Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-2483/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2-2483/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Donatas Šernas
Atsakovas
"HOMBURG MERKURIJUS"
Ieškovas
V. Š.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-2483/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Homburg Merkurijus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria nutarta taikyti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Homburg Merkurijus“ laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5263-798/2013 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Homburg Merkurijus“ dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Homburg Merkurijus“, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo 563 119,33 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat prašė ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Homburg Merkurijus“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, nesant šio turto ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ieškovo reikalavimų ribose. Nurodė, kad atsakovo skola ieškovui yra didelė, o tai sudaro savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Beveik visas atsakovo turtas yra įkeistas užtikrinant atsakovo įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Įkeistų atsakovo įsipareigojimų dydis sudaro 5 019 607 EUR (apie 17 331 699 Lt). Atsakovo įkeisto nekilnojamojo turto vertė pagal nekilnojamojo registro duomenis yra apie 4 334 559 Lt. Atsakovo įmonė dirba nuostolingai, nuostoliai sudaro 9 117 563 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 8 365 869 Lt viršija įmonės turtą. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja rizika, kad atsakovas finansiškai nebus pajėgus įvykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo. Anot jo, teismo sprendimo įvykdymą gali apsunkinti ir ligšiolinis nesąžiningas atsakovo elgesys, nes jis įsipareigojo atlyginti žalą, padarytą patalpoms, kurių unikalus Nr. 1998-2004-2017:0006, esančioms adresu Laisvės al. 60, Kaune.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nutarė ieškovo V. Š. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo UAB „Homburg Merkurijus“ nekilnojamąjį turtą, iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos – 563 119,33 Lt, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims; nesant ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovo UAB „Homburg Merkurijus“ kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose bei įmonės kasoje, neviršijant prašomos priteisti sumos – 563 119,33 Lt, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose ar įmonės kasoje esančiomis lėšomis, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei bei atsiskaitant su ieškovu.

Teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys negalėtų būti patenkintas. Nurodė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma juridiniam asmeniui laikytina didele ir tai savaime padidina ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo galimybę. Atsižvelgė į tai, kad atsakovui priklausančios patalpos, esančios adresu Laisvės pr. 60, Kaune, yra areštuotos teismo nutartimi, žemės sklypas, esantis po pastatu, įkeistas hipotekos kreditoriui, taip pat į tai, kad atsakovo įmonės balansas ir pelno nuostolių ataskaita už 2012 metus įrodo, jog atsakovo finansinė būklė yra sunki. Todėl padarė išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Taip pat nurodė, kad vykdant teismo sprendimą, būtų įmanoma išieškojimą nukreipti į kokį nors atsakovo turtą ar pinigines lėšas, yra būtina laikinosiomis apsaugos priemonėmis užkirsti kelią turto ar piniginių lėšų perleidimui (paslėpimui).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Homburg Merkurijus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

Ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Aplinkybė, jog atsakovui priklausantis žemės sklypas ir pastatas yra įkeisti hipoteka, nereiškia, kad šio turto vertė negali būti vertinama kartu su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu, nes atsakovui atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, hipoteka šiam turtui bus panaikinta, taip pat nereiškia, kad ieškovo ieškinio tenkinimo atveju iš šio turto negalėtų būti išieškota dėl jo įkeitimo hipoteka, kadangi iš šio turto būtų galima išieškoti sumą, likusią atsiskaičius su hipotekos turėtoju. Be to, pagal turto vertintojo atliktą turto vertinimą, atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto, esančio Laisvės al. 60, Kaune, rinkos vertė yra 7 000 000 Eur (24 172 400 Lt), kas patvirtina, jog ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Pažymi, jog UAB „Homburg Merkurijus“ turtinė padėtis yra stabili, bendrovė laiku ir tinkamai vykdo savo finansinius įsipareigojimus, sėkmingai vysto 24 172 400 Lt vertės projektą, skirtingai nei nurodė teismas, bendrovės turtas nebuvo areštuotas.Ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios leistų bent įtarti, kad atsakovas kokiais nors būdais gali siekti ateityje išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nesąžiningai jam priklausantį turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti. Tai, kad atsakovas atsisakė įvykdyti akivaizdžiai nepagrįstus ieškovo reikalavimus negali būti laikoma atsakovo nesąžiningumu.Atsakovo turto reali vertė žymiai viršija ieškovo prašomą priteisti sumą, o Homburg bendrovių grupės apyvarta, autoritetas bei vardas versle įrodo, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad yra kokia nors reali grėsmė, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik be pagrindo suvaržo atsakovo turtines teises bei sukelia neigiamas pasekmes atsakovui, nes turto arešto aktų registre įregistravus turto arešto aktą, atsakovo verslo partneriams, investuotojams gali kilti atitinkamų abejonių dėl atsakovo finansinės padėties. Taigi, yra reali grėsmė, kad bus padaryta žala atsakovo reputacijai bei vykdomam projektui.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, priešingai, didina nuostolių atsiradimo tikimybę atsakovui.

Ieškovas BUAB „Mimino“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Iš esmės visas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir areštuotas, todėl, priešingai nei atskirajame skunde nurodo atsakovas, teismui byloje patenkinus ieškovo reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymą, tikėtina, taptų nebeįmanoma įvykdyti. Net ir darant prielaidą, kad atsakovo pateiktas į bylą turto vertinimas yra teisingas ir kad tai yra reali suma, kurią bankas galėtų gauti iš varžytinių pardavęs atsakovo turtą, atsakovo prievolės dydis AB DNB bankui yra per 17 mln. litų, o maksimaliosios hipotekos dydis - per 7 mln. litų. Akivaizdu, jog bankui iš įkeisto turto patenkinus savo reikalavimus, ieškovui palankus teismo sprendimas jau negalėtų būti įvykdytas iš šio atsakovui priklausiusio turto.Bankui sutikus atidėti atsakovo prievolės įvykdymo terminą, iš bankui įkeisto turto ieškovas savo reikalavimus galėtų patenkinti tik bankui sutikus, tačiau labai tikėtina, jog bankas tokio sutikimo nesuteiktų. Be to, jeigu ieškovo reikalavimo vykdymas būtų nukreiptas į atsakovo AB DNB bankui įkeistą turtą, akivaizdu, kad iš tokio turto pirmiausia būtų patenkinti paties banko reikalavimai ir tik tuo atveju, jeigu tokio turto užtektų kitiems reikalavimams patenkinti, tokie reikalavimai (ar jų dalis) objektyviai galėtų būti patenkinti.Kvestionuotina atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita. Šioje „Ober-Haus“ ataskaitoje yra nurodyta, kad vertinant atsakovui priklausančio turto vertę nebuvo galimybės palyginti šio turto pardavimo su sandoriais parduodant panašius nekilnojamojo turto objektus, kadangi tokio tipo objektai apskritai retai parduodami rinkoje ir tokių sandorių yra labai mažai. Be to, turtas vertintas tik išoriškai jį apžiūrėjus, nevertinant jo faktinės, realios būklės, netikrinant konstrukcinių elementų, inžinierinių tinklų ir kitų reikšmingų dalykų, kuriuos neabejotinai vertintų potencialus pirkėjas, siekdamas įsigyti tokį objektą. Taip pat kelia abejonių turto vertintojų pasirinktas vertinimo pagrindas - būsimųjų grynųjų pinigų srautų analizė. Turto vertintojų pasirinkti turto objektų vertinimo pagrindai (kriterijai) nėra tiksliai ir teisingai atspindintys šiuo metu esančio nurodyto atsakovui priklausančio turto objekto vertę, nes iš esmės tokiame vertinime kalbama ne apie tai, kas šiuo metu realiai egzistuoja, o apie tai, kas būtų ateityje, įvykus visai eilei aplinkybių, kurios ateityje gali atsirasti, bet gali ir neatsirasti.Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog atsakovas tęsia pastato, esančio Laisvės al. 60, Kaune, rekonstrukcijos darbus, tačiau nenurodo, kada planuojama parduoti neužbaigtą projektą, kada planuojama pradėti generuoti pajamas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog toliau bus vykdomas projektas iš skolintų lėšų. Atsakovo teiginiai apie jo stabilią ir/ar gerą turtinę padėtį yra nepagrįsti. Atsakovo 50 mln. litų įstatinis kapitalas yra atsakovo motininės bendrovės piniginiai įnašai, skirti vykdomam projektui finansuoti, kurias motininė bendrovės neabejotinai turi interesą susigrąžinti. Realių pinigų, iš kurių atsakovas galėtų patenkinti ieškovo reikalavimus, atsakovas neturi. Be to, atsakovas neturi jokio nuosavo kapitalo. Šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas nebuvo pažeistas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Homburg Merkurijus“ atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011, 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieškinio suma (563 119,33 Lt) juridiniam asmeniui laikytina didele, todėl nutarė atsakovo UAB „Homburg Merkurijus“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, svarbu pažymėti, jog prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti skolininko turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju turi būti įvertinamos konkrečias faktines bylos aplinkybes, skolininko finansinės galimybės, nustatant ar ši suma yra didelė konkrečiam atsakovui.

Atsakovas atskiruoju skundu įrodinėja, jog, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškinio suma jam nėra didelė, todėl nėra grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, kad remiantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis, jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2012 metais iš viso sudarė apie 4,4 mln. litų. Pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis, atsakovui nuosavybės teise priklausančio 6934/7135 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 1901-0153-0007, esančio Laisvės al. 60, Kaune, vidutinė rinkos vertė 2012 metais – 2 323 000 Lt, pastato – Merkurijaus komercinio ir apartamentų pastato su požeminiu parkingu, kurio unikalus Nr. 4400-2364-8882, esančio Laivės al. 60, Kaune, vidutinė rinkos vertė 2012 metais – 2 077 000 Lt, negyvenamosios patalpos – požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kurios unikalus Nr. 1998-2004-2017:0004, esančio Laivės al. 60, Kaune, vidutinė rinkos vertė 2012 metais – 72 400 Lt.

Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2012 m. gruodžio 31 d. turto vertintojo Ober-Haus atliktą turto vertinimą Nr. 2680 PRL_2013 SVA VHAN, kurioje atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto, esančio Laisvės al. 60, Kaune, (6934/7135 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 1901-0153-0007, dalies ir pastato, kurio unikalus Nr. 4400-2364-8882) rinkos vertė nurodyta 7 000 000 EUR (24 172 400 Lt) dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas abejoti turto vertintojo Ober-Haus pateikto atsakovui priklausančio turto įvertinimo teisingumu. Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, pačioje ataskaitoje yra nurodyta, kad vertinant atsakovui priklausančio turto vertę lyginamojo metodo taikymas ir vertinamo nekilnojamojo turto objekto palyginimas su panašiais objektais yra neįmanomas, nes nekilnojamąjį turto objektą sudaro didelis žemės sklypas, turinti plėtojimo galimybes, tokio tipo nekilnojamojo turo objektas retai parduodamas rinkoje, dėl to, kad tokių sandorių yra labai mažai (53 b. l.). Be to, turtas vertintas, apžiūrėjus jį iš vidaus ir išorės, taip pat užduodant klausimus nekilnojamojo turto objekto valdytojui ir nekilnojamojo turto objekto savininkui. Turto vertintojas neatliko išsamaus vertinamo nekilnojamojo turto objekto konstrukcinių elementų, netikrino inžinerinių tinklų, nenumatė paslėptų defektų, kurie galėtų turėti įtakos nekilnojamojo turto objekto būklei, neatliko nekilnojamojo turto objekto ir gretimų nekilnojamojo turto objektų ankstesnį arba dabartinį panaudojimą siekiant nustatyti, ar šie nekilnojamojo turto objektai nebuvo užteršti (54 b. l.). Taigi, yra pagrindas abejoti, ar turto vertintojo nurodyta turto rinkos vertė atitiko jos realią rinkos vertę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nebuvo nustatoma vertinamo turto likvidacinė vertė. Pažymėtina, kad turto rinkos vertė - tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių turtą perduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 p). Tuo tarpu likvidacinė vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, kurią galima gauti, parduodant turtą per palyginti trumpą laiką, neatitinkantį normalaus parduodamo turto buvimo rinkoje laikotarpio, numatyto rinkos vertės apibrėžime, kai pirkėjo ir pardavėjo veiksmus bei sprendimus sąlygoja specifinės priverstinio pardavimo sąlygos. Priverstinio pardavimo vertė yra susijusi ir su nenorinčiu parduoti pardavėju bei su pirkėju ar pirkėjais, kurie perka žinodami, kad pardavėjui nenaudingą tą turtą parduoti. Taigi, likvidacinė turto vertė yra nulemta skubaus, priverstinio turto pardavimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-551/2010). Turint omenyje tai, kad Ober-Haus įvertintas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kaip paaiškės šioje teismo nutartyje, yra įkeistas banko ir kitų kreditorių naudai, vertinant, ar atsakovo turto yra pakankamai tam, kad būtų pagrindas spręsti, jog ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nekils jokių kliūčių, šiuo atveju yra aktuali būtent likvidacinė turto vertė, kuri paprastai būna mažesnė už rinkos vertę.

Iš hipotekos registro išrašo matyti, jog atsakovui priklausanti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 1901-0153-0007, dalis yra įkeista AB DnB NORD banko naudai – t. y. 5 019 607 EUR (17 331 699 Lt) prievolių įvykdymui užtikrinti (papildomai 2 164 743 EUR (7 474 424,63 Lt) netesybų ir banko nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir/ar netinkamo vykdymo bankui, atliginimui užtikrinti), ta pati žemės sklypo dalis įkeista UAB „Homburg Valda“ naudai – t. y. 300 000 Lt dydžio prievolės įvykdymui užtikrinti, Stollburgh Capital B. V. naudai – 724 000 EUR (2 499 827,20 Lt) dydžio prievolės įvykdymui užtikrinti. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas – Merkurijaus komercinio ir apartamentų pastatas su požeminiu parkingu, kurio unikalus Nr. 4400-2364-8882, įkeistas AB DNB banko naudai – jau minėtai 5 019 607 EUR dydžio prievolei pagal kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti (papildomai 2 164 743 EUR netesybų ir banko nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir/ar netinkamo vykdymo bankui, atliginimui užtikrinti).

Taigi, atsakovo nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis įkeista bendrai 27 605 950,80 Lt sumai, o pastatas, kurio unikalus Nr. 4400-2364-8882, - 24 806 123,60 Lt sumai. Todėl net jei ir laikytume, jog Ober-Haus atliktas turto įvertinimas yra teisingas, yra pagrindas spręsti, jog šio turto nustatyta rinkos vertė (turint omenyje, jog likvidacinė vertė paprastai būna mažesnė už rinkos vertę), taip pat sudėjus ir negyvenamosios patalpos, kurios unikalus Nr. 1998-2004-2017:0004, vidutinę rinkos vertę (72 400 Lt), yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovo turimo nekilnojamojo turto gali nepakakti ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Pažymėtina, jog yra įkeisti ir atsakovui priklausantys vertybiniai popieriai.

Apeliantas teigia, jog UAB „Homburg Merkurijus“ 2013 metais tęsia pastato, esančio Laisvės al. 60, Kaune, rekonstrukciją, 2011 m. metais baigti paruošiamieji darbai, vykdomi kiti darbai. 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis atlikta statybos darbų už 14 086 854 Lt. Tačiau nepateikia šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų. Be to, vien tas faktas, jog atsakovas vykdo projektą, pats savaime neįrodo, kad jo finansinė padėtis yra gera.

Atsakovui neįrodžius, jog jis turi pakankamai turto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, esant byloje duomenims (laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012 m. gruodžio balansui, pelno (nuostolių) ataskaitai, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitai), patvirtinantiems, jog atsakovo veikla yra nuostolinga (2011 m. nuostoliai sudarė 13 201 103 Lt, 2012 m - 9 117 563 Lt), yra pagrindas spręsti, jog atsakovas nepaneigė teismo išvados, jog ieškinio suma (563 119,33 Lt) atsakovui yra didelė, taip pat nepaneigė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimo.

Nesant kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo gerą finansinę padėtį, vien tas faktas, jog Homburg bendrovių grupė turi autoritetą bei gerą vardą versle, savaime negali būti laikomas pakankamu pagrindu daryti išvadą, jog ieškovo naudai priimto teismo sprendimo atveju nebus jokių kliūčių atsakovui įvykdyti ieškovo pareikštus reikalavimus visa apimtimi.

Apeliantas teigia, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus padaryta žala atsakovo reputacijai, tačiau atkeiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada neabejotinai varžo subjekto, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises, sukelia tam tikrus nepatogumus. Tačiau šiuo atveju atsakovas neįrodė, jog nėra grėsmės, kad galimai ieškovui palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas, t. y. kad ieškinio suma jam yra nedidelė, todėl liko nepaneigtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – t. y. galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika.

Pažymėtina ir tai, kad subjekto teisių varžymo laipsnis iš esmės priklauso nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio ir masto, taip pat nuo su konkrečiu subjektu susijusių aplinkybių. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė iš pradžių areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, jo nesant, kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti lėšas. Tačiau lėšas nutarta areštuoti tik su tam tikrais apribojimais, t. y. atsakovui leista iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokesčius įmonės darbuotojams ir mokėti mokesčius valstybei. Be to, teismas nurodė, jog areštuotas turtas neturi viršyti ieškinio sumos. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nepažeidžiant ekonomiškumo principo. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeisti ir kiti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualūs principai.

Kita vertus, civilinio proceso įstatymas numato galimybę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones kita (CPK 148 str.), todėl atsakovas turi galimybę pasinaudoti šia proceso teise bet kurioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir klausimą išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Donatas Šernas