Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-382-175-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-21
Bylos Nr.
1A-382-175-2012
Teisminio proceso Nr.
1-72-2-00006-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
Nukentėjusysis
A. Š.
Nuteistasis
V. B.
Advokatai
Georgijus Gromovas, Gražina Jakavičienė
Teisėjas Ramūnas Šarka Baudž. byla Nr. 1A-382-175/2012

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-72-2-00006-2010-1)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajai A. Š., jos atstovui advokatui Georgijui Gromovui, nuteistajam V. B., jo gynėjai advokatei Gražinai Jakavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. ir nukentėjusiosios A. Š. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.

Taip pat nukentėjusiosios A. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. B. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1131,88 Lt proceso išlaidų nukentėjusiajai A. Š., likusioje dalyje jos civilinis ieškinys atmestas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. už tai, kad laikotarpyje nuo 2007-10-30 iki 2008-03-03, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Lazdijų rajono policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – Lazdijų rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėju, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-276-07 suklastojo tikrą dokumentą – 2007-09-07 įvykio vietos apžiūros protokolą, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, o būtent: neužpildytoje eilutėje „Apžiūros protokolo priedai“ įrašė rankraštinį įrašą „nėra“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo LAT praktikos, o nuosprendį grindė prielaidomis. Skunde teigiama, kad teismo šališkumas pasireiškė tuo, jog nuosprendyje teismas nurodė, kad jis ... „tyčia įrašė žodį „nėra“, taip konstatuodamas faktą, kad jokių šio protokolo priedų niekada nebuvo ...“. Apelianto manymu, teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad siekiant pagrįsti jo nuteisimą nuosprendyje nurodyta išgalvota aplinkybė, kad įvykio apžiūros protokolo priedo - nuotraukų dingimas, trukdo patikrinti aplinkybę, neužfiksuotą įvykio vietos apžiūros protokole (8 m atstumą tarp seno ir vėliau atsiradusio riboženklio), todėl teismas padarė išvadą, kad už tokį protokolo suklastojimą, taikytina ne drausminė, o baudžiamoji atsakomybė. Jis teigia, kad nuosprendyje esančios išvados prieštarauja viena kitai, nes vienu atveju teismas konstatavo, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, keliančią pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms, todėl jam taikytina tik baudžiamoji atsakomybė, kitu atveju teismas nurodė, kad turtinės žalos nepadarė, pačiam ikiteisminiam tyrimui, kuriame buvo suklastotas dokumentas, esminės ir lemiamos reikšmės neturėjo. Apeliantas mano, kad teismas privalėjo spręsti klausimą dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo ir bylos nutraukimo. Kad jam inkriminuojamas nusikaltimas nepažeidė kieno nors teisių ir nepadarė žalos asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, patvirtina tai, kad civilinę bylą pagal A. Š. ieškinį nagrinėję teismai net nesvarstė įvykio vietos apžiūros protokolo priedo (nuotraukų) dingimo fakto. Taip pat nesvarstė klausimo dėl galimo 8 m atstumo tarp riboženklių. Skunde teigiama, kad nuosprendyje apelianto kaltė, be to, grindžiama išvada, kad dėl įrašo „nėra“ gali būti apsunkintas atstumo nustatymas tarp riboženklių. Tačiau ši išvada išgalvota, nes teismo posėdyje nebuvo tiriamas klausimas dėl galimų atstumų tarp riboženklių jau išnagrinėtoje civilinėje byloje (Alytaus r. apylinkės teismo sprendimas bei Kauno apygardos teismo nutartis civilinėse bylose - Nr. 2-516-292/2010 ir Nr. 2A-1656-395/2010). Ikiteisminis tyrimas, medžiagoje Nr. 72-1-276-07, nutrauktas 2009-09-17 nutarimu, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams, todėl neaišku kokiam ikiteisminio tyrimo organui ar teismui gali būti apsunkintas atstumo matavimas tarp riboženklių, kas tik patvirtina teismo šališkumą.

Skunde teigiama, kad nuteistasis 2007-09-07 atliko įvykio vietos apžiūrą ir fotografavo. Įvykio vietos apžiūroje dalyvavo A. Š. ir jokių pretenzijų dėl įvykio vietos apžiūros rezultatų nereiškė nei apžiūros metu nei po jos, ji neginčijo įvykio vietos apžiūros fakto ir jame užfiksuotų rezultatų. Vėliau, įrašius į įvykio vietos apžiūros protokolą, kad nėra protokolo priedo (nuotraukų), įvykio vietos apžiūros protokolas dėl to netapo visumoje netikru, nes nepažeidė niekieno teisių. Tai formalus pažeidimas, iš esmės nepaneigiantis įvykio vietos apžiūros fakto, apžiūros rezultatų, taigi ir dokumento apie atliktą apžiūrą tikrumo. Skunde teigiama, kad minėtame įvykio apžiūros protokole yra užfiksuoti apžiūros rezultatai - duobutės žemėje, kuolai, duobučių ir kuolų dislokacija, atstumai. Todėl apeliantas mano, kad jo veiksmai, įrašant žodį „nėra“, neturi lemiamos įtakos dokumento tikrumui, nes šių duomenų (pėdsakų) suradimo patikimumą galima patikrinti vadovaujantis BPK 205, 207 str., tuo pagrindu padaryta veika nėra pavojinga. Todėl tokios veikos padarymas gali užtraukti drausminę, bet ne baudžiamąją atsakomybę, o to tinkamai neįvertinęs, apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Nr. 2K-10/2008, Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-7-228/2008).

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad jis nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, įrašydamas jame žinomai neteisingus duomenis, jog „nėra“ protokolo priedo (nuotraukų). Teisme nustatyta, kad tik po to, kai dingo nuotraukos, tyrėjo G. L. pasiūlymu, apeliantas padarė įrašą „nėra“, patvirtinantį, kad nėra protokolo priedo. Todėl nesant nuotraukų ir įrašydamas tikrovę atitinkančią informaciją, kad nėra protokolo priedo - nuotraukų, apeliantas nesuklastojo tikro dokumento - įvykio vietos apžiūros protokolo, o padarė protokolo papildymą. Jis teigia, kad nesiekė klastoti šio protokolo ar iškreipti dokumento tikrumo. Be to, tiek BPK 179 str., tiek metodiniuose nurodymuose, kituose teisės aktuose nėra nurodyta kaip atlikti protokolo pataisymą, kaip teisėtai įforminti protokolo priedų dingimą, sugedimą ar kitą. Todėl įvykio vietos apžiūros protokolo pataisymų tvarkos nesilaikymas (neaptariant papildymų) BPK 179 str. 4 d. tvarka, negali sudaryti nusikalstamos veikos požymių. Apeliantas teigia, kad žodį „nėra“ įrašė dėl atidumo ir profesionalumo stokos, nes nors ir dirba tyrėju, neturi teisinio ar humanitarinio išsilavinimo, be to tai buvo pirmas atvejis darbo praktikoje, kai dingo nuotraukos.

Skunde teigiama, kad teismas iš esmės pripažino, kad BK 300 str. dispozicija yra blanketinė – „kaltinamasis įvykio vietos apžiūros protokolą netaisė taip kaip reikalauja įstatymas...“, tačiau nuosprendyje nenurodė įstatymo, jo straipsnio, dalies ar punkto, glaustai atskleidžiant turinį, pažymint pažeidimo esmę, tuo buvo pažeisti 2003-06-20 LAT Senato nutarimo Nr. 40 reikalavimai. Skundo autorius nurodo, kad teismas, nuosprendyje nurodydamas, jog A. Š. nukentėjusiąją pripažinta pagrįstai, taip pat nukrypo nuo LAT praktikos, nes nukentėjusysis šiame nusikaltime yra valstybės nustatyta valdymo tvarka. Jei dėl kaltininko veiksmų, numatytų BK 300 straipsnyje, juridinis ar fizinis asmuo patyrė turtinės žalos, tokia veika kvalifikuojama priklausomai nuo bylos aplinkybių papildomai kaip dar vienas nusikaltimas. Todėl A. Š. nepagrįstai pripažinta nukentėjusiąja, nes žalos dėl apelianto padarytos veikos ji nepatyrė, nors teismas, remdamasis prielaidomis, nepagrįstai iš dalies tenkino jos civilinį ieškinį. Skundo autorius nurodo, kad jis nepadarė veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., todėl iš jo nepagrįstai priteista ir proceso išlaidos A. Š..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. Š. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jos naudai iš V. B. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde ji teigia, kad teismas netinkamai išsprendė jos civilinio ieškinio klausimą, nes prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nepagrįstai sumažino iki minimalaus, dėl ko liko visiškai neatstatytas pasitikėjimas valstybe, neįvykdytas teisingumas. Ji teigia, kad neturtinę žalą, kurią nukentėjusioji įvertino 30 000 Lt, ji patyrė dėl statutinio valstybės tarnautojo V. B. veiksmų, t.y. apeliantė prarado ramybę, nukentėjo jos sveikata, išliko pažeminimo, susidorojimo ir nesaugumo jausmas. Skundo autorė nurodo, kad V. B., pasitelkęs savo šeimos narius ir pareigūnus (kurie netikėtai įsiveržė į jos namus ir darė kratą, atliko jos kompiuterio poėmį), nusikalstamomis priemonėmis siekė užtildyti apeliantę, psichologiškai ją sužlugdydamas ir padarė jai neturtinę žalą. Apeliantė teigia, kad ji patyrė daug išgyvenimų, streso, dėl ko pablogėjo jos sveikata – pakilo kraujo spaudimas, ji nuolat geria vaistus dėl to, išgyvena jos sūnus bei 85 metų amžiaus motina – jie jaučiasi palaužti, pažeminti, nesaugūs. Prie apeliantės namų bijoma palikti automobilį, kad jis nebūtų sugadintas ar sunaikintas, nukentėjusioji jaučia baimę, kad su ja gali susidoroti, jai padidėjo baimės jausmas pamačius pareigūnus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nuteistojo V. B. apeliacinį skundą nukentėjusioji A. Š. prašo A. B. apeliacinį skundą laikyti kaip visiškai nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusioji ir jos atstovas nukentėjusiosios skundą prašė tenkinti, nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, nukentėjusiosios skundą atmesti.

V. B. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmetami.

Motyvuojamoji dalis

Dėl V. B. apeliacinio skundo

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo V. B. nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis V. B. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios A. Š., liudytojų G. L., K. J. parodymai bei kita bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Iš nukentėjusiosios A. Š. parodymų matyti, kad ji su V. B. buvo įvykio vietos apžiūroje, rodė jam išverstų trijų riboženklių duobutes, išmatavo atstumą tarp 1994 metų riboženklio ir 2007-07-27 kaimynų Janulionių savavališkai sukasto riboženklio, nustatė, kad šis atstumas yra 8 metrai, o V. B. fotografavo įvykio vietą, užsirašė išmatuotus atstumus ant kažkokio lapo, davė jai pasirašyti. 2008 m. sausio pradžioje tyrėjui G. L. leidus pavartyti bylą dėl riboženklių sunaikinimo, matė, kad tuo metu byloje buvo V. B. darytos nuotraukos iš įvykio vietos, bet protokole nebuvo nurodytas minėtas 8 metrų atstumas tarp riboženklių. Kad įvykio vietos apžiūros nuotraukų nėra, ji įsitikino 2010-06-08 kai civilinei bylai dėl jos iškirstų medžių ji norėjo pasidaryti V. B. darytų nuotraukų kopijas ir jų negavo, o protokole pamatė prierašus.

Iš liudytojo G. L. parodymų matyti, kad šią bylą jam perdavė išeidamas atostogų V. B., o įvykio vietos apžiūros protokolo nuotraukų medžiagoje tuo metu nebuvo. Kai šią medžiagą reikėjo siųsti prokurorui jis pasakė V. B., kad reikia suklijuoti nuotraukas, nes buvo parašyta, kad apžiūros metu fotografuota, tačiau V. B. pasakė jam siųsti ikiteisminio tyrimo medžiagą prokurorui be nuotraukų, ką jis ir padarė. Kai prie protokole esančio įrašo „fotografuota“ prirašė žodelį „ne“, nes nuotraukų nebuvo, įrašą protokolo eilutėje apie priedus įrašo „nėra“ dar nebuvo.

Liudytojas K. J. patvirtino, kad kai Lazdijų rajono policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriuje buvo atsakingas už nuotraukų darymą, įrašą, kurio eilės numeris 94, šiame žurnale, padarė jis ir patvirtino, kad nuotraukas V. B. iš jo gavo bei dėl to pasirašė šiame žurnale.

Iš 2007-09-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad protokolo eilutėje „Apžiūros metu“ yra rankraštinis įrašas „nefotografuota“, o eilutėje „Apžiūros protokolo priedai“ - rankraštinis įrašas „nėra“. 2011-02-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(08837)-IS1-951 konstatuota, kad nustatyti ar rankraštinį įrašą „ne“ šalia įrašo „fotografuota“ padarė V. B. nėra galimybės, tačiau rankraštinį įrašą „nėra“, esantį protokolo eilutėje „Apžiūros protokolo priedai“, padarė V. B.. Iš Lazdijų rajono policijos komisariato „Fotografinių darbų registracijos žurnalo FD“ įrašo, eilės Nr. 94, matyti, kad 2007-09-10 V. B. pasiėmė 7 nuotraukas, darytas įvykio vietose dėl riboženklių ir išpjautų medžių. Lazdijų rajono policijos komisariato dokumentai patvirtina, kad V. B. nuo 2007-10-30 iki 2008-02-03 atostogavo, sirgo, buvo komandiruotėse.

Anksčiau išdėstytais įrodymais netikėti pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir patvirtinti rašytine bylos medžiaga. Šie byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad V. B., nustatytu laikotarpiu ir vietoje, į 2007-09-07 įvykio vietos apžiūros protokolo neužpildytą eilutę „Apžiūros protokolo priedai“ tyčia įrašė žodį „nėra“, taip konstatuodamas faktą, kad jokių šio protokolo priedų niekada nebuvo, nors aiškiai žinojo, kad protokolo priedai - įvykio vietos nuotraukos, jo asmeniškai buvo padarytos ir kurį laiką buvo ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Teismų praktikoje dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį kai teisinga informacija, panaudojus intelektualias kaltininko pastangas, pakeičiama - įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (LAT nutartys Nr.2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007, 2K-390/2010). Todėl apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad tokiu būdu V. B. suklastojo tikrą dokumentą, įrašydamas jame žinomai neteisingus duomenis ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 str. 1 d. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo LAT praktikos, o nuosprendį grindė prielaidomis, yra atmetami kaip nepagrįsti. Be to, aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad teismas šališkai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą, nenustatyta, o tai, kad apylinkės teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus bei rašytinę bylos medžiagą, padarė argumentuotas išvadas dėl V. B. kaltės, su kuriomis pastarasis nesutinka, jokiu būdu nerodo teismo išankstinio nusistatymo, t.y. šališkumo.

BK 300 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali ir baudžiamąją atsakomybę užtraukia šioje normoje numatytų objektyvių veiksmų atlikimas tiesiogine tyčia, nepriklausomai nuo dokumento suklastojimo pasekmių. V. B. nusikalstamų veiksmų, kuriais jis sukalstojo dokumentą, pavojingumą rodo tai, kad jis tokiais savo veiksmais pakeitė įvykio vietos apžiūros protokolo turinį, įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria nuslėpė ne tik faktą, kad protokolo priedai buvo, bet ir netinkamą ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigų atlikimą dėl prarastų nuotraukų, nes taip suklastotas protokolas reiškė, kad apskirtai nebuvo pagrindo ieškoti dingusių nuotraukų ir aiškintis kas dėl to kaltas, ką pažymėjo ir apylinkės teismas. Nuotraukos kaip protokolo priedai yra svarbios tuo, kad jose užfiksuoti vaizdai leidžia palyginti ir patikrinti ar pačiame protokole teisingai, tiksliai ir išsamiai aprašyta įvykio vieta, leidžia nustatyti papildomas aplinkybes, kurios nėra aprašytos pačiame protokole, tačiau gali būti matomos nuotraukose. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad dėl įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuoto 8 metrų atstumo tarp seno ir vėliau atsiradusio riboženklių, nuotraukų nebuvimas kaip tik ir trukdo patikrinti šią aplinkybę, kuri neaprašyta protokole. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad nuosprendyje nurodyta išgalvota aplinkybė, jog įvykio apžiūros protokolo priedo - nuotraukų dingimas, trukdo patikrinti aplinkybę dėl atstumo tarp riboženklių, o nuotraukų nuslėpimo faktas neturi jokių pasekmių, nes tai yra tik formalus pažeidimas, kuris nedaro veikos pavojinga, yra nepagrįsti, o tokiais skundo motyvais grindžiamas ir teismo šališkumas yra neteisingas.

Šioje byloje svarbią reikšmę turinčio dokumento – įvykio vietos apžiūros protokolo suklastojimas tokiu būdu, kai nuslepiamas protokolo priedų egzistavimo faktas, kai toks veiksmas apsunkina byloje esančių teisingų faktinių aplinkybių nustatymą, yra pavojinga veika, kurios pasekmių jokiu būdu negalima vertinti kaip menkaverčių, kas paneigia skundo motyvus apie galimybę tokius nuteistojo veiksmus vertinti kaip mažareikšmę veiką ir duoda pagrindo nutraukti bylą. Juo labiau, kad dokumentą suklastojo policijos pareigūnas, kuris turėjo pareigą elgtis priešingai ir užkirsti kelią bet kokioms nusikalstamoms veikoms ir bet kokiems teisės pažeidimams, o visos paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad už tokią veiką turi būti taikoma baudžiamoji, o ne drausminė atsakomybė. Todėl skundo motyvas, kad apylinkės teismas, nuteistojo veiksmus priskirdamas prie baudžiamosios atsakomybės, o ne prie drausminės atsakomybės, tinkamai neįvertino bylos aplinkybių ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, yra nepagrįsti.

Nepagrįstu laikomas ir skundo teiginys, jog nuosprendyje esančios išvados prieštarauja viena kitai, nes tai, kad šiuo nusikaltimu V. B. nepadarė turtinės žalos ir pačiam ikiteisminiam tyrimui, kuriame buvo suklastotas dokumentas, esminės ir lemiamos reikšmės neturėjo, nepaneigia fakto, kad padaryta veika yra vertinama kaip kelianti pavojų labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Tai, kad civilinę bylą pagal A. Š. ieškinį nagrinėję teismai nesvarstė įvykio vietos apžiūros protokolo priedo (nuotraukų) dingimo fakto, taip pat nepaneigia, kad nuteistojo veika yra vertinama kaip kelianti pavojų labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms.

Įvykio vietos apžiūroje dalyvavusi A. Š. iš karto jokių pretenzijų dėl įvykio vietos apžiūros rezultatų nereiškė tik todėl, kad jai iš pradžių, tokio tyrimo veiksmo atlikimo metu, nekilo jokių abejonių, kad toks veiksmas bus atliktas tinkamai jį apiforminus ir jame bus visi su tokiu tyrimo veiksmo fiksavimu susiję priedai. Juo labiau, kad pats nuteistasis nurodė, jog įvykio vietoje susirašė apžiūros protokolo juodraštį, o galutinai protokolą pabaigė rašyti kitą dieną be nukentėjusiosios, dėl šios priežasties nukentėjusioji protokole nepasirašė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, skundo motyvas, kad dėl įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės apie priedų (nuotraukų) prie šio protokolo nebuvimą, nedaro šio protokolo visumoje netikru, yra nepagrįstas.

Nuteistasis skunde teigia, kad dingus nuotraukoms, įvykio vietos apžiūros protokole padarius įrašą „nėra“, patvirtinantį, kad nėra protokolo priedo, jis įrašė tikrovę atitinkančią informaciją ir tokiu būdu nesuklastojo tikro dokumento - protokolo, o padarė protokolo papildymą, nors nei BPK, nei kituose teisės aktuose nenurodyta kaip atlikti protokolo pataisymą. Tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmų eigos fiksavimą ir bet kokius surašytų protokolų pakeitimus, pataisymus ar papildymus aiškiai reglamentuoja BPK 179 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad protokole turi būti nurodytos techninių priemonių naudojimo sąlygos ir tvarka, 5 dalyje nurodyta, kad nuotraukos, yra tyrimo veiksmo protokolo priedai, o 3 dalyje nurodyta, kad protokole daromi pakeitimai, pataisymai ir papildymai turi būti aptariami pačiame protokole. Tai reiškia, kad protokole privaloma nurodyti ar atliekamo tyrimo veiksmo metu buvo panaudotos techninės priemonės ir kokie protokolo priedai, panaudojus šias priemones, yra protokolo dalis, o jeigu protokolo turinys keičiamas po jo surašymo, tai turi būti aiškiai aptarta pačiame protokole, kad būtų akivaizdu dėl kokių priežasčių atliekamas taisymas ir kokia tokio taisymo esmė. Todėl apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju įvykio vietos apžiūros protokole privalėjo būti nurodyta, kad apžiūros metu buvo fotografuota ir kad protokolo priedai yra nuotraukos. Vėliau paaiškėjus, kad tyrimo metu nuotraukos buvo prarastos, protokolą buvo galima pataisyti BPK 179 str. 3 d. numatyta tvarka, tačiau tą padaryti reikėjo aiškiai aptariant nuotraukų dingimo faktą po protokolo surašymo. Tačiau V. B. įvykio vietos apžiūros protokolo netaisė taip, kaip to reikalauja įstatymas, o suklastojo jį, įrašydamas žinomai neteisingą informaciją, atskleidžiančią, kad protokolo priedų nebuvo nuo pat šio dokumento surašymo momento. Apeliaciniame skunde nurodytas nuteistojo paaiškinimas, kad žodį „nėra“ įrašė dėl atidumo ir profesionalumo stokos, nes nors ir dirba tyrėju, neturi teisinio ar humanitarinio išsilavinimo, be to tai buvo pirmas atvejis darbo praktikoje, kai dingo nuotraukos, yra nepriimtinas ir vertinamas kaip nuteistojo bandymas išvengti atsakomybės už jo nusikalstamus veiksmus.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje esančio V. B. padarytos nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės aprašytos tinkamai ir laikantis BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Todėl skundo motyvai tuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

Skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir teisingai aptarta, kodėl apylinkės teismas A. Š. pripažino nukentėjusiąja šioje byloje ir laikydamasis tokios pozicijos nuo LAT praktikos nenukrypo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis šiame nusikaltime (BK 300 str. 1 d.) yra valstybės nustatyta valdymo tvarka, o ne fizinis asmuo, kaip yra šiuo atveju. Tačiau pažeidus valstybės valdymo tvarką galima padaryti žalos ir konkrečiam fiziniam asmeniui, su kuriuo tokia nusikalstama veika yra kaip nors susijusi. Kadangi šiuo atveju V. B. suklastojo dokumentą, kuriame užfiksuotas procesinis veiksmas, atliktas dalyvaujant pačiai A. Š. ir kuriame užfiksuotos jos nurodytos ir jos interesams svarbios aplinkybės, todėl šio dokumento suklastojimas neabejotinai galėjo paveikti ir nukentėjusiąją kaip fizinį asmenį. Apylinkės teismas, konstatavęs, kad nukentėjusiajai A. Š. yra padaryta žala, išsamiai išanalizavo ir aptarė jos pateiktą civilinį ieškinį bei argumentuotai nurodė kokią žalos dalį laiko įrodyta ir pagrįsta. Taip pat teismas argumentuotai išdėstė savo poziciją kokie civilinio ieškinio reikalavimai turi būti vertinami kaip proceso išlaidos, o ne kaip nukentėjusiajai padaryta turtinė žala. Su tokia apylinkės teismo pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nuteistojo skundo motyvai, kad A. Š. žalos dėl apelianto padarytos veikos nepatyrė, o teismas nepagrįstai iš dalies tenkino jos civilinį ieškinį, yra atmetami. Be to, apeliaciniame skunde ginčijamos priteistos iš nuteistojo proceso išlaidos tik tuo pagrindu, kad pastarasis nusikalstamos veikos nepadarė. Kadangi skundo argumentai dėl V. B. nekaltumo paneigti anksčiau išdėstytais motyvais, o kitų aplinkybių, kodėl priteistos iš nuteistojo proceso išlaidos yra nepagrįstos apeliantas nenurodo, todėl šis apeliacinio skundo motyvas taip pat yra atmetamas.

Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. pagrįstai ir teisingai. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Dėl A. Š. apeliacinio skundo

Savo apeliaciniame skunde nukentėjusioji A. Š. nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes mano, kad ši žala nepagrįstai sumažinta nuo prašomų 30 000 Lt iki minimalaus dydžio. Tačiau su tokiu apeliacinio skundo motyvu sutikti negalima.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nurodytais argumentais, kad ne dėl V. B. veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., A. Š. sutriko sveikata ir dėl to ji patyrė nepatogumų ir išgyvenimų. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad jos sveikata staiga pablogėjo 2008 metų pradžioje, ką patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai, vaistų receptai ir vaistų pirkimo kvitai. Tuo tarpu apie V. B. veiksmus suklastojant dokumentą, ji sužinojo tik 2010-06-08. Tai rodo jos sveikatos sutrikimo priežastis iki to momento, iki kurio dar nebuvo aptarti V. B. nusikalstami veiksmai, t.y. jai sveikata pablogėjo jai dar nežinant apie suklastotą dokumentą, todėl tai negali būti pripažintina neturtine žala. Tuo pagrindu teismas teisingai nurodė, kad tarp V. B. veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., ir nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimo nėra jokio priežastinio ryšio. Nepaisant to, neabejojama, kad tokie V. B. nusikalstami veiksmai, paveikė nukentėjusiąją psichologiškai ir sukėlė kitų neigiamų išgyvenimų, nepasitikėjimą bei nusivylimą policija kaip institucija, kas teismo pagrįstai pripažinta neturtine žala. Tačiau įvertinus paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusiosios prašoma 30 000 Lt neturinės žalos suma yra ženkliai per didelė, nes ji šią žalą sieja ir su tais V. B. veiksmais, dėl kurių jam nebuvo pareikšti kaltinimai. Be to, V. B. nusikalstami veiksmai nukentėjusiajai turtinės žalos nepadarė. Todėl apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su neturtine žala ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad jos patirtai neturtinei žalai kompensuoti, turi būti priteista 500 Lt suma, o likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos turi būti atmestas. Tuo pagrindu nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvai, kad ji neturtinę žalą patyrė dėl statutinio valstybės tarnautojo veiksmų, nepakankami įvertinti, kad jai neteisingai nustatytas neturtinės žalos dydis, t.y. nepagrįstai priteista per maža neturtinė žala, nepagrįsti. Nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvas, kad V. B., pasitelkęs savo šeimos narius ir pareigūnus, nusikalstamomis priemonėmis siekė užtildyti ir įbauginti apeliantę, dėl ko ji ir jos šeimos nariai jaučia nesaugumo jausmą, baimę, yra atmetami. Vien subjektyvus nukentėjusiosios situacijos interpretavimas, nepateikiant tai pagrindžiančių duomenų, negali būti pagrindas išvadai, kad V. B. pats ar per kitus asmenis siekia įbauginti nukentėjusiąją, taip sukeldamas jai baimės ir nesaugumo jausmą ir tuo padarydamas jai dar didesnę neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai išsprendė klausimą dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo taip, kaip to prašoma nukentėjusiosios apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Išlaidos susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajai A. Š. pagal Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą - 160 Lt pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo V. B. valstybės naudai. Tuo tarpu nekentėjusiosios apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išreikštas prašymas dėl įrodymų, pagrindžiančių jos turėtas išlaidas kelionei pas advokatą, priteisimo jos naudai yra atmetamas. Apeliacinės instancijos teismui A. Š. pateikė tik trijų kasos kvitų kopijas už kuro išlaidas, tačiau šios išlaidos nėra detalizuotos, neleidžiančios patvirtinti jų pagrįstumo ir jos negali būti pripažintos proceso išlaidomis bei priteistos iš nuteistojo nukentėjusiosios naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. ir nukentėjusiosios A. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš V. B. 160 Lt (šimtą šešiasdešimt litų) išlaidas susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai : Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis