalizatoriaus) veiksmus. A. J. tuo metu aptarnauja kitus klientus, įraše nematyti, jog ji būtų ėmėsi priemonių (konkliudentinių veiksmų) dėl vaikų pašalinimo iš punkto. Tokie A. J. veiksmai pažeidė Bendrovės Pareiginių nuostatų 26 punkto, bendrovės vadovo 2019-12-30 įsakymo 4 punkto reikalavimus, ji turėjo pareigą imtis veiksmų dėl nepilnamečių asmenų pašalinimo iš lošimų punkto.

Vadovaujantis ALĮ nuostatomis bei pareiginėmis nuostatomis A. J., kaip ir pati patvirtino teisme, turėjo pareigą nedelsiant patikrinti salone esančius asmenis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įėjęs į lošimų organizavimo vietą turi būti nedelsiant patikrintas, pareikalavus iš asmens pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą, o šiam asmeniui atsisakius vykdyti kasininkės nurodymą privalo būti išprašytas iš lošimų organizavimo vietos (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-626/2018). Priešingai nei tvirtina A. J., ji vykdydama su tiesioginėmis pareigomis susijusias funkcijas, privalėjo žinoti Lietuvos Respublikos įstatymus, galiojančias įstatymų pataisas ir papildymus, Bendrovės patvirtintą aprašą, reglamentuojančius pareigybių vykdymo tvarką.

Įvertinus pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje esančiais duomenimis yra įrodyta, jog A. J. 2020 m. vasario 16 d. nuo 16 val. 06 min. 52 sek. iki 16 val. 17 min. 21 sek,. bei nuo 16 val. 20 min. 25 sek. iki 16 val. 31 min. 20 sek. leido asmenims, nepatikrinus jų tapatybę patvirtinančius dokumentus, būti Bendrovės lažybų punkte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir laikotarpyje nuo 16 val. 11 min. 04 sek. iki 16 val. 17 min. 34 sek. bei nuo 16 val. 17 min. 37 sek. iki 16 val. 18 min. 10 sek. įleido nepilnamečius asmenis (berniuką ir mergaitę) į aukščiu minėtą lošimų punktą. A. J., kaip atsakingos darbuotojos veiksmai (neveikimas) atitinka ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir kvalifikuoti teisingai.

Teismo posėdyje A. J. išsakė nuogąstavimą, jog jos darbovietėje nėra sudarytos tinkamos darbo sąlygos, nes darbo vieta su lošimų punkto patalpa yra atskirta pakankamai aukštu atitvaru, kuris trukdo kasininkei matyti (regos laukas apribotas) įeinančius į punktą asmenis, kontroliuoti jų veiksmus, laiku imtis priemonių dėl pašalinių asmenų (pvz. vaikų) pašalinimo iš lošimų punkto. Tačiau teismas pažymi, jog lažybų tarpininko-kasininko pareiginiuose nuostatuose III skirsnio „Teisės“ 51 punkte tarp kitų kasininkės teisių yra numatyta teisė reikalauti iš bendrovės vadovybės imtis neatidėliotinų priemonių dėl darbo sąlygų pagerinimo, A. J. nepasinaudojo šia pareigybinių nuostatų teisę, duodama pirminį paaiškinimą Lošimų priežiūros tarnybos pareigūnams, ji apie, kad dėl blogo matomumo iš jos darbo vietos sunkiai apžiūrimos bei atitinkamai kontroliuojamos lošimų patalpos, neminėjo. Teismo vertinimu dirbdama šiose pareigose, A. J. privalėjo būti dėmesinga ir atidi, nuolat stebėti į lošimų punktą įeinančius asmenis, reikalauti iš užėjusių asmenų pateikti tapatybę patvirtinančius dokumentus, o įėjus į punktą net ir gerai pažįstamam klientui, nedelsiant reikalauti pateikti dokumentą. Priešingai A. J. šios pareigos nesiėmė, iš tyrimui pateiktų ir teismo posėdyje nagrinėtų duomenų matyti, jog pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, asmenys (vyrai apsirengę tamsiai mėlynos ir žalsvos spalvų striukėmis) buvo gerai jai pažįstami, kurie į punktą ateidavo net po porą kartų per dieną, pastarieji asmenys punkte prabūva apie 10 minučių, kurie sėdėjo prie salone esančio kompiuterio, o A. J. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų pateikti dokumentai. Teismas sutinka su A. J. atstovo advokato pastaba, jog pridėtame vaizdo įraše nėra garso, todėl atstovo manymu yra nepagristi lošimų priežiūros tarnybos pareigūnų teiginiai, kad A. J. neprašė (nereikalavo) pateikti asmens dokumentų. Tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą, iš jo tūrinio matyti prie kasos aparato dirbantį A. J. bendrauja (aptarnauja) prie jos darbo vietos stovintį klientą. Įraše nematyti, kad ji bent kokiais konkliudentiniais veiksmais būtų ėmusi priemonių dėl minėtų asmenų pakartotinio įspėjimo, ir šie jos veiksmai turėjo būti atlikti per protingą laiką, o ne po 10 minučių.

Taip pat, A. J. teigimu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose nėra tiksliai laiko atžvilgiu nustatyta pareigą kaip greitai ji turi pareikalauti iš į punktą įėjusio kliento tapatybės dokumento. Teismas pažymi, kad kasininkė vadovaujantis bendrovės vadovo patvirtinto įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 50) nuostatomis, privalo patikrinti lošėjo tapatybę tik jam ketinant įeiti į lošimo patalpas ir tokių veiksmų įgyvendinimas nepaneigia, jog pareiga užtikrinti ALĮ nuostatų laikymąsi kyla lošimų organizatoriui. Taigi būtent lošimo salono atsakingi darbuotojai turi užtikrinti ALĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų laikymąsi, ir tokia pareiga patiems kontroliuoti savo elgesį negali būti perkeliama asmenims, norintiems pateikti savo asmens dokumentus tada kada jiems yra patogu.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės nusižengimo ir už šį nusižengimo nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

ANK 134 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1 500 EUR iki 4 300 EUR.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su ekonomika ir verslo tvarka), pažeidžiant ALĮ nuostatas į lošimo automatų saloną įleistų asmenų skaičių (atsakomybėn traukiama A. J. pažeisdama nustatytą tvarką įleido du asmenis bei leido būti lošimų punkte dviem asmenims, neturintiems 18 metų amžiaus), nagrinėjamu atveju kokių nors sunkių padarinių padarytas nusižengimas nesukėlė. A. J. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama A. J. asmenybė – duomenų apie administracinius baustumus nėra, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis už analogiško nusižengimo padarymą bausta nebuvo, neteista, dirba. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad A. J. priskaičiuotas atlyginimas 2020 m. už balandžio-rugsėjo mėnesius sudarė nuo (duomenys neskelbtini) EUR iki (duomenys neskelbtini) EUR (b. l. 127), yra išsituokusi (b. l. 128). Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus tiek patį padarytą nusižengimą, jo padarymo aplinkybes, tiek atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas būtų neproporcinga priemonė ir administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti A. J. paskyrus mažesnę nei ANK 134 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo padariusio asmens finansinė padėti, paskirtos baudos mokėjimo terminas išdėstomas 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 4 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 1 000 (vieno tūkstančio) EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius