Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Irenos Varžinskienės,

atsakovų valstybės įmonės Registrų centro ir valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atstovei Aldonai Nakvosienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui L. D. ir jos atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. D. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. M. teismui pateiktu skundu prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) Panevėžio filialo (toliau – RC Panevėžio filialas) 2011-07-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011-09-08 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą RC Panevėžio filialą ištaisyti ar išregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras) esančius duomenis, susijusius su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimu V. M. asmeninės nuosavybės teise pagal neįsiteisėjusį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-09 sprendimą; įregistruoti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-13 nutartį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. M. ir D. M. vardu (b. l. 2-5). Pareiškėja D. M. ir jos atstovė I. Radinienė prašė tenkinti skundą. Pareiškėjos atstovė I. Radinienė paaiškino, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos D.M. ir V. M. santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šiam teismo sprendimui neįsiteisėjus, pareiškėjos sutuoktinis V. M. (duomenys neskelbtini) mirė. L. D. 2010-03-18 buvo išduotas liudijimas apie tai, kad ji, kaip V. M. testamentinė įpėdinė, kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Pasinaudodama šiuo liudijimu, L. D. pateikė RC Panevėžio filialui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-09 sprendimo nuorašą su žyma „Įsiteisėjęs“. Atsakovas jo pagrindu į Registrą įrašė duomenis apie V. M. asmeninės nuosavybės teises į 722/841 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamieji daiktai), esančius (duomenys neskelbtini). Sužinojusi apie tai, D. M. 2011-07-11 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama patvirtinti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-79-828-2011 neįsiteisėjo ir negali būti vykdomas. Teismas, konstatavęs, kad 2010 m. vasario 9 d. sprendimas negali būti laikomas įsiteisėjusiu, 2011 m. liepos 13 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-79-828/2010 pagal pareiškėjų D. M. ir V. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukė, mirus asmeniui, kuris buvo bylos šalis, kai materialinių teisių perėmimas negalimas. Pareiškėja su šia nutartimi kreipėsi į RC Panevėžio filialą, siekdama, kad būtų ištaisyti Registre esantys duomenys apie V. M. asmeninės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus, įregistruojant į juos V. M. ir D. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises. RC Panevėžio filialas Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymo netenkino. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti. Atstovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-22 konsultacija Nr. A3-96, teigė, kad esant situacijai, kai iki įsiteisėjant teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, vienas iš sutuoktinių miršta, santuoka laikoma pasibaigusia dėl sutuoktinio mirties, o teismo sprendimas neįsiteisėja. Dėl šios priežasties tokio teismo sprendimo pagrindu RC Panevėžio filialas negalėjo įrašyti į Registrą duomenų apie V. M. asmeninės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus. Atstovė taip pat pažymėjo, kad atsakovui neištaisant Registro duomenų pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-13 nutartį, yra sudaroma tokia situacija, kad nekilnojamasis turtas, priklausęs sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, yra registruotas asmeninės nuosavybės teise V. M., dėl ko pareiškėja netenka savo, kaip sutuoktinės, dalies minėtame turte. Teismo posėdyje, vykusiame 2012-01-13, D. M. atstovė I. Radinienė papildomai paaiškino, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartis suprantama kaip juridinis pagrindas, kuriuo remdamasi, pareiškėja siekia, kad Registre esantys duomenys apie V. M. asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus būtų pakeisti į D. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į šį turtą. Teigė, kad aukščiau minėta nutartimi nutraukus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, buvo atkurta pradinė padėtis, t. y. (duomenys neskelbtini) esantys nekilnojamieji daiktai ir toliau liko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įgyta santuokos metu.

Pareiškėja D. M. 2011-12-01 vykusiame teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), jos mirusio sutuoktinio V. M. asmeninės nuosavybės teisės įregistruotos neteisingai. RC Panevėžio filialas privalo Registro neteisingus duomenis ištaisyti ir, remdamasis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi, į šį turtą įregistruoti pareiškėjos ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises. Tvirtino, kad L. D. kaip testamentinės įpėdinės teisės nebus pažeidžiamos, nes ji turi teisę pretenduoti į dalį V. M. palikimo.

Atsakovų VĮ Registrų centro ir RC Panevėžio filialo atstovė A. Nakvosienė prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. A. Nakvosienė paaiškino, kad RC Panevėžio filialas 2011-07-25 gavo pareiškėjos pareiškimą ištaisyti neteisingus duomenis Registre: išregistruoti juridinį faktą – asmeninė nuosavybė ir įregistruoti juridinį faktą – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. RC Panevėžio filialas Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškimo dalies dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įregistravimo netenkino. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.100 straipsnio 1 punktu, nustatančiu, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, mirus sutuoktiniui. Taip pat netenkino ir pareiškimo dalies dėl neteisingų duomenų Registre ištaisymo, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 2 dalimi, Registre gali būti taisomos tik techninės klaidos, jei tokių klaidų ištaisymas nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Šiuo atveju, išregistravus juridinį faktą apie V. M. asmeninę nuosavybę į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), būtų pažeidžiamos testamentinės įpėdinės L. D. teisės. VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs D. M. skundą, Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jo netenkino. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Tačiau įrašydamas į Registrą naujus duomenis arba keisdamas esamus, Registro tvarkytojas neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų turinį, vertinti jų teisėtumą. Atsakovų atstovė pažymėjo, kad Registre esantys duomenys apie V. M. asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos įsiteisėjusio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo, Įstatymo 22 straipsnio 2 punkte nurodyto dokumento, pagrindu. Tačiau to paties teismo 2011 m. liepos 3 d. nutartyje nėra nurodyta, kad minėtas sprendimas yra panaikintas, todėl ji negali būti laikoma teisiniu pagrindu atlikti esamus Registro duomenų pataisymus.

Tretysis suinteresuotas asmuo L. D. ir jos atstovė E. Povilaitienė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. L. D. atstovė advokatė E. Povilaitienė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. M., kuris (duomenys neskelbtini) testamentu paliko L. D. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. L. D. 2010-03-16 kreipėsi į Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro notarę dėl paveldėjimo pagal testamentą ir jai 2010-03-18 buvo išduotas liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apie palikimo priėmimą. Veikdama pagal šį liudijimą, L. D. RC Panevėžio filialui pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo nuorašą su žyma „Įsiteisėjęs“ ir V. M. mirties liudijimo kopiją. RC Panevėžio filialas šių dokumentų pagrindu 2010-03-24 ir įrašė į Registrą duomenis apie V. M. asmeninės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus. Atstovė pažymėjo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimas dėl D. M. ir V. M. santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, pagal kurį V. M. asmeninėn nuosavybėn atiteko aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, apeliacine tvarka nebuvo apskųstas. Pažymėjo, kad D. M. teismui net nepranešė fakto apie V. M. mirtį. Teismas išdavė įsiteisėjusio sprendimo nuorašus suinteresuotiems asmenims, tarp jų – ir D. M., jo nuorašą išsiuntė RC Panevėžio filialui. D. M. šio sprendimo kopiją pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. L. D. atstovė teigė, jog pareiškėjos prašymas įregistruoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra visiškai nepagrįstas. Nurodė, kad V. M. esant gyvam, šis turtas nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi V. M. mirė, tai po jo mirties negali būti registruojamas iki tol nenustatytas juridinis faktas – D. M. ir mirusio V. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teigė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi yra pateiktas išaiškinimas D. M., tačiau ji negali turėti prejudicinės galios L. D. atžvilgiu. Ši nutartis negali būti įregistruota Registre, nes šia nutartimi joks juridinis faktas, kuris privaloma tvarka būtų registruojamas Registre, nėra nustatytas. Tvirtino, kad atsakovai neturėjo įgaliojimų revizuoti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo L. D. nurodė, kad D. M. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą pripažino kaip galiojantį, nes remdamasi juo, valstybinėje mokesčių inspekcijoje susigrąžino sumokėtą žyminį mokestį. Naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad D. M. 2011 m. liepos 25 d. pareiškimu kreipėsi į RC Panevėžio filialą, prašydama: 1) remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimu, neįsiteisėjusiu dėl V. M. mirties (duomenys neskelbtini), ištaisyti Registre įrašytus neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto įregistravimą V. M. asmeninės nuosavybės teise; 2) remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi, įregistruoti (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą D. M. ir V. M. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b. l. 34-35). Atsakovas RC Panevėžio filialas Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. prašymus atmetė. Atsakovas prašymą įregistruoti D. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus netenkino, nurodęs, kad, pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktą, V. M. (duomenys neskelbtini) mirus, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė. RC Panevėžio filialas, netenkindamas prašymo ištaisyti neteisingus Registro duomenis, rėmėsi Įstatymo 33 straipsniu ir nurodė, kad V. M. asmeninių nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus įregistravimas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo pagrindu nelaikytinas technine klaida. Be to, išregistravus šias teises, bus pažeidžiamos L. D., V. M. turto paveldėtojos, teisės (b. l. 7-8). D. M. dėl RC Panevėžio filialo Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centrui 2011-08-22 pateikė skundą, prašydama jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi, ištaisyti (išregistruoti) Registre esančius duomenis apie V. M. asmeninės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus, įregistruotus pagal neįsiteisėjusį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą (b. l. 27-30). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) RC Panevėžio filialo Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti. VĮ Registrų centras nurodė, jog V. M. asmeninės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus buvo įregistruotos pagal įgalioto asmens prašymą ir remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Į Registrą įrašyti duomenys atitinka dokumento, kurio pagrindu jie buvo įrašyti, duomenis, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie yra klaidingi. Akcentavo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimas, kurio pagrindu Registre buvo atlikti įrašai apie V. M. asmeninės nuosavybės teises, to paties teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi nebuvo panaikintas. Pasisakydama dėl D. M. prašymo įregistruoti nekilnojamąjį turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė, kad, remiantis CK 3.100 straipsnio 1 punktu, D. M. prašymas negali būti tenkinamas, nes buvo pateiktas jau po jos sutuoktinio mirties (b. l. 10-11).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl RC Panevėžio filialo, teritorinio registratoriaus atsisakymo ištaisyti Registre įrašytus duomenis kaip neteisingus bei įrašyti į Registrą kitus duomenis apie nekilnojamojo turto teisinį statusą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose (toliau – Nuostatai) įtvirtintos teisės normos.

Byloje nustatyta, kad V. M. nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), nusipirko 1998-06-04 pirkimo - pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-39). Išanalizavus įvairaus laikotarpio Registro pažymėjimų duomenis, matyti, kad į Registrą buvo įrašyti duomenys apie V. M. nuosavybės teises į aukščiau nurodytus nekilnojamuosius daiktus, konkrečiai nenurodant, kokios tai teisės (civ. byla Nr. 2-79-828-2010, b. l. 13-15, 16-17, 78-79). Tik RC Panevėžio filialui 2010-03-18 gavus L. D. prašymą Nr. 1434504, į Registrą buvo įrašyti duomenys apie V. M. asmeninės nuosavybės teises į šį turtą (b. l. 36, 53-55, 56-56). Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3.88 straipsnio 3 dalis nustato, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, o kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šios nuostatos buvo perkeltos ir į tuo pačiu metu įsigaliojusio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad dokumente, kurio pagrindu Registre registruojama bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, turi būti nurodyta, jog nekilnojamasis daiktas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o jeigu dokumente tai nenurodyta, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į tą daiktą gali būti registruojama tik abiejų sutuoktinių rašytiniu prašymu, išskyrus Įstatymo nustatytus atvejus. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog D. M. ir V. M. iki pastarojo mirties Registro tvarkytojui būtų pateikę Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įvardintą bendrą rašytinį prašymą įregistruoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus, ir kad šio prašymo pagrindu Registre būtų buvę įrašyti duomenys apie nurodytas teises. Tokiu būdu, darytina išvada, kad šiam turtui buvo taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-79-828-2010 medžiagos, sutuoktiniai D. M. ir V. M., spręsdami santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sudarymo klausimą, tokį (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto statusą, kylantį iš CK normų, ir pripažino.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad tiek RC Panevėžio filialas, atsisakydamas tenkinti D. M. 2011-07-25 prašymą įregistruoti D. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus, tiek ir VĮ Registrų centras, pripažindamas, kad toks teritorinio registratoriaus sprendimas yra teisėtas, įvertino aplinkybę, jog iki prašymo padavimo vienas iš sutuoktinių (V. M.) (duomenys neskelbtini) mirė, ir pagrįstai rėmėsi CK 5.100 straipsnio 1 punktu, nustatančiu, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia, mirus vienam iš sutuoktinių.

Taip pat byloje nustatyta, kad L. D., remiantis V. M. 2010 m. sausio 8 d. sudarytu testamentu, buvo išduotas 2010 m. kovo 18 d. liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis jai teisę tvarkyti visus su paveldėjimu susijusius reikalus (b. l. 44, 58). Veikdama pagal šį liudijimą, L. D. 2010-03-18 kreipėsi į RC Panevėžio filialą, prašydama įregistruoti V. M. asmenines nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus (b. l. 36). Prie prašymo L. D. pateikė V. M. mirties liudijimo kopiją, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo nuorašą su žyma „Įsiteisėjęs“. Nurodytu sprendimu buvo nutraukta D. M. ir V. M. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurią, V. M. asmeninėn nuosavybėn, be kito turto, natūra atiteko ir nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini) (civ. byla Nr. 2-79-828-2010, b. l. 192-194). RC Panevėžio filialas, nustatyta tvarka gavęs šį sprendimą ir juo remdamasis, 2010-03-24 įrašė į Registrą duomenis apie V. M. asmenines nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą ir išdavė tai patvirtinančius Nekilnojamojo turto registro pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-55, 56-57).

Įstatymo 23 straipsnio, reglamentuojančio prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarką, 2 dalis numato, kad kartu su prašymu privalo būti pateikti ir dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Tokie dokumentai yra išvardinti Įstatymo 22 straipsnyje, kurio 2 punkte nurodomi ir teismų procesiniai dokumentai, - teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Taigi, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimas pateko į Įstatymo 22 straipsnio 2 punkte nurodytą dokumentų sąrašą. Sistemiškai įvertinus CK 3.49 straipsnio 1 dalyje, 3.66 straipsnio 1 dalyje, 3.50 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 384 straipsnio 7 dalyje, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad, mirus vienam iš sutuoktinių, buvusių civilinės bylos proceso dalyviu, ir siekiant CPK 384 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių pasekmių, dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka ir išspręsti kiti su tuo susiję klausimai, turi būti paduodamas apeliacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esant CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam pagrindui, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti. Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde ir jos atstovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio mėn. 22 d. konsultacija Nr. A3-96 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normų taikymo“ ir yra pateikta, atsakant į klausimą, kokį sprendimą turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pergyvenusio sutuoktinio apeliacinį skundą byloje dėl sprendimo nutraukti santuoką ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo, teismui duomenų apie V. M. mirtį nebuvo pranešta. Nurodytas sprendimas nuo 2010-03-16 nustatyta tvarka buvo vykdomas kaip įsiteisėjęs procesinis dokumentas: buvo išduotas vykdomasis raštas, sprendimo nuorašai išsiųsti viešojo administravimo institucijoms, tarp jų - ir RC Panevėžio filialui, pateikti kitiems suinteresuotiems asmenims, tarp jų – ir D. M. (civ. byla Nr. 2-79-828-2010, b. l. 196-205). Nustatyta, kad pareiškėja, remdamasi sprendimu, susigrąžino sumokėtą žyminį mokestį, šio sprendimo kopiją su žyma „Įsiteisėjęs“ teikė civilinėje byloje dėl V. M. testamento pripažinimo negaliojančiu (b. l. 45-47).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad RC Panevėžio filialas neturėjo jokio pagrindo L. D. pateiktą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo kopiją su žyma „Įsiteisėjęs“ vertinti kaip neįsiteisėjusį procesinį dokumentą ir dėl to nepatenkantį į Įstatymo 22 straipsnyje nurodytą dokumentų sąrašą ar kaip neatitinkantį kitų Įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų formalių reikalavimų. Dėl šios priežasties RC Panevėžio filialas pagrįstai į Registrą įrašė duomenis apie V. M. asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus bei išdavė tai patvirtinančius Nekilnojamojo turto registro pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas VĮ Registrų centras Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino vietinio registratoriaus veiksmus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Registre esantys duomenys apie V. M. asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą yra teisingi, nes įrašyti, remiantis Įstatymo nustatytu teisiniu pagrindu - teismo sprendimu, todėl negali būti taisomi kaip techninė klaida. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, D. M. ir jos atstovės teiginiai, kad Registro duomenų apie V. M. asmeninės nuosavybės teises įrašymas, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimu, yra techninė klaida, ir kad dėl to jie gali būti taisomi Įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka, pripažįstami nepagrįstais ir jais nesiremiama.

RC Panevėžio filialui D. M. 2011-08-22 pateikė prašymą įregistruoti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartį ir panaikinti (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto registravimą asmeninės nuosavybės teise, atkuriant įrašą, buvusį prieš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą (b. l. 23-24). Šis prašymas kartu su pareiškėjos 2011-08-22 skundu dėl RC Panevėžio filialo Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstas į VĮ Registrų centrą ir atskirai nebuvo nagrinėjamas. Atsakovų atstovė nurodė, kad D. M. 2011-08-22 prašymas buvo laikomas kaip sudėtinė jos pareiškime ir skunde suformuluotų prašymų dalis (b. l. 103). Pareiškėja D. M. ir jos atstovė teigė, kad savo prašymais pareiškėja iš esmės siekė vieno tikslo - atkurti buvusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus, šias teises įregistruojant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties pagrindu. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino, kad šis teismo priimtas dokumentas vertintinas kaip daiktinių teisių įregistravimo teisinis pagrindas.

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties teksto matyti, kad joje yra pateiktas civilinės teisės ir civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių santuokos pasibaigimą, iš to kylančias teisines pasekmes ir civilinės bylos nutraukimą, aiškinimas. Tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas, nutarties rezoliucinėje dalyje suformulavęs sprendimą nutraukti bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, mirus asmeniui, kuris buvo bylos šalimi, kai materialinių teisių perėmimas negalimas, nenurodė, kad nutraukiant bylą, yra panaikinamas to paties teismo 2010 m. vasario 9 d. priimtas sprendimas (b. l. 13). Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad teritoriniai registratoriai tvarko Registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Konkrečios teritorinių registratorių funkcijos yra išvardintos Nuostatų 9.1 - 9.10 punktuose. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, jog Registro tvarkytojas yra atsakingas už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, bei nurodo, jog Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nurodytų teisės nuostatų analizė leidžia teigti, kad teritorinis registratorius, įrašydamas į Registrą naujus duomenis, juos panaikindamas ar pakeisdamas esamus, neturi teisės vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, aiškinti jų turinį, daryti savarankiškų išvadų dėl daiktinės teisės ar jos turinio. Tokį teritorinio registratoriaus teises ir funkcijas reglamentuojančių teisės normų aiškinimą yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2006 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-1151/2006; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011; 2011 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2656/2011). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstais pripažįsta atsakovų sprendimų argumentus, kad Registro tvarkytojas, neturi įstatymo suteiktos teisės vertinti pateiktų Įstatymo 22 straipsnyje išvardintų dokumentų turinio ir jų teisėtumo, todėl, gavęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-13 nutartį, kurioje nebuvo suformuluota, kad yra naikinamas to paties teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimas, taip iš esmės keičiant nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančius nekilnojamuosius daiktus, negalėjo atlikti Registre esančių duomenų apie A. M. asmenines nuosavybės taisymų.

Pagal Įstatymo 33 straipsnio prasmę, Registro tvarkytojas techninio pobūdžio klaidas gali taisyti tik tuo atveju, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Byloje nustatyta, kad RC Panevėžio filialas disponavo 2010-03-18 išduotu liudijimu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyti duomenys, jog L. D. yra testamentinė V. M. įpėdinė. Kaip patvirtina LITEKO - Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys, teismine tvarka nuo 2010-05-26 buvo nagrinėjamas ginčas dėl V. M. 2010 m. sausio 8 d. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu, kilęs tarp I. A., J. M., D. M. ir L. D. (b. l. 66-68, 76-77). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmetė kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 69-75, 77-82). Civilinėje byloje esančiame 2011-07-11 pareiškime „Dėl sprendimo neįsiteisėjimo, mirus sutuoktiniui“ D. M. yra nurodžiusi, kad ji 2011-07-11 kreipėsi pas notarę dėl paveldėjimo po V. M. mirties (civ. Byla nr. 2-79-828-2011, b. l. 206). Pareiškėja teismo posėdyje teigė, kad ji nėra nušalinta nuo V. M. palikimo paveldėjimo ir kartu su L. D. yra jo įpėdinė (b. l. 102). Išvardinti duomenys leidžia teigti, kad tarp D. M. ir L. D. yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl V. M. palikimo apimties ir jo pasidalinimo. Todėl tik civilinio proceso normų nustatyta tvarka išsprendus ginčą dėl palikimo, gali būti atlikti Registre esančių duomenų apie V. M. asmenines teises pakeitimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 33 straipsnio taikymą, yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai prašomas padaryti Registro duomenų ištaisymas turėtų tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų nuosavybės teisėms, įrašai Registre negali būti taisomi ar naikinami administracine tvarka (2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-909/2009). Dėl paminėtų aplinkybių, atsakovų sprendimų motyvai, kad Registre esančių duomenų apie V. M. asmeninės nuosavybės teises taisymas, remiantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi, gali pažeisti V. M. testamentinės įpėdinės teisės, pripažįstami pagrįstais.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių duomenų visetą, daroma išvada, jog RC Panevėžio filialo Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįsti bei teisėti, nes paremti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl pagrindo juos naikinti nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. D. pateikė prašymą dėl turėtų 1 900 Lt dydžio bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo (b. l. 97). Nurodytas išlaidas sudaro advokatės E. Povilaitienės darbo apmokėjimas: 400 Lt už atsiliepimo į skundą surašymą ir 1500 lt už atstovavimą byloje (susipažinimas su bylos medžiaga, teisminės praktikos analizė, konsultavimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose). Turėtų išlaidų pagrindimui L. D. pateikė pinigų priėmimo kvitus Nr. 598159 ir Nr. 598168 (b. l. 60, 98).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o šio straipsnio 5 dalyje konkrečiai nurodyta, kad tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, o 6 dalyje - kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šalies atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis civilinėse bylose dėl priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors Rekomendacijos neriboja šalių teisės pasirinkti, kas jiems teiks teisines paslaugas, kokios teisinės paslaugos bus teikiamos ir kiek už tokias teisines paslaugas bus mokama, jos įtvirtina principus, kuriais turi būti vadovaujamasi, kai yra sprendžiamas klausimas dėl šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išnagrinėtoje administracinėje byloje priimtu sprendimu yra apginti L. D., kaip testamentinės V. M. įpėdinės, turtiniai interesai, todėl ji turi teisę į turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Byloje nustatyta, kad L. D. su advokate E. Povilaitiene 2011-10-12 sudarė atstovavimo sutartį, kurią vykdydama advokatė surašė atsiliepimą į skundą (b. l. 42-43). Be to, advokatė kaip L. D. atstovė dalyvavo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011-11-01 (nuo 9 val. 00 min. iki 11 val. 05 min.) ir 2012-01-13 (nuo 9 val. 30 min. iki 10 val. 20 min.) posėdžiuose (b. l. 96, 99, 114). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, pripažintina, kad L. D. 400 Lt dydžio išlaidos už atsiliepimo į skundą parašymą neviršija nustatyto maksimalaus dydžio. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, pripažintina, kad advokatės E. Povilaitienės atstovavimo teisme laikas sudarė 3 valandas. Atsižvelgus į Rekomendacijų 8.18 punktą, numatantį, kad už vieną atstovavimo valandą teisme atlyginama taikant koeficientą 0.15, taip pat įvertinus, jog atstovavimas teisme apima ir susipažinimą su bylos medžiaga, teisminės praktikos analizę bei konsultavimą, maksimalus atlygintinas užmokestis už advokatės E. Povilaitienės dalyvavimą teismo posėdžiuose sudaro 360 Lt ((800,00 Lt x 0,15) x 3 val.). Administracinėje byloje nagrinėtas ginčas dėl teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nelaikytinas itin sudėtingu ir susijusiu su didelės apimties ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei jų taikymą aiškinančios teisminės praktikos analize, todėl išimtinių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, nenustatyta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, L. D. prašymas tenkintinas iš dalies ir jai priteistinas 760,00 Lt (400 Lt + 360 Lt) dydžio turėtų išlaidų atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 45 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos D. M. skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bei valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, valstybės įmonei Registrų centrui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui L. D. atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens L. D. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti L. D. iš D. M. 760,00 litų turėtų atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.