Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Plungės rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2023 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Nr. T1-301 „Dėl patalpų ir statinių, kuriems 2023 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) dalies, kuria į Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančių patalpų ir statinių, kurie yra apleisti ir neprižiūrimi, naudojami ne pagal paskirtį ir kuriems 2023 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, Sąrašą, eilės Nr. 1, yra įtrauktas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

8. Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras Plungės rajono savivaldybės teritorijoje reglamentuoja Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį arba neprižiūrimų statinių ir patalpų nustatymo, jų sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašas, patvirtintas Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T1-268 (toliau – Aprašas).

9. Pagal Aprašo 3 punktą į Sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal NTMĮ 4 straipsnį yra pripažintas mokesčio objektu ir nepatenka į NTMĮ 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą, bei atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų: patalpų ir statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 47 straipsnyje nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį: naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį, išskyrus LR Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; nesilaiko normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios nustatytus esminius statinių reikalavimus; Statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka neorganizuoja ir (ar) neatlieka statinio techninės priežiūros; neremontuoja, nerekonstruoja arba nenugriauna statinių, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Plungės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai (toliau - seniūnai) savo seniūnijų teritorijose pagal Tvarkos aprašo 3.1. ir 4 punktuose nurodytus kriterijus vizualiai įvertina nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, identifikuoja statinius ir patalpas, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, arba neprižiūrimi, parengia jų preliminarius Sąrašus (priedas) ir iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. pateikia Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus atsakingam darbuotojui. Sudarydami preliminarius Sąrašus, seniūnai pateikia turimą informaciją apie statinius ir patalpas: adresą, savininką (jeigu žinomas), savininko gyvenamosios vietos adresą, techninės priežiūros būklę (nenaudojamas, avarinis ir netvarkomas, degęs ir netvarkomas ar pan.), nurodo Aprašo punktą, pagal kurį nekilnojamojo turto objektas bus įrašomas į Sąrašą, nurodo bei prideda turimą vaizdinę medžiagą (nuotraukas, žemėlapius ir pan.), objekto unikalų numerį, jei yra žinomas. Vietos ūkio skyriaus atsakingas darbuotojas, gavęs seniūnų informaciją, per 10 darbo dienų patikslina duomenis, sudaro bendrą Savivaldybės teritorijoje esančių apleistų, neprižiūrimų ir nenaudojamų statinių ir patalpų Sąrašo projektą, raštu informuoja planuojamų įrašyti į Sąrašą nekilnojamojo turto objektų savininkus apie Savivaldybės numatomą nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą objektams, kurie yra apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami. Savivaldybės Vietos ūkio skyrius iki lapkričio 15 d. teikia Vietos ūkio ir ekologijos komitetui Sąrašo projektą svarstyti dėl nekilnojamojo turto objektų išbraukimo iš rengiamo Sąrašo arba palikimo Sąraše. Sąrašo projektą suderinęs su Vietos ūkio ir ekologijos komitetu, Vietos ūkio skyrius kasmet iki lapkričio 30 d. teikia Savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl Sąrašo tvirtinimo (pakeitimo). Asmenys, kurių nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai planuojami įrašyti į Sąrašą, turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie planuojamą įrašymą į Sąrašą gavimo dienos Vietos ūkio skyriui pateikti dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektas neatitinka 3.1 ir 4 punktuose nustatytų kriterijų arba atitikimas šiems kriterijams yra nulemtas 5 punkte nurodytų aplinkybių. Vietos ūkio skyrius, išnagrinėjęs visus pareiškėjo rašte išdėstytus motyvus bei įvertinęs nekilnojamojo turto savininkų ar mokesčio mokėtojo atliktus veiksmus dėl objekto būklės gerinimo, ne vėliau kaip iki lapkričio 15 d. Vietos ūkio ir ekologijos komitetui kartu su Sąrašo projektu pateikia išvadas dėl nekilnojamojo turto neatitikimo 3.1. ir 4 punktuose išdėstytiems kriterijams arba atitikimo 5 punkte išvardytoms aplinkybėms. Vietos ūkio ir ekologijos komitetas, susipažinęs su pateikta medžiaga, priima sprendimą dėl nekilnojamojo turto objektų išbraukimo ar palikimo Sąrašo projekte. Savivaldybės Vietos ūkio skyrius, įsigaliojus Savivaldybės tarybos sprendimui dėl Sąrašo tvirtinimo, patvirtintą Sąrašo kopiją per 10 darbo dienų pateikia Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Plungės skyriui ir informuoja nekilnojamojo turto objektų savininkus ar valdytojus apie nekilnojamojo turto objektų įtraukimą į Sąrašą (Aprašo 6-14 punktais).

10. Nagrinėjamos bylos ginčo teisinius santykius reglamentuoja NTMĮ, kurio 4 straipsnyje (akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 1 d.) nustatyta, jog mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis LR, o mokesčio mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys (NTMĮ 3 straipsnio 1 dalis). NTMĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savivaldybės prerogatyva nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Šioje normoje taip pat suteikta teisė nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (NTMĮ 6 straipsnio 1 dalis).

11. Pastato įtraukimą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau – Sąrašas) reglamentuoja NTMĮ 2 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, jog apleistu ar neprižiūrimu laikomas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir yra įtrauktas į Sąrašą. Sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į Sąrašą, nustato LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

12. Aiškinant NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra suformavęs aiškią praktiką dėl šios teisės normos dvejopo pobūdžio ir joje numatytų visų sąlygų privalomumo, norint nekilnojamąjį turtą įtraukti į Sąrašą. Pagal NTMĮ 2 straipsnio 1 dalį tam, kad nekilnojamasis turtas būtų įtrauktas į Sąrašą, turi būti išpildytos šios sąlygos: 1) jei nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; 2) jei nekilnojamasis turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas; 3) savivaldybės tarybos sprendimu yra įtrauktas į Sąrašą. Šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš jų, atitinkamas nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas apleistu ar neprižiūrimu NTMĮ prasme. Kita vertus, NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos ir esminės nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu procedūros nuostatos. LVAT praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad visų pirma turi būti nustatyta, kad nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Po to viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą, privalo nustatyti terminą, per kurį nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas turėtų suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris pagal viešojo administravimo subjekto surinktus duomenis kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. Tik atlikus minėtus veiksmus, savivaldybės taryba gali spręsti dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į Sąrašą (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021; 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1807-629/2021; 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2754-624/2021). Savivaldybės taryba negali nepaisyti tų sąlygų, kurios nustatytos NTMĮ, t. y. kad turi būti nustatytas nekilnojamojo turto keliamas pavojus jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir jis per viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas (žr. pvz., LVAT 2021 m. spalio 13 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. eA-1807-629/2021).

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise nuo 2021 m. balandžio 15 d. priklauso Sprendimu į Sąrašo eilutę Nr. 1 įtrauktas ginčo administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) baigtumo, (duomenys neskelbtini) fizinio nusidėvėjimo procento, esantis adresu – (duomenys neskelbtini). Plungės miesto seniūnija 2023 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. AS-4988 „Dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymo“ pareiškėjai nurodė, jog planuoja ginčo pastatą įtraukti į Sąrašą bei išaiškino pareiškėjos teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektas neatitinka Aprašo 3.1. papunktyje ir 4 punkte nustatytų kriterijų arba atitikimas šiems kriterijams yra nulemtas 5 punkte nurodytų aplinkybių. Atsiliepimu atsakovė pripažino aplinkybes, kurios užfiksuotos ir į bylą pateiktame prie skundo pateiktame garso įraše, jog 2023 m. lapkričio 22 d. Plungės rajono savivaldybės Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitete svarstant Sąrašo projekto teikimo atsakovei klausimą buvo aptarinėjamas bei šiame posėdyje dalyvavo pareiškėjos vadovas V. J., kuris davė žodinius paaiškinimus apie atliekamą ginčo pastato teritorijos priežiūrą, apsaugą samdant saugos tarnybą „(duomenys neskelbtini)“, rengiamą ginčo pastato rekonstravimo projektą, kurio metu pareiškėjos atstovui buvo pasiūlyta kuo skubiau raštu pateikti paaiškinimą ir jį pagrindžiančius dokumentus, ginčo pastato (ne)įtraukimo į Sąrašą klausimui išspręsti. Bylos duomenys patvirtina, jog jau sekančią dieną po minėto 2023 m. lapkričio 22 d. posėdžio, t. y. 2023 m. lapkričio 23 d. pareiškėja pateikė Plungės rajono savivaldybės administracijai 2023 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 01 „Dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymo“, kuriuo pateikė paaiškinimus, jog pastatas užsandarintas, prižiūrimas, saugomas sutarties su saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, tvarkoma pastato teritorija. Lietaus nuotekų sistema, ruošiamasi įrengti trinkelių dangą bei rengiamas pastato remonto ir modernizavimo projektas MB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtu raštu pareiškėja išreiškė rašytinį prieštaravimą, kad ginčo pastatas būtų įtrauktas į Sąrašą. Į bylą pareiškėjos pateikti rašytiniai dokumentai – pareiškėjos ir UAB saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 20 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. EAP-VFN-0066 su jos vėlesniais papildymais (pakeitimais), sąskaitos faktūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašo duomenys bei 2023 m. liepos 28 d. projektavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 2023/PV/37 išrašas, projektiniai sprendiniai, planai ir fotonuotraukos patvirtina pareiškėjos 2023 m. lapkričio 23 d. rašte bei skunde nurodytas aplinkybes apie UAB saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ atliekamą ginčo pastato apsaugą bei vykstantį ginčo pastato remonto, rekonstravimo projektavimo procesą. Į bylą pateiktose fotonuotraukose užfiksuotose pastato išorinėse dalyse nematyti atvirų angų bei ginčo pastato teritorijoje matyti užfiksuoti ginčo pastato aptvėrimo tinkline tvora epizodai. 2023 m. lapkričio 30 d. Sprendimu ginčo pastatas atsakovės buvo įtrauktas į Sąrašą, eilės Nr. 1. Sąrašo eilutėje Nr. 1 fiksuotos aplinkybės, jog statinio techninė būklė atitinka Aprašo 4.1. papunkčio kriterijų bei pastatas yra apleistas, netvarkomas, nėra veiklos, atitinkančios nekilnojamojo turto paskirtį, buvimą patvirtinančių požymių, neatitinka Statybos įstatymo keliamų reikalavimų. A. S. priėmimą pareiškėja informuota Plungės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio mėn. raštu „Dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymo“, kuriame nurodė apie priimtą Sprendimą bei juo ginčo pastato įtraukimą į Sąrašą ir to pasekoje 2023 metais pareiškėjai taikomą padidintą 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Sprendime, kurio dalį pareiškėjas ginčija šioje byloje ir kuriuo patvirtintas Sąrašas, į kurį įtrauktas ir pareiškėjai priklausantis ginčo pastatas, yra nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis VSĮ 15 straipsnio 4 dalimi bei Aprašo II skyriaus 3, 4, 10 punktais.

14. Įvertinusi byloje ištirtų dokumentų turinį, teisėjų kolegija pažymi, jog nei Sprendime, nei juo patvirtintame Sąraše, nei Plungės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio mėn. rašte, kuriuo pareiškėja informuota apie priimtą Sprendimą, nei Plungės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. AS-4988 „Dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymo“, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie ketinimą įtraukti ginčo pastatą į Sąrašą, nėra nurodyta, kokie konkretūs ginčo pastato trūkumai buvo atsakovės nustatyti.

15. Plungės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. AS-4988 „Dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymo“ tik nurodyta, kad į Sąrašą atsakovė ginčo pastatą ketina įtraukti Aprašo II skyriaus 3 ir 4 punktų pagrindu bei išaiškinta teisė pareiškėjai pateikti dokumentus, kurie pagrįstų ginčo pastato neįtraukimo į sąrašą pagrindus, tačiau nenurodyta jokių aplinkybių, kurias būtų objektyviai nustačiusi atsakovė ir kurios pagrįstų NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje bei Aprašo 3 punkte reglamentuotą bent kurį kumuliatyvųjį pagrindą.

16. Be to, nors atsiliepimu į skundą atsakovė mini, jog Plungės miesto seniūnija, prieš rengdama preliminarų Sąrašą, apžiūrėjo ginčo pastatą ir į jį įtraukė dėl to, jog nustatė, kad jis yra apleistas, netvarkomas, nėra veiklos, atitinkančios nekilnojamojo turto paskirtį, buvimą patvirtinančių požymių bei ginčo pastatas neatitinka Statybos įstatymo keliamų reikalavimų, tačiau šiuos atsiliepimo į skundą teiginius pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai atsakovės buvo pateikti dokumentai (pvz., patikrinimo aktas), kuriuose būtų konstatuoti ginčo pastato pažeidimai, kurie keltų pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Išvados apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio ginčo pastato keliamą pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai apskritai nėra nurodyta nei viename pareiškėjai iki Sprendimo priėmimo atsakovės siųstame rašte.

17. Byloje taip pat nėra pateikta, nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog atsakovė atliko NTMĮ privalomuosius procedūrinius veiksmus, kurie būtų suteikę jai, kaip viešojo administravimo subjektui, teisinį pagrindą ginčo pastatą Sprendimu įtraukti į Sąrašą, t. y. nustatė, kad nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, o po to nustatė terminą pareiškėjai, per kurį ji, kaip nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoja, turėjo suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris pagal viešojo administravimo subjekto surinktus duomenis kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. Tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta.

18. Priešingai, šių aplinkybių nebuvimą iš esmės atsiliepimu į skundą pripažino ir pati atsakovė, atsiliepime į skundą nurodydama, jog būtų atlikusi NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, t. y. nustačiusi pareiškėjai terminą pagal NTMĮ, tačiau to nepadarė, nes pareiškėja ignoravo 2023 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. AS-4988 „Dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymo“, nesikreipė su paaiškinimais ir nebendradarbiavo. Su tokia atsakovės pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir atmeta ją kaip visiškai nepagrįstą, įvertinus NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą privalomų procedūrinių veiksmų atlikimo seką, kuri pirmiausia reglamentuota ne nekilnojamojo turto savininko, tačiau būtent statinių naudojimo priežiūrą vykdančio viešojo administravimo subjekto ar jo įgalioto asmens pareigą – nustatyti, kad nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir pareikalauti per tam tikrą terminą suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti pavojų keliantį nekilnojamąjį turtą. O taip pat atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei iš skundžiamo Sprendimo turinio, nei iš kitų pareiškėjai pateiktų raštų dėl ginčo pastato įtraukimo / ketinimo įtraukti į Sąrašą turinio negalima spręsti, jog ginčo pastatas kėlė / kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Taip pat negalima suprasti, kokie konkretūs ginčo pastato trūkumai buvo nustatyti, kuo remdamasi atsakovė nurodė, kad pastatas yra apleistas ir nepakankamai prižiūrimas. Tuo labiau, jog iš esmės byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog 2023 m. lapkričio 22 d. posėdyje svarstant Sąrašo projekto tvirtinimo klausimą, pareiškėjos vadovas jame dalyvavo ir pasisakė ginčo klausimu bei sekančią dieną, vykdydamas būtent atsakovės nurodymą, operatyviai pateikė motyvuotą prieštaravimą dėl ginčo pastato įtraukimo į Sąrašą, tačiau, nei viename atsakovės rašytiniame dokumente, o taip pat ir Sprendime, nėra fiksuota jokių duomenų, jog atsakovė, priimdama Sprendimą, būtų pareiškėjos 2023 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 01 „Dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymo“ nurodytas aplinkybes vienaip ar kitaip vertinusi priimant Sprendimą.

19. Teisėjų kolegija ištirtų aplinkybių bei įrodymų visumos pasekoje prieina prie išvados, jog atsakovė, priimdamas Sprendimą (pareiškėjos skundžiamą jo dalį), nesilaikė NTMĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių sąlygas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, t. y. nenustatė pavojaus arti ginčo pastato gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, nesilaikė procedūrinių reikalavimų, kurie leistų priimti Sprendimą, todėl, sutinka su pareiškėja, jog skundžiama Sprendimo dalis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

20. Taip pat pažymėtina, kad, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).

21. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad kai iš viešojo administravimo subjekto sprendimo turinio neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) nuspręsta pareiškėjui priklausantį statinį įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, tai toks sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio (pakeista į VAĮ 10 straipsnio 5 dalį) reikalavimų ir turi būti panaikintas (žr. 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-95-502/2020).

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog skundžiamas Sprendimas (jo dalis dėl ginčo pastato įtraukimo į Sąrašą) yra tinkamai nemotyvuotas – nepagrįstas faktiniais duomenimis, iš jo turinio, taip pat ir atsižvelgiant į kitų pareiškėjai pateiktų dokumentų turinį, negalima suprasti, dėl kokių konkrečių priežasčių (kokių ginčo pastato trūkumų / defektų) jis įtrauktas į Sąrašą. Atsakovė bylą nagrinėjant teisme nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų, kad iki Sprendimo priėmimo ir / ar priimant Sprendimą pareiškėjai buvo atskleisti konkretūs Sprendimo priėmimo motyvai: nepateiktas patikrinimo aktas ar kitas dokumentas, kuris pagrįstų Sprendimu patvirtinto Sąrašo eilutėje Nr. 1 fiksuotas aplinkybes (jog ginčo pastatas apleistas, netvarkomas, nėra veiklos, atitinkančios nekilnojamojo turto paskirtį, buvimą patvirtinančių požymių, neatitinka Statybos įstatymo keliamų reikalavimų); ginčo pastato fotonuotraukose nematyti akivaizdžių pastato apleistumo požymių (neužsandarintų angų, per kurias būtų galima patekti į pastato visų ir kt.). Taigi atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos teiginį, kad anksčiau ji minėtos informacijos nebuvo gavusi, o tai patvirtina, jog skundžiama Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose individualiam administraciniam aktui įtvirtintų reikalavimų. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju įtraukiant pareiškėjos pastatą į Sąrašą nebuvo nustatytos esminės NTMĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nesilaikyta esminių nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu procedūrų. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Sprendimas (skundžiama jo dalis) negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl panaikintas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

25. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

26. Iš 2024 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymo Nr. 0102122202591 matyti, jog pareiškėja už skundą sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį. 2024 m. sausio 22 d. išrašas iš 2023 m. gruodžio 29 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. 208, 2024 m. sausio 2 d. Atliktų darbų išklotinė, 2024 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymas bei 2024 m. sausio2 d. sąskaita faktūra Nr. PKP 2024/0603 patvirtina, jog pareiškėja už atstovės advokatės J. R. P. byloje suteiktas teisines paslaugas, t. y. už skundo parengimą (8 val.) patyrė 1 936,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro jos realiai patirtos 1 936,00 Eur išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti bei 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

28. Iš bylos medžiagos ir atliktų darbų išklotinės matyti, jog pareiškėjos atstovė advokatė rengė skundą bei atliko papildomus procesinius veiksmus – teikė į bylą papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turinį ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjos patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai mokėti neviršija Rekomendacijų 8.2 papunkčiu už bylą pirmosios instancijos teisme inicijuojančio procesinio dokumento (šiuo atveju skundo) rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, sprendžia, jog jos yra pagrįstos, todėl pareiškėjos prašymą patenkina ir iš atsakovės pareiškėjai priteisia 1959,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 936,00 Eur + 23,00 Eur = 1 959,00 Eur; ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 6 dalimi, 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio1 dalies 1, 3 punktais, 132-134 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Plungės rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T1-301 „Dėl patalpų ir statinių, kuriems 2023 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančių patalpų ir statinių, kurie yra apleisti ir neprižiūrimi, naudojami ne pagal paskirtį ir kuriems 2023 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo 1 eilutę.

Priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės tarybos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 959,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.