Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. M. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2025 m. rugpjūčio 02 d., apie 22.51 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (22.51 val., jam buvo nustatytas 2.35 promilių neblaivumas, o 23.10 val. – 2,44 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis M. M. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d., apie 22 val. išgėrinėjo (duomenys neskelbtini) pas tėvus, buvo tėčio gimtadienis. Per vakarą išgėrė butelį degtinės, gėrė pusvalandis iki vairavimo. Ten susipyko su buvusia žmona, kuri buvo taip pat svečiuose, išgėręs nenorėjo jos matyti ir išvažiavo į Panevėžį, norėjo grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Sėdo vairuoti automobilį. Supranta, kad pasielgė blogai, buvo emocijos, tai nepateisina jo veiksmų. Policijos pareigūnų buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie autobusų stotelės, prie „(duomenys neskelbtini)“. Pirmu pūtimu pripūtė 2,35 prom., iš antro karto pripūtė 2,44 promilių. Su neblaivumu sutiko, neginčijo. Vairavo automobilį „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam. Savo elgesį vertina labai blogai. Neteko vairuotojo teisių, darbo. Priklausomybės alkoholiui neturi. Panašių atvejų anksčiau nėra buvę. Apie ankstesnius jo padarytus administracinius nusižengimus nurodė, kad 2024 m. gruodžio mėn. 16 d. Pabiržėje vyko policijos reidas, jis tuo metu vairavo sunkiąją techniką, pripūtė 0,16 promilių. Vairuoja sunkiasvorę transporto priemonę, viskas nutiko darbo metu. Supranta, kad vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, turi būti visiškai blaivus. Taip nutiko, nes dieną prieš įvykį grįžo iš buvusios žmonos draugės jubiliejaus, o pareigūnų buvo sustabdytas 9.55 val. ryte, alkoholį vartojo iš vakaro. Dėl nesumokėtų mokesčių, važiuojant valstybiniais keliais, 2022 m. spalio 10 d. pažeidimo, teigė, kad dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, dirba nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio. Vairavo transporto priemonę, nenaudojant skaitmeninės topografo vairuotojo kortelės. Buvo tik grįžęs iš Norvegijos, ieškojosi darbo, vyko automobiliu į karjerą, buvo dar nesusipažinęs su topografo kortele, ją palikęs. Savo kaip kelių eismo dalyvio elgesį kelyje vertina labai blogai, gailisi dėl padarytų pažeidimų, ypač kas liečia neblaivumą. Yra išsiskyręs, išlaiko du vaikus, teismo paskirta po 400 eurų kiekvienam vaikui išlaikyti. Jo pajamos buvo 1300 eurų, vaikams moka po 800 eurų, likusieji pinigai pragyvenimui ir paskoloms atiduoti. Paskola buvo paimta sutvarkyti minėtą automobilį „VW Kombi“, paskolų likutis apie 4000 eurų. Šiuo metu nedirba, planuoja sulaukti teismo sprendimo ir ieškotis darbo, kad galėtų pasirūpinti vaikais. Jis prarado darbą, nes dirbo vairuotoju, kitų pareigų užimti buvusioje įmonėje nėra galimybių. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti jo mamą. Santykiai su mama šilti, visada jį palaiko. Po šio įvykio gyvena kartu su mama (duomenys neskelbtini), o kai jis gyveno (duomenys neskelbtini), bendraudavo dažnai. Gyvendamas su mama, padeda jai, tėtis ir du broliai turi sveikatos problemų, negali fiziškai dirbti, padeda šeimai. Su mama apie įvykį kalbėjosi, pranešė jai kitą dieną. Mama labai nuliūdo, bet jį ramino, sakė, kad tvarkysis ir pradės gyvenimą iš naujo. Mamos patarimų klauso. Mama dirba (duomenys neskelbtini), duoda daug gyvenimiškų patarimų, dėl sveikatos, vaikų auginimo. Teigiamą įtaką mama jam tikrai darytų. Gailisi, kad įskaudino tėvus. Mama dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 2000 Eur. Norėtų, kad automobilis nebūtų konfiskuotas, o tik automobilio vertę atitinkanti suma. Transporto priemonės gaila, nes vaikus vežiojo į darželį, į reabilitacijas.

3. Kaltinamajam M. M. pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei bei kaltinamajam ir jo gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.

5. Kaltinamojo laiduotoja sutikusi būti L. M. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną buvo vyro gimtadienis, sūnus M. buvo jų namuose. Kaip jis susipyko su buvusia žmona, nežino, negirdėjo. Viskas įvyko pusvalandžio laikotarpyje, mašinos kieme nebebuvo. Nematė, kaip M. išvyko su automobiliu. Alkoholio jų šeima nevartoja, o kad M. gėrė ir kaip išvažiavo, ji net nematė. M. paskambino ryte ir pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai. Po įvykio su sūnumi daug kalbėjo. Blogai sūnus padarė, apie tai kalbėjo. Pažadėjo, kad daugiau negers, turi du mažus vaikus. Nesupranta, kas tą vakarą įvyko. Paskutiniu metu kažkas nutiko šeimoje, M. skiriasi, jį paliko žmona. Dėl to jis labai pergyveno, bet tai nepateisina to, kas nutiko. Priklausomybės alkoholiui M. tikrai neturi, turi neįgalumą, vaistai nesuderinami su alkoholiu. M. po „Covid“ turėjo trombų, atsisakė inkstai, jis vartoja kraują skystinančius vaistus ir jų jokiu būdu negalima maišyti su alkoholiu. Su sūnumi labai gerai sutaria visais klausimais, vaikų auklėjime. M. yra pirmas vaikas, pats mylimiausias, pats artimiausias. Jos patarimų sūnus klauso, įtaką tikrai galėtų padaryti. Sūnus šiuo metu gyvena pas ją. Sutinka būti laiduotoja, palaiko prašymą, prašo taikyti laidavimą be užstato. Jos atlyginimas apie 2000 eurų į rankas, turi namus, vyras turi butą. Jeigu tik reikėtų, galėtų sumokėti užstatą.

6. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – PK) Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. tyrėjos Ž. B. tarnybinį pranešimą, iš kurio matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d., apie 22.51 val., Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, M. M., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1.51 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARHJ 0193, metrologinės patikros Nr. 2264617, 2025 m. rugpjūčio 2 d. 22.51 val. M. M. buvo nustatytas 2.35 promilių neblaivumas (be paklaidos). Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas „Neblaivumo nustatymo aktas'“, o 23.10 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 2.44 promilių neblaivumas (be paklaidos). M. M. nepageidavo būti pristatytas į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra. Įtariamajam įteiktas šaukimas atvykti į policiją (b. l. 5-7).

7. Iš 2025 m. rugpjūčio 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d., 23.10 val. specialistas J. K. M. M. nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), gali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, atliko tikrinimą prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARHJ-0193, metrologinės patikros Nr. 2264617, nustatė: pirmu tikrinimu 22.51 val., M. M. buvo nustatytas 2,35 prom., neblaivumas (be paklaidos). Atlikus antrą kartą patikrinimą, 23.10 val. buvo nustatytas 2.44 prom., neblaivumas (be paklaidos). M. M. su tikrinimo rezultatais sutiko ir po jais pasirašė. M. M. buvo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis. (b. l. 19-22)

8. Iš 2025 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kur gatvėje stovi automobilis „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu nukreiptas į pietų pusę. Automobilis atrakintas, jo viduje vertingų daiktų nėra. Automobilio dešinėje pusėje, ant sparno, nėra plastikinės apdailos. Apžiūros metu paimtas automobilis „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu (b. l. 8, 9-12)

9. Iš 2025 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto A. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. dirbant ekipaže kartu su specialistu J. K., gavo pranešimą, kad nuo kelio (duomenys neskelbtini), pranešėjas važiuoja paskui pavojingai manevruojantį, galimai neblaivų automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Pranešėjas pasekė automobilį tik iki (duomenys neskelbtini) kaimo ir vėliau iš paskos nebevažiavo. Automobilis „VW Kombi“ pastebėtas Panevėžio mieste ir sustabdytas (duomenys neskelbtini). Automobiliu vyko vienas žmogus, tai automobilio savininkas M. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš kurio burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, šis atsakė teigiamai ir nurodė, kad gėrė prieš valandą. Alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARHJ 0193, metrologinės patikros Nr. 2264617, 22.51 val., M. M. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas be paklaidos, o 23.10 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas be paklaidos. Buvo įvertinta bendra asmens būklė bei užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. M. M. informuotas, kad jis turi teisę kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą savo noru neblaivumo nustatymui. M. M. įteiktas šaukimas atvykti apklausai. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Smėlynės g. 106B, Panevėžys (b. l. 18)

10. Iš 2025 m. rugpjūčio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti pareigūnų kūno kamerų „Bodycam“ kameromis daryti du vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimas pareigūno J. K. kūno kameros garso ir vaizdo įrašas PSS-20250802-224602UTC+0300.mp4. Įrašo trukmė 3 min. 18 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, ryškus. Filmuojama tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kaip pareigūnas J. K. stovi prie automobilio, už kurio vairo sėdi vairuotojas, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinomas kaip M. M. ir abu bendrauja pro atidarytą automobilio vairuotojo pusės durų langą. Pareigūnas J. K. paprašo M. M. pateikti dokumentus. M. M. juos pateikia. Paklausus M. M., kada jis vartojo alkoholį, M. M. atsako: „bus“. M. M., nurodo, kad alkoholį vartojo daugiau nei prieš pusę valandos. Pirmu tikrinimu, M. M. nustato 2,35 promilių neblaivumą. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas pareigūno A. R. (toliau – pareigūnas A. R.) kūno kameros garso ir vaizdo įrašas PSS-20250802-225045UTC+0300.mp4. Įrašo trukmė 1 min. 42 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, ryškus. Filmuojama tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kaip pareigūnas A. R. paprašo žinomo M. M. atlikti testo bendrai neblaivumo būklei nustatyti pirmą užduotį – užsimerkus ir atsimerkus su vienos ir kitos rankos rodomuoju pirštu pataikyti į nosį - gali. M. M. užduotį atlieka; eiti tiesia linija koja už kojos, M. M. negali. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo ir garso įrašai perkelti į kompiuterinę laikmeną – CD diską, kuris pridėtas prie apžiūros protokolo (b. l. 14-16)

11. Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Volkswagen Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 26).

12. Iš 2025 m. rugpjūčio 3 d. vyr. tyrėjo Ž. B. nutarimo matyti, kad automobilis „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Smėlynės g. 106B, Panevėžyje (b. l. 24-25).

13. Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos dėl autotransporto kainos Lietuvoje matyti, kad automobilio „VW Kombi“, kuras – dyzelis, variklio darbinis tūris 1968 cm3, variklio galia 103 kW, pasirinkti metai 2015, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. rugpjūčio mėn., 15 900 eurų su PVM mokesčiu (b. l. 27-28).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

14. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

15. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims

16. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. M., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, kaltinime nurodytu metu ir vietoje, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (22.51 val., jam buvo nustatytas 2.35 promilių neblaivumas, o 23.10 val. – 2,44 promilių neblaivumas). Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad prieš sėsdamas už automobilio „VW Kombi“ vairo, jis vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, važiavo iš tėvų namų (duomenys neskelbtini) į namus (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam du kartus buvo tikrintas neblaivumas, su tikrinimo rezultatais sutiko. Be kaltinamojo parodymų įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai: neblaivumo nustatymo aktas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokoluose fiksuoti duomenys, alkoholio kiekio matuoklio parodymų duomenys ir kt. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo, neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, todėl kaltinamojo M. M. veiksmai kvalifikuotini ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, jo kaltė įrodyta.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

17. Teismui pateiktas M. M. ir laiduotojos L. M. prašymas dėl kaltinamojo M. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo L. M. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu tiek M. M., tiek laiduotoja L. M. prašymą palaikė, prašė jį tenkinti.

18. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

19. Iš bylos matyti, kad kaltinamasis M. M. teisiamas pirmą kartą, anksčiau nėra padaręs nei analogiškų nei jokių kitų nusikalstamų veikų. Penkerių metų laikotarpyje M. M. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus: už tai, kad pastatė transporto priemonę neleistinoje vietoje; vairuodamas transporto priemone ranka naudojosi mobilaus ryšio telefonu; nesumokėjo kelių mokesčio; vežė krovinį pažeisdamas taisykles; paskutinį kartą baustas už tai, kad vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, kai jam nustatytas 0,16 prom. girtumas (b. l. 71-76). Taigi, padaryti KET pažeidimai nėra šiurkštūs ar itin pavojingi, visos paskirtos baudos sumokėtos, M. M. teismo posėdžio metu dėl jų nuoširdžiai apgailestavo, nurodė, kad nuo 2023 m. dirbo vairuotoju, kai jam buvo nustatytas 0,16 prom. girtumas vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę, alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, o ryte vairavo transporto priemonę, jam nustatytas labai nedidelis neblaivumas, kas rodo, kad asmuo galėjo ir sąžiningai suklysti dėl savo būklės. M. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis visiškai pripažino savo kaltę, civilinių ieškinių nepareikšta. Duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, byloje nėra. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kritiškai vertino savo elgesį, nuoširdžiai apgailestavo dėl to, kas įvyko. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio bei atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

20. Atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo artima giminaitė – mama L. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. M. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. L. M. parodė, jog ją ir sūnų sieja artimas ryšys, santykiai paremti abipusiu pasitikėjimu, pagalba, šiuo metu jie gyvena kartu. Ji M. M. elgesį vertina neigiamai, nepateisina jo poelgio. Mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja L. M. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama ir ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

21. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant L. M. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. M. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, laiduotoją apibūdinančias aplinkybes, laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 5 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, nustatomas 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

22. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

23. Nagrinėjamu atveju, vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę M. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, atsižvelgdamas tiek į kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes – tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, neteistas, gailisi dėl savo veiksmų, savo poelgį vertina kritiškai, tiek į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatyto neblaivumo laipsnį, taip pat į M. M. elgesį po įvykio, uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ne minimaliam, bet trumpesniam nei vidurkis terminui – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos.

24. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Ši teisės norma ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtis suponuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

25. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog automobilio savininkui kaltinamajam M. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo įsitikinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamasis M. M. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jam nustatytas 2,35 prom. girtumas. Taigi teismas, dar kartą įvertinęs visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – kaltinamojo vairuotą automobilį. Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas kartu su specialiosios teisės atėmimu, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Taigi, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

26. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

27. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 21 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajam M. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (paskirtas advokatas Antanas Cemnolonskas) valstybės naudai priteistina 120,83 Eur suma.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas teisme pagreitinto proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam gynėjo dalyvavimas tapo būtinu nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo jo valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

29. Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (CD diskas) su pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą L. M., nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Kombi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam M. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo priteisti iš M. M.valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinti.

Išaiškinti M. M., kad: jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (CD diską) su pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.