Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos O. J. atstovo advokato Gyčio Mekionio (toliau – apeliantės atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. O. J. pripažinta kalta, padarius Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 134 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubausta 750 Eur bauda už tai, kad ji, eidama UAB „Top Sport“ (toliau – ir Bendrovė) lažybų tarpininkės-kasininkės-lošimo automatų salono administratorės pareigas, veikdama pagal 2017-12-27 bendrovės direktoriaus D. Gulbino patvirtintus bendrovės lažybų tarpininko-kasininko-lošimo automatų salono administratoriaus pareiginius nuostatus, turėdama pareigą žinoti ir tiksliai vykdyti Azartinių lošimų įstatymo, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimą bei viešosios tvarkos užtikrinimą, reikalavimus (Pareiginių nuostatų 5.2 p.), turėdama pareigą užtikrinti, kad neloštų asmenys, savanoriškai parašę prašymus neįleisti jų j bendrovės lažybų punktus ir lošimo automatų salonus (Pareiginių nuostatų 5.4 p.), būdama asmeniškai atsakinga už azartinių lošimų organizavimą lažybų punkte ir lošimo automatų salone pagal azartinius lošimus reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus (Pareiginių nuostatų 7.2.1 p.), taip pat vadovaudamasi Lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo (patvirtinto bendrovės direktoriaus 2017-05-02 įsakymu Nr. 17/05/02) 4 p., kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių pateikti į lošimų automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose (Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių registre), 2018-04-03 įleido T. B. į bendrovės B kategorijos lošimo automatų saloną, esantį Kedrų g. 4-102, Vilniuje (T. B. automatų salone Priežiūros tarnybos darbuotojų Registro pagalba patikrintas 14.55 val.), nors T. B. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2018-01-02 buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, ir tokiu būdu pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatas. O. J. paskirtos 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) Eur baudos sumokėjimas išdėstytas 15 mėnesių laikotarpiui, nurodant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos kiekvieną mėnesį sumokėti po 50 (penkiasdešimt) Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

1.2. Skunde teigiama, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, kad T. B. yra sulaukęs 18 m., ką atspindi jo išvaizda. Antra, nėra duomenų, kad T. B. įvykio dieną būtų įnešęs arba laimėjęs didesnę nei 1000 eurų sumą, dėl ko tikrinti šio asmens tapatybę būtų buvę privaloma pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą. Tokiu atveju, kai ALĮ nėra įtvirtinto reikalavimo dėl asmens tapatybės tikrinimo kiekvienu atveju (priešingai, aiškiai nustatyti konkretūs atvejai, kada tapatybė; turi būti tikrinama), nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantė aiškiai suvokė/galėjo suvokti, kad, nepatikrinusi T. B. tapatybės, daro ALĮ pažeidimą.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lošimų priežiūros tarnyba prie LR finansų ministerijos (toliau - Tarnyba) prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti, o O. J. apeliacinio skundo netenkinti. Tarnybos nuomone, skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinus jų visumų, pagrįstai konstatavo, kad O. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje, todėl yra baustina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad ALĮ neįtvirtina pareigos visais atvejais tikrinti lošti norinčių asmenų tapatybės

3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, O. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2018 m. balandžio 3 d. įleisdama T. B. (pateikusį prašymą neleisti lošti ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta tvarka ir 2018 m. sausio 2 d. įtrauktą į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrų) į bendrovės B kategorijos lošimo automatų saloną, esantį Kedrų g. 4-102, Vilniuje, pažeidė ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų draudimą („Asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas <..>“) ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje.

4. Įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta, jog „Asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytų laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, - 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies 1 skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymų privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“

5. Sutinkamai su minėto įstatymo nuostatomis, reikalavimų vykdymą, jog asmenys, pateikę prašymus neleisti lošti, nebūtų įleidžiami į lošimų organizavimo vietas privalo užtikrinti lošimų organizatorius, tačiau lošimų organizatorius pats pasirenka būdus ir priemones kaip minėtą reikalavimą įgyvendinti. UAB „Top Sport“, siekdama įgyvendinti ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų užtikrinimą, bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02 patvirtino „Lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašas“ (toliau - Aprašas). Aprašo 2.4 papunktyje nustatyta, kad registrai - apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo patikrinti į lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis registruose. Tuo atveju, jei darbuotojas, suvedus lošėjo duomenis į tikrinimo programos langelį ir/ar perdavus lošėjo duomenis patikrinimus į centrinį bendrovės padalinį, sistema/centrinis bendrovės padalinys pateikia informacinį pranešimą apie tai, kad asmuo yra įrašytas į registrus, Darbuotojas privalo pasiūlyti lošėjui palikti lošimo automatų saloną, neįleisti lošėjo į lošimo automatų saloną. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, tapatybės tikrinimas registruose yra vykdomas darbuotojui, kompiuterio pagalba, prisijungiant prie tikrinimo sistemos ir/ar saugiu ryšiu perduodant atitinkamo lošėjo duomenis į centrinį bendrovės padalinį.

6. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ALĮ įtvirtintas įpareigojimas lošimų organizatoriams garantuoti, kad asmeniui, išreiškusiam valią nebūti įleistam į lošimų vietas, nenumatant tokio įpareigojimo įgyvendinimo tvarkos, įpareigoja lošimo organizatorius vidaus teisės aktuose nustatyti efektyviausius asmenų, pateikusių tokius prašymus, draudimo lošti kontrolės būdus. Taigi, bendrovė minėto Aprašo nustatyta tvarka, pati pasirinko būdus ir priemones kaip įgyvendinti Įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje nustatytų reikalavimų užtikrinimą, t. y. įpareigojo darbuotoją atlikti lošėjo tikrinimą Registruose pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

7. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nubausta ne už pareigos tikrinti asmens tapatybę pažeidimą, o už tai, jog įleido T. B. į lažybų punktą, nors pastarasis yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Apeliantė neneigia, jog ji įleido T. B. į automatų saloną. Pagal ALĮ 10 straipsnio 21 dalį būtent lošimų organizatoriui tenka pareiga užtikrinti, kad asmuo, kuris yra įrauktas į specialų registrą, nepatektų į lošimų organizavimo vietą. Sąvoka „neįleisti“ reiškia negalima įleisti, o ne – negalima įeiti. ALĮ 10 straipsnio 21 dalis turi būti suprantama taip, kad asmuo gali įeiti į lošimų organizavimo vietą, kurioje nedelsiant turi būti nustatoma, ar asmuo nėra pateikęs prašymo neleisti lošti, ir atitinkamai nustačius šį faktą – privalo būti išprašytas iš lošimų organizavimo vietos. Todėl nėra suprantami apeliantės atstovo skundo argumentai dėl neaiškaus teisinio reguliavimo. ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nustatytas draudimas yra aiškus ir imperatyvus. Iš anksčiau nurodytos bendrovės patvirtintos tvarkos akivaizdu, kaip apeliantė turėjo elgtis į automatų saloną įėjus asmenims, kurie nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad apeliantė nepatikrino T. B. asmens tapatybės dokumento, neužtikrino, kad šis paliktų automatų saloną, neiškvietė apsaugos, kaip tai numatyta bendrovės vidaus tvarkoje, tokiu būdu pažeidė tiek bendrovės nustatytą vidaus tvarką, tiek ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Todėl administracinio nusižengimo protokole yra aiškiai suformuluotas kaltinimas dėl ALĮ 10 straipsnio 21 dalies nuostatų pažeidimo ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

8. Tokiu būdu, sistemiškai aiškinant išdėstytas ALĮ normas ir kartu kompleksiškai vertinant UAB „Top Sport“ direktoriaus priimtų vidinių teisės aktų turinį su nustatytomis konkrečiomis faktinėmis nagrinėjamo nusižengimo padarymo aplinkybėmis, darytina išvada, jog O. J. turėjo pareigą privalomai tikrinti kiekvieno asmens, įeinančio į lažybų punktą asmens tapatybę, o šios pareigos nevykdydama, leido į lošimų organizavimo vietą patekti asmeniui, kuriam draudžiama lošti – T. B. bei leido jam dalyvauti lošime.

9. Apeliantės atstovas skunde taip pat nepagrįstai susiaurina O. J. inkriminuoto draudimo pažeidimą iki ALĮ 20 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 9, 10 dalyse nustatyto reguliavimo, nes tai nedera su ALĮ aptartų draudimų ir apribojimų tikslais, kurie, be kita ko, atspindi viešąjį interesą užtikrinti, kad asmenys, pateikę prašymus nelošti, nebūtų įleidžiami į lošimų organizavimo vietas ir neloštų. Užtikrinti apeliantei inkriminuoto ALĮ draudimo įgyvendinimą, objektyviai įmanoma tik jei lošimo bendrovės atsakingi darbuotojai privalomai tikrins kiekvieno atėjusio į lošimo organizavimo vietą asmens tapatybę, o ne vien tik tada, kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų.

Dėl švelnesnės, nei įstatyme nustatytos sankcijos, nesusijusios su bauda, administracinės nuobaudos – įspėjimo taikymo

10. ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas, užtraukia baudą nuo 1 500 iki 4 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, O. J. už ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skyrė švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – 750 Eur baudą.

11. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktos O. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi prasižengusi, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad ji administracinėn atsakomybėn traukiama nebuvo, tokio pobūdžio nusižengimas padarė pirmą kartą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pagrįstai nustatė, jog O. J. parodymai apie tai, kad ji nepastebėjo atvykusio į lošimų automatų saloną T. B., nes tuo metu apmokino darbui kitą darbuotoją, nepaneigti jokiais kitais įrodymais, kas patvirtina, jog O. J. pažeidimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo.

13. Tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad nusižengimas nesukėlė žymių neigiamų pasekmių, į tai, kad pažeidimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo, į O. J. asmenybę, taip pat į tai, kad augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienam nustatyta didelių specialių ugdymo poreikių būtinybė, reikalinga medicininė pagalba, taip pat ji yra paėmusi kreditą (minėtas aplinkybes patvirtina teismui pateikti įrodymai), teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda pažeidėjos atžvilgiu individualizuota nevisiškai tinkamai – 750 Eur dydžio baudos skyrimas šiuo atveju prieštarauja esminiams teisingumo ir administracinių nuobaudų proporcingumo principams.

14. Be abejo, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

15. Skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, kaip to prašo apeliantės atstovas, šiuo nagrinėjamu atveju švelnesnė administracinė nuobauda yra įspėjimas (ANK 23 straipsnis), nėra pagrindo. Teismo nuomone, skyrus įspėjimą nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, nuobauda nebūtų proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui. Tačiau teismo manymu, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, 750 Eur baudos skyrimas yra per griežta nuobauda, todėl yra mažintina. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad O. J. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys teisės pažeidimų, todėl daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjai paskyrus 300 Eur dydžio baudą.

16. Įvertinus visą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamą nutarimą ir apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas sumažinant O. J. paskirtą baudą iki 300 Eur. Paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad iki einamojo mėnesio pabaigos turi būti sumokama po 50 Eur.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

O. J. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimą:

O. J. skirtą 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų). Paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad iki einamojo mėnesio pabaigos turi būti sumokama po 50 Eur.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.