- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-29
- Bylos Nr.
- e2YT-610-1180/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02374-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Advokatai
- Laimonas Strauka
valstybės įmonės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Juditai Vadeikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su 2024-03-08 patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. V. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1956, statybos baigtumo procentas – 100. Nurodo, kad pagal privatizuojamos žemės ūkio įmonės (duomenys neskelbtini) turto privatizavimo aukciono protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) 1992-04-23 pareiškėja iš aukciono už tuometinių 3080 rublių įsigijo statinį pirtį. (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas statinys buvo perduotas J. V. nuosavybei. Pareiškėja daugiau nei 10 metų naudoja ir rūpinasi statiniu ir niekas, išskyrus pareiškėją, daugiau kaip 10 metų statiniu nesirūpino, neprižiūrėjo. Iki šios dienos pareiškėjos valdomas statinys ir nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, to pareiškėja negali padaryti dėl dokumentų trūkumo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, be kita ko, nurodo, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Jis turi būti teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Prašant nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jei objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas. Pastatas – pirtis stovi valstybinėje žemėje, tačiau atskiras žemės sklypas šio pastato eksploatacijai nėra suformuotas. Asmuo, norėdamas įsigyti ar išsinuomoti valstybinį žemės sklypą pastato eksploatacijai, visų pirma privalo šį pastatą valdyti nuosavybės teise. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjos prašymą, jei bus nustatytos visos sąlygos ir aplinkybės, būtinos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti bei nebus suinteresuotų asmenų prieštaravimų.
3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, be kita ko, nurodo, kad jeigu teismas nustatytų, jog yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neprieštarautų, kad J. V. būtų nustatyta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į pastatą ? pirtį.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą. Be kita ko, nurodo, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai. Pareiškėjai neįrodžius statybos teisėtumo, t. y. jeigu objektas nėra ir/ar negali būti privačios nuosavybės teisės objektu, toks pareiškimas negalėtų būti tenkinamas. Kai yra prašoma nustatyti nuosavybės tiesės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, byloje turi būti surinkti arba pateikti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad ginčo statinys pastatytas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatytas ir priimtas naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, ir tik tada spręsti dėl nuosavybės įgyjamosios senaties būdu taikant įgyjamosios senaties tiesės normas. Akcentuotina, kad pareiškėjai neįrodžius statybos teisėtumo, t. y. jeigu objektas nėra ir/ar negali būti privačios nuosavybės teisės objektu, toks pareiškimas negalėtų būti tenkinamas. Patikslintame pareiškime, kaip ir pirminiame pareiškime, pareiškėja nepaaiškino, nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti pastato-pirties statybos metus, vien tik šių metų paminėjimas nepatvirtina nurodyto fakto.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras atsiliepimuose į pareiškimą ir į patikslintą pareiškimą, be kita ko, nurodo, kad pastatas bei nuosavybės teisė į jį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Pastatas yra valstybinėje žemėje. J. V. Registrų centro Klaipėdos filialui 2010-06-10 pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė 1992-04-23 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-06-03 kadastrinę bylą. Registrų centro Klaipėdos filialas 2010-06-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjos prašymo įregistruoti jos nuosavybės teises į pastatą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nurodė, kad 1991-07-30 Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-12 nutarime Nr. 420 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos“ reglamentuota žemės ūkio įmonių turto aukcionų organizavimo, vykdymo tvarka, taip pat aukcionų rezultatų tvirtinimo ir nuosavybės teisės dokumentų išdavimo tvarka. Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų 31 punktas nustato, kad rajono privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų po aukciono turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenų grupei) nuosavybės teisės dokumentus (šių nuostatų 5 arba 6 priedas), raštu pranešdama šių dokumentų išdavimo vietą ir laiką. 5 ir 6 prieduose įtvirtintos Nuosavybės teisės liudijimo formos. Pareiškėja nepateikė Nuosavybės teisės liudijimo. Taip pat vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. J. V. įgaliota atstovė R. L. kreipėsi į Registrų centro Klaipėdos filialą pateikdama 2015-05-28 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė 1992-04-23 Protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-06-03 kadastrinę bylą. Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2015-05-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino prašymo įrašyti pastato duomenis į Nekilojamojo turto kadastrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniu. Nurodė, kad pateikti dokumentai nėra pakankamas pagrindas pastato kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Jeigu pareiškėja teismui įrodys savo reikalavimų pagrįstumą, Registrų centras neprieštarauja, kad jie būtų patenkinti.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą. Be kita ko, nurodo, kad patikslintas pareiškimas galėtų būti patenkintas, jei teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Prašo spręsti teismo nuožiūra.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė patikslintą pareiškimą tenkinti pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas.
8. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
9. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal privatizuojamos žemės ūkio įmonės (duomenys neskelbtini) turto privatizavimo aukciono protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja 1992-04-23 iš aukciono už 3 080 rublių įsigijo statinį – pirtį (duomenys neskelbtini). Protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė objektą – pirtį įsigijusi J. V. ir aukciono organizatoriai: vedėjas, buhalteris, protokoluotojas. Pažymėtina, jog ant minėto protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra Privatizavimo komisijos pirmininko R. P. parašas (1992-07-15).
11. (duomenys neskelbtini)priėmimo - perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas statinys – (duomenys neskelbtini) pirtis buvo perduota J. V. Priėmimo - perdavimo aktą pasirašė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vadovė ir vyr. buhalterė.
12. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atkreipė dėmesį į tai, jog Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų 31 punktas nustato, kad rajono privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų po aukciono turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenų grupei) nuosavybės teisės dokumentus (šių nuostatų 5 arba 6 priedas), raštu pranešdama šių dokumentų išdavimo vietą ir laiką. Kaip matyti, Privatizavimo komisijos pirmininkas R. P. 1992-07-15 aukciono rezultatus patvirtino, tačiau teismui nepavyko nustatyti, dėl kokių priežasčių pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo išduoti nuosavybės teisės dokumentai į ginčo objektą – pirtį (duomenys neskelbtini).
13. Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2024-02-29 teismui pateikė Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės agrarinės reformos tarnybos archyviniame fonde saugomoje 1992 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės privatizavimo programos byloje esančių įrašų apie pirtis skaitmenines kopijas. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) kolūkio pastatų įrenginių ir perdavimo įrenginių inventorizacijos apyrašo „Pastatų suvestinė“ matyti, jog inventoriniu numeriu 137 buvo inventorizuota pirtis (duomenys neskelbtini), pastatymo metai 1956, pradinė vertė 2160, taip pat skiltyje “Nurašyta nuo balanso“ nurodyta suma „3080”, labiausiai tikėtina, tai pareiškėjos J. V. sumokėta suma už pirtį.
14. Liudytoja D. V., kuri buvo apklausta teismo posėdžio metu bylą teisme nagrinėjant pirmą kartą, paliudijo, kad yra pareiškėjos kaimynė, (duomenys neskelbtini) k. gyvena apie 46 m. Pirtis buvo pastatyta kolūkio teritorijoje, statė kolūkis. Pirtis buvo naudojama pagal paskirtį. Iširus kolūkiui, buvo įkurtas (duomenys neskelbtini) ūkis, vėliau vyko privatizacija ir buvo perkamos žemės, butai. Iširus kolūkiui, pirtis buvo uždaryta. Pirtis nebuvo rekonstruojama, ji šiuo metu stovi kaip ūkinis pastatas, pareiškėja ten laiko malkas. L. L. M., kuri buvo apklausta teismo posėdžio metu bylą teisme nagrinėjant pirmą kartą, teismo posėdžio metu paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) k. gyvena 62 metus. Žino, kad tuo metu, kai buvo statomas kaime vandens bokštas, buvo pastatyta pirtis, atvestas ten vanduo. Pirtis veikė iki 1983-1985 m., po uždarymo buvo naudojama kaip sandėliukas. Ginčų dėl statinio nebuvo kilę. Pirtis po pastatymo nebuvo rekonstruota. Pareiškėja šiuo pastatu naudojasi kaip sandėliuku – laiko malkas, daržoves.
15. 2024-06-05 sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, kad pirties statybos metai yra 1956, tūris 162 kub. m, užstatytas plotas – 55 kv. m, betono pamatai ir kt. 2022-09-29 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini).
16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja statinį – pirtį prižiūri ir valdo kaip savą nuo 1992 metų, kuomet 1992-04-23 iš aukciono už 3 080 rublių nusipirko statinį – pirtį (duomenys neskelbtini). Nuo įsigijimo pastatas nebuvo renovuotas, rekonstruotas. Pareiškėja pirtį naudoja kaip sandėlį, jame laiko malkas, daržoves. Tačiau, neturėdama nuosavybės dokumentų, negali įregistruoti savo nuosavybės teisių į šį turtą. Todėl pareiškėja prašo teismo konstatuoti, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į statinį – pirtį įgyjamąja senatimi, kad pareiškėja galėtų statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
17. Užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Nagrinėjamu atveju statinys – pirtis buvo pastatyta 1956 m., tam tikrą laikotarpį naudota pagal savo tiesioginę paskirtį, tačiau privatizavus žemės ūkio įmonės (duomenys neskelbtini) turtą, statinį – pirtį iš aukciono nusipirko pareiškėja ir valdė iki šiol kaip savo. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitomas turtas (pastatas – pirtis), kurio atžvilgiu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. VĮ Turto bankui taip pat niekada nebuvo perduotas šis turtas.
18. Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Pareiškėja pastatą – pirtį pradėjo valdyti 1992-04-23 ir nepertraukiamai jį valdo iki šiol (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai niekas pretenzijų dėl pirties niekada nebuvo pareiškęs. Pareiškėja jau daugiau kaip 10 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nesislapstydama, nepertraukiamai, kaip savą turtą valdo ir prižiūri pastatą – pirtį. Per minėto nekilnojamojo daikto valdymo laikotarpį bet kuris kitas daiktų savininkas (jeigu toks buvo) galėjo pareikšti pretenzijas dėl turto valdymo arba įgyvendinti savo teisę į pareiškėjos valdomą daiktą, pareikšdamas ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš pareiškėjos valdymo, tačiau toks asmuo neatsirado. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir teismui specialiame interneto tinklalapyje paskelbus pranešimą apie šios bylos nagrinėjimą teisme. Pradėdama valdyti pirtį, pareiškėja buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą.
19. Teismas konstatuoja, kad yra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjos valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu (nors pareiškėja pirtį nusipirko iš aukciono, ji neturi nuosavybės dokumentų); 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad jos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.
20. Pažymėtina, jog įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos.
21. Nurodytų sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1956, statybos baigtumo procentas – 100.
22. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo nuosavybės teise VĮ Registrų centre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
23. Papildomai teismas pažymi, jog argumentas, kad pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių statinio statybos teisėtumą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, visų pirma, pažymėtina, jog pareiškėja, prašydama patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, neprivalo įrodyti statinio statybos teisėtumo (ji nebuvo pirties, pastatytos 1956 m., statytoja), o turi įrodyti, kad perėmė daiktą valdyti, yra tokio daikto sąžiningas valdymas, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, bei nėra registruotas kitų asmenų vardu (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2021-06-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-851-587/2021). Teismo vertinimu, įpareigojimas pareiškėjai pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius statinio statybos teisėtumą, būtų per aukštas įrodinėjimo reikalavimas, kadangi ji, kaip minėta, nebuvo statinio statytoja, ji pirtį įsigijo iš privatizuojamos žemės ūkio įmonės (duomenys neskelbtini), kuri apskritai jokių statybos dokumentų pareiškėjai neperdavė. Abejotina, kad aukciono organizatoriai 1992 m. būtų vykdę nelegalios statybos statinio pardavimą aukciono būdu. Kaip minėta, ginčo pirtis buvo inventorizuota, todėl tai teismui leidžia vertinti, kad pirtis (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta teisėtai.
24. Remiantis tuo, kas aptarta, patikslintas pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1956, statybos baigtumo procentas – 100.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1956, statybos baigtumo procentas – 100.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo nuosavybės teise valstybės įmonėje Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.