- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- TS-94-1033/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Nuteistasis
- G. I.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 58-190, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. I. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutine subendrinta bausme – 12 metų laisvės atėmimu.
Bausmės pradžia 2012 m. liepos 1 d., bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 1 d., 2/3 pakirtos bausmės atliko – 2020 m. liepos 1 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. liepos 22 d. – 1 metai 11 mėnesių 9 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, 2022 m. liepos 22 d. posėdyje (protokolas Nr. 58-186), įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nutarė netaikyti nuteistajam G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, kad jis teistas ketvirtą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nustatytas nusikalstamo elgesio modelis – smurtinis elgesys. Nuteistajam būdinga impulsyvi elgsena, įtakota netinkamo savęs identiteto, pasižyminti asocialumu. 2021 m. gruodžio 16 d. Komisija nutarimu Nr. 59-219 nutarė netaikyti nuteistajam G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikė šias rekomendacijas – vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis pateiktas Komisijos rekomendacijas vykdė dalinai: pradėjo savanoriškai dengti turimus įsiskolinimus, kreipėsi dėl numatytų priemonių vykdymo. 2021/2022 m. tęsė mokymąsi Vilniaus mokymo centre ((duomenys neskelbtini) kl.), taip pat Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, siekiant įgyti suvirintojo profesiją, tačiau vidurinio išsilavinimo neįgijo (pasiliko kartoti kurso), nelaikė profesijos egzamino (teigia, kad nematė skelbimo kada jis vyks); 2022 m. liepos 14 d. nedalyvavo savitarpio pagalbos grupių (AA, AN) „Įžanginėse grupės“ užsiėmimuose; 2022 m. balandžio 8 d. buvo baustas dėl pornografinio turinio laikymo (nuobauda negalioja); 2022 m. balandžio 27 d. kreipėsi į administraciją dėl informacijos apie laisvas darbo vietas, tačiau prašymo įdarbinti nepateikė; nuteistojo 2022 m. sausio 21 d. prašymas leisti vykdyti individualią veiklą buvo patenkintas ir nuo 2022 m. vasario 4 d. nuteistajam leista užsiimti individualia veikla (duomenys neskelbtini) bei leista turėti šiai veiklai reikalingą priemonę – asmeninį kompiuterį. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu skatintas 9 kartus, baustas 22 kartus. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Atsižvelgiant į nuteistajam identifikuotą smurtinio elgesio riziką, 2021 m. vasario 10 d. jam buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos pasireiškimo ateityje įvertinimas pagal metodiką HCR-20. Vertinimo metu nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika tiek struktūruotoje, tiek nestruktūruotoje aplinkoje, kuri turi didėjimo prielaidas, esant kriminogeninių rizikos poreikių sunkumams, motyvacijos asmeniniams pokyčiams stokai, nepakankamiems įgūdžiams valdyti alkoholio vartojimo įpročius ar krizinių situacijų metu. Apibendrinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu – buvo įtrauktas į „linkusių užpulti“ nuteistųjų įskaitą, stebėtą/stebimą ambivalentišką elgesį, motyvacijos nestabilumą intervencinių priemonių taikymo atžvilgiu, nepagarbų elgesį priežiūrą vykdančių pareigūnų atžvilgiu, kas rodo nepakankamus nuteistojo gebėjimus net ir struktūruotoje aplinkoje laikytis skirtų įsipareigojimų bei taisyklių. Stebimos ir teigiamos, tačiau nenuoseklios nuteistojo iniciatyvos nukreiptos į kriminogenines sritis. Siekiant motyvacijos asmeniniams pokyčiams stabilumo, reikšmingu aspektu tebeišlieka taikomų prevencinių priemonių tęstinumas. „Lėšų tvarkymo ir pajamų“ srities poreikiai pradėti valdyti – savanoriškai sumokėjo 30 Eur, tačiau įsiskolinimų suma išliko nemenka. Siekiant teigiamų pokyčių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procese, svarbiu aspektu išlieka motyvacijos asmeniniams pokyčiams stiprinimas, išlaikymas, tęstinumas dalyvavimo intervencinėse priemonėse. Komisija priėmė vieningą išvadą – netaikyti nuteistajam G. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikiant rekomendacijas (vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones), nustatant pakartotinio svarstymo datą – 2023 m. sausio mėnesį.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. I. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 58-190 (toliau – Nutarimas). Nurodė, kad Nutarimas yra aiškiai nepagrįstas, visiškai teisiškai nemotyvuotas, iš esmės prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis (tame tarpe ir ET MK Rec(2003)22). Komisija rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas 4 kartus. Už šiuos nusikaltimus yra pilnai atlikęs bausmę ir šioje situacijoje akivaizdžiai matomas bendrojo teisės principo non bis in dem pažeidimas. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi byloje Nr. 1S-854-133/2012 taikė lygtinį paleidimą 6 kartus teistam asmeniui. Komisija Nutarime mini, kad jis nelankė įžanginės grupės AA ir AN susirinkimų, todėl kaip įrodymą pateikia teismui „12 žingsnių programos“ išklausymo pažymą, taip pat nurodo, kad tai galima traktuoti kaip spausdinimo klaidą arba kaip siekį suklaidinti teismą. Apžvelgia socialinio tyrimo išvadas (2022-07-18 Nr. 184), kuriose nurodytos socialinės reabilitacijos programos, kuriose jis dalyvavo. Atkreipia dėmesį, kad nedaugelis nuteistųjų lankė tokios didelės apimties ir įvairovės socialinės reabilitacijos programų visumą. Todėl motyvą, kad jis nelankė kažkokios programos, galima atmesti kaip neteisingą, iškraipantį faktus bei siekiant suklaidinti. Komisija Nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekaip teisiškai nepagrindė. Komisijai priimant Nutarimą teigiamos įtakos nepadarė net ir tai, kad jis turi išlikusius glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, todėl jam yra žymiai lengviau adaptuotis laisvėje ir jis motyvuotas nenusikalsti ateityje. Nutarime nepateikta nei vieno motyvuoto teisinio argumento, kas neleistų jam taikyti lygtinio paleidimo. Komisijos dėstoma nuomonė apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimą yra praeities faktas, kurio pakeisti neįmanoma, be to, Komisija nieko nepaminėjo apie dabartinį jo elgesį, tačiau labai akcentavo, jog jis praeityje baustas 22 kartus. Europos Tarybos ministrų kabineto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 (toliau – Rekomendacija), numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis principais (nurodomi 18, 19 ir 20 principai), kurių esmė, jog kriterijai, kuriuos turi atitikti kalinys, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; darbo ar nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas po lygtinio paleidimo, nesudaro pagrindo nesuteikti lygtinio paleidimo; lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti. Iš Komisijos Nutarimo visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Faktas tas, kad Komisijai yra pristatomas 6 kartą ir visi ankstesni Komisijos nutarimai yra faktiškai vienodi šiam Nutarimui. Akivaizdu, kad Komisija veikė priešingai minėtoms Rekomendacijoms, o argumentacijos trūkumas yra pakankama priežastis panaikinti Komisijos Nutarimą. Akcentuoja, kad jo paleidimas į laisvę, pakeičia tik bausmės atlikimo sąlygas ir yra vykdomas neizoliavus asmens nuo visuomenės, o bausmių vykdymo teisiniai santykiai nutrūksta tuomet, kai baigiasi paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, kuris sutampa su lygtinio paleidimo pabaigos terminu. Nurodo, kad suformuota teismų praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis byloje Nr. 1S-1006-478/2012, 2012 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-806-175/2012 ir kt.). Visi šie precedentai yra galiojantys, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsniu, yra privalomi. Lietuvos Respublikos teismai esamos teismų praktikos keisti negali, ir yra saistomi teismų precedentų bei teisės aiškinimo taisyklių. Teismų precedentų (ir teisės aiškinimo taisyklių) kolizija yra neleistina (EŽT Teismo sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą Nr. 50208/06), o jei tokia kolizija įvyko – privaloma taikyti tą precedentą, kuris yra palankesnis nuteistam asmeniui.
Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė, jokių prašymų nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas tik pasitikėjimo vertiems ir jį pateisinantiems asmenims.
Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad jo kriminalinę patirtį sudaro 4 teistumai. Pirmą kartą buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą už sunkų nusikaltimą. Savo kaltę dėl įvykdytos žmogžudystės pripažino, tačiau nebuvo nuoširdus, todėl teismas šio prisipažinimo nepripažino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Interviu metu kaltę bei asmeninę atsakomybę linkęs prisiimti. Nusikaltimams būdingas modelis, nustatytas nusikalstamo elgesio modelis – smurtinis elgesys. Nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas penktą kartą, visi Komisijos nariai vieningai balsavo prieš lygtinį paleidimą. Nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. G. I. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu 22 kartus baustas (paskutinį kartą 2022 m. balandžio 8 d.) ir 9 kartus skatintas (2021 m. birželio 9 d.), galiojančių nuobaudų neturi. Pastaruoju metu stebimos nuteistojo pastangos ugdyti savitvardos gebėjimus, tačiau patiria sunkumų valdyti bei kontroliuoti negatyvias emocijas, nepasižymi disciplinuotu elgesiu, linkęs impulsyviai reaguoti. Nuteistasis yra įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) specialybę. Bausmės atlikimo metu 2021-2022 mokslo metais nuteistasis G. I. tęsė mokymąsi ((duomenys neskelbtini) klasėje) ir Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje (duomenys neskelbtini) profesijai įgyti, tačiau vidurinio išsilavinimo neįgijo (neišlaikė egzaminų, liko kartoti kurso) ir neįgijo profesijos, nes nelaikė profesijos egzamino (nuteistojo teigimu – nematė skelbimo). Iki bausmės atlikimo įgijo labai mažą oficialaus darbo patirtį (apie 3 mėnesius). Bausmės atlikimo metu nedirbo, atvykęs atlikti 12 metų laisvės atėmimo bausmės pataisos įstaigoje nedirbo, siūlomo mokamo darbo atsisakė (nurodydamas, kad nori mokytis ir turi sveikatos problemų), nuo 2022 m. vasario 4 d. nuteitajam leista laikantis teisės aktų tvarka užsiimti individualia veikla (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 27 d. jis kreipėsi į administraciją dėl turimų laisvų darbo vietų, o gavęs atsakymą apie turimas laisvas darbo vietas, nepateikė prašymo įsidarbinti. Visų svarstymų dėl lygtinio paleidimo atvejais pateikė skirtingų darbdavių dokumentus patvirtinančius, kad lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas. Apibendrintai matyti, kad nors bausmės atlikimo metu nuteistasis išreiškia tam tikrą motyvaciją mokytis ir įgyti naują specialybę, tačiau visiškai nereiškia motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, t. y. praktiškai neturėdamas jokios oficialios darbo patirties, nuo bausmės atlikimo pradžios beveik 10 metų nedirbo jokio darbo, tik artėjant galimam lygtiniam paleidimui pateikia skirtingų darbdavių pažymas apie galimybę įsidarbinti, kas rodo ne tik deklaruotiną nuteistojo požiūrį į darbą, bet ir žemą motyvaciją užsiimti darbine veikla. Turto valdymo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. duomenimis nuteistasis skolingas – 25 659,40 Eur (nemoka) (2022 m. vasario 8 d. vykusio pokalbio metu nuteistasis teigė, kad yra susitarimas su skolos išieškojimą vykdančiu antstoliu, jog skolas pradės dengti atlikęs laisvės atėmimo bausmę ar paleistas lygtinai), 2022 m. birželio 1 d. duomenimis nuteistasis skolingas 7 276,73 Eur (savanoriškai sumokėjo 30 Eur), pateikė AB „SEB“ banko išrašus, kurie patvirtina, kad pagal nuteistojo prašymus yra pervedama 10 Eur suma per mėnesį. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis savanoriškai dengti turimus įsiskolinimus demonstruoja tik pastaruoju metu. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis nemotyvuotas spręsti savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, o yra orientuotas tik į save, t. y. savo poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad šiuo atveju net ir lygtinio paleidimo atveju galimai turimas nekvalifikuotas darbas su minimaliu uždarbiu, nėra pakankamas laikyti nuteistojo aukšta motyvacija darbui ar didele motyvacija dengti turimus įsipareigojimus.
Bausmės atlikimo metu vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, matyti, kad priemonės vykdomos iš dalies, taip pat iš dalies vykdomos Komisijos pateiktos rekomendacijos. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe, kad jis dalyvavo įvairiose tikslinėse, į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse/programose, tačiau išanalizavus šių priemonių įgyvendinimo rezultatus matyti, kai kurios priemonės lankytos labai vangiai ir nebaigtos, o baigtos priemonės reikalauja tęstinumo. Apibendrinant šiuos duomenis matyti, kad nuteistasis pastaruoju metu ne tik formaliai, tačiau ir savo iniciatyva įsitraukia į savo problemines sritis, bet vis dar yra išlikusios ir aktualios probleminės-kriminogeninės sritys, kurioms reikalinga nuteistojo motyvacija, tačiau tam reikalingas nepertraukiamas ir tęstinis dalyvavimas į nuteistojo visus kriminogeninius poreikius organizuotose programose. Analizuojant nuteistojo „Mąstymo ir elgesio“, „Gyvenimo stiliaus ir draugų“, „Lėšų tvarkymo ir pajamų“, „Nuostatų“, „Išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“, „Piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis“ sritys buvo ir išlieka reikšmingu aspektu asmens nusikalstamumo raiškai, t. y. tolimesnių intervencijų reikalaujančiomis sritimis. Nuteistasis palaiko ryšius su šeimos nariais, lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą.
Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, taip pat pagal HCR-20 metodiką jam nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika tiek struktūruotoje, tiek nestruktūruotoje aplinkoje, kuri turi didėjimo prielaidas, esant kriminogeninių rizikos poreikių sunkumams, motyvacijos asmeniniams pokyčiams stokai, nepakankamiems įgūdžiams valdyti alkoholio vartojimo įpročius ar krizinių situacijų metu. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai atlikti 2015 m. gruodžio 14 d., 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. rugpjūčio 18 d., 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d., 2021 m. gruodžio 2 d., 2022 m. liepos 14 d. išlieka vidutinė, kurios didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos galima koreguoti ir keisti, todėl lyginant visą šį bausmės atlikimo laikotarpį (10 metų), konstatuotina, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijų, nes šiuo atvejų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra išlikusi vidutinė (kai įstatymas reikalauja, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų žema) ir nepadaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į akivaizdžiai nepakitusią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri išliko vidutinė, nuteistasis ir toliau tik iš dalies įsitraukia į intervencines priemones ir tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo, kad G. I. neįsitraukia visa apimtimi į savo kriminogeninių veiksnių valdymo galimybes, ir nors pastaruoju metu stebimos daromos pastangos valdyti impulsyvumą, tačiau vis dar sunkiai identifikuoja problemas ar asmeninius veiksmus, susijusius su jo nusikalstamumu, be to susiduria su sunkumais laikantis taisyklių/ rėžimo reikalavimų. Nors G. I. siekia įgyti vidurinį išsilavinimą ir specialybę, pradėjo užsiimti individualia veikla, tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad būtų padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus G. I. kriminogeninius rizikos poreikius orientuotose programose ir priemonėse (motyvacijos ir iniciatyvos stabilumo stoka, problemos elgesio korekcijose, susiformavusios ir palaikomos tam tikros nuostatos, mąstymo lankstumo stoka, impulsyvaus elgesio valdymo bei problemų sprendimų įgūdžių stoka, savęs realizavimas darbinėje veikloje (nuolat atliekami savanoriški darbai, įsidarbinimas pataisos įstaigoje), kuris padėtų formuoti darbinius įgūdžius bei padėti spręsti turimas finansines problemas)), patvirtintų, jog tai ilgalaikio pobūdžio nuteistojo pastangos, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, bei atsižvelgiant į vieningą Komisijos narių nuomonę, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Dėl to teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama 2022 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 58-190 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, tinkamai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, t. y. tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį, nesuteikdama nepagrįstos reikšmės nei vienai iš jų, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo G. I. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 58-190 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.