Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic insurance Company“ ieškinį atsakovei D. P. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė AAS „BTA Baltic insurance Company“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės D. P. priteisti 2800,00 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. Žemaitijos gatvėje, Mažeikiuose, įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas motociklas Suzuki (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris 285AH, bei sutrikdyta motociklo vairuotojo sveikata. Įvykio kaltininke pripažinta transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja atsakovė D. P., kuri iš įvykio vietos pasišalino. Kadangi dėl 2019 m. gegužės 24 d. eismo įvykio buvo kalta būtent atsakovė D. P., ieškovės draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti žalą nukentėjusiajam asmeniui. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 2800,00 Eur draudimo išmokos eismo įvykio metu nukentėjusiajam K. P., kurią sudarė neturtinės žalos atlyginimas dėl asmens sveikatos sutrikdymo.

Teisme gautas atsakovės D. P. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas ieškovės prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant bei pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodė, jog prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi remiantis ieškinyje nurodytais argumentai bei prie ieškinio prijungtais dokumentais bei teismų praktika. Nurodė, kad neturtinė žala apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo sveikata; gydymas tęsėsi nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d.; buvo ribojamas darbo krūvis iki 2019 m. gruodžio 31 d.; diagnozė – kairės pėdos III padikaulio lūžimas ir kelio blauzdos sumušimas; gydymas – imobilizacija 6 savaitės gipso langete, po to ortopediniu įtvaru, praeita reabilitacija, išlikęs kojos sutinimas. Taip pat nurodė, kad bendra nukentėjusiajam sumokėta suma neturtinei žalai atlyginti neprieštarauja protingumo principui ir suformuotai praktikai, todėl atsakovė privalo grąžinti ieškovei visą išmokėtą sumą. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės viso 2800 Eur, nes atsakovė neatlygina ieškovei išmokėtos draudimo išmokos už jos neteisėtais veiksmais padarytą žalą, kurią privalo atlyginti pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio datą ir laiką informuota tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaijant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, teisės TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu susigrąžinti sumokėtą draudimo išmoką iš atsakingo už žalos padarymą asmens, t. y. iš eismo įvykio kaltininkės atsakovės D. P..

Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatė, kad draudėjas S. P. ir draudikas AAS „BTA Baltic insurance Company“ 2018 m. gegužės 9 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (liudijimą/polisą) Nr. 12 8517795, kuria draudikas apdraudė transporto priemonę VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sutarties galiojimas nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato eismo įvykio informacijos nustatyta, kad 2019 m. gegužės 24 d. 14.19 val., Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje ties namo numeriu 30, įvyko susidūrimas su motociklu, eismo įvykio dalyviai motociklo Suzuki (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris 285AH, vairuotojas K. P., automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas S. P., galima kaltininkė D. P.; grafoje pavadinimu ,,Pasišalino iš eismo įvykio vietos, nurodyta, jog automobilio vairuotoja pasišalino iš įvykio vietos; grafoje pavadinimu ,,KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis“– reikalavimo duoti kelią nevykdymas keičiant važiavimo kryptį.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė D. P. dėl 2019 m. gegužės 24 d. eismo įvykio metu apgadinto motociklo Suzuki (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris 285AH, ieškovei 2019 m. liepos 18 d. sumokėjo 520,78 Eur sumą. Tai patvirtina ne tik atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai bet ir ieškovės ieškinyje nurodyta ši aplinkybė.

Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo Nr. ISM213464 matyti, kad ieškovė 2019 m. spalio 8 d. pervedė A. P. 2800,00 Eur, mokėjimo paskirtis – Draudimo polisas Nr. 12 8517795, AJA/19/005780/4, AJA/19/005780/4 2019-10-08.

Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Šioje teisės normoje įtvirtinta viena iš išimčių, nes iš principo privalomo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko teisę susigrąžinti išmoką, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Taigi, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas. Šiuo atvejui draudikas, reikšdamas reikalavimą grąžinti jo išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, privalo įrodyti, kad atsakovė pasišalindama iš eismo įvykio vietos yra atsakinga už žalos padarymą.

Teismas pažymi, kad nors ir nėra atsakovė patraukta administracinėn atsakomybėn dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tačiau jos kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, kuri galėjo pasireikšti tyčia ar dėl neatsargumo visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo duomenimis, be to, šiuo atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytoja tinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas pareigas.

TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 234 punktą tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 234 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Todėl sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jos veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.

Nors atsakovė D. P. teigia, jog nepastebėjo transporto priemonės kėbulo pažeidimų (nors įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad jos automobilio bamperio kairėje pusėje matomi apgadinimai) ir jai kilus abejonei, nesvarbu ar pajuto, ar suprato, kad kliudė svetimą transporto priemonę, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad atsakovė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, vykdydama teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Visų pirma, ikiteisminio tyrimo byloje atsakovė D. P. pripažinta atsakinga dėl eismo įvykio sukėlimo ir nustatyta, kad būtent atsakovė nesustojusi, neįsitikinusi, ar nėra dėl susidūrimo sutrikdyta motociklo vairuotojo sveikata, nepranešusi apie eismo įvykį policijai, pasišalino iš įvykio vietos. Antra, nukentėjusysis K. P. ir liudytojas D. S. patvirtino, kad po susidūrimo automobilis pristojo, bet pradėjus šaukti, atsakovė nesustojusi nuvažiavo. Pati vairuotoja parodė ikiteisminio tyrimo metu, kad turėjo abejonių dėl susidūrimo, tačiau išvažiavo. Svarbu tai, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad galėjo apgadinti svetimą transporto priemonę, tačiau nesutiko, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojos pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotoja suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Atsižvelgiant į tai, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė D. P. suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad jos vairuojama transporto priemonė kliudė kitą transporto priemonę. Taigi, nors atsakovė ir nebuvo patraukta atsakomybėn bei nubausta dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės. Trečia, akivaizdu, kad atsakovė, neiškviesdama policijos pažeidė KET 234 straipsnį, tai suponuoja atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažinus kaltę dėl neatsargumo. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje, nutrauktoje 2019 m. liepos 9 d. Telšių apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtu 2019 m. liepos 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjo, D. P. savo kaltę pripažino ir sutiko su paskirta jai baudžiamojo poveikio priemone bei atlygino atsakovui išmoką dėl eismo įvykio metu sugadinto motociklo.

Ieškovė atsakovės padarytos neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; nustatyta diagnozė – kairės pėdos III padikaulio lūžimas ir kelio blauzdos sumušimas; gydymas – imobilizacija 6 sav. gipso langete, po to ortopediniu įtvaru, praeita reabilitacija, išlikęs kojos sutinimas; jis gydėsi nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d.; iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo ribojamas darbo krūvis; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus; 2019 m. rugsėjo 26 d. medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, kurioje nurodyta ligos anamnezė bei 2019 m. spalio 8 d. pranešimu apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. AJA/19/005780, kuriame nurodyta, kad remiantis surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei BTA patvirtintomis taisyklėmis, buvo apskaičiuota 2800,00 Eur dydžio draudimo išmoka.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė privalėjo pateikti eismo įvykyje nukentėjusiojo asmens patirtą neturtinę žalą pagrindžiančius įrodymus. Ji ginčija faktą, kad K. P. patyrė 2800, 00 Eur dydžio neturtinę žalą, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kokią neturtinę žalą patyrė nukentėjusysis, t. y. kokius patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus ar emocinę depresiją, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą.

Teismas, atsakydamas į šį argumentą, pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusiojo K. P. sveikata, buvo sutrikdyta nesunkiai, pakankamai ilgą laiką jis buvo nedarbingas. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovė nenurodė konkrečios šios neturtinės žalos išraiškos (dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir kt.), nesudaro pagrindo teigti, kad K. P. tokios žalos nepatyrė, nes dėl atsakovoės sukelto eismo įvykio buvo sutrikdyta jo sveikata – viena labiausiai saugotinų asmens vertybių. Taigi, K. P. neabejotinai patyrė nepatogumus ir neigiamas emocijas tiek dėl patirto fizinio skausmo, tiek dėl jo darbingumo sutrikdymo, o šias aplinkybes galima nustatyti remiantis 2019 m. birželio 13-18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G769/2019(04), pažyma, jog jis gydėsi nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d.; iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo ribojamas darbo krūvis; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. pažyma apie K. P. išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus; medicinos dokumentų išrašu/siuntimu. Iš nurodytų dokumentų turinio akivaizdu, kad K. P. patyrė nepatogumus ir neigiamas emocijas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nagrinėjamu atveju K. P. dėl eismo įvykio patirta neturtinė žala buvo nustatyta vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau-Taisyklių) 12 punktu, numatančiu, kad atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Taigi, ieškovė, kuri yra atsakingas draudikas dėl atsakovės 2019 m. gegužės 24 d. sukelto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, atliko aplinkybių tyrimą ir pagrįstai įvertino K. P. patirtą neturtinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo, o nustatydama neturtinės žalos dydį vadovavosi Taisyklių 12 punkte numatytais kriterijais tiek dėl nedarbingumo trukmės, tiek medicininiais dokumentais, patvirtinančiais K. P. patirtą sveikatos sutrikdymą ir 2800 Eur suma nagrinėjamu atveju negali būti laikoma per didele.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2800 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2020 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 47,00 Eur žyminio mokesčio ir pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259­­­–260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic I. C.“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic I. C.“ filialą, į. k. 300665654, iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2800,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurus 00 ct) draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (2800 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-31) dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 47,00 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.