Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2057-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-29
Bylos Nr.
1-2057-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20600-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Inesa Arbočienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2057-1100/2021Proceso Nr. 1-01-1-20600-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,kaltinamajai A. A.,gynėjai advokatei Inesai Arbočienei,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. A. 2021 m. birželio 23 d. 18.08 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija.

A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji A. A. teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo karšta (apie 35 laipsniai karščio), susitiko su kaimyne, su kuria apie 13 val. išgėrė taurę balto vyno. Apie 18 val. ji pamatė, kad neturi katei maisto, nesijuto blogai (tik prieš dvi savaites vartojo vaistus širdžiai), todėl jai priklausančiu automobiliu Audi A3 nuvažiavo iki parduotuvės „Norfa“. Parduotuvėje jai pasidarė silpna, suklupo. Kažkokia moteris norėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau kaltinamoji atsisakė, išsiėmė iš rankinės vaistus, išgėrė širdies lašų. Išėjo iš parduotuvės, pasėdėjo automobilyje, pasijuto geriau, todėl nusprendė važiuoti namo. Nuo parduotuvės iki namų, kur laukė policijos pareigūnai, yra apie dešimt minučių kelio. Jai buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, sutinka su nustatytu neblaivumu, todėl pripažįsta, kad vairavo neblaivi. Pasak A. A., nustatytą neblaivumo laipsnį galėjo lemti tai, kad ji buvo visiškai nevalgiusi, o lauke buvo didelis karštis. Kai vairavo transporto priemonę, jautėsi blaivi, įvažiavo į kiemą ir priparkavo automobilį nieko nepažeisdama. Su pareigūnais bendravo po 18 val. Prieš dešimt ar penkiolika minučių gėrė širdies lašus, kurie turi alkoholio (išgėrė porą gurkšnelių). Savo elgesį vertina blogai.

Šalies argumentai

A. A. taip pat nurodė, kad ji turi sveikatos problemų su širdimi, turi paskirtus vaistus, periodiškai tikrinasi sveikatą. Nėra žinoma, kad reikia išgerti pusę litro širdies lašų jos neblaivumui nustatyti. Jai susidarė toks neblaivumas nuo pusantros ar dviejų taurių vyno.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2021 m. birželio 23 d. su savo porininke K. N. pradėjo tarnybą 13.30 val., o baigė ją – 1.30 val. Patruliuojant nustatytu maršrutu iš budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę su automobiliu Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja neblaivi moteris. Tyrimo eigoje paaiškėjo, kad automobilio savininkė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl jie nusprendė nuvykti į jos gyvenamąją vietą ir palaukti, kol ji atvyks. Būnant (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo, kad į (duomenys neskelbtini) kiemą atvyko anksčiau minėtas automobilis ir vairuotoja pradėjo statyti automobilį. Jis priėjo, prisistatė ir paaiškino sustabdymo priežastį. Vairuotojo pusėje sėdėjo A. A., iš kurios burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis paklausė vairuotojos, ar ji vartojo alkoholį, tačiau A. A. atsakė, kad nevartojo alkoholio, o kadangi turi širdies problemų, tai vartojo vaistus pagerinti širdies veiklą. Jis paaiškino vairuotojai, kad bus patikrintas jos blaivumas, ir ji sutiko. Alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0126 18.08 val. pirmu pūtimu vairuotojai nustatė 2,03 promilių neblaivumą, vėliau 18.27 val. antru pūtimu nustatė 2,10 promilių neblaivumą (b. l. 10–13).

Ataskaitoje užfiksuota, kad 2021 m. birželio 23 d. 17.28 val. gautas pranešėjo skambutis, kad su automobiliu Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš 5 min. nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę labai neblaivi moteris (b. l. 1).

2021 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurias nurodė liudytojas V. S. ir ataskaitoje (b. l. 6).

Alkoholio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0126 patikros sertifikate Nr. 1486121 užfiksuota, kad šio alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2021 m. spalio 20 d. (b. l. 14).

Alkoholio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenyse nurodyta, kad A. A. 2021 m. birželio 23 d. 18.08 val. buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 18.27 val. – 2,10 promilių neblaivumas (b. l. 15, 16).

2021 m. birželio 23 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena ir nerišli kalba. Neblaivumo laipsniai užfiksuoti tokie, kurie nurodyti alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 17).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. A. (b. l. 56).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Audi A3, 2001 m., kaina su PVM yra 1470 Eur (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi A3, kai jos iškvėptame ore buvo 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. A. pareikštą kaltinimą. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino vairavusi automobilį Audi A3, ji iš esmės neneigė nustatytą 2,03 promilių neblaivumo laipsnį. Tai, kad A. A. vairavo automobilį būdama neblaivi, patvirtina liudytojo V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. birželio 23 d. tarnybinis pranešimas, 2021 m. birželio 23 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenys. Teismas pažymi, kad minėtas A. A. neblaivumo laipsnis nustatytas neabejotinu įrodymu – alkoholio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenimis (šio alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2021 m. spalio 20 d. (b. l. 14). Taigi teismas neturi pagrindo abejoti šiuo alkoholio matuokliu ir juo nustatytu kaltinamosios neblaivumo laipsniu (2,03 promilės). Taigi darytina išvada, kad A. A. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. A. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės/jai skirtinos bausmės

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas prašymas atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojos I. Š. atsakomybėn.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.).

A. A. bylą nagrinėjant teisme neginčijo nustatyto jos neblaivumo. Kita vertus, teismas nemano, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. A. 2021 m. birželio 23 d. 18.08 val. iškvėptame ore buvo 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaip minėta, A. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji 2021 m. birželio 23 d. apie 13 val. išgėrė taurę balto vyno (2021 m. birželio 29 d. teisiamasis posėdis, b. l. 80). Vėliau kaltinamoji nurodė, kad jos neblaivumas susidarė nuo pusantros ar dviejų vyno taurių (2021 m. liepos 13 d. teisiamasis posėdis, b. l. 86). Teismas abejoja, kad nuo vienos ar dviejų ne itin stipraus alkoholio taurių išgėrimo (kaltinamoji net nežinojo, kiek ji tiksliai išgėrė alkoholio) praėjus penkioms valandoms asmuo gali į alkoholio matuoklį pripūsti nemažą alkoholio koncentraciją – 2,03 promiles. A. A. bylą nagrinėjant teisme akcentavo ir tai, kad 2021 m. birželio 23 d. buvo didelis karštis, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant tiek į kaltinamosios nurodytą suvartoto alkoholio kiekį ir rūšį, tiek į nustatytą laiko tarpą nuo alkoholio vartojimo iki automobilio vairavimo, dienos aukšta temperatūra savaime negali turėti esminės įtakos dideliam neblaivumo laipsniui, kuris buvo nustatytas kaltinamajai. A. A. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jos neblaivumo laipsnį galėjo lemti ir tai, kad ji tą dieną nieko nevalgė. Kita vertus, atsižvelgiant į A. A. nustatytą neblaivumo laipsnį, ji dar prieš vairuodama automobilį, turėjo jaustis akivaizdžiai neblaivi, todėl privalėjo nevairuoti transporto priemonės. A. A. teisiamuosiuose posėdžiuose taip pat teigė, kad ji, prieš bendraudama su policijos pareigūnais, buvo nuvažiavusi iki parduotuvės „Norfa“, kur jai pasidarė silpna, suklupo; kažkokia moteris norėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau kaltinamoji atsisakė, išsiėmė iš rankinės vaistus, išgėrė širdies lašų. Po to, išėjo iš parduotuvės, pasėdėjo automobilyje, pasijuto geriau, todėl nusprendė važiuoti namo. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. A. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad ji buvo nustebusi dėl nustatyto neblaivumo laipsnio, nes vartojo širdies lašus (b. l. 45). Taigi kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu savo neblaivumo laipsnio iš esmės net nesiejo su alkoholio vartojimu (tik paminėjo, kad dieną gėrė vyno). Bylą nagrinėjant teisme, net nebuvo visiškai aišku, kokią A. A. įvardijo pagrindinę jos nustatyto neblaivumo priežastį – vyno ar širdies lašų vartojimą. Teismas dėl anksčiau aptartų priežasčių atmetė A. A. parodymus, kad 2,03 promilių neblaivumas jai galėjo atsirasti nuo vyno. Taip pat neįtikėtina, kad kaltinamosios minėtas neblaivumo laipsnis buvo nustatytas dėl jos pavartotų širdies lašų. Teismo vertinimu, reikia išgerti didelį kiekį širdies lašų, turinčių alkoholio, kad asmeniui būtų nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, o, įvertinus šio gėrimo specifiką (vaistai), to neįmanoma padaryti. Be to, pati A. A. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad ji išgėrė porą gurkšnelių širdies lašų. Akivaizdu, kad toks nedidelis širdies lašų kiekis nesukels vidutinio neblaivumo laipsnio (net pati galima laiduotoja I. Š., išgirdusi motinos A. A. paaiškinimus, tuo netikėjo). Pastebėtina ir tai, kad KET 14 punkte nurodyta, jog neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. A. A. iš tiesų pablogėjus sveikatai parduotuvėje, ji apskritai nebeturėjo vairuoti transporto priemonės, tačiau ji pasielgė priešingai. Teismas taip pat netiki A. A. parodymais, kad ji, po apsilankymo parduotuvėje vairuodama automobilį, jautėsi blaivi. Alkoholio buvimas organizme mažina galimybes tinkamai ir laiku reaguoti į aplinkoje vykstančius įvykius, ypač kai tokia alkoholio koncentracija, kuri nustatyta kaltinamajai. Be to, liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad jis bendravo su A. A., iš kurios burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. 2021 m. birželio 23 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. A. nustatyti net keli neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena ir nerišli kalba (b. l. 17). Teismo vertinimu, seniai pavartotas alkoholis ar išgerti keli gurkšneliai širdies lašų negali lemti tokių fiziologinių kūno būsenų kaip iš burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas ar nerišli kalba. Ataskaitoje užfiksuota, kad 2021 m. birželio 23 d. 17.28 val. gautas pranešėjo skambutis, kad su automobiliu Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš 5 min. nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pusę labai neblaivi moteris (b. l. 1). Taigi dar prieš maždaug 40 minučių iki A. A. neblaivumo nustatymo pašalinis asmuo pastebėjo, kad kaltinamoji, galimai būdama neblaivi, vairavo automobilį. Jei vairuotojas jaučiasi gerai ir yra blaivus, pašaliniam asmeniui paprastai nekyla minčių apie vairuotojo neblaivumą.

Visos teismo anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. A. formaliai pripažino kaltę padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai nesigailėjo. Jos paaiškinimai dėl nustatytos alkoholio koncentracijos priežasčių yra neįtikėtini. Kaltinamoji parodymais siekė sumažinti savo kaltės laipsnį, pateisinti padarytą nusikalstamą veiką ir jos visišką atsitiktinumą. Toks A. A. elgesys nelaikytinas kaip savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Todėl pripažintina, kad nenustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – A. A. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nesant bent vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygų, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas negali būti sprendžiamas. Todėl pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl šios priežasties teismas nesprendžia galimos laiduotojos tinkamumo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – A. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Teismas nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dėl anksčiau aptartų priežasčių (jų nebekartoja) teismas nepripažįsta, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, o tai yra viena iš sąlygų pripažįstant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. anksčiau nėra teista (b. l. 67–68), ji anksčiau traukta administracinėn atsakomybėn, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 68a–71), dirba, teigiamai charakterizuojama (b. l. 94), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Duomenų apie A. A. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. A. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismo vertinimu, 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei į kaltinamosios gaunamą darbo užmokestį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 16 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, prašė paskirti A. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę, kai nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai kaltinamoji darė (duomenys neskelbtini) mieste pavakario metu, kai eismas yra intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad ji kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamoji iki tol nebuvo teista, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ji anksčiau traukta administracinėn atsakomybėn, tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi A. A. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2021 m. birželio 24 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Kaltinamosios amžius ir jos gebėjimai ateityje iš naujo įgyti aptariamą teisę savaime nesudaro teisinio pagrindo skirti jai teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

A. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu Audi A3, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be transporto priemonės kaltinamoji nebūtų galėjusi nusikalsti. Šis automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajai (b. l. 56). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. A. priklausantis automobilis Audi A3 konfiskuotinas valstybės naudai. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Pirma, automobilio Audi A3 vertė, kuri su PVM yra 1470 Eur (b. l. 57), nėra tokia, kuri leistų daryti išvadą, jog transporto priemonės konfiskavimas akivaizdžiai pažeidžia kaltinamosios interesus. Antra, automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės neleidžia ir ta aplinkybė, kad, pasak A. A., transporto priemone kartais naudojasi jos dukra. Kaltinamoji, prieš darydama nusikalstamą veiką, suvokė, kad automobilis buvo reikalingas ne tik jai, bet ir kitam šeimos nariui. Kita vertus, A. A. pasielgė neatsakingai ir vis tiek vairavo jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę būdama neblaivi. Pažymėtina, kad transporto priemonės konfiskavimas paprastai sukelia tam tikrų neigiamų pasekmių tiek kaltininkui, tiek jo šeimos nariams, tačiau jų asmeninis interesas savaime negali būti viršesnis už visuomenės interesą užtikrinti eismo saugumą. Nekonfiskuoti automobilio Audi A3 taip pat nesudaro teisinio pagrindo ir A. A. turtinė padėtis. Ši aplinkybė nėra esminė sprendžiant klausimą dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (netaikymo).

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – A. A. priklausančio automobilio Audi A3 – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

VI. Kiti klausimai

A. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 49–50). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

A. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2021 m. birželio 23 d. 18.08 val. iki 2021 m. birželio 24 d. 15 val. (viena diena) (b. l. 29–30, 70). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 24 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. A. priklausančiam automobiliui Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2021 m. gruodžio 24 d. (b. l. 58). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. A. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 23 d. 18.08 val. iki 2021 m. birželio 24 d. 15 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų), dydžio.

Paskirti A. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 24 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – A. A. priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

A. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, A. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su teismo nuosprendžio nuorašu perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. A., kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti bylos numerį.

2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis