Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Iš 2009-11-21 daiktu dokumentu pateikimo protokolu matyti, kad M. K. pateike - megztini, maikute, džinsines kelnes, pora batu, striuke; S. N. pateike - megztini, kelnes, pora batu, odine liemene, striuke (1 t., b. l. 152; 2 t., b. l. 38).

Iš specialisto išvados Nr. S 449/09(01) matyti, kad ant S. N. striukes yra V. Ž. kraujas su 99,999999999% tikimybe. Tepinelyje iš skreplio yra S. N. DNR su 99,99999% tikimybe. Nuoplovoje nuo S. N. viršutines lupos dešines puses odos yra S. N. DNR su 99,999999999% tikimybe ir V. Ž. DNR su 99,99999% tikimybe. Nuoplovoje nuo S. N. apatines lupos yra S. N. DNR su 99.99999 % tikimybe. Ant lenktinio peilio geležtes M. K. džinsiniu kelniu rastas žmogaus kraujas, kam priklauso pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant lenktinio peilio rankenos biologines kilmes pedsaku, tinkamu identifikavimui, nerasta. Ant šaliko, M. K. striukes, džemperio, S. N. džemperio, odines liemenes, auliniu batu demiu ir sutepimu, tinkanciu kraujo tyrimui nerasta (b. t. 1, b. l. 31 – 40).

Iš specialisto išvados Nr. M. 1743/09(01) matyti, kad V. Ž. mire nuo kiauryminiu, durtiniu - pjautiniu krutines lastos sužalojimu, pasireiškusiu durtinemis - pjautinemis žaizdomis krutineje su tarpuplaucio minkštuju audiniu ir kairio plaucio pažeidimais, kas komplikavosi umus kraujavimu, kraujo ir oro susikaupimu kaireje krutinpleves ertmeje, kairio plaucio subliuškimu, aspiracija krauju. Lavoniniu reiškiniu bukle, konstatuota lavono apžiuros ivykio vietos metu 2009-11-21d., 00:30-01:00val., rodo, kad nuo V. Ž. mirties iki lavoniniu reiškiniu tikrinimo jo lavone praejo 1-4 val. laiko. V. Ž. lavone nustatyta: 3.1 durtines – pjautines žaizdos krutineje su tarpuplaucio minkštuju audiniu ir kairio plaucio pažeidimais. Pagal šiu sužalojimu makro - ir mikroskopini vaizda, sužalojimai padaryti vienašmeniu daiktu ar daiktais turinciais durianciu - pjaunanciu savybiu nuo keliu ir keliasdešimt minuciu iki mirties, kai žalojantys daiktai smigo i kuna ašmenim atsuktomis i dešine puse, o bukaja briauna - atsukta i kaire puse (nukentejusiojo atžvilgiu). Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 6.6.9 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 3.2. Daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodines kraujosruvos kune, pjautines žaizdos kairiame smilkinyje ir dešines plaštakos III-ame piršte. Sužalojimai, pagal ju makro - ir mikroskopini vaizda padaryti kietais bukais daiktais, išskyrus pjautines žaizdas, kurios padarytos daiktais ar daiktu turinciu pjaunanciu savybiu, nuo keliu iki keliasdešimt minuciu iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad V. Ž. lavono kraujyje rasta l,93%o (promiles) etilo alkoholio, šlapime rasta 2,53%o (promiles) etilo alkoholio. Tai atitiktu vidutini neblaivumo laipsni. V. Ž. lavono šlapime barbituratu, fenotiazinu, banzodiazepinu, opijetu, amfetaminu, efedrino, amitriptilino, difenhidramino ir pirazolono grupes junginiu nerasta. Mirtis ivyko nuo kiauryminiu, durtiniu - pjautiniu krutines lastos sužalojimu. Pomirtiniu sužalojimu V. Ž. lavone nera. Visi sužalojimai yra pasiekiami nukentejusiojo rankos. Nukentejusysis po kuno sužalojimu padarymo galejo atlikti savarankiškus veiksmus iki tol kol neprarado samones. Po sužalojimu padarymo nukentejusysis galejo gyventi nuo keliu iki keliasdešimt minuciu. Sužalojimu lokalizacija kune nerodo kokioje pozoje buvo nukentejusysis sužalojimu padarymo jam metu ar koks tuo metu buvo tikimiausias užpuoliko ir nukentejusiojo tarpusavio išsidestymas, todel i ši klausima atsakyti negalima. Sužalojimai padaryti mažiausiai 16 trauminiu poveikiu pasekoje. Iš kuriu du durtiniai -pjautiniai krutineje, du pjautiniai - galvoje ir dešineje plaštakoje, o odos nubrozdinimai ir poodines kraujosruvos padaryti mažiausiai 12 trauminiu poveikiu pasekoje. Pagal sužalojimu makroskopini vaizda sužalojimai padaryti neužilgo vienas po kito. Nukentejusiojo drabužiu pažeidimai santykinai sutampa su nustatytais sužalojimais. Objektyviu duomenu, kad po mirties butu keista lavono poza, nera (1 t., b. l. 46 – 53).

Teismo medicinos specialistas Sigitas Laima parode, kad jis patvirtina savo duota išvada Nr. M. 1743/2009. Nurodo, jog jo teismui pateiktoje išvadoje . Nr. M. 1743/09(01) yra padaryta klaida, nes nurodyta, kad nukentejusiajam padaryti du pjautiniai sužalojimai - galvoje ir dešineje plaštakoje, iš tiesu tai yra kaireje rankoje. Be to nurode, jog tiketina, kad žaizdos V. Ž. krutineje galejo buti padarytos 2009-11-21 ivykio vietos apžiuros metu paimtu peiliu, kadangi žaizdu kanalai sutampa su žaizdu ilgiu. Jis dalyvavo itariamojo S. N. parodymu patikrinimo vietoje veiksme ir gali pasakyti, kad sužalojimai V. Ž. krutineje, tokiu budu kaip nurode itariamasis greiciausiai atsirasti negalejo. Mažai tiketina, kad budamas tokioje padetyje, pasilenkes i prieki prie tiesiai stovincio nukentejusiojo kaip nurode pats itariamasis, jis galejo atžagaria ranka pakelta virš galvos padaryti nukentejusiajam sužalojimus tokiame aukštyje.

Iš specialisto išvados Nr. G 4494/09(01) matyti, kad M. K. objektyviu sužalojimo požymiu nenustatyta. (b. t. 1, b. l. 150, 151).

Iš specialisto išvados Nr. G 4493/09 (01) matyti, kad S. N. padarytas odos nubrozdinimas apatines lupos raudonyje ir muštine žaizda apatines lupos gleivineje. Sužalojimai padaryti kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu paveikus apatine lupa, prieš 2-6 valandas iki apžiuros. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebudingi saves žalojimui ir griuvimui, taciau atsiradimo galimybes atsitrenkus i kieta, buka, riboto paviršiaus daikta, neatmetama. Individualus žalojancio daikto ar irankio požymiai neužsifiksavo. (b. t. 2, b. l. 36, 37).

Iš tikrinimo alkotesterio rezultatu matyti, kad M. K. nustatytas 1,62 promiliu girtumas. (b. t. 1, b. l. 145

Iš tikrinimo alkotesterio rezultatu matyti, kad S. N. nustatyta 2,15 promiliu girtumas. (b. t. 2, b. l. 16).

Ivertines byloje surinktus duomenis teismas daro išvada, kad M. K. yra kaltas del viešosios tvarkos pažeidimo, tai yra padare nusikaltima, numatyta BK 284 str. 1 d., o S. N. yra kaltas del tycinio V. Ž. nužudymo del chuliganišku paskatu, tai yra padare nusikaltima, numatyta BK 129 str. 2 d. 8 p.

Teismas, siekdamas nustatyti aptariamojo ivykio eiga, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, kiekvieno byloje apklausto asmens – irodymu šaltinio – parodymus ivertino, atsižvelgdamas i tai, kiek jie objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis arba yra patvirtinti kitu asmenu parodymais. K. S. N. ir M. K., nukentejusiosios Z. Ž. parodymai, liudytoju E. Z., N. Y., R. J., T. Ž., A. P., A. M., I. K., T. J., S. M., M. S., B. J., S. K., A. G., parodymai atskleide visa ivykio esme ir sutapo dalyje, turincioje reikšmes del nusikalstamu veiku tinkamo kvalifikavimo. Sprendžiant baudžiamojo istatymo taikymo klausima, teismas vadovaujasi tiek kaltinamuju S. N. ir M. K., tiek nukentejusiosios ir liudytoju E. Z., N. Y., R. J., T. Ž., A. P., A. M., I. K., T. J., S. M., M. S., B. J., S. K., A. G., parodymais, tiek ekspertu išvadomis ir tiek, kiek jie pasitvirtino kitu ištirtu irodymu visete.

Teiseju kolegija, ivertinusi baudžiamojoje byloje surinktus irodymus, sprendžia, jog yra pilnai irodyta, kad kaltinamasis M. K., 2009 m. lapkricio men. 20 d. apie 23 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, viešoje vietoje, rodydamas nepagarba aplinkiniams ir visuomenei, del mažareikšmes dingsties, po S. N. apsižodžiavimo su nukentejusiuoju V. Ž., tycia ištempe nukentejusiji iš visuomeninio transporto – 26 maršruto autobuso i visuomeninio transporto sustojimo „Pušynas“, esancio Kalvariju gatveje, Vilniuje, teritorija, ir tycia, bendrais veiksmais su S. N., nukentejusiajam sudave ne mažiau 12 smugiu rankomis ir kojomis sudave i ivairias kuno vietas, padarydamas pastarajam daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kune, kraujosruva kairio žando vidiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo demonstravo nepagarba aplinkiniams, sutrikde visuomenes rimti ir tvarka, tai yra padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d.

Tai pat, teiseju kolegija sprendžia, jog irodyta, kad kaltinamasis S. N., 2009 m. lapkricio men. 20 d. apie 23 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, viešoje vietoje, rodydamas nepagarba aplinkiniams ir visuomenei, del mažareikšmes dingsties, po S. N. apsižodžiavimo su nukentejusiuoju V. Ž., tycia ištempe nukentejusiji iš visuomeninio transporto – 26 maršruto autobuso i visuomeninio transporto sustojimo „Pušynas“, esancio Kalvariju gatveje, Vilniuje, teritorija, bendrais veiksmais su M. K., nukentejusiajam sudave ne mažiau 12 smugiu rankomis ir kojomis sudave i ivairias kuno vietas, po ko, tycia peiliu dure keturis kartus V. Ž. i galva, plaštaka ir krutine, ko pasekoje jis, nuo gautu sužalojimu mire, tai yra tycia ji nužude del chuliganišku paskatu, tai yra padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 str. 2 d. 8 p.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p., buvo kaltinamas tuo, jog jis 2009 m. lapkricio men. 20 d. apie 23 val., veikdamas bendrininku grupeje, budamas apsvaiges nuo alkoholio, rodydamas nepagarba aplinkiniams ir visuomenei, del mažareikšmes dingsties, po apsižodžiavimo su nukentejusiuoju V. Ž., tycia kartu su S. N. ištempe nukentejusiji iš visuomeninio transporto – 26 maršruto autobuso i visuomeninio transporto sustojimo „Pušynas“, esancio Kalvariju gatveje, Vilniuje, teritorija, po ko S. N. prispaude V. Ž. prie sustojimo reklaminio stendo ir sudavinejo smugius kumšciais nukentejusiajam. Veliau, jis nušveite nukentejusiji i Kalvariju gatves važiuojamaja kelio dali, ir kartu su S. N. muše gulinti nukentejusiji rankomis ir kojomis, tokiu budu palauždamas galima nukentejusiojo V. Ž. pasipriešinima ir bendrais su S. N. veiksmais tycia sudave ne mažiau 12 smugiu rankomis ir kojomis V. Ž. i kuna, bei savo ir S. N. veiksmais padarydamas nukentejusiajam daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kune. Po ko S. N., tycia sulenkiamu peiliu sudave 4 smugius nukentejusiajam i galva, plaštaka ir krutine, ko pasekoje nukentejusysis V. Ž. nuo gautu kiauryminiu, durtiniu – pjautiniu krutines lastos sužalojimu, pasireiškusiu durtinemis – pjautinemis žaizdomis krutineje su tarpuplaucio minkštuju audiniu ir kairio plaucio pažeidimais, kas komplikavosi umiu kraujavimu, kraujo ir oro susikaupimu kaireje krutinpleves ertmeje, kairio plaucio subliuškimu, aspiracija krauju, vietoje mire ir taip tycia savo bendrais su S. N. veiksmais del chuliganišku paskatu nužude V. Ž..

Teismu praktikoje išaiškinta, kad nužudymu bylose keli asmenys atsako už nužudyma kaip bendrininkai, jei nukentejusysis miršta ne nuo visu bendrininku smugiu ar tik nuo vieno smugio, taciau nustatoma, kad visi bendrininkai turejo tycia nužudyti ar neapibrežta tycia del padariniu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-485/2008, 2K-324/2009, 2K-523/2009). Tais atvejais, kai nukentejusiojo mirties priežastis yra ne suduotu smugiu visuma, bet konkretus vieno asmens suduoti smugiai, teismas turi vadovautis ne tik išvada, kas sudave mirtina smugi, bet ir atsižvelgti i susitarimo tarp bendrininku buvima, jo turini, taip pat i tai, kad bendrininkai nusikaltimo padarymo metu turi galimybe koreguoti susitarimo ribas. Nužudymas, padarytas bendrininkaujant, yra tada, kai darant ši nusikaltima tycia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusiu nusikaltimo subjektais galinciu buti asmenu. Teismu praktikoje taip pat itvirtinta nuostata, kad bendrininku susitarimas gali buti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todel, irodinejant susitarimo buvima, nebutina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptare nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-485/2008, 2K-523/2009 ir kt.). Esant susitarimui visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padare, atsako pagal viena BK specialiosios dalies straipsni. Jei nukentejusiojo mirti sukele nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurta naudojo keli asmenys, o smurto pobudis ir intensyvumas rodo tycia nužudyti arba neapibrežta tycia, kuri apima ir gyvybes atemima, tai pagal BK 129 straipsni atsako ne tik tie asmenys, kuriu padaryti kuno sužalojimai buvo nukentejusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvave gyvybes atemimo procese. Kai keli asmenys veikia kartu, turedami tycia nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybe nukentejusiajam, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai. Be to, nebutina, kad kiekvienas iš ju padarytu mirtinus sužalojimus, o pakanka, kad tai padarytu bent vienas iš ju. Kitu vykdytoju dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikata, bet ir atimant nukentejusiajam galimybe priešintis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-456/2008, 2K-523/2009 ir kt., taip pat Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 8 punktas).

Taciau teisminio nagrinejimo metu, M. K., pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. pateikti kaltinimai nepasitvirtino, nes neirodyta, jog jis nužude V. Ž., todel jo veika perkvalifikuotina i LR BK 284 str. 1 d.

K. M. K. savo kaltes del V. Ž. nužudymo ir smugiu jam sudavimo nepripažino, paaiškindamas, kad jis nestume iš autobuso nukentejusiojo, peilio pas S. N. nemate, jis asmeniškai smugiu nukentejusiajam nesudave, o su nukentejusiuoju mušesi S. N.. Jis nemate ir nežinojo, kad S. N. panaudos peili ir juo suduos smugius V. Ž.. Jokio susitarimo ir veiksmu derinimo su S. N. del smurto panaudojimo prieš nukentejusiji nebuvo, tuo labiau jokio tikslo ji nužudyti jis neturejo.

Nežiurint i tai, jog M. K. išviso neigia padares bet koki nusikaltima, taciau ivertinus byloje esancius duomenis darytina išvada, jog M. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., požymiu, taciau jo kalte del V. Ž. nužudymo byloje neirodyta.

Kaltinamasis M. K. del inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinejimo metu dave prieštaringus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parode, kad pradžioje jis i muštynes nesikišo, taciau autobusui artejant link sustojimo jis priejo prie S. N. ir mineto vyro bei autobusui sustojus „Pušyno“ sustojime S. N. ir ta vyra išstume iš autobuso muštis lauke. Bunant lauke, negali paaiškinti del kokiu priežasciu jis taip pat isivele i muštynes ir sudave ne mažiau dvieju smugiu nukentejusiajam. Kur pataike nežino, bet stengesi suduoti i veida. Muštyniu metu vyras nuo jo ir S. N. pradejo begti i kita Kalvariju gatves puse, S. N. nusivijo vyra, o jis liko stoveti. S. N. pavijo vyra ir kažkaip pastaraji pargrioves pradejo spardyti koja. Kiek mate S. N. spyre apie tris kartus, o po to vyras pagavo S. N. koja ir šis taip pat pargriuvo, po ko jie abu pradejo grumtis ir vartytis guledami ant žoles. Jis iš stoteles neskubedamas priejo maždaug 5 m. atstumu iki ju muštyniu vietos ir nesikišdamas viska stebejo. Žiuredamas kaip S. N. su šiuo vyru grumiasi, S. N. pasisukus i ji nugara, pastebejo, kad pas S. N. nugaroje iš po striukes matosi išlindes peilio deklas. Maždaug po 20 sek, vyras suriko. Garsas buvo toks lyg jam labai skaudetu. Po to S. N. atsistojo ir priejo prie jo, po ko jie abu nuejo nuo tos vietos link Santariškiu. Eidamas jis pas S. N. paklause ka šis padare vyrui, taciau pastarasis visiškai nieko neatsake (b. t. 1, b. l. 157, 158).

Teisminio nagrinejimo metu kaltinamasis M. K. jau teigia, jog pradžioje S. N. ir tas vyras apsižodžiavo, o po to S. N. atsistojo ir nuejo i autobuso prieki prie mineto vyro, kur ju žodinis konfliktas peraugo i muštynes. Autobusui sustojus jis išlipo. Jis nukentejusiojo iš autobuso nestume. Pamate priekyje išlipusi S. N. ir ta vyra su kuriuo konfliktavo. Nukentejusysis smoge S. N. ir jie pradejo stumdytis ir muštis. Po to grumtynes persikele i stotele. Veliau jie pradejo begti i kita Kalvariju gatves puse. Jis liko stoveti. Tarp S. N. ir vyro vyko abipuses grumtynes, kuriu metu pargriuves vyras sudave keliu smugius i galva S. N.. Jis stebejo muštynes ir nieko nedare. Jis asmeniškai smugiu nukentejusiajam nesudave. Po to S. N. atsistojo ir priejo prie jo, po ko jie abu nuejo nuo tos vietos link Santariškiu.

Atsižvelgiant i M. K. duotus skirtingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teiseju kolegija, nustatydama faktines nusikalstamu veiku padarymo aplinkybes, vadovaujasi tik tais kaltinamojo M. K. parodymais ir tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus irodymus.

Atkreiptinas demesys i tai, kad kaltinamojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino liudytojos E. Z. ir N. Y., kurios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinejimo metu nuosekliai ir detaliai nurode visas ivykio aplinkybes.

Liudytojos E. Z. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad V. Ž., kuri tempe, priešinosi, vyko susistumdymas. Ji suprato, kad dviese muša viena. Aukštesnysis užpuolikas smugiavo kumšciu nukentejusiajam i krutines sriti. Viena ranka laike prispaudes nukentejusiji prie stendo, o kita ranka muše i krutine ir pilva. Žemesnis tuo tarpu stovejo šone ir kažka šauke, piktinosi. Jis stovejo per pora metru nuo ju abieju. Po tu smugiu pribego žemesnysis užpuolikas ir paemes V. Ž. už apykakles nušveite nukentejusiji i gatves viduri, i važiuojamaja dali. Paskui abu kaltinamieji pribego prie nukentejusiojo, kuris gulejo ant gatves ir pradejo ji mušti. Nukentejes gulejo ant nugaros ir rankomis bande prisidengti veida, o tiedu tuo momentu ji muše. Smugiu buvo labai daug, jie dauže rankomis ir kojomis. Ji pradejo automobiliu signalizuoti ir rekti, kad baigtu mušti, bet jie nereagavo. Suprato, kad elgiasi žveriškai, nes dauže ir sparde i ivairias kuno dalis, daugiausia kliuvo viršutinei kuno daliai ir galvai. Apytikriai vyriški muše ne mažiau keturiu minuciu. Jie muše ji be pertraukos, kas sekunde. Ne penki ir ne dešimt buvo smugiu, o labai daug. Nukentejes gulejo ir tik rankomis bande prisidengti. Buvo vienas momentas, kai jis bande keltis, bet ji vel pagulde. Daugiau smugiu buvo suduota kojomis, nei rankomis. Ji važiavo ieškoti pagalbos. Kai grižo - stoteleje ir ant kelio nieko nebuvo. Tuo metu skiriamaja juosta per viduri pastebejo sunkiai einanti kruvina nukentejusiji. Tuo metu išgirdo riksma atsisuko ir pamate, kad atbega žemesnysis užpuolikas. Ji apsisuko ir nuvažiavo.

Šios liudytojos E. Z. parodymai neprieštarauja liudytojos N. Y. parodymams. Liudytoja N. Y. dave analogiškus parodymus kaip ir E. Z. ir tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu ji parode, kad mate, kaip nukentejusiji per prievarta bande ištempti iš autobuso. Pirmas iš autobuso išlipo aukštas vyras su barzda, jis pusiau pasisukes išlipinejo iš autobuso, ir paskui save tempe vyra su paltu. Jis ta vyra iš pradžiu tempe už rankos, tuomet sugriebe už peciu ir eme taip stipriai tempti, kad net palta nutrauke, pasimate plika vyriškio su paltu nugara. Kitas jaunuolis pirmajam padejo. Jis padejo pirmajam ji traukti iš autobuso, pats budamas autobuse, ne taip kad smarkiai užgules, bet padejo. Jis ne pilnai prispaude kuna, o pastume rankomis. Kai vienas tempe už rankos, žemesnis stume iš nugaros, tas aukštasis trauke taip smarkiai, kad nukentejes net susilenke. Žemasis stume i nugara su rankomis nukentejusiajam. Autobusas uždare duris ir nuvažiavo. Po to barzdotasis ir žemesnis vyrai pradejo mušti nukentejusiji. Viskas prasidejo stoteleje, priešais reklamini skyda. Jie muše vyra su paltu dviese - aukštesnis stovejo veidu i nukentejusiji, o mažiukas iš nugaros. Jie muše abu, bet pagrindinis buvo tas kuris su barzda. Nukentejes stengesi išvengti smugiu, dengesi rankomis arba veida arba krutine. Kol viskas vyko stoteleje smugiai buvo suduodami rankomis. Tas su barzda vyras prispaude nukentejusiji prie reklaminio stendo. Kaire ranka laike prispaudes, o dešine muše nukentejusiji. Gali patvirtinti, kad vyras laikydamas prispaudes prie stendo sudave nukentejusiajam 4-5 smugius. Muše i krutines sriti. Tuo metu žemesnis vyras nemuše nukentejusiojo. Veliau žemesnysis sugriebe vyra su lietpalciu už atlapu ir numete ant važiuojamosios gatves dalies. Toliau tiedu užpuolikai pribego prie nukentejusiojo - vyras su barzda ir žemesnis vyras pradejo spardyti kojomis, nukentejes net nespejo atsikelti, jis gulejo truputi pasilenkes ant šono, bande prisidengti rankomis nuo smugiu. Tiedu ji sparde kojomis. Daugiausia i galva, krutine, nugara. Jie tuo metu judejo apink ji - tai vienas iš vienos puses, tai kitas iš kitos puses. Muše smarkiai. Jie iš viso galejo suduoti tikrai ne mažiau dešimties smugiu. Kai jos išvažiavo ieškoti pagalbos, jie toliau tebesparde. Grižusios pamate, kad ten nieko nebera. Pastebejo kraujuota nukentejusiji einanti link Santarišku skiriamaja juosta. Paskui išgirdo kažkokius riksmus, bet ka šauke, negali pasakyti.

Šiu liudytoju E. Z. ir N. Y. parodymai yra nuoseklus, neprieštaringi, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kas byloja apie šiu parodymu teisinguma. Šios liudytojos ne stovejo ivykio vietoje, juos su automobiliu važinejo, signalino, viskas vyko dinamiškai. Be to, liudytojai S. M. ir A. P. taip pat patvirtino ta aplinkybe, jog nukentejusiji muše du vaikinai. Be to, liudytojas A. P. patvirtino, kad ivykio vietoje mate baltarusiu automobili. Liudytoju M. S. ir B. J. teisme duoti parodymai ne visai sutampa su ju ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Minetos liudytojos atsiliepe i kaltinamojo puses paieškas, todel teismas vadovaujasi tik tais liudytoju M. S. ir B. J. parodymais ir tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus irodymus. Liudytojo T. Ž. parodymus teismas vertina kritiškai, nes minetas liudytojas kardinaliai pakeite parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Ž. skirtingai aiškino esmines ivykio aplinkybes, kodel jis pakeite savo parodymus teisiamojo posedžio metu T. Ž. argumentuotai paaiškinti negalejo, nurode, kad skaitydamas savo parodymus jis i juos nesigilino.

Teiseju kolegija kaltinamojo S. N. duotus parodymus M. K. atžvilgiu jog pastarasis nukentejusiojo nemuše atmeta ir jais nesiremia, nes jie neatitinka kitu nustatytu faktiniu bylos aplinkybiu. Tokia S. N. pozicija laikytina kaip jo sieki sušvelninti savo atsakomybes laipsni, išvengti sunkinancios aplinkybes – bendrininku grupes ir sieki padeti išvengti atsakomybes kaltinamajam M. K..

Ivertinus byloje surinktu irodymu visuma, abejoti bei netiketi liudytoju E. Z. ir N. Y. parodymais nera jokio pagrindo, minimi parodymai yra nuoseklus, neprieštaringi, šiuos parodymus pilnai patvirtina kiti byloje surinkti irodymai. Šios liudytojos E. Z. ir N. Y. kalbeti netiesa neturi jokiu motyvu, neturi ir negali tureti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Juolab, kad iš esmes ju parodymus patvirtino liudytojai A. P. ir S. M., kurie taip pat mate, kaip jog nukentejusiji muše du kaltinamieji.

Teiseju kolegijos nuomone kaltinamojo M. K. kalte del V. Ž. nužudymo yra neirodyta. Pats kaltinamasis M. K. neigia, kad jis veike bendrai su S. N. ir ar bent pritare ar žinojo, jo nukentejusiojo atžvilgiu bus panaudotas peilis. Ši jo versija bylos duomenimis nepaneigta. Kaltinamasis S. N. teigia, kad M. K. nemuše nukentejusiojo ir jam nepadejo, be to jis peili panaudojo ginantis nuo nukentejusiojo. Niekas iš liudytoju nemate ir apie peilio panaudojimo aplinkybes niekas daugiau byloje paaiškinti negali. Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu teige, kad jis ivykio metu pas S. N. mate peili, kuris buvo dekle nugaroje. Apie peilio panaudojima nežinojo. Bylos duomenimis nustatyta, jog suduodamas smugius peiliu V. Ž. tycia mirtinai sužalojo S. N..

Apie kaltinamojo M. K. kaltes turini sprendžiama remiantis byloje surinktu irodymu viseto analize (tiek paciu kaltinamuju parodymais, tiek objektyviaisiais bylos duomenimis). Objektyviuju bendrininkavimo požymiu šioje byloje nenustatyta. Byloje išsamiai išnagrinetais ir ivertintais irodymais nustatyta, kad tarp S. N. ir M. K. jokio susitarimo nužudyti V. Ž. nebuvo, jokiu konkliudentiniu veiksmu, rodanciu, kad kaltinamieji S. N. ir M. K. vienas kito neteisetus veiksmus suprato ir jiems pritare, taip išreikšdami tikraja valia padariniu atžvilgiu, taip pat nebuvo. Tai, kad abu kaltinamieji ištempe nukentejusiji iš autobuso, dar nerodo ju veiksmu bendrumo, suderinamumo ir kryptingumo. Tiek iš paciu kaltinamuju, tiek iš liudytoju parodymu matyti, kad konfliktas autobuse prasidejo tarp kaltinamojo S. N. ir nukentejusiojo. Kaltinamasis S. N. pirmas priejo prie nukentejusiojo ir pradejo ji tempti iš autobuso. Išlipe iš autobuso S. N. prispaude nukentejusiji prie reklaminio stendo ir kaire ranka laike prispaudes, o dešine muše nukentejusiji. Tuo metu M. K. nemuše nukentejusiojo. Be to, M. K. su savimi jokiu asmeni žalojanciu priemoniu arba irankiu neturejo. Kaltinime nurodyti ranku ir koju smugiu pasekoje V. Ž. padaryti kuno sužalojimai - daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodines kraujosruvos kune, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas sudaro kito nusikaltimo – viešosios tvarkos pažeidimo sudeti ir itakos V. Ž. mirciai neturejo ir byloje nera surinkta irodymu, jog jais buvo siekta atimti V. Ž. gyvybe. Teiseju kolegija, atsižvelgdama i išdestytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nera nustatyta, kad abu kaltinamieji turejo tycia nužudyti ar neapibrežta tycia del padariniu. Todel kaltinamojo M. K. veiksmai iš LR BK 129 str. 2 d. 8 p., perkvalifikuojami i LR BK 284 str. 1 d. kaip neirodžius, jog jis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika, nužudant V. Ž..

Taigi, bylos duomenimis negincytinai nustatyta, jog M. K. padejo S. N. išstumti nukentejusiji iš autobuso ir kartu su juo muše nukentejusiji. Jis šiuos veiksmus padare viešoje vietoje, rodydamas nepagarba aplinkiniams ir visuomenei, del mažareikšmes dingsties, po S. N. apsižodžiavimo su nukentejusiuoju V. Ž., tycia ištempe nukentejusiji iš visuomeninio transporto – 26 maršruto autobuso i visuomeninio transporto sustojimo „Pušynas“, esancio Kalvariju gatveje, Vilniuje, teritorija, kur kartu su S. N. muše nukentejusiji ir tuo sutrikde visuomenes rimti ir tvarka. M. K. šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d., t .y. padare viešosios tvarkos pažeidima.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., kai jis padaromas del aiškaus žmogaus ar visuomenes negerbimo, elementariu morales bei elgesio normu niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššukis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinanti požiuri i juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip preteksta savo veiksmams mažareikšme dingsti. Chuliganiškos paskatos yra nužudyma kvalifikuojanti aplinkybe, apibudinanti nusikaltimo subjektyvuji požymi – nusikaltimo padarymo motyva. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidines paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžima padaryti nusikaltima. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentejusiojo užpuolimu ir jo nužudymu be tarpusavio santykiu priežasties arba panaudojant tam menkaverte dingsti. Šioms paskatoms budingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Sprendžiant, ar nužudymas padarytas del chuliganišku paskatu, butina ištirti faktinius duomenis apie nuteistojo ir nukentejusiojo asmenybes, ju bendravima, tarpusavio santykius, nustatyti, ar nuteistasis ir nukentejusysis iki nusikalstamos veikos padarymo buvo pažistami, kaip tarpusavyje bendravo, ar tarp ju buvo konfliktu, asmeninio pobudžio gincu, nesutarimu, pagrindo pykcio, pavydo ar kitokiu asmeniniu paskatu kilimui.

Baudžiamoji atsakomybe už kito žmogaus gyvybes atemima pagal BK 129 straipsni kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padariniu (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentejusiojo mirtis turi buti desningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra butinasis, t. y. butina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukele ir salygojo padariniu atsiradima.

Byloje pateiktos specialisto išvados Nr. M. 1743/09(01) duomenys (1 t., b. l. 46 – 53) irodo, jog V. Ž. mire nuo kiauryminiu, durtiniu - pjautiniu krutines lastos sužalojimu, pasireiškusiu durtinemis - pjautinemis žaizdomis krutineje su tarpuplaucio minkštuju audiniu ir kairio plaucio pažeidimais, kas komplikavosi umus kraujavimu, kraujo ir oro susikaupimu kaireje krutinpleves ertmeje, kairio plaucio subliuškimu, aspiracija krauju, t.y. mirti leme durtiniai - pjautiniai krutines lastos sužalojimai. Teiseju kolegijai nekyla abejoniu del specialisto išvados pagristumo. Taigi byloje negincijamai nustatyta, kad V. Ž. mirties priežastis – durtiniai - pjautiniai krutines lastos sužalojimai.

Baudžiamojoje byloje surinktais irodymais nustatyta, jog kaltinamasis S. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinejimo metu dave iš esmes analogiškus parodymus del nukentejusiajam V. Ž. suduotu smugiu peiliu.

K. M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje tvirtina, kad jis jokio peilio neturejo ir nukentejusiajam peiliu nedure. Prisipažista, jog ivykio metu nukentejusiajam sudave smugius. Parode, kad bunant lauke, negali paaiškinti del kokiu priežasciu jis taip pat isivele i muštynes ir sudave ne mažiau dvieju smugiu nukentejusiajam. Kur pataike nežino, bet stengesi suduoti i veida. S. N. pavijes vyra ir kažkaip pastaraji pargrioves sparde koja. Kiek mate S. N. spyre apie tris kartus, o po to vyras pagavo S. N. koja ir šis taip pat pargriuvo, po ko jie abu pradejo grumtis ir vartytis guledami ant žoles. Žiuredamas kaip S. N. su šiuo vyru grumiasi, S. N. pasisukus i ji nugara, pastebejo, kad pas S. N. (nugaroje) iš po striukes matosi išlindes peilio deklas. Maždaug po 20 sek, vyras suriko. Garsas buvo toks lyg jam labai skaudetu. Po to S. N. atsistojo ir priejo prie jo, po ko jie abu nuejo nuo tos vietos link Santariškiu.

Šio kaltinamojo M. K. parodymai neprieštarauja kaltinamojo S. N. parodymams. K. S. N. iš esmes pripažino, jog jis smugius peiliu sudave nukentejusiajam nuo pastarojo besigindamas. Parode, kad muštyniu metu iš džinsiniu kelniu priekines kišenes išsitrauke irankiu rinkinuka, kuriame yra atlenkiamas peilis. Budamas pasilenkes jis prisiglaude prie vyro krutines, kad pastarasis jam neispirtu ir laikydamas rankas po savimi atlenke peili. Noredamas apsiginti, kad vyras jo nesumuštu peiliu dure vyrui kažkur i krutine. Po šio smugio vyras jo nepaleido ir toliau tempe jo plaukus, todel jis iškeles rankas i viršu, per save mojavo peiliu bei antra karta smoge vyrui kažkur i krutines viršu. Po antrojo smugio vyras iš karto ji paleido.

K. S. N. iš esmes negincija, kad nukentejusiajam sudave smugius i ivairias kuno vietas bei dure jam peiliu. Bet teigia, jog jis dure nukentejusiajam siekdamas nuo jo apsiginti. Jis tvirtina, kad kažkuriuo muštyniu momentu jis pajuto kaip vyras ji sugriebe už plauku, bei stipriai juos tempdamas lenke ji žemyn ir stengesi keliu ispirti i galva. Suprasdamas kad nuo spyriu keliu jis gali stipriai nukenteti kiek imanydamas gynesi rankomis. Viso tampymo už plauku ir spardimo metu, jis viena karta gavo iš kelio i lupa, bei nesulaukes iš Mariaus pagalbos iš džinsiniu kelniu priekines kišenes išsitrauke irankiu rinkinuka, kuriame yra atlenkiamas peilis. Budamas pasilenkes jis prisiglaude prie vyro krutines, kad pastarasis jam neispirtu ir laikydamas rankas po savimi atlenke peili. Noredamas apsiginti, kad vyras jo nesumuštu peiliu dure vyrui kažkur i krutine. Po šio smugio vyras jo nepaleido ir toliau tempe jo plaukus, todel jis iškeles rankas i viršu, per save mojavo peiliu bei antra karta smoge vyrui kažkur i krutines viršu. Po antrojo smugio vyras iš karto ji paleido.

Vertinant butinosios ginties situacija, teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo S. N. parodymus, traktuoja juos kaip pasirinkta gynybos buda, bei meginima išvengti baudžiamosios atsakomybes už ši nusikaltima, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kalte patvirtinantiems irodymams, bei visiškai neatitinka faktinems bylos aplinkybems.

Iš esmes savo parodymais kaltinamasis S. N. kaltes dali nori suversti paciam nukentejusiajam motyvuojant savo veiksmus kaip butinaja ginti ir tokiu budu išvengti gresiancios atsakomybes. Kaltinamojo S. N. iškelta versija apie tai, kad nukentejusysis žiauriai ji muše, yra nepagrista, neitiketina ir neatitinkanti realios tikroves ir prieštarauja teismo medicinos eksperto S. Laimos išvadai apie sužalojimu skaiciu kaltinamojo S. N. ir nukentejusiojo atžvilgiu. Iš specialisto išvados Nr. M. 1743/09(01) matyti, kad nukentejusiajam buvo suduota 16 smugiu rankomis, kojomis (12 odos nubrozdinimai, poodines kraujosruvos), peiliu (4, 2 durtiniai - pjautiniai krutineje 144 cm. 149 cm aukštyje, 2 pjautiniai galvoje ir kaireje plaštakoje). Tai patvirtina fakta, kad nukentejusysis V. Ž. buvo mušamas rankomis, spardomas kojomis, duriai ir žaizdos padaryti peiliu. Ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuota, kad ivykio vietoje rastos sagos yra butent nuo nukentejusiojo puspalcio. Atliktas DNR tyrimas nustate, kad ant S. N. drabužiu yra nukentejusiojo V. Ž. kraujas, o nuopjovoje nuo S. N. lupu yra V. Ž. DNR pedsakai.

Pažymetina, jog, šia aplinkybe, kad nukentejusysis V. Ž. pirmas ji užpuole, kad kažkuriuo muštyniu momentu jis pajuto kaip vyras ji sugriebe už plauku, bei stipriai juos tempdamas lenke ji žemyn ir stengesi keliu ispirti i galva, patvirtina tik paties kaltinamojo ir iš dalies tuo metu su juo buvusio M. K. teisiamajame posedyje duoti parodymai, kad nukentejusysis smoge Sauliui ir jie pradejo stumdytis ir muštis. Po to grumtynes persikele i stotele. Veliau jie pradejo begti i kita Kalvariju gatves puse. Jis liko stoveti. Tarp Sauliaus ir vyro vyko abipuses grumtynes, kuriu metu pargriuves vyras sudave keliu smugius i galva Sauliui. Taciau atsižvelgiant i kitus byloje esancius duomenis, irodymu visuma, teismas daro išvada, kad kaltinamasis M. K. siekia palengvinti kaltinamojo S. N. teisine padeti. Be to, kaltinamojo M. K. iš dalies prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Todel teismas turi pagrindo kaltinamojo M. K. teisme duotais parodymais del kaltinamojo S. N. savigynos abejoti ir jais nesiremti nustatant ir vertinant faktines bylos aplinkybes.

Nors kaltinamasis S. N. tvirtina, jog jis peiliu dure nukentejusiajam gindamasis nuo jo, nes pastarasis ji puole ir ji sugriebes už plauku bei stipriai juos tempdamas lenke ji žemyn ir stengesi keliu ispirti i galva, taciau jo parodymu nepatvirtino jokie objektyvus bylos duomenys. Šia iškelta versija paneigia liudytoju parodymai, ekspertizes išvados. Byloje pateiktoje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. Ž. mire nuo kiauryminiu, durtiniu - pjautiniu krutines lastos sužalojimu, pasireiškusiu durtinemis - pjautinemis žaizdomis krutineje su tarpuplaucio minkštuju audiniu ir kairio plaucio pažeidimais, kas komplikavosi umus kraujavimu, kraujo ir oro susikaupimu kaireje krutinpleves ertmeje, kairio plaucio subliuškimu, aspiracija krauju. Jam padarytos durtines – pjautines žaizdos krutineje su tarpuplaucio minkštuju audiniu ir kairio plaucio pažeidimais. Pagal šiu sužalojimu makro - ir mikroskopini vaizda, sužalojimai padaryti vienašmeniu daiktu ar daiktais turinciais durianciu - pjaunanciu savybiu nuo keliu ir keliasdešimt minuciu iki mirties, kai žalojantys daiktai smigo i kuna ašmenim atsuktomis i dešine puse, o bukaja briauna - atsukta i kaire puse (nukentejusiojo atžvilgiu). Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 6.6.9 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodines kraujosruvos kune, pjautines žaizdos kairiame smilkinyje ir dešines plaštakos III-ame piršte. Sužalojimai, pagal ju makro - ir mikroskopini vaizda padaryti kietais bukais daiktais, išskyrus pjautines žaizdas, kurios padarytos daiktais ar daiktu turinciu pjaunanciu savybiu, nuo keliu iki keliasdešimt minuciu iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo medicinos specialistas Sigitas Laima parode, kad sužalojimai V. Ž. krutineje, tokiu budu kaip nurode itariamasis greiciausiai atsirasti negalejo. Mažai tiketina, kad budamas tokioje padetyje, pasilenkes i prieki prie tiesiai stovincio nukentejusiojo kaip nurode pats itariamasis, jis galejo atžagaria ranka pakelta virš galvos padaryti nukentejusiajam sužalojimus tokiame aukštyje.

Iš liudytoju E. Z. ir N. Y. parodymu matyti, kad abu kaltinamieji V. Ž. ištempe iš autobuso. Liudytojos E. Z. ir N. Y. patvirtino, kad butent V. Ž. buvo užpultas, mušamas, nutrenktas ant gatves ir mušamas rankomis ir spardomas kojomis. Nukentejusysis nuo smugiu dengesi. Pirmas iš autobuso išlipo aukštas vyras su barzda ir paskui save tempe nukentejusiji, kuri iš pradžiu tempe už rankos, tuomet sugriebe už peciu ir eme taip stipriai tempti, kad net palta nutrauke. Kitas jaunuolis padejo nukentejusiji ištempti t.y. jis padejo pirmajam ji traukti iš autobuso. Nukentejusysis priešinosi, vyko susistumdymas. Aukštesnysis užpuolikas smugiavo kumšciu nukentejusiajam i krutines sriti. Viena ranka laike prispaudes nukentejusiji prie stendo, o kita ranka muše i krutine ir pilva. Abu kaltinamieji muše nukentejusiji. Šia aplinkybe patvirtino liudytojai A. P. ir S. M.. Del šiu liudytoju parodymu patikimumo teismui abejoniu nekyla, ju parodymai apie ivykio aplinkybes del nukentejusiojo ištempimo iš autobuso prieš nukentejusiojo valia ir del kaltinamuju smugiu sudavimo esminese detalese sutapo, jie buvo nuoseklus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu. Duomenu, kad šie mineti liudytojai turetu tiksla duoti melagingus parodymus, byloje nera.

Visos šios nurodytos aplinkybes rodo, kad nebuvo susiklosciusi tokia konfliktine situacija del kurios S. N. butu turejes peiliu durti nukentejusiji ir taip nuo jo gintis. Kaltinamasis turejo visas galimybes netrukdomas pasišalinti iš ivykio vietos, taciau to nepadare. Kaltininko nurodytos aplinkybes negalejo iššaukti susijaudinimo ir išgascio, kadangi pats kaltinamasis išprovokavo esama situacija, pats padedamas M. K. nukentejusiji ištempe iš autobuso i gatve, ištempes iš ivykio vietos nepasišalino, o toliau pradejo muštynes. Atsižvelgtina ir i tai, kad ivykio metu nukentejusysis buvo beginklis, amžiumi ženkliai vyresnis už kaltinamuosius, buvo ištemtas iš autobuso ir nutrenktas ant gatves, gulejo ir buvo puolamas, spardomas abieju kaltinamuju. Taigi, kaltinamasis S. N. nebuvo tokioje emocineje busenoje, kuri butu galejusi sutrikdyti gebejima valdyti ar suprasti savo veiksmus. Todel teiseju kolegija sprendžia, jog S. N. suduodamas keturis smugius peiliu nukentejusiajam V. Ž., neveike butinosios ginties ribose ir nebuvo jos perženges, nera net tokiu požymiu, nes nustatyta, jog V. Ž. gynesi nuo S. N. puolimo, o mažareikšmiai sužalojimai galejo gautis smurtavimo metu prieš nukentejusiji ar sužalojimai galejo buti padaryti nukentejusiajam bandant apsiginti nuo užpuolimo ir smurto.

Be to, teismo nuomone, byloje pateikti vaizdo irašai nepaneigia S. N. ir M. K. kaltes. Atvirkšciai, iš teisiamajame posedyje peržiureto vaizdo irašo matyti, kad ivykio vietoje buvo pakankamai šviesu, stotele buvo pakankamai apšviesta ir liudytojai turejo galimybe matyti kas tuo metu vyko gatveje, apklausti liudytojai ne tik nupasakojo ivykio aplinkybes, bet ir apibudino kaltinamuosius ir nukentejusiji, parode kaip jie atrode, ju požymius, apranga, kas neduoda pagrindo abejoti liudytoju E. Z. ir N. Y., A. P. ir S. M. parodymu teisingumu.

Kaltinamojo S. N. gynejo pateikta Teismo medicinos konsultacine specialisto P. P. išvada Nr. 0002/10 nepaneigia jo ginamojo kaltes. Minetos išvados 1 punkte nurodyta, jog Teismo medicinos specialisto išvada apie sužalojimu padarymo poza Specialisto (Sigitas Laima) pasižadejimo 2010-04-01 antrame klausime yra teismo medicinos specialisto kompetencijos ribu peržengimas, nes atsakyma grinde ne specialiomis medicininemis žiniomis. Taciau teisiamojo posedžio metu apklaustas išvada pateikes ekspertas Sigitas Laima nurode, jog jo teismo medicinos išvada apima ir biomechanikos sriti, todel turejo kompetencija atsakyti i su šia sritimi pateiktus klausimus. Ekspertas Sigitas Laima patvirtino, kad sužalojimai V. Ž. krutineje, tokiu budu kaip nurode itariamasis greiciausia atsirasti negalejo, nes pats itariamasis nurode, kad buvo apsivilkes žieminiais (ekspertas patikslino - vesesnio laikotarpio) rubais, kurie ribojo jo ranku veiksmus ir judesius. Mažai tiketina, kad budamas tokioje padetyje, pasilenkes i prieki prie tiesiai stovincio nukentejusiojo (taip nurode pats itariamasis), jis galejo atžagaria ranka pakelta virš galvos padaryti nukentejusiajam sužalojimus tokiame aukšlyje. Ekspertas S. Laima patvirtino, kad biomechanika yra Teismo medicinos eksperto kompetencijos dalis ir jo išvada šiuo atveju yra tikimybinio pobudžio. Ekspertas teisminio nagrinejimo metu išsamiai ir itikinamai atsake i proceso dalyviu klausimus. Tikimybine išvada nera specialisto speliojimas, ji yra pagrista nustatytais svariais požymiais ar duomenimis, taciau požymiu ar duomenu visuma nepakanka kategoriškai išvadai duoti. Eksperto Sigito Laimos pateikta išvada byloje buvo vertinama visu surinktu duomenu kontekste. Byloje nera objektyviu duomenu, patvirtinanciu, jog sužalojimus, nuo kuriu mire nukentejusysis V. Ž., padare ne kaltinamasis S. N., o kitas asmuo. Šioje byloje iškilo abejones tik del šiu sužalojimu padarymo budo, taciau S. Laimos ekspertizes išvadoje. S. N. pateikta mirtinu sužalojimu versija del gynybos yra argumentuotai atmesta.

Teiseju kolegija, išanalizavusi visas bylos aplinkybes, daro išvada, kad nukentejusysis V. Ž. realiai i kaltinamojo gyvybe nesikesino, butinosios ginties situacijos neišprovokavo, todel ginantis panaudoti peili ar kita iranki nebuvo butina. Kadangi byloje neirodyta, jog kaltinamasis S. N. gynesi nuo nukentejusiojo užpuolimo, todel pripažinti butinosios ginties situacijos, nera pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdestyta, kolegijai nekyla abejoniu, kad kaltinamasis S. N. padare jam inkriminuota nusikalstama veika – kaltinime nurodytomis aplinkybemis veikdamas del chuliganišku paskatu nužude V. Ž.. Todel kolegija kaltinamojo iškelta versija del gynybos laiko kaip sieki palengvinti savo teisine padeti ir išvengti atsakomybes.

Esant tokiai situacijai, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis S. N. savo smurtiniais veiksmais suvoke pavojinga daromos veikos pobudi, numate, kad nuo tokiu jo veiksmu nukentejusysis gali mirti, taciau veiksmais sukeltiems padariniams, tarp ju ir nukentejusiojo mirciai, buvo abejingas, t. y. veike neapibrežta tycia. Todel teismas, atsižvelgdamas i išdestytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje kaltinamojo S. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkta.

Del bausmes skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 54 str. itvirtina bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausiu teiseto, pagristo ir teisingo nubaudimo garantiju. Skirdamas bausme, teismas vadovaujasi bausmes paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmes paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ir apriboti asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausme butu adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo igyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

K. S. N. ir M. K. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nera. Kaltinamieji nuo pat tyrimo pradžios kaltais neprisipažino, savaip aiškino ivykio aplinkybes, S. N. pripažino sudaves peiliu nukentejusiajam, taciau tai motyvuojant savo veiksmus kaip butinaja ginti. Nors teisiamojo posedžio metu kaltinamieji gailejosi, taciau tai nebuvo nuoširdu.

Abieju kaltinamuju S. N. ir M. K. atsakomybe sunkinancia aplinkybe teismas pripažista tai, kad nusikaltima jie padare apsvaige nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Lengvinanciu aplinkybiu byloje nenustatyta, kadangi iš kaltinamuju parodymu matyti, kad S. N. neigia padares nusikaltima, o esmines bylos aplinkybes pripažino motyvuodamas i gynybos versija. M. K. teisiamajame posedyje savo parodymus pakeite, bandydamas padeti kaltinamajam S. N. palengvinti padeti ir išvengti baudžiamosios atsakomybes. Ivykio aplinkybes tik iš dalies buvo nustatyti kaltinamuju parodymais, nuosekliai ir detaliai ivykio aplinkybes buvo nustatytos liudytoju duotais parodymais. Kaltinamieji del padarytu nusikaltimu nuoširdžiai nesigailejo, nukentejusiosios Z. Ž. teisiamojo posedžio metu neatsipraše.

Skiriant bausme kaltinamiesiems S. N. ir M. K. teismas atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo pobudi ir laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes. Individualizuojant bausme, visoms šioms aplinkybems skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš ju nesuteikiant išskirtines dominuojancios reikšmes. Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i tai, kad yra kaltinamuju atsakomybe viena sunkinanti aplinkybe, lengvinanciu aplinkybiu byloje nenustatyta.

K. S. N. savo nusikalstamais veiksmais tycia pažeide labiausiai teises ginamas vertybes - žmogaus gyvybe ir sveikata. Jis padare tycini, smurtini nusikaltima, kuris priskiriamas labai sunkiu nusikaltimu kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). S. N. padaryto labai sunkaus nusikaltimo – kvalifikuoto nužudymo - pasekmes yra labai sunkios ir negrižtamos – atimta kito žmogaus gyvybe. S. N. ivykdytas nužudymas kvalifikuotas esant ši nusikaltima kvalifikuojanciam požymiui – del chuliganišku paskatu (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todel jam turi buti paskirta pakankamai griežta laisves atemimo bausme, jos trukme nustatant, atsižvelgus i sekancias aplinkybes. K. S. N. anksciau neteistas, baustas administracine tvarka, iki nusikaltimo niekur nedirbo, Vilniaus priklausomybes ligu centro iskaitoje neirašytas, i psichikos sveikatos priežiuros centro iskaita neirašytas (2 t., b.l. 82-96, 111-122). Ivertinus išdestytu aplinkybiu visuma, atsižvelgiant i tai, kad kaltinamasis anksciau nebuvo teistas, atsipraše nukentejusiosios, gailejosi, kas lengvina jo padeti, S. N. skirtina laisves atemimo bausme mažesne negu sankcijoje numatytos šios bausmes vidurkis. I bausmes laika iskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suemime išbutas laikas (BK 66 str.).

K. M. K. padare nesunku nusikaltima (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas, M. K. nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d., padare tiesiogine tycia. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis M. K. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, iki nusikaltimo niekur nedirbo. Iš pateiktu buvusiu darbovieciu charakteristiku matyti, kad M. K. charakterizuojamas teigiamai, psichiatrijos ligoninese nesigyde, i narkologine iskaita neirašytas (1 t., b.l. 191-193; 2 t., b.l. 1-15; 3 t., b.l. 37-41), turi aukštaji išsilavinima, atsipraše nukentejusiosios.

LR BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes. Už veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padaryma numatyti viešieji darbai, bauda, laisves apribojimas, areštas ir laisves atemimas iki dveju metu. Teismas, atsižvelgdamas i kaltinamojo M. K. asmenybe, mano, kad jam paskyrus laisves apribojima, butu pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmes tikslai.

Del civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentejusioji Z. Ž. pareiške 25000 Lt civilini ieškini turtines žalos ir 500000 Lt neturtines žalos atlyginti. Ieškiniui pagristi nukentejusioji teismui pateike kvitus ir PVM saskaitas fakturas, iš kuriu matyti, kad nukentejusioji del vyro V. Ž. laidojimo paslaugu bendrovei VšI „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ sumokejo 4151.50 Lt, už žvakes 56 Lt, UAB „Medžiotoju restoranas“ sumokejo 2986.45 Lt už gedulingus pietus, UAB „Švaistunas“ sumokejo 70.99 Lt už maista, už gerimus ir maista RIMI parduotuveje bendrai sumokejo 1042.32 Lt. Prie patikslinto civilinio ieškinio nukentejusioji pateike UAB „Žybartuva“ išankstinio apmokejimo saskaita, iš kurios matyti, kad kapavietes sutvarkymo išlaidos sudaro 7201.15 Lt suma. Iš pateiktu kelioniu skrydžio lektuvu bilietu ir kvitu matyti, kad V. Ž. del tevo V. Ž. mirties turejo su kelionemis lektuvu susijusiu išlaidu 8042.88 Lt (4021.44 Lt x 2). Iš byloje pateiktu UAB „RIMI Lietuva“ saskaitu-fakturu matyti, kad iš 1042.32 Lt sumos 798.77 Lt. sumoketa už alkoholinius gerimus. Taciau šios išlaidos, susijusios su alkoholiniu gerimu pirkimu, nesusieja su laidojimo paslaugomis ir negali buti pripažintos butinomis, todel šios išlaidos nepriteistinos. Tokiu budu nukentejusioji Z. Ž. dokumentais pagrinde 23613.29 Lt turtine žala. Be to, nukentejusioji nurode, kad istatymo nustatyta tvarka gavo laidojimo pašalpa. Todel sutinkamai CK 6. 291 str. 2 d.. nukentejusiosios gauta 1040 litu dydžio laidojimo pašalpa iš ieškinio sumos (23613.29 Lt – 1040 Lt) minusuojama. Teismas, ivertines byloje pateiktus dokumentus del turtines žalos priteisimo, civilini ieškini šioje dalyje mažina iki 22573.29 Lt. Ši suma yra reali, pagrista ir irodyta pateiktais irodymais ir ja privalo atlyginti kaltinamasis S. N., nes tik tarp jo veikos ir pasekmiu yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vertinant moralines žalos dydi nukentejusioji Z. Ž. nurode, jog vyras buvo jai labai artimiausias žmogus. Vyras buvo nužudytas tycia, del to ji labai sukresta, jai buvo padaryta psichologiškai nepakeliama netektis. Del netiketo vyro mirties, ji išgyveno dvasini sukretima, moralini skausma, pergyvenimu. Del vyro žuties ja užvalde visiškas bejegiškumas, panika, ji nuolat jaucia netikruma ir baime, atsirado nemiga, ivairaus pobudžio fobijos, stipri depresija, pašlijo jos sveikata, paaštrejo jos ankstesni negalavimai. Su vyru ji pragyveno santuokoje beveik 30 metu, santykiai iki jo žuties buvo labai geri ir stabilus, su vyru ji jautesi tvirta ir saugi. Dabar ji prarado galimybe su vyru keliauti, nuvykti nuosavu automobiliu i sodyba, nes pati nevairuoja. V. Ž. labai mylejo savo vaikus, juos remdavo materialiai, kas menesi materialiai padedavo savo vaikams, vaiku santykiai su tevu iki pat žuties buvo šilti.

LR CK 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas ir kt.

LR CK 6.250 str. 2 d. konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, o taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, jog V. Ž. tycia nužude kaltinamasis S. N.. Teiseju kolegija konstatuoja, jog del S. N. veiksmu V. Ž. atžvilgiu nukentejusioji Z. Ž. patyre dvasinius išgyvenimus, sukretimus, todel ji turi teise i neturtines žalos atlyginima. Nustatyta, jog S. N. V. Ž. tycia nužude tiesiogines tycios forma, pasekmes neatstatomos, nors darbingas, taciau niekur nedirba ir nesimoko. Todel atsižvelgiant i CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. ne tik i padarytos veikos padarinius, kalte, kaltinamojo S. N. asmenybe, padarytos turtines žalos dydi bei i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentejusiosios Z. Ž. civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo S. N. nukentejusiosios Z. Ž. naudai priteistina 100 000 litu neturtines žalos atlyginimo.

Be to, nukentejusioji Z. Ž. nurode, kad ji neteko senatveje sulaukti vyro pagalbos ir paramos. Nurode, kad vyro metines pajamos viršijo 120000 Lt, kas patvirtina i byla pateiktos 2007-2008 metu V. Ž. metines pajamu mokescio deklaracijos. Visus šiuos pinigus vyras perduodavo jos dispozicijai šeimos poreikiams tenkinti. Mano, kad žuvusiojo sutuoktinio 120000 Lt metinis honoraras yra jos negautos pajamos, kurias ji butu gavusi, jeigu kaltinamuju nusikalstamais veiksmais nebutu nutraukta jos sutuoktinio gyvybe. Nukentejusioji prašo priteisti negautas pajamas už 4 metus, kas sudarytu 480 000 Lt.

CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu.

Teismu praktikoje laikomais nuostatos, kad negautos pajamos yra nukentejusiojo numatyta ir realiai tiketina gauti pinigu suma, kuria sutrukde gauti neteiseti nusikalstama veika padariusio asmens veiksmai. Ar šiuos patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagristai buvo tiketasi jas gauti; 3) ar jos negautos del neteisetu žala padariusio asmens veiksmu. Be to, teismu praktikoje kaip negautos pajamos yra priteisiami darbo užmokesciai ar kitos darbine pajamos, pašalpos, pensijos ir pan. (žr. „Teismu praktika“ biuletenis Nr. 29, psl. 465-467).

Pagal CK 6.284 str. 1 d. nuostatas, fizinio asmens mirties atveju teise i žalos atlyginima turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties diena turejo teise gauti iš jo išlaikyma (nepilnameciai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tevai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimes po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teise i neturtines žalos atlyginima. Šio istatymo 2 d. nurodyta, kad asmenims, turintiems teise i žalos atlyginima netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamu dalis, kuria jie gavo ar turejo teise gauti mirusiajam esant gyvam.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Ž. žuvimo metu jo šeima sudare nukentejusioji Z. Ž. ir du pilnameciai vaikai. Z. Ž. tuo metu buvo darbinga ir dirbo. Asmenimis, turinciais teise i žalos atlyginima fizinio asmens mirties atveju laikomi nepilnameciai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tevai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai. Šiuo konkreciu atveju, žuvusiojo vaikai buvi pilnameciai ir darbingi, sutuoktine taip pat darbinga. Pažymetina, kad nepilnameciams vaikams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, o pareiga išlaikyti sutuoktini, nustato šeimos teisiniai santykiai. Todel negalima teigti, jog šiuo atveju, kaip nurodo nukentejusioji Z. Ž., kad jos ir vaiku pragyvenimas V. Ž. esant gyvam galimas buvo tik gaunant jo pajamas. Šioje byloje nukentejusioji Z. Ž. nepateike duomenu apie tai, kad pastaroji iki vyro žuties butu buvusi nukentejusiojo išlaikytine. Byloje nera duomenu apie tai, kad iki mirties nukentejusysis butu isipareigojes išlaikyti savo sutuoktine ir vaikus. Iš bylos duomenu matyti, kad nukentejusiojo V. Ž. vaikai yra pilnameciai. Byloje nera duomenu apie tai, kad nukentejusioji Z. Ž. ir žuvusiojo vaikai yra nedarbingi ir buvo žuvusiojo išlaikytiniai, todel priteisti nukentejusiajai negautas pajamas šiuo atveju nera jokio teisinio pagrindo.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti: 1) akinius, 3 sagas, 7 tepinelius, šalika, tepineli iš skreplio, peili paimtus 2009-11-21 ivykio vietos apžiuros metu; 2) mirusiojo V. Ž. rubus - puspalti, megztini, marškinelius, džinsines kelnes, trumpikes, puskojines, batus nuosprendžiui isiteisejus sunaikinti; 3) M. K. rubus - megztini, maikute, džinsines kelnes, striuke, batu pora; S. N. rubus: striuke, odine liemene, megztini, kelnes, batu pora saugomus Vilniaus m. VPK saugojimo patalpose (kvito Nr. BBC 011022, Nr. BBC 011094) (b. t. 2, b. l. 27, 28, 33, 34) - nuosprendžiui isiteisejus gražinti S. N., 4) SEB kortele Nr. 4797094101008250, Hansa banko „Hanza.net“ slaptažodžiu kortele, Vilniaus banko „VBInternet@s”slaptažodžiu kortele saugoma Vilniaus aps. VPK saugojimo patalpose (kvito Nr. BBC 011041, 011095) (b. t. 2, b. l. 27, 28, 31, 32) nuosprendžiui isiteisejus gražinti S. N..

Laikina nuosavybes teises apribojima M. K. turtui - transporto priemonei F. F. v/n (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 179 – 184) - nuosprendžiui isiteisejus panaikinti. Civilinio ieškinio atlyginimui panaudoti nuteistojo S. N. kilnojamaji ir nekilnojamaji turta esanti Popieriaus g. 6-5, Vilniuje, transporto priemones - motocikla Honda VT 1100 v/n 970JR, automobili F. E. v/n (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 97 – 100, 105 – 109), MRT „Nokia“, pinigus 40 lt 35 cnt, 10 Rusijos rubliu, 1 svara saugomus Vilniaus aps. VPK buhalterijoje, esanciose Birželio 23-osios g. 10, Vilnius (kvito Nr 005905; 013104; 105)(b.t.2,b.l. 22, 24, 26).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

nusprendžia:

S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalyje 8 punkte ir nuteisti ji 13 (trylikai) metu laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

I bausmes atlikimo laika iskaityti sulaikymo ir suemimo laika nuo 2010 m. lapkricio 21 d. iki 2011 m. sausio 20 d.

Bausmes atlikimo pradžia skaiciuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos– 2011 m. sausio 20 d.

Kardomaja priemone – suemima, iki nuosprendžio isiteisejimo S. N. atžvilgiu, palikti ta pacia, o isiteisejus nuosprendžiui - panaikinti.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteisti ji laisves apribojimu vieneriems metams, ipareigojant buti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusije su darbu.

Vadovaujantis LR BK 65 str.1 d. 1 p., 66 str., viena laisves atemimo diena pakeiciant dviems laisves apribojimo dienoms, i bausmes atlikimo laika iskaityti sulaikymo laika nuo 2010 m. lapkricio 21 d. iki 2010 m. lapkricio 22 d. imtinai.

Bausmes atlikimo pradžia skaiciuoti nuo laisves apribojimo bausmes vykdymo pradžios.

Kardomaja priemone - namu arešta, iki nuosprendžio vykdymo pradžios M. K. atžvilgiu palikti ta pacia, o nuosprendžiui pradejus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš S. N. nukentejusiosios Z. Ž. naudai 22573.29 Lt (dvidešimt du tukstancius penkis šimtus septysiasdešimt litu ) turtines žalos ir 100 000 Lt (viena šimta tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimo.

Daiktinius irodymus: 1) akinius, 3 sagas, 7 tepinelius, šalika, tepineli iš skreplio, peili paimtus 2009-11-21 ivykio vietos apžiuros metu - nuosprendžiui isiteisejus sunaikinti; 2) mirusiojo V. Ž. rubu - puspalti, megztini, marškinelius, džinsines kelnes, trumpikes, puskojines, batus -nuosprendžiui isiteisejus sunaikinti; 3) M. K. rubus - megztini, maikute, džinsines kelnes, striuke, batu pora - nuosprendžiui isiteisejus gražinti M. K.; 4) S. N. rubus - striuke, odine liemene, megztini, kelnes, batu pora - nuosprendžiui isiteisejus gražinti S. N.; 5) SEB kortele Nr. 4797094101008250, Hansa banko „Hanza.net“ slaptažodžiu kortele, Vilniaus banko „VBInternet@s”slaptažodžiu kortele, saugomas Vilniaus aps. VPK saugojimo patalpose (kvito Nr. BBC 011041, 011095) (b. t. 2, b. l. 27, 28, 31, 32) nuosprendžiui isiteisejus gražinti S. N..

Civilinio ieškinio atlyginimui panaudoti nuteistojo S. N. turta: nekilnojamaji turta esanti Popieriaus g. 6-5, Vilniuje, ir kilnojamaji turta - transporto priemones motocikla Honda VT 1100 v/n 970JR, automobili F. E. v/n (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 97 – 100, 105 – 109), MRT „Nokia“, pinigus 40 lt 35 cnt, 10 Rusijos rubliu, 1 svara saugomus Vilniaus aps. VPK buhalterijoje, esanciose Birželio 23-osios g. 10, Vilnius (kvito Nr 005905; 013104; 013105)(b.t.2,b.l. 22, 24, 26).

Laikina nuosavybes teises apribojima M. K. turtui - transporto priemonei F. F. v/n (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 179 – 184) - nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienu nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.