Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Sigito Bagdonavičiaus, Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-22 nuosprendžio, kuriuo baudžiamąją bylą J. R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 straipsnio 2 dalį nutraukė ir J. R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido kaltininkui ir juridinio asmens atstovui susitaikius. Vadovaudamasis BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. J. R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. M. 2011 m. sausio 18 d., apie 21.15 val., Panevėžio mieste, būdamas UAB „Naftėnas“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į saugyklą – UAB „Naftėnas“ priklausančią kuro talpą, išleisdamas iš jos dyzelinį kurą pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Naftėnas“ priklausantį turtą – 607 litrus dyzelinio kuro bendros 2284 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas ir sulaikytas bendrovės atstovų bei saugos tarnybos darbuotojų.

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-22 nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas jam priklausantis automobilis panaikinti, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad automobilį kėsinosi panaudoti dyzelino išvežimui iš UAB „ Naftenas" teritorijos, tačiau pradėto daryti nusikaltimo nebaigė ir automobilis, kaip nusikaltimo įrankis liko nepanaudotas. Automobilio negalima pripažinti nusikalimo įrankiu ir jį konfiskuoti. Be to LR BK 67 str.2 d. nurodyta, kad gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 d., tačiau teismui palikta teisė ir jų neskirti. Teigia, kad yra senyvo amžiaus - pensininkas. Gauna tik 604,66 Lt pensijos per mėnesį, šeimoje auga 2-vi dukterys ir sūnus. D. E. M. ir J. M. yra studentės, joms reikalinga materialinė pagalba. Sūnus Domantas - bedarbis, jis gyvena su juo. Automobilis yra reikalingas, juo būtina tiek jam, tiek jo žmonai važiuoti pas gydytojus, kadangi jo sveikata pašlijusi, kito automobilio neturi, o kito įsigijimui lėšų neturi taip pat ir jų neturės iki gyvenimo pabaigos.

Teismo posėdyje J. R. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tokių pažeidimų byloje nenustatyta.

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konfiskavo jo automobilį. Apelianto teigimu, nebuvo pagrindo automobilį pripažinti nusikalstamos veikos priemone, nes pradėto daryti nusikaltimo nebaigė. Su šiais skundo argumentais nesutiktina.

BK 72 str. 2 d. nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o 3 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Todėl apelianto nurodomos aplinkybės apie jo turtinę padėtį, automobilio reikalingumą šeimos poreikiams tenkinti, nėra reikšmingos, kai taikomas nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas pagal BK 72 str. Teismas, spręsdamas klausimą, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas ne tik specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, bet ir toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas ( kasacinės bylos Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-24/2011).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. M. , turėdamas tikslą pagrobti svetimą, UAB „Naftėnas“ priklausantį turtą – 607 dyzelinio kuro, spėjo nunešti porą bakų grobiamo kuro į tuo tikslu specialiai atvarytą automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris apeliantui priklausė nuosavybės teisėmis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas ir sulaikytas bendrovės atstovų bei saugos tarnybos darbuotojų. To apeliantas savo apeliaciniame skunde neginčija. Akivaizdu, kad be transporto priemonės panaudojimo šio nusikaltimo dalyko - tokio kiekio dyzelinio kuro užvaldymas, išgabenant jį tam pasiruoštose talpose, būtų neįmanomas ar bet jau labai apsunkintas. Todėl apelianto automobilis pagrįstai pripažintas nusikaltimo priemone. Be to, teismų praktikoje turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nesiejamas su veikos baigtumu, tiesioginės arba netiesioginės naudos gavimu - visiškai pakanka nustatyti, jog konfiskuotinas turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai vykdyti kaip įrankis ar priemonė (kasacinė byla Nr. 2K-339/2008). Šioje byloje įrodyta, jog apeliantas automobilį buvo pradėjęs naudoti nusikaltimui padaryti - į kuro pagrobimo tikslu specialiai atvarytą automobilį jis krovė grobiamą kurą, ką ir pats pripažįsta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. M. automobilį „Chrysler Voyager“ pripažino nusikaltimo padarymo priemone ir ją konfiskavo.

Tenkinti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. M. apeliacinį skundą atmesti.