- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-26
- Bylos Nr.
- 2-1257-155/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25803-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- K. S.
- Kategorijos
- 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui L. Z., ieškovo atstovui advokatui M. K., atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui D. J., trečiajam asmeniu K. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniu K. S. dėl draudimo išmokos (nuostolių) ir netesybų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini): 1) 25315,04 EUR žalos atlyginimą 2) 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 25315,04 EUR sumos nuo 2014-11-10 iki žalos atlyginimo dienos 3) 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2014-07-28 apie 02.11 val. Vilniuje, tretysis asmuo K. S., vairuodamas automobilį AUDI A6 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi ieškovui priklausančios transporto priemonės: Maserati 3200GT ir SAAB 9-5. 2014-07-31 Vilniaus AVPK administracinės teisės pažeidimo nutarimu K. S. dėl šio eismo įvykio buvo pripažintas kaltu dėl LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo padarymo ir jam buvo skirta bauda. Kaltininko automobilis AUDI A6 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas atsakovo (duomenys neskelbtini) įmonėje privalomu civilinės atsakomybės draudimu, todėl atsakovas privalėjo atlyginti ieškovui dėl autoįvykio padarytą žalą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos sumokėjimo, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos iš draudiko negavo jokio atsakymo. Atsižvelgiant į tai, jog iš atsakovo pusės nebuvo dedamos reikiamos pastangos patirtos žalos dydžui bei aplinkybėms nustatyti, ieškovas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją E. L., kuris pateikė vertinimo ataskaitas dėl padarytos žalos automobiliams, iš kurių nustatyta, jog bendra įmonės patirta tiesioginė žala dėl šio eismo įvykio yra 25315,04 EUR. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovas prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovui padarytą žalą.
Atsiliepimas
Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas nesutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas gavo ieškovo pranešimą dėl ginčo eismo įvykio ir pradėjo žalos administravimo veiksmus. 2014-08-04 atsakovo darbuotojas apžiūrėjo apgadintus automobilius, padarė automobilių apgadinimų nuotraukas, surašė Transporto priemonių techninės apžiūros protokolus bei ieškovui nurodė, kad bus būtina papildomai apžiūrėti šiuos automobilius, juos išrinkus galimiems vidiniams sugadiniams ir būklei iki eismo įvykio įvertinti. 2014-08-29 ieškovui buvo siųsti registruoti laiškai, kuriais prašoma atvykti į draudiko buveinę dėl papildomos informacijos suteikimo, bei sudaryti sąlygas papildomai apžiūrėti apgadintas transporto priemones, tačiau tokios sąlygos draudikui nebuvo sudarytos, analogiški prašymai ieškovui buvo teikti kelis kartus. Žalos administravimo eigoje atsakovas sužinojo, jog autoįvykyje dalyvavę ieškovo ginčo automobiliai yra parduoti, nustatė, jog automobilis SAAB, v/n (duomenys neskelbtini) iki registracijos Lietuvos Respublikoje buvo naudojamas kaip taksi, versui, kad šio automobilio reali rida 2013-06-04 datai buvo 561 080 kilometrų, kad automobilį įsigijus ieškovui, originali rida buvo suklastota – sumažinta iki 96 621 kilometrų, o kitas automobilis Maserati 3200GT, įvykio metu nebuvo registruotas Lietuvoje, neturėjo techninės apžiūros talono ir dėl to turi būti laikoma, kad šis automobilis neatitiko techninių reikalavimų. Atsakovas mano, kad šiuo atveju rūpestingai atliko savo, kaip draudiko, pareigas – siekė žalos administravimo metu kuo objektyviau nustatyti eismo įvykio metu padarytą žalą, bet dėl to, kad ieškovas nebendradarbiavimo, to negalėjo įgyvendinti. Atsakovo įsitikinimu ieškovas sąmoningai veikė taip, kad atsakovas negalėtų nustatyti iki eismo įvykio buvusios automobilių būklės, negalėtų įvertinti, kurie sugadinimai buvo padaryti 2014-07-28 eismo įvykio metu, kokie yra remonto kaštai, koks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas taikytinas ir koks turėtų būti draudimo išmokos dydis. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas nevykdė TPVCAPDĮ 12 str. 2 d. numatytų pareigų, ir dėl to šiuo atveju atsakovui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką ir atlyginti ieškovui žalą. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, jog automobilis Maserati 3200GT priklausė nuosavybės teisėmis ieškovui. Atsakovas byloje nesutinka su ieškovo parinkto turto vertintojo atliktu vertinimu ir jo pateiktomis išvadomis, nes šis ekspertas atliko turto vertinimus darydamas prielaidas, jog visi sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu, vertintojas netyrė eismo įvykio mechanizmo, atliktos ataskaitos turi daug trūkumų, neįvertintos automobilio rinkos vertės, nekorektiškai sudaryta remonto sąmata. Atsižvelgiant į visas aplinkybes atsakovas prašo ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo K. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje ir kituose ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tačiau atsižvelgdami į turto vertintojo papildomai byloje pateiktą konsultaciją sumažino ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir prašė galutiniais reikalavimais priteisti iš atsakovo: dėl automobilio Maserati 3200GT apgadinimo – 20 300 EUR nuostolių atlyginimą, o dėl automobilio SAAB 9-5 apgadinimo – 2900 EUR nuostolių atlyginimą, bendrą nuostolių atlyginimo sumą nurodė - 23 200 EUR. Papildomai teismui pažymėjo, jog nagrinėta byla yra kompensuojamo pobūdžio žalos atlyginimo byla, kurioje atsakovas, kaip draudikas, turi pareigą atlyginti ieškovui jo patirtą žalą, nes atsakovas buvo apdraudęs autoįvykio kaltininką privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovas neabejoja, kad K. S. yra kaltas dėl autoįvykio, kad autoįvykio mechanizmas yra nustatytas ir konstatuotas įsiteisėjusiu administracinės teisės pažeidimo byloje nutarimu. Todėl ieškovas prašo atlyginti padarytą žalą iš atsakingo draudiko. Ieškovo atstovai nesutinka su kitais atsakovo argumentais, juos laiko nepagrįstais, paremtais emocijomis ir prielaidomis. Nurodo, kad žalos dydis pagrįstis nepriklausomo turto vertintojo išvadomis ir konsultacijomis. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo K. S. paaiškino ir nurodė, kad yra atsakingas už ginčo eismo įvykį, atsitikusį 2014-07-28 apie 02.11 val. Vilniuje, kuomet vairuodamas automobilį AUDI A6 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti keturi automobiliai, tarp jų ir ieškovui priklausančios dvi transporto priemonės. Eismo įvykis įvyko vėlai naktį, kai jis nepastebėjo į kelią staigiai išvažiavusio dviratininko, ir dėl to jam teko staiga manevruoti, manevruodamas jis atsitrenkė į stovinčius automobilius ir juos apgadino. Tretysis asmuo iš esmės palaikė ieškovo ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Ieškinys patenkintas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. liepos 28 d., 2 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), tretysis asmuo K. S., vairuodamas automobilį AUDI A6 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kuriuo metu atsitrenkė į kelkraštyje stovintį automobilį Maserati 3200GT be v/n, kuris nuo smūgio atsitrenkė į SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini) o šis nuo smūgio kliudė Mazda, v/n (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu iš viso buvo apgadinti keturi automobiliai. Trečiajam asmeniui K. S. dėl šio eismo įvykio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. (t.1., b.l. 16). 2014 m. liepos 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1ON-16104618-14 autoįvykio kaltininkas, nagrinėjamos bylos tretysis asmuo K. S., dėl šio įvykio buvo nubaustas 160 Lt administracine nuobauda (t.1, b.l. 17). Iš bylos šalių paaiškinimų nustatyta, kad šis policijos nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Ginčo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo fakto, dėl asmens padariusio administracinį teisės pažeidimą kaltės byloje nėra. Teisme apklaustas trečiasis asmuo K. S. pripažino faktą, kad jis 2014 m. liepos 28 d. nesuvaldė automobilio Audi A6 Avant, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelkraštyje stovintį automobilį Maserati, kuris nuo smūgio atsitrenkė į automobilį SAAB 9-5, o pastarasis nuo gauto smūgio atsitrenkė į trečią Mazda automobilį. Autoįvykio, įvykusio 2014-07-28 pobūdis yra nurodytas ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio Vyriausiojo patrulio A. S. 2014-07-28 Tarnybiniame pranešime (t. 1., b.l. 19), 2014-07-28 sudarytoje eismo įvykio schemoje (t.1., b.l. 20), K. S. 2014-07-28 paaiškinime Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui V. Č. (t.1., b.l. 21-22) bei L. C. 2014-07-28 paaiškinime Vilniaus aps. VPK KPV viršininkui V. Č. (t.1., b.l. 23). Iš šių duomenų daroma išvada, kad bylos tretysis asmuo K. S. padarytu teisės pažeidimu, administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 127 str. 2 d., apgadino iš viso keturis automobilius, iš jų vieną automobilį AUDI A6 Avant, kurį jis pats ir vairavo, bei kitus du automobilius Maserati GT3200 ir SAAB 9-5 priklausančius ieškovui bei ketvirtą automobilį Mazda, priklausantį byloje nesančiam šalimi savininkui.
Byloje buvo keliamas klausimas (atsakovo kvestionuojamos aplinkybės), ar ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną buvo apgadintų transporto priemonių Maserati GT3200 ir SAAB 9-5 savininkas ar jis gali reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, padarytos šiems automobiliams. Iš Valstybės įmonės Regitra į bylą pateiktų duomenų nustatyta (t. 2, b.l. 177-179), kad transporto priemonė SAAB 9-5, v/n (duomenys neskelbtini) pagal 2014-06-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį buvo registruota ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) vardu, ieškovui buvo išduotas šios transporto priemonės registracijos liudijimas (t. 2, b.l. 136), 2014-09-24 ši transporto priemonė pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo parduota A. D. (t.2, b.l. 179). Tuo tarpu transporto priemonė Maserati GT3200 nebuvo registruota VĮ Regitroje, tačiau ieškovas teismui pateikė papildomus įrodymus (t.2, b.l. 39-42), jog ieškovas šią transporto priemonę buvo nusipirkęs iš Belgijos juridinio asmens – WDS Brugge BVBA, taip pat ieškovas pateikė 2014-07-25 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-15877237-14 (t. 2, b.l. 44), iš kurio matyti, jog ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui L. Z. naudojantis šiuo Maserati GT3200 automobiliu, anksčiau, iki ginčo eismo įvykio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už administracinius pažeidimus. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014-08-08 pirkimo-pardavimo sutartimi Maserati 3200GT automobilis buvo parduotas Kirgizijos piliečiui R. M.. Atsakovas nepaneigė šių ieškovo teisme nurodytų aplinkybių ir duomenų, nepateikė savo įrodymų, jog yra kiti šių transporto priemonių savininkai, todėl vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, didesnio tikėtinumo kriterijumi, darytina išvada, jog ginčo eismo įvykio dieną apgadintų transporto priemonių savininkas buvo ieškovas UAB (duomenys neskelbtini).
Iš kitų bylos įrodymų nustatyta, kad dėl šio eismo įvykio ieškovas 2014-07-30 kreipėsi į atsakovą su pranešimu apie įvykį ir atskirais rašytiniais prašymais atlyginti padarytą žalą kuri atsirado ieškovo automobiliams dėl trečiojo asmens kaltės (t.1, b.l. 137-138). Atsakovas, kaip įvykio kaltininko automobilio Audi A6 Avant draudikas, pradėjo žalos administravimo veiksmus. 2014-08-04 atsakovo darbuotojas apžiūrėjo pristatytus apgadintus automobilius, surašė transporto priemonių apžiūros protokolus, padarė apgadintų transporto priemonių fotonuotraukas, surašė visus nustatytus automobilių apgadinimus ir planuojamus remontus (t.1, b.l. 130-131). 2014-08-29 elektroniniu paštu atsakovas išsiuntė ieškovui (ieškovo vadovui L. Z.) pranešimą, kuriuo prašė ieškovo atstovą atvykti pas draudiką ir pristatyti į remonto įmonę UAB (duomenys neskelbtini) papildomai apžiūrai transporto priemonę Maserati 3200GT (t.1, b.l. 98-99). 2014-10-10 ieškovas pateikė atsakovui rašytinę pretenziją dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nurodydamas, jog draudikui pateikė visą turimą informaciją apie eismo įvykį ir sudarė visas reikalingas sąlygas visapusiškai automobilių apžiūrai (t.1, b.l. 25). 2014-10-23 pranešimu atsakovas dar kartą prašė ieškovo atstovo atvykti į draudimo bendrovę ir papildomai pristatyti atsakovui ir kitą transporto priemonę SAAB 9-5 (t. 1, b.l. 104-106). Vėliau atsakovas siuntė ieškovui dar kelis panašaus pobūdžio pranešimus (t. 1, b.l. 100-103, 108-111, 127-129). Bylos duomenimis, iki ieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovas nepriėmė sprendimo dėl žalos atlyginimo/neatlyginimo, teisme atsakovas nesutiko su ieškiniu, atsisako ieškovui išmokėti draudimo išmoką. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas nepristatė atsakovui apgadintų automobilių papildomai apžiūrai atlikti.
Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčo dėl automobiliui Mazda padarytos žalos atlyginimo. Iš teisme duotų atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad automobilio Mazda, savininkui, patyrusiam žalą to paties autoįvykio metu nuostoliai yra atlyginti ne ginčo tvarka. Tokiu būdu, susidaro situacija, kurioje vieno ir to paties autoįvykio metu vienam iš nukentėjusio automobilio savininkui yra atlyginama žala, o kitų dviejų nukentėjusių automobilių valdytojams-savininkui padaryta žala neatlyginama. Byloje nėra įrodymų, kad 2014 m. liepos 28 d. autoįvykyje dalyvavę automobiliai Maserati 3200GT ir SAAB 9-5, skirtingai negu automobilis Mazda, nepatyrė apgadinimų.
Taigi, šioje byloje tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo (žalos atlyginimo) po 2014-07-28 atsitikusio eismo įvykio. Ieškovas reikalauja iš atsakovo atlyginti žalą, kurią patyrė dėl ginčo eismo įvykio, tuo tarpu atsakovas, kaip atsakingo už eismo įvykį automobilio draudikas, atsisako šią žalą atlyginti, motyvuodamas tuo, kad ieškovas su atsakovu tinkamai nebendradarbiavo, nevykdė TPVCAPDĮ 12 str. 2 d. numatytų pareigų, sąmoningai trukdė atsakovui nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir kitas aplinkybes, akcentavo ieškovo galimą nesąžiningumą, pažymėjo aplinkybes apie transporto priemones SAAB 9-5 neteisingai nurodytą realią ridą, nesutiko su ieškovo pasirinkto turto vertintojo išvadomis.
Ginčo situacijai spręsti aktualus Draudimo įstatymas. Įvykio metu galiojusio draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 ir 9 dalyse nurodyta, jog „draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką“; „atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis <...>“. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat konstatuojama, kad tuo atveju jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis V. A. v. UAB draudimo kompanija ,,Lindra“ byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis I. J. v. UADB ,,Baltikums draudimas“ byloje Nr. 3K-3-516/2006).
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 2 d. nuostata, kuria remiasi atsakovas, numato, jog su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Šiuo atveju atsakovas nurodė teismui, jog ieškovas tinkamai su atsakovu nebendradarbiavo ir tokiu būdu pažeidė minėto įstatymo nuostatas, taip pat nurodė, jog ieškovas tyčia trukdė atsakovui atlikti išsamų žalos administravimą, todėl šias aplinkybes byloje turėjo įrodyti atsakovas, jis turėjo įrodyti aplinkybes, jog ieškovo nebendrininkavimo pažeidimo laipsnis ir tyčinis trukdymas buvo pagrindas atsakovui neišmokėti draudimo išmoką ieškovui, t.y. jog dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovas neturi pareigos mokėti draudimo išmoka (atlyginti žalą).
Pagrindiniu atsakovo motyvu dėl ieškovo nebendradarbiavimo yra tai, jog ieškovas nepristatė atsakovui-draudikui apgadintų automobilių papildomai apžiūrai. Iš civilinės bylos medžiagos, matyti, kad ieškovas 2014-08-04 pristatė atsakovui apgadintus automobilius apžiūrai, šiuos automobilius atsakovo darbuotojai-specialistai galėjo apžiūrėti, t.y. ieškovas buvo sudaręs atsakovui reikalingas sąlygas visapusiškai apžiūrėti apgadintus automobilius. Iš byloje esančių 2014-08-04 Transporto priemonių techninės apžiūros protokolų (t. 1, b.l. 130-131), matyti, kad atsakovo darbuotojas Ž. V. iš esmės atliko išorinę ieškovui priklausančių po eismo įvykio apgadintų transporto priemonių apžiūrą, nurodė pastebėtus transporto priemonių pažeidimus, padarė fotonuotraukas, iš esmės nurodė remontuojamas ir keičiamas detales, ieškovo atstovas šiuose protokolose sutiko su atsakovo atstovo nurodomais faktais. Iš šių atsakovo darbuotojo-specialisto surašytų techninės apžiūros protokolų pastabų matyti, kad atsakovo-darbuotojas papildomai protokole nurodė, jog "galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti transporto priemonės remonto metu. Prieš juos pašalinant, apie tai raštiškai turi būti pranešta draudimo įmonės atstovui, kuris sudarys papildomą apžiūros protokolą". Atsakovo darbuotojas apžiūrėdamas automobilius matė jų numerius, formindami dokumentus atsakovo darbuotojai turėjo galimybę pasinaudoti prieiga prie transporto priemonių registro duomenų, atitinkamai apžiūros metu spręsti papildomos automobilių apžiūros reikalingumą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ir atsiliepime į ieškinį teismui nurodė, kad apžiūros protokoluose atsakovo darbuotojas buvo nurodęs ieškovui, kad šiuos automobilius bus būtina papildomai apžiūrėti, juos išrinkus galimiems vidiniams sugadinimams ir būklei iki eismo įvykio įvertinti. Tačiau apžiūros protokoluose esančios pastabos rodo kitaip, kad konkrečių faktų-nurodymų ieškovui nebuvo duota, ieškovo atstovas nebuvo įspėtas apie tai, jog bus būtina ateityje automobilius pristatyti draudikui papildomai apžiūrai. Pastabose papaildoma apžiū siejama tik su, aplinkybe kad "galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti transporto priemonės remonto metu, kad tik tada prieš juos pašalinant, apie tai raštiškai turi būti pranešta draudimo įmonės atstovui, kuris sudarys papildomą apžiūros protokolą". Tokia pastaba rodo, kad papildoma apžiūra būtų būtina remonto atveju, jeigu išaiškėtų paslėpti vidiniai defektai ir tik tada atsirastų būtinybė pranešti apie tai draudiką, kad šis sudarytų papildomą apžiūros protokolą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas raštiškais pranešimais prašė ieškovo ginčo automobilius pristatyti papildomai apžiūrai ne dėl to, kad atsirado vidiniai paslėpti apgadintų automobilių defektai kuriuos ieškovas nustatė, ne dėl to, kad papildomą apžiūrą inicijavo ieškovas, bet savo iniciatyva ir tada kai šie automobiliai jau buvo parduoti tretiesiems asmenims. Konkrečiai imat atsakovas pirmą kartą ieškovo prašė pateikti automobilį Maserati 3200GT papildomai apžiūrai elektroniniu pranešimu 2014-08-29, gi ši transporto priemonė pagal bylos duomenis buvo parduota 2014-08-08. Automobilį SAAB 9-5, atsakovas prašė pateikti papildomai apžiūrai 2014-10-23 pranešimu, šiai dienai ieškovas ir šį automobilį (SAAB) buvo pardavęs, pardavimo data 2014-09-24. Tokie duomenys rodo, kad ieškovas negalėjo pateikti draudikui prašomų automobilių dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas byloje neįrodė, kad šiuo atveju, ieškovas parduodamas apgadintus automobilius nesulaukdamas draudiko sprendimo dėl draudimo išmokos sumokėjimo, atliko neteisėtus ar neteisingus veiksmus. Tokio draudimo iki sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo neparduoti nukentėjusias autoįvykio metu transporto priemones nenumato nei TPVCAPDĮ, nei Draudimo įstatymas. Be to, eismo įvykyje nukentėjusius automobilius draudikas apžiūrėjo, apgadinimus nustatė, padarė daug apgadintų automobilių nuotraukų. Ieškovo teisė apgadintus automobilius remontuoti, remonto metu nustatinėti galimus vidinius pažeidimus, jis turi teisę ir apgadintus automobilius parduoti tretiesiems asmenims. Pirminės apgadintų automobilių apžiūros metu atsakovas neinformavo ieškovo apie tai, kad ateityje atsakovui reikės apgadintus automobiliu pateikti draudikui pakartotinei, papildomai apžiūrai atlikti tam kad būtų galima priimti sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo/neišmokėjimo. Pirmą kartą apie papildomą apžiūrą atsakovas ieškovą informavo 2014-08-29, t.y. beveik po mėnesio praėjusio po 2014-08-04 atliktos pirmosios automobilių techninės apžiūros. Pažymėtina, kad atsakovas byloje nenurodė konkrečiai pagrįstų priežasčių dėl kurių buvo būtina papildomai apgadintus automobilius apžiūrėti. Nurodyta aplinkybė - dėl neva buvusių vidinių pažeidimų paneigta atsakovo darbuotojo techninės apžiūros protokolu, kuriame konkrečiai nurodyta, jog papildomi vidinių pažeidimų galimi defektai gali išaiškėti tik automobilį remontuojant, ir tik tokiu atveju yra būtina pranešti draudikui dėl papildomo apžiūros protokolo sudarymo. Atsakovo nurodyta aplinkybė jog ieškovas sąmoningai iš karto po autoįvykio pardavė automobilius ir tokiu būdu siekė išvengti atsakovo planuojamo atlikti nepriklausomo turto vertinimo yra pagrįsti prielaidomis, spėjimais, kuriems pagrįsti atsakovas nepateikė įrodymų. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis, nors ištikrųju kyla abejonių dėl visos eilės aplinkybių. Tačiau visuma įrodymų rodo, jog šiuo atveju nėra nustatytas TPVCAPDĮ 12 str. 2 d. pažeidimas, jog ieškovas tinkamai su atsakovu nebendradarbiavo ar tyčia nebendradarbiavo su atsakovu ar specialiai trukdė žalos administravimui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į visų aplinkybių ir šalių pateiktų įrodymų visumą, iš esmės atsakovui buvo pateikta pakankama informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį, kurią ieškovas galėjo pateikti. Apgadinti automobiliai buvo faktiškai pateikti apžiūrai. Juos atsakovo darbuotojai galėjo tinkamai apžiūrėti ir įvertinti, bei atitinkamai priimti sprendimą. Todėl daroma išvada, kad atsakovas neįrodė, kad šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, užkirto atsakovui kelią tikrąjai žalai nustatyti ar netinkamai bendrininkavo, kad atsakovas gali būti atleistas nuo pareigos atlyginti žalą. Taip pat atsakovas neįrodė, jog šiuo atveju buvo nedraudžiamasis įvykis. Todėl atsakovas, kaip eismo įvykio kaltininko draudikas, šiuo atveju turėjo atlyginti ieškovui padarytą žalą, t.y. įvykis pripažintinas draudžiamuoju, draudikas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo žalos atlyginimo.
Dėl padarytos žalos dydžio, taip pat yra ginčas. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 -07-28 pažyma Nr. 07-14-8621873 patvirtina, kad automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio, įvykusio 2014-07-28, 2:11 val. metu, buvo apgadintas, kad buvo sugadinta šio automobilio priekinė dalis ir užpakalinė dalis (t.1, b.l. 18). 2014-07-28 pažymoje Nr. 07-14-8321873 žymų apie automobilio Maserati (be valst. Nr.) sugadinimus nepadaryta (t.1., b.l. 18). Iš ieškovo vadovo L. Z. 2014-07-30 paaiškinimo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai turinio matyti, kad 2014-07-28 apie 23 val. rado du UAB (duomenys neskelbtini) automobilius SAAB ir Maserati apgadintus (t.1., b.l. 24). 2014-10-10 UAB (duomenys neskelbtini) pretenzijoje dėl nuostolių atlyginimo žalos bylose Nr. 40-405-014590 ir Nr. 40-405-014591 nurodė atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl automobilių Saab ir Maserati sugadinimo patirtą bendrą 85092,13 Lt (kas atitinka 24644,38 Eur) žalos dydį (t.1., b.l. 25). Toks žalos dydis buvo grindžiamas dvejomis turto vertintojo E. L., turinčio kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A000349 kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitomis NR. L140916 ir Nr. L140806. Abi šios vertinimo ataskaitos yra bylos priede. Atsakovas su šiomis turto vertinimo išvadomis nesutiko, nurodydamas, jog šiuose ataskaitose yra daug trūkumų. Dėl atliktų vertinimo ataskaitų byloje buvo kreiptąsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą, kuri 2016-02-12 pateikė išvadas Nr. T-1(16)-I, Nr. T-2(16)-I, kuriuose nurodė, jog ataskaitos neatitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 4,13 ir 14 punktų reikalavimų (t.2, b.l. 56-61). 2016-03-30 teismui buvo pateikta E. L. rašytinė konsultacija, kurioje nurodyta, jog buvo atsižvelgta į anksčiau atlikto vertinimo trūkumus, juos ištaisant (t.2, b.l. 93-148). Dėl šios konsultacijos taip pat buvo kreiptąsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą. 2016-05-24 gautas atsakymas (t.2, b.l. 161), jog minėtas dokumentas yra konsultacinio pobūdžio, negali būti vadinama kaip turto vertinimo ataskaita, todėl tarnyba negali pateikti išvados, ar šiomis konsultacijomis yra ištaisyti anksčiau padaryti ir Tarnybos nustatyti vertinimo ataskaitų neatitikimai įstatymo reikalavimams. Žalos transporto priemonei apskaičiavimo išvadas pateikė ir atsakovas, jas 2016-02-23 surašė atsakovo darbuotojas-ekspertas Ž. V. (t.2, b.l. 70-79). Iš šių atsakovo pateiktų išvadų matyti, kad atsakovas nustatė SAAB automobiliui 3280,53 EUR (11327 Lt) padarytą žalą, tuo tarpu Maserati automobiliui 9870,83 EUR (34082 Lt) padarytą žalą, į nepriklausomus turto vertintojus atsakovas nesikreipė, taip pat atsakovas nesikreipė į nepriklausomus turto vertintojus dėl E. L. konsultacijoje nurodytų aplinkybių. Ieškovas, atsižvelgdamas į E. L. konsultacijoje nurodytus išaiškinimus, patikslino pradinius ieškinio reikalavimus. Konkrečiai patikslintais reikalavimais ieškovas dėl automobilio Maserati 3200GT apgadinimo prašo priteisti 20 300 EUR žalos atlyginimą sumą. Nurodė, kad šią žalą sudaro – nepriklausomo turto vertintojo E. L. išvadoje (konsultacijoje) nurodymas, jog iki įvykio transporto priemonės rinkos vertė buvo 22 700 EUR, o po įvykio likutinė vertė liko 2300 EUR, tačiau kadangi automobilis buvo parduotas 2014-08-08 pirkimo-pardavimo sutartimi už 2400 EUR, todėl šiam automobiliui eismo įvykio metu padaryta žala yra 20 300 EUR (22700-2400=20300). Dėl automobilio SAAB 9-5 apgadinimo ieškovas prašo priteisti 2900 EUR žalos sumą. Nurodė, kad pats automobilis buvo pirktas už 9992 EUR sumą, nepriklausomo turto vertintoje išvadoje (konsultacijoje) nurodyta, jog iki įvykio transporto priemonės rinkos vertė buvo 5300 EUR, po įvykio likutinė vertė liko 1600 EUR, kadangi automobilis buvo parduotas už 2400 EUR, todėl šiam automobiliui buvo padaryta 2900 EUR žala (5300-2400=2400). Pažymėtina, kad nepriklausomas turto vertintojas pateikęs konsultaciją, taip pat minusavo galimą SAAB automobilio ridos paklaidą, kurią kvestionavo atsakovas.
Taigi, byloje šalys pateikė teismui skirtingą žalos dydžio apskaičiavimą ir remiasi skirtingais įrodymais (išvadomis). Ieškovas remiasi iš esmės nepriklausomo turto vertintojo konsultacija ir atliktu turto vertinimu, o tuo tarpu atsakovas remiasi savo darbuotojo-eksperto išvadomis.
Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015.
Teismas pažymi, kad nuostolių dydį gali tiksliausiai paskaičiuoti specialių žinių turintis ekspertas-specialistas ir teismas gali remtis iš esmės tik nešališko eksperto-specialisto išvadomis, kurios teismui nekeltų abejonių dėl nustatyto žalos dydžio. Nagrinėjamoje byloje, jokių faktinių aplinkybių, susijusių su eksperto E. L. galimu šališkumu, atsakovas teismui nenurodė, tokių įrodymų nepateikė, išskyrus tai, kad šis vertintojas buvo parengęs su trūkumais pirminį turto vertinimą, tačiau tai neįrodo jo šališkumo ir suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė šio ekspertas E. L. papildomas konsultacijas, kuriose buvo nurodyta, jog trūkumai ištaisyti, t.y. konsultacija pateikta atsižvelgiant į tarnybos nurodytus ankstesnius trūkumus. Atsakovas siekdamas paneigti šiuos ieškovo teismui pateiktus įrodymus, nepateikė teismui kito nepriklausomo turto vertintojo išvados, neprašė teismo skirti atskiros ekspertizės, tačiau rėmėsi iš esmės savo darbuotojo-specialisto padarytomis išvadomis apie kitokio dydžio nustatytą-padarytą žalą, teismui nepateikta įrodymų, jog šis atsakovo darbuotojas turėtų nepriklausomo vertintojo atestatą. Tokiu būdu lieka pritarti ieškovų atstovų teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai, jog atsakovo darbuotojo padarytomis išvadomis iš esmės byloje nėra pagrindo remtis dėl galimo akivaizdaus šališkumo ir objektyvumo trūkumo. Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius. Teismas vertindamas nagrinėjamos bylos nuostolių dydį ir jau nustatytas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančių įrodymų įrodomąsias reikšmės (CPK 185 straipsnis) daro išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai, nurodytas žalos dydis, pasiremiant nepriklausomo vertintojo E. L. išvada (konsultacija), kurioje nurodytos aplinkybės dėl padaryto žalos dydžio nėra paneigtos, yra vertinamos kaip tikimi įrodymai, nustatantys objektyvų nagrinėjamos bylos nuostolių dydį. Šios sumos teismo vertinimu pagal byloje esančius įrodymus yra taip pat laikomos protingomis, nes kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, ieškovo automobiliams buvo padaryti nemaži sužalojimai, todėl ieškovo ieškinio reikalavimai (23 200 EUR sumai) yra tenkinami, t.y. iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 23 200 EUR žalos atlyginimo.
Atsakovas neatlygino žalą ieškovui, todėl vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl pagal CK 6.210 str. 2 d. iš atsakovo priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas ieškinio reikalavimais taip pat prašo priteisti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo žalos sumos nuo 2014-11-10 iki žalos atlyginimo dienos, remdamasis LR Transporto priemonių Valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 1 d., 3 d., 4 d., t.y. jog draudimo išmoka turėjo išmokėta vėliausiai per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Ieškovas remiasi laikotarpiu nuo 2014-11-10, kadangi 2014-10-10 buvo pateikęs pretenziją atsakovui. Byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė savo prievoles atlyginti žalą ieškovui, taip pat atsakovui neginčijant delspinigių dydžio, tokie delspinigiai numatyti įstatyme, todėl iš atsakovo priteistini ieškovo nurodytu pagrindu prašomi priteisti 0,04 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 23 200 EUR sumos nuo 2014-11-10 iki žalos atlyginimo dienos.
Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. nurodoma, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų. Iš viso buvo patenkinta 91,65 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovas pateikė teismui įrodymų apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 759,46 EUR sumokėtas žyminis mokestis bei 1250 EUR už patirtas atstovavimo išlaidas. Ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad prašo priteisti 683,49 EUR žyminį mokestį mažesnį, nei būtų priteista proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai) bei 1250 EUR už patirtas atstovavimo išlaidas, byloje ieškovą atstovaujant advokatui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (91,65 proc. ieškinio reikalavimų), iš atsakovo ieškovui priteistina 683,49 EUR bylinėjimosi išlaidų sumokėto žyminio mokesčio. Dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, įvertindamas, ar jos realios, būtinos, pagrįstos. Šiuo atveju atsižvelgiant į ieškovo atstovo (advokato) darbo ir laiko sąnaudas, sprendžiant byloje kilusį ginčą, jo teiktų ieškovui paslaugų kompleksiškumą, į bylos sudėtingumą, teismas sprendžia, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos, bei kadangi buvo tenkintina 91,65 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistina 1145,63 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso iš atsakovo ieškovui priteistina 1829,12 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškovo reikalavimai yra atmestini.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, kadangi jos yra nedidelės, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 23 200 EUR žalos atlyginimą, 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 23 200 EUR sumos nuo 2014-11-10 iki žalos atlyginimo dienos, 6 proc. metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1829,12 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.