- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-505-954/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00348-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. RV-22-9xx8 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. K. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 Eur) bauda.
1.1. A. K. taip pat nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 Eur) bauda. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 3 dalį (Įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), paskirta bausmė nepakeista – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 28 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 26 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio 2024 m. rugsėjo 26 d.).
3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. RV-22-9xx8 nutarė taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 2 mėtų 2 mėnesių bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat šiuo metu stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Siekdamas spręsti turimas problemas, stengiasi rinktis tinkamus visuomenėje priimtus sprendimo būdus, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teigiama nuteistojo elgesio korekcija, socialinių ryšių turėjimas ir jų palaikymas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. RV-22-9xx8 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas sprendė, jog visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų, todėl lygtinio paleidimo institutas dabartinėje pataisos stadijoje dar nebūtų efektyvus.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. K. prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį byloje Nr. T-1570-753/2024, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų Įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. RV-22-9xx8 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinti, priimti naują sprendimą ir patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. RV-22-9xx8 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Nuteistojo manymu, apylinkės teismo nutartis nepagrįsta. Šiuo atveju į lygtinio paleidimo klausimą teismui derėjo žiūrėti būtent per tai, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jog būtų pasiekti net ir tie tikslai, apie kuriuos rašoma skundžiamoje nutartyje.
5.2. Skunde nurodo, kad tiek baudžiamuosiuose, tiek bausmės vykdymą reglamentuojančiuose įstatymuose yra suformuluotas teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį nuteistasis privalo turėti galimybę tikėtis, kad bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jei laikysis nustatytos tvarkos ir taisyklių. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, jog galėtų būti išleistas į laisvę. Abstraktūs pasvarstymai, kad dar ne viskas padaryta, jog neišnaudotos visos galimybės ir pan., vargu ar yra tos priežastys, dėl kurių nuteistasis negalėtų būti lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos.
5.3. Nuteistojo teigimu, jam skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams ir 6 mėnesiams buvo nuspręsta, jog tokia laisvės atėmimo trukmė pakankama, kad būtų pasiekti bausmei keliami tikslai. Bausmę atlieka nuo 2019 m. lapkričio 28 d., t. y. beveik 5 metus. Toks laiko tarpas ne tik rodo, jog atliko daugiau nei pusę paskirtosios bausmės, bet ir yra pakankamas, jog galima būtų konstatuoti, kad bausmės tikslas – nubaudimas yra pasiektas. Neturėtų kilti abejonių, kad per tuos metus jis patyrė ne tik laisvės suvaržymą, bet ir kitas neigiamas pasekmes, kurias sukelia realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.
5.4. Nuteistasis pažymi, kad jo teisinės padėties neturėtų sunkinti faktas, jog kalėjimo viršininko sprendimu buvo pakeistos bausmės atlikimo sąlygos ir jis iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos buvo perkeltas į to paties kalėjimo pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę. Nurodo, kad ir nuobaudas, ir bausmės atlikimo sąlygų pasunkinimą apskundė administraciniam teismui. Bet kokiu atveju tie poelgiai neliudija apie kokį nors jo piktybiškumą ar demonstratyvų norą ignoruoti nustatytas bausmės atlikimo taisykles arba jo polinkį vėl nusikalsti.
5.5. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nors šiuo metu bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka tam tikras sąlygas, tame tarpe ir tai, jog užsiima jam pasiūlyta darbine veikla, vykdo individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones, neturi drausminių nuobaudų ir pan. Svarbu ir tai, jog bausmės atlikimo metu jam suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus. Jei nebūtų stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jam tokios išvykos į namus nebūtų suteikiamos.
5.6. Skunde teigia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika ilgą laiką išlieka vidutinė, tačiau prieš tai minėtos aplinkybės liudija, kad jis daro pažangą mažindamas rizikos lygį. Komisija savo nutarime paminėjo jam taikomas poveikio priemones, kurios padeda mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atkreipė dėmesį į tų priemonių efektyvumą, į nuteistojo pastangas kontroliuoti savo elgesį, valdyti rizikos faktorius ir pan. Ne veltui kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 24 d. sprendimu už itin aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei nepriekaištingų elgesį, daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo paskatintas bei leista išvykti iš bausmės atlikimo vietos iki aštuonių valandų. Ši aplinkybė paneigia prokuroro skundo ir nutarties teiginį, jog po 2023 metų nedalyvauja resocializacijos priemonėse. Pažymi, kad tiek nutarime išdėstytos aplinkybės, tiek faktinės bylos aplinkybės byloja, kad jo daroma pažanga yra akivaizdi.
5.7. Skunde nurodo, kad vieni iš faktorių, didinančių resocializacijos galimybes, yra darbinė veikla, ryšiai su artimaisiais. Komisijos nutarime atkreiptas dėmesys į jo požiūrį į darbą bei darbinę veiklą. Darbas yra itin svarbus dalykas resocializacijos procese, nes darbinių pajamų turėjimas neabejotinai mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nurodo, kad ir šiuo metu dirba, o jo darbinė veikla nenutrūktų lygtinai paleidus, juolab kad turi įvairių kvalifikacijų bei darbinių įgūdžių. Nuteistojo nuomone, kitas labai reikšmingas socialinei integracijai veiksnys – ryšiai su artimaisiais ir šeima. Jo bendravimas su šeima yra itin intensyvus, artimieji jį lanko, jis pas juos vyksta trumpalaikių išvykų metu.
5.8. Skunde teigiama, kad pripažindamas aktyvų jo dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos programose, teismas neatkreipė dėmesio, jog lygtinai paleistas asmuo ir toliau yra prižiūrimas. Kitaip tariant, toks asmuo ir toliau atlieka bausmę, tačiau tai daro kitomis sąlygomis. Be to, lygtinai paleistam asmeniui sudaromas individualus probuojamojo priežiūros planas, jame atsižvelgiama į tokio asmens elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę ir šios bausmės atlikimo metu jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įgyvendinimo rezultatus.
5.9. Taip pat nurodoma, kad Socialinio tyrimo išvadoje atkreiptas dėmesys į jam nustatytus apsauginius veiksnius, kurie būtų solidi garantija, jog nedarys naujų nusikaltimų. Pažymi, kad jo elgesio pokytis yra stabilus, veiksniai, lėmę nusikalstamą jo elgesį, šiuo metu yra kontroliuojami, todėl, priešingai nei rašoma nutartyje, pastaruoju laiku nekelia pavojaus visuomenei.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas prašo nuteistojo A. K. skundą atmesti. Nurodo, kad sutiktina su teismo išvada, jog šiuo atveju dar negalima konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos, kuri leistų tikėti, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir toliau nenusikals. Apylinkės teismas, tinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ir priėmė pagrįstą sprendimą.
7. Kauno apygardos teisme 2024 m. lapkričio 25 d. iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo gauti dokumentai, patvirtinantys, kad A. K. dalyvavo įvairiose mokymų grupėse ir seminaruose, išklausė psichologo konsultacijas, baigė nurodytas terapijas.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra, jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai.
10. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi (BVK 82 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taigi formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos 2024 m. rugpjūčio 26 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22-8xx6 matyti, kad A. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
11. Nustatyta, kad A. K. asmenybės pokyčiai vyksta teigiama linkme: jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos programose, siekia asmeninio tobulėjimo, stengiasi kontroliuoti emocijas, bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu šešis kartus skatintas, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtintą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, turimus įsiskolinimus dengia iš atlyginimo ir artimųjų siunčiamų piniginių perlaidų, tame tarpe ir savanoriškai, įkalinimo įstaigoje dirba, palaiko glaudžius santykius su artimaisiais (yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja telefonu, išvyksta trumpalaikėms išvykoms į namus). Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme, vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
12. Iš nuteistojo asmens byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal OASys metodiką atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta vidutinė rizika, t. y. nepakito nuo pirminio 2020 m. gegužės 29 d. atlikto vertinimo. Kaip tai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, A. K. išlieka devyni jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių tik du – kriminalinė istorija bei būdingas teisės pažeidimų modelis – yra statiniai, t. y. nekintantys, tuo tarpu kiti septyni – dinaminiai, t. y. kintantys. Šie pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą.
13. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą taip pat vertintini išlikę nuteistojo mąstymo aspektai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, kai kurios nusikalstamos veikos buvo atliktos planuojant ir nuteistasis neneigia, kad jas vykdė įtakojamas draugų ir tuo metu esamos finansinės padėties nestabilumo, įsiveldavo į problemas dėl to, kad neapsvarstydavo savo veiksmų pasekmių arba buvo linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Teisės pažeidėjas geba atpažinti turimas problemas, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą, ir to kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų – nurodo, kad pinigų trūkumas tuo metu buvo problema, tačiau jos atsiradimo priežasčių neanalizuoja. Nors nuteistasis nurodo gebantis analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas, tačiau pastarasis netinkamas nuteistojo elgesys byloja priešingai – bausmės atlikimo metu atviro tipo bausmės atlikimo vietoje spręsdamas problemas pasirinko netinkamus jų sprendimo būdus (vairavo be teisių), dėl ko buvo du kartus baustas paskiriant administracines baudas. Atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimą pataisos įstaigoje galima teigti, jog šiuo metu jis negeba tinkama linkme planuoti savo ateities bei siekti savo planų įgyvendinimo: nors nurodo, jog stengiasi elgtis tinkamai ir buvo ne kartą paskatintas, dirbo, bausmę atliko atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, siekė būti paleistas pritaikius lygtinio paleidimo institutą, tačiau dėl administracinių pažeidimų ir drausminių nuobaudų buvo grąžintas bausmę tęsti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Vertinimo metu stebimas gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus, tačiau tik tam tikru laipsniu, išlieka labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius. Specialistės padaryta išvada, jog remiantis vertinimo metu gauta informacija, A. K. būnant laisvėje buvo būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą. Minėti veiksniai yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėta ir tai, kad bausmės atlikimo metu ne visada buvo stebimas teigiamas nuteistojo požiūris į priežiūrą – drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, 3 kartus skirtos administracinės baudos; 2 iš jų skirtos bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 1 kartą nuobauda neskirta.
14. Taigi nors A. K. skunde teigia, jog jo daroma pažanga yra akivaizdi ir pakankama, pagrindo pritarti tokiam argumentui kol kas nėra, kadangi nuteistojo iki minimumo nesumažinti kriminogeniniai veiksniai gali tapti dirgikliu, skatinančiu jį nusikalsti pakartotinai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito nuo pirminio įvertinimo, kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis vis tik nededa maksimalių pastangų siekiant iš tiesų pakeisti savo mąstymą bei požiūrį. Aktualu ir tai, kad nors nuteistasis bausmę atlieka pakankamai ilgą laiko tarpą, paskutinį kartą nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą jam skirta 2023 m. lapkričio 8 d. Taigi, priešingai nei tai vertina nuteistasis, nėra pagrindo pripažinti, kad teigiamas jo elgesio pokytis yra stabilus.
15. Atsižvelgiant į visą aukščiau aptartą konstatuoti, kad reikšmingai nekintanti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei išlikusius kriminogeninius veiksnius, taip pat nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, sudaro pagrindą šiuo metu abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, t. y. kad nuteistasis jau sugebės nestruktūruotoje aplinkoje savo elgesį kontroliuoti tinkamai. Teismo vertinimu, nuteistojo resocializacijos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tęsiant savianalizės įgūdžių lavinimą, gebėjimo atpažinti problemas ugdymą. Tokio teismo vertinimo nekeičia nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai, kadangi abejotina, jog akivaizdžiai nesumažinus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir reikšmingai nepakeitus mąstymo, šie apsauginiai veiksniai realiai galėtų sulaikyti nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Atsižvelgiant į skundo argumentus reikia pažymėti ir tai, kad šiuo metu nuteistajam netaikant lygtinio paleidimo nėra paneigiama nuteistojo teisė tikėtis pasinaudoti šiuo institutu ateityje, įvykdžius tam keliamus reikalavimus – sumažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki žemos arba padarius akivaizdžią pažangą šią riziką mažinant.
16. Esant šiems duomenims sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis buvo priimta įsigilinus į A. K. asmenybę bei jo mąstymo ir elgesio pokyčius pataisos įstaigoje. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir skundą išnagrinėjęs apygardos teismas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.