- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- B2-3087-601/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00253-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- BUAB „Arena Interli“
- Kreditorius
- UAB „Konva“
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant atsakovo BUAB „Arena Interli“ atstovui A. Rauckiui,
viešame teismo posėdyje nagrinėdamas klausimą dėl kreditoriaus UAB „Konva“ finansinio reikalavimo tvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. kovo 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Arena Interli“ iškelta bankroto byla.
2010 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi yra patvirtintas kreditoriaus UAB „Konva“ finansinis reikalavimas 30 879,99 Lt sumoje (30 577,49 skola ir 302,50 Lt išlaidos teisinei pagalbai apmokėti), o ginčytino finansinio reikalavimo, dėl 9 120,16 Lt delspinigių ir 1 191 Lt sumokėto žyminio mokesčio, pagrįstumo klausimas perduotas nagrinėti teismo posėdyje (b. l. 15, 18-20).
Kreditorius prašo patvirtinti finansinį reikalavimą priskaičiuotų delspinigių (9 120,16 Lt) sumoje, kurie paskaičiuoti už daugiau kaip 6 mėnesius, skaičiuojant po 24 % metinius dydžio delspinigius (2001 m. balandžio 19 d. sutarties Nr.56 4 p.) bei 1 191 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalyje.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomų patvirtinti delspinigių dydis (24 % metinių delspinigių) yra aiškiai per didelis, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, sutinka, jog būtų patvirtintas finansinis reikalavimas 0,02 % delspinigių dydžio už 180 dienų (prašo taikyti ieškinio senatį), t. y. 1 100,79 Lt.
Finansinis reikalavimas tvirtintinas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą žyminio mokesčio dydžio dalyje atmestinas, nes kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis, iškėlus atsakovui bankroto bylą, grąžintinas pagal suinteresuoto asmens pareiškimą (CPK 87 str. 1 d. 6 p., 4 d.).
Atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių – tenkintinas, nes kreditorius delspinigius paskaičiavęs už daugiau kaip 6 mėnesius, kai įstatyme numatytas 6 mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas dėl netesybų (CK 1.125 str.5 d. 1 p., 1.126 str. 2 d.).
Byloje kilo ginčas, ar 24 % delspinigiai yra aiškiai per dideli ir turi būti mažintini iki 0,02 % delspinigių dydžio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą svarstytas „aiškiai per didelių“ netesybų klausimas ir, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, priimta sprendimų dėl jų dydžio nustatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje L. A. Dumčienė v. Gyvenamųjų namų statybos bendrija “Krantas-2”, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Glass Market” v. UAB “Lygiakraštis”, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316; kt.). Iš šių nutarčių galima daryti išvadą, kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės. Tačiau ši išvada nereiškia, kad yra suformuota Lietuvos teismų praktika, jog, mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos.
Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo. Pagal CK 6.261 straipsnį sutarčių ar įstatymo nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis).
Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje byloje. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).
Nagrinėjamu atveju, atsakovas nesutikdamas su delspinigių (netesybų) dydžiu, nurodo tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą, kitų aplinkybių, dėl kurių reikėtų mažinti delspinigius nenurodo. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčo klausimą svarbus yra sutarčių laisvės principas, apimantis ir sutarties sąlygų (taip pat ir delspinigių dydžio) nustatymą. Šalių susitarimu nustatytų delspinigių tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl delspinigių dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Dėl to, mažinant delspinigių dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi. Šiuo atveju įvertinant, kad ginčo netesybos (delspinigiai) atsirado iš šalių sutartinių santykių, taip pat šių santykių pobūdį (abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), tai, kad norima sumažinti delspinigius daugiau kaip 3 kartus, prašomą patvirtinti delspinigių dydį, darytina išvada, kad sutartų delspinigių (24 % metinių delspinigių, kas atitinka 0,066 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną) mažinimas, iš esmės paneigtų šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pakeistų sutarties nuostatas, pažeidžiant protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį dėl paskaičiuotų delspinigių bei aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad kreditoriaus UAB „Konva“ prašymas, patvirtinti finansinį reikalavimų dėl delspinigių, tenkintinas iš dalies, patvirtinant 3 669,30 Lt (30 577,49 Lt x 24 % /2) finansinį reikalavimą..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., Įmonių bankroto įstatymo 26 str., teismas
nutaria:
Patvirtinti BUAB „Arena Interli“ bankroto byloje kreditoriaus UAB „Konva“ papildomą finansinį reikalavimą 3 669,30 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt devynių litų 30 ct) dydžio.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.