Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-26 · Civilinė byla Nr. 2S-661-560/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
2S-661-560/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-05951-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
AB DNB bankui
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-661-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05951-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4.; 122.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė teismo atsakovo AB DNB banko atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bet kokius priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomuosius raštus, išduotus Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutarčių Nr. 02201005927-L, Nr. 02201005929-L ir Nr. 02201005928-L pagrindu, iš ieškovui V. B. priklausančių ir atsakovui AB DNB bankui įkeistų prekybos patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iš ieškovui V. B. ir trečiajam asmeniui Z. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios ir atsakovui AB DNB bankui įkeistos parduotuvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ieškovui ir trečiajam asmeniui Z. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių ir atsakovui AB DNB bankui įkeistų nuomos teisių į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-08-05 nutartimi ieškovo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-30 nutartimi tenkintas atsakovo AB DNB banko prašymas dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Vilniaus apygardos teismo 2012-06-29 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-30 nutartis dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo palikta nepakeista. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimu ieškovo V. B. ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimas paliktas nepakeistas. Kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartimi nebuvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-05 nutartimi, panaikinimo klausimas, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismui sprendimui, atsakovas AB DNB bankas pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-08-05 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-29 nutartimi atsakovo AB DNB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino ir leido nutartį vykdyti skubiai. Teismas nurodė, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-367-819/2012 pagal V. B. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo liko neišspręstas (CPK 179 str. 3 d.), dėl to yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl šioje civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 str. 1 d.), taip pat prašymą dėl leidimo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas V. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs, jog, apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovas turi teisę teikti kasacinį skundą, o tai sudaro pagrindą galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinio skundo padavimo terminas dar nėra pasibaigęs, todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo negalėjo būti sprendžiamas. Pažymėjo, kad šiuo atveju grėsmė banko interesams nekyla, nes Vilniaus apygardos teismo 2012-06-29 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-30 nutartis dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, turtas yra įkeistas atsakovo naudai, taigi, galutinai išsprendus ginčą, būtent banko interesai bus tenkinami pirmiausia. Mano, kad priešingu atveju bus pažeisti ieškovo interesai, kadangi jis jau gali būti patyręs papildomų nuostolių dėl nepagrįstai panaikintų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti praradęs ir visą turtą, kas sudarytų pagrindą inicijuoti naujus papildomus teisinius ginčus. Be to, nurodė, kad teismas skundžiamos nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones visiškai nemotyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka, jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo negalėjo būti tenkinamas, kadangi ieškovui suteikta galimybė pateikti kasacinį skundą, nes teisminė praktika nurodo, jog galimybė byloje paduoti kasacinį skundą nėra pagrindas palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo atveju, jei ieškovo kasacinis skundas bus pateiktas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir priimtas nagrinėti, ieškovas turės teisę prašyti vėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mano, kad kitoks aiškinimas be pagrindo apribotų atsakovo teisę į išieškojimą visoje eilėje vykdomų bylų. Taip pat nurodo, kad ieškovas neįvykdė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-30 nutarties įpareigojimo ir neįmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 125 370 Lt sumos galimiems atsakovo nuostoliams atlyginti bei nepateikė neatšaukiamos garantijos šiai sumai. Šios aplinkybės sudarė savarankišką pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau dėl tos aplinkybės, jog teismo sprendimas šioje byloje buvo priimtas iki Vilniaus apygardos teismo 2012-06-29 nutarties priėmimo dienos, šis klausimas pirmosios instancijos teismo taip pat liko neišspręstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo tarpu CPK 149 str. 1 d. nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo AB DNB banko prašymą bei įvertinęs tai, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartimi, kuriais išnagrinėta byla pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui AB DNB bankui, nebuvo išspręstas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, 2013-11-29 skundžiama nutartimi panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido teismo nutartį vykdyti skubiai. Atskirajame skunde išdėstyti apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad tai, jog įstatymas suteikia teisę ieškovui nagrinėjamu atveju teikti kasacinį skundą, sudaro pagrindą galioti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovo teiginiu. Pažymėtina, kad CPK 331 str. 6 d. nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Iš šios nuostatos darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartis, kuria Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimas paliktas nepakeistas, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos ir privalomai turi būti vykdoma. CPK 340 str. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. Tačiau ši bylos šalims suteikta teisė jokiu būdu nesuponuoja pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nenaikintinos. Pažymėtina, kad CPK 150 str. 2 d. numatyta, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Šiuo atveju Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo neišsprendus, o teismo sprendimui įsiteisėjus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, remdamasis CPK 149 str. 1 d., pagrįstai panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, turėdamas savo žinioje civilinę bylą dėl ginčo esmės ir nustatęs, jog yra pagrindas taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kokios buvo pritaikytos nagrinėjamu atveju, galės priimti atitinkamą procesinį sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d., 147 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-664/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atskirojo skundo nagrinėjimo metu kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutarties nėra pateiktas, nors trijų mėnesių terminas tokiam skundui paduoti yra suėjęs. Taigi, esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama teismo nutartimi ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos pagrįstai, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 nutartis paliktina nepakeista. Pažymėtina, kad dėl apelianto argumentų, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ieškovui kyla grėsmė patirti nuostolius, o tuo tarpu atsakovui tokios grėsmės nekyla, kadangi jo interesai yra užtikrinti įkeistu turtu, iš kurio, esant ieškovui nepalankiam sprendimui, būtų vykdomas išieškojimas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi, nustačius, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas yra pagrįstas, be to, ieškovui nepateikus kasacinio skundo, šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Taigi, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi nagrinėjamoje byloje panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Ieškovo V. B. skundo netenkinant, iš apelianto atsakovo AB DNB banko naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 484 Lt, todėl ši suma priteistina iš ieškovo V. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,

nutaria:

Ieškovo V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. B. atsakovo AB DNB banko naudai 484 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Dainius Rinkevičius