Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei L. B.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. N. ir jo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei-Heinzelmann,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. N. (toliau- ir Pareiškėjas) skundą dėl ne teismo tvarka Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės L. B. 2024 m. rugpjūčio 8 d. priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr.AM-AAD-ANR_N-2059-2024, pakeitimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės L. B. 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu P. N. pripažintas kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 25 dalyje. Nutarime nurodyta, kad P. N. neperdavė mišrių statybinių atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, o jas panaudojo nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) pakėlimui, tai yra nukasė viršutinį grunto sluoksnį ir 151,62 kvadratinių metrų plote, 0,2 metro gylyje suvertė ir paskleidė apie 30 kubinių metrų mišrių statybinių griovimo atliekų - plytų ir betono nuolaužų, kurių dydis didesnis kaip 150 milimetrų. Nusižengimo padarymo data nurodyta 2024 m. gegužės 30 d. 00.00 val. Nutarime nurodyta, kad P. M. savo veiksmais pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023-07-25) 7 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. P. N. minėtu nutarimu paskirta 1400 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

2024-06-25 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūno surašytas administracinis nusižengimo protokolas, kuriame išdėstytos analogiškos skundžiamame nutarime nurodytoms nustatytos aplinkybės (b.l.1-2);

2024-06-04 Apžiūros aktas, kuriame nurodoma, kad iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo tarnybos buvo gautas pranešimas Nr. PPT-010983 dėl užkasinėjamų statybinių atliekų sklype (duomenys neskelbtini). 2024-06-03 atliktos minėto žemės sklypo apžiūros metu (Apžiūros aktas Nr. TVR-4770) buvo nustatyta, kad sklype nukastas viršutinis grunto sluoksnis ir 151, 62 kvadratinių metrų plote 0,2 metro gylyje suversta ir paskleista apie 30 kubinių metrų mišrių statybinių griovimo atliekų - plytų ir betono nuolaužų. P. N. buvo duotas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno žodinis privalomasis nurodymas iki 2024-06-10 atliekas perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams ir pateikti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus (3-4);

VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso P. N. (b.l.14);

2024-06-11 Privalomasis nurodymas, kuriuo P. N. nurodyta iki 2024-07-09 atliekas perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams ir pateikti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus. (b.l.15-16);

Duomenys patvirtinantys, kad MB „Kontervita“ išvežė iš (duomenys neskelbtini) ir utilizavo 16 kubinių metrų mišrių statybinių atliekų (b.l.21).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, kad atlieka yra medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats; atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka <…> Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio įstatymo 30¹ straipsniu. To paties įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytų reikalavimų; atliekas vežant Lietuvos Respublikos viduje, atliekų darytojas ar atliekų tvarkytojas rengia atliekų vežimo lydraštį, kurio pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 “Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” (aktualios redakcijos) 6 punkte numatyta, jog atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, o 7 punkte numatyta, kad atliekų turėtojas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taigi vertinant teisinį reglamentavimą, teismas sutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, vertinimu, kad pas Pareiškėją žemės sklype rastos medžiagos (plytos, jų nuolaužos, betono nuolaužos) laikytinos atliekomis.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nusižengimas, susijęs su statybinių atliekų neteisėtu panaudojimu. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-637 (aktualios), 16 punkte yra nurodyta, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos, be kita ko, gali būti sunaudojamos: statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga - inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios daleliu dydis ne didesnis kaip 150 milimetrų ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas. Taigi, net ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančių (dalelių dydis ne didesnis kaip 150 milimetrų) neapdorotų statybinių atliekų panaudojimas yra griežtai apibrėžtas, kur ir kokiais atvejais jos gali būti panaudotos Jei statybvietėje susidaro stambesnės nei 150 milimetrų frakcijos statybinės atliekos, tuomet jos, laikantis nustatytų reikalavimų, turi būti smulkinamos.

Aptariamu atveju byloje nustatyta ir pats P. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam nėra suteikta teisė tvarkyti statybines atliekas. Tai vienareikšmiškai dar kartą patvirtina, kad P. N. žemės sklype išpiltos medžiagos laikytinos atliekomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme, kadangi jų turėtojas t.y. nenustatytas asmuo, iš kurio P. N. jas pirko, jomis atsikratė, t. y. jų neperdavė atliekų tvarkymo įmonei bei neturėjo teisės tvarkyti atliekas pats teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat P. N. įsigytos, laikytos ir vėliau sklype jau jo paties išpiltos (panaudotos) atliekos neatitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, leidžiančių medžiagos ar daikto nepriskirti atliekoms bei laikyti juos šalutiniais produktais. Pažymėtina, jog nors Pareiškėjas ar jo atstovė statybinių atliekų atsikratymą traktuoja kaip daiktų ar medžiagų išmetimą, ir vertina, kad sklypo pakėlimo ar kieto pagrindo kieme suformavimas netraktuotinas kaip atsikratymas, tačiau šiuo atveju toks vertinimas nešalina jo atsakomybės, nes atsikratymu pirmiau aptartų teisės aktų kontekste laikytini visi alternatyvūs veiksmai, asmeniui tvarkant atliekas ne teisės aktų nustatyta tvarka.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad P. N. statybines atliekas panaudojo jas paskleisdamas savo žemės sklype, institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovės paaiškinimuose detalizuojama, kad P. N., minėtas atliekas apdorojo. Pareiškėjo atstovė šias aplinkybes neigia, nurodo, kad P. N. turimo statybinio gruzo neapdorojo.

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme sąvoka „atliekų apdorojimas“ aiškinamas kaip atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. O sąvoka „atliekų naudojimas“ - kaip veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Teismas sutinka, su institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą, vertinimu, kad Pareiškėjas panaudodamas statybines atliekas jas apdorojo.

Taigi apibendrinant skundo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą, teismas mano, kad Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą padarė pagrįstą išvadą, kad P. N., būdamas mišrių statybinių griovimo atliekų turėtoju, šių atliekų, kurių buvo daugiau nei 5 kubiniai metrai, neperdavė teisėtiems atliekų tvarkytojams, apdorojo jas nuosavybės teise jam priklausančiame sklype, panaudodamas šias atliekas sklypo tvarkymui.

Esant tokioms išvadoms, konstatuotina, jog P. N. veiksmais buvo pažeisti atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, šie jo veiksmai atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 25 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, dėl šio administracinio nusižengimo jis nutarimu buvo pripažintas kaltu visiškai pagrįstai ir teisėtai. Tačiau teismas savo iniciatyva, remdamasis MB „Kontervita“ pažyma tikslina skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, susijusias su P. N. sklype panaudotų statybinių atliekų kiekiu, pažymint, kad iš teismui pateiktų duomenų spręstina, kad P. N. savo sklype apdorojo panaudodamas t.y. paskleisdamas tik 16 kubinių metrų statybinių atliekų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, be kita ko, teismo posėdžio metu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Administracinių nuobaudų skyrimo pagrindu taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Nusižengimas neabejotinai padarytas, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau skiriant administracines nuobaudas ir taikant bet kokią valstybės prievartą, kaip jau minėta, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda ar poveikio priemonė švelninama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės rūšies bei dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos ar poveikio priemonės, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas, būtų neprotingas ir neteisingas.

Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (K. T. 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos K. T. taip pat yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos K. T. jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaip matyti, P. N. iš esmės prisipažino padaręs administracinį nusižengimą nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti, tai skundžiamame nutarime buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Skundu pripažino faktines aplinkybes, tačiau nesutiko su teisiniu savo veiksmų vertinimu, sklype panaudojant plytų ir betono nuolaužas.

Tiek iš skundžiamo nutarimo, tiek ir iš skundo, Pareiškėjo teisme duotų paaiškinimų matyti ir tai, kad į savo sklypą atvežtas ir išpiltas neapdorotas statybines atliekas jis iš karto gavęs raštišką nurodymą perdavė statybines atliekas tvarkančiai įmonei. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti ir Pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, kad jis žodžiu konsultavosi su savivaldos institucijų darbuotojais dėl savo planuojamų atlikti darbų, kas iš esmės patvirtina, jog jo veiksmuose nebuvo piktybinio priešingo teisės aktams veikimo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas neturi duomenų, kad Pareiškėjas būtų jau anksčiau baustas už tokio pobūdžio nusižengimus, kas dar kartą liudija apie atsitiktinį nagrinėjamo pažeidimo pobūdį, o ne sistemingą teisės normų nesilaikymo rezultatą.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdo dvi individualias veikas, susijusias su aplinkos tvarkymu, nurodė, kad gaunamos pajamos nepastovios, kintamos, priklauso nuo daug faktorių. Pareiškėjui nurodžius, kad sumą atitinkančią jam skirtos baudos dydį, jis galimai uždirbtų per daugiau nei du mėnesius, spręstina, kad Pareiškėjo pajamos minimalios.

Įvertinus visus aukščiau aptartus duomenis, nustatytą P. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, realios žalos aplinkai nepadarymą, tai, kad P. N. tikslas nebuvo teršti aplinką, itin operatyvų neteisėtos veikos padarinių pašalinimą, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinus asmens gaunamas pajamas, atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, įvardintus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, yra pagrindas P. N. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 45 dalyje, skirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje t. y. vietoj nutarimu skirtos 1400 Eur baudos skirti įspėjimą. Teismo vertinimu, tokia nuobauda yra proporcinga tiek padarytam administraciniam nusižengimui, tiek asmenybei, tiek atitinkanti teisingumo, protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto P. N. skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės L. B. 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2059-2024, kuriuo P. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 25 dalyje, paskirta 1400 Eur bauda pakeisti:

Nutarimo dalį įvardintą „Pažeidimo esmė“ patikslinti ir nurodyti, kad “ <...>P. N. neperdavė mišrių statybinių atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, o panaudojo nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) pakėlimui, tai yra nukasė viršutinį grunto sluoksnį ir 151,62 kvadratinių metrų plote, 0,2 metrų gylyje suvertė ir paskleidė 16 kubinių metrų mišrių statybinių griovimo atliekų - plytų ir betono nuolaužų, kurių dydis didesnis kaip 150 milimetrų“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 25 dalyje, padarymą P. N. paskirtą 1400 Eur baudą pakeisti, paskiriant P. N. įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą M. M. apylinkės M. M. rūmus.