Alytaus apylinkės teismo nutartis

2017-01-04 · Civilinė byla Nr. 2VP-40-887/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-04
Bylos Nr.
2VP-40-887/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01435-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Pareiškėjas
A. K.
Civilinė byla Nr. 2VP-40-887/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01435-2016-1
Procesinio dokumento kategorijos:3.2.3.2.; 3.2.4.11.; 3.2.7.1.; 3.2.7.3.; 3.5.14.(S)ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 4 d.AlytusAlytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2530-887/2016.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. K. prašo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2530-887/2016 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei N. K. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį, kurioje 2016 m. spalio 17 d. patvirtinta taikos sutartis. Nurodo, kad N. K. nesilaiko nutartimi patvirtintos pareiškėjo A. K. bendravimo su sūnumi tvarkos ir nuo 2016 m. spalio 30 d. neleido jam su vaiku bendrauti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. K. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra būtinybės išduoti vykdomąjį raštą, kadangi A. K. sudaro visas sąlygas ir galimybę naudotis teismo nutartimi patvirtintoje sutartyje numatyta bendravimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str.), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 17 d. išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei N. K. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir skolos priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys nustatė bendravimo su vaiku tvarką. Teismo nutartis įsiteisėjusi. Pareiškėjas prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad N. K. nuo 2016 m. spalio 30 d. neleido jam bendrauti su sūnumi.

Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2016 m. spalio 30 d. iki prašymo parašymo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas su sūnumi turėjo susitikti 2016 m. lapkričio 2 d., 6 d., 9 d., 13 d., 16 d., 20 d., tačiau pareiškėjas savo prašyme nenurodo dienų, taip pat konkrečių aplinkybių ir neprideda aplinkybes patvirtinančių įrodymų apie N. K. taikos sutarties sąlygų pažeidimus. Priešingai, N. K. atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą nurodė, kad pareiškėjas neatvyko į kelis susitikimus su vaiku dėl ligos. Taip pat, kad ji deda pastangas situacijai pagerinti, t. y. siūlė nuvežti sūnų į eglutės įžiebimo šventę Vilniuje, kvietė pareiškėją atvykti savaitgaliui į svečius, tačiau pareiškėjas šiomis galimybėmis nepasinaudojo, taip pat vaiko nepasveikino ir neaplankė šventiniu laikotarpiu. Akivaizdu, kad pareiškėjas nurodo abstrakčius ir įrodymais nepagrįstus duomenis, o suinteresuotas asmuo nurodo visiškai priešingus duomenis pareiškėjo paaiškinimams. Vykdant teismo procesinius sprendimus, būtina atsižvelgti ne tik į besąlygišką jų vykdymą, bet ir vaiko interesus bei gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, būti apsaugotam nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Šioje byloje suinteresuotas asmuo nurodė, kad bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į psichologo rekomendacijas, vaiko emocinę būseną ir bendra situacija nepakitusi, vaikas nenori susitikti su tėvu ir nedalyvauja susitikimuose be N. K.. Be to, per susitikimus pareiškėjas nepagarbiai su ja elgiasi ir įžeidinėja vaiko akivaizdoje, kas turi įtakos bandant atkurti ryšį tarp vaiko ir pareiškėjo. Todėl akivaizdu, kad tarp šalių susiklosčiusi itin sudėtinga situacija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei motyvus teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog suinteresuotas asmuo nerūpestingai ir neapdairiai nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, todėl, pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą netenkintinas (CPK 646 str.).

Atkreiptinas dalyvaujančių byloje asmenų dėmesys į tai, kad priverstinio sprendimo vykdymo procesas visada yra susijęs su nemažomis vykdymo išlaidomis, kurios pareiškėjo ir suinteresuoto asmens galėtų būti panaudotos kitu tikslu, pavyzdžiui šalių vaiko interesams tenkinti.

Pažymėtina, kad ateityje kuriai nors šaliai nevykdant teismo sprendimo, jos turi teisę pakartotinai kreiptis su motyvuoti prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tačiau pažymėtina, kad tėvai pirmiausia turėtų stengtis atsižvelgti į vaiko interesus bei prigimtinės vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais nenaudoti tarpusavio konfliktams spręsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646–647 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. K. prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2530-887/2016.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė