Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-6889-743/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-25
Bylos Nr.: eI2-6889-743/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00481-2024-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Asta Vailionė
Pareiškėjas: V. V.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Advokatai: Renaldas Baliūtis

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI2-6889-743/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00481-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 25 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė,sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,dalyvaujant pareiškėjui V. V., jo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,atsakovės atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė arba Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), priteisti 2 153,65 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023 m. spalio 8 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje lūžo medis ir apgadino pareiškėjui priklausantį automobilį Škoda Oktavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis).

Automobilio apgadinimus ir kilusią žalą patvirtina 2023 m. spalio 9 d. individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Automoto“ išduota Remonto sąmata Nr. 215 (toliau – ir Sąmata). Šis dokumentas patvirtina susidariusią žalos sumą – 2 153,65 Eur. Be to, minėtas įvykis buvo registruotas policijoje, registracijos Nr. ROIK 0123000607580.

Nurodė, jog dėl atsiradusios žalos, kai medis nukrito ir jo šakos apgadino pareiškėjo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje yra atsakinga atsakovė, kadangi ji netinkamai atliko savo pareigas: rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jų sklype esančių želdynų ir želdinių, taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos atsiradimo. Atsakovė pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 3 dalis), dėl ko buvo padaryta žala pareiškėjo turtui. Pažymėjo, kad medis buvo papuvęs, tačiau atsakovė jo laiku neidentifikavo, neapžiūrėjo, todėl medis nuvirto, taip padarant žalą pareiškėjo turtui.

Akcentavo, kad automobilis buvo pastatytas ne bet kur, bet specialiai tam pritaikytoje vietoje. Be to, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles yra privaloma įvertinti, ar leidžiamoje vietoje yra saugu laikyti automobilius.

Pažymėjo, kad šiuo atveju, yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) administracija nesilaikė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių reikalavimų, t. y. tinkamai neprižiūrėjo jai priklausančių medžių ir kitų želdinių; 2) dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje ant automobilio užvirto medžio šaka, dėl ko atsirado žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis administracijos pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, taip pat minėtų taisyklių reikalavimų, nevykdymo rezultatas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovės civilinę atsakomybę iš esmės kildina iš CK nuostatų, kuriose yra įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Teigė, kad pareiškėjo skunde nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl administracijos veikimo (neveikimo) buvo apgadinta transporto priemonė.

Paaiškino, kad Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalis numato, jog šios pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. Šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Atkreipė dėmesį, jog šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus.

Teigė, kad nei iš skunde nurodytų aplinkybių, nei iš pridėtų fotonuotraukų negalima identifikuoti, jog įvykis iš tikrųjų įvyko (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jei ir būtų galima daryti prielaidą, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), tai remiantis medžių inventorizacijos duomenimis – lūžęs bei automobilį apgadinęs medis – buvo patenkinamos būklės. Medis neturėjo pavojingo pasvirimo ar išorinio puvinio, todėl pjovimas nebuvo numatytas. Atsakovė atliko savo pareigą vykdyti teritorijose esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdė jų būklės stebėseną. Pažymėjo, kad savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi kiek leidžia objektyvios aplinkybės, t. y. tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė nagrinėjamu atveju atliko neteisėtus veiksmus, neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti taip pat, kad pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – nėra pagrindo teigti esant atsakovės neteisėtiems veiksmams ar neveikimui. Kadangi šiuo atveju neegzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma, savivaldybei nekyla prievolė atlyginti turtinę žalą.

Dėl pareiškėjo įvardinto žalos dydžio pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktą remonto sąmatą vertina kritiškai, kadangi fotonuotraukose matomi automobilio apgadinimai neatrodo tokie dideli (nuotraukose matomas tik stogo įlenkimas ir įlenkimas prie rato), atsakovės nuomone žalos dydis nėra tinkamai pagrįstas.

Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį, jog tiek esant sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei teismas savo iniciatyva (ex officio) gali sumažinti nuostolių (žalos) atlyginimo dydį, todėl prašė atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalį ir sumažinti pareiškėjo reikalaujamą žalos dydį.

Atsiliepimas

Be to, atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2023 m. spalio 8 d. remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, fiksuotais Vilniuje 2023 m. spalio 8 d., didžiausias vėjo greitis 15 val. siekė 22 m/s. Pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V-80 „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo – rodiklis pasiekiamas tuomet, kai didžiausias vėjo greitis būna nuo 15 m/s iki 27,9 m/s. Be to, pagal Boforto skalę 17,2–20,7 m/s vėjas laikomas audra. Rėmėsi teismų praktika, kurioje nurodyta, jog vien apie 15 m/s vėjas daro įtaką žalos kilimui ir yra pakankama aplinkybė mažinti jos dydį, teigė, kad kurie teismai atleidžia nuo civilinės atsakomybės arba priteisiamos žalos dydis mažinamas dėl stichinės jėgos aplinkybių, remdamiesi ne CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovės nuomone, kadangi vėjo gūsiai 15 val. siekė net 22 m/s, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma, arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės).

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareigos atlyginti turtinę žalą.

Byloje nustatyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 17 d. atsakymu Nr. 10-S-7890(1.44E-10) į 2024 m. balandžio 9 d. prašymą Nr. 10-G-22912, pateiktas garso įrašas. Garso įraše užfiksuota, kad 2023 m. spalio 8 d. 17 val. 50 min. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas ROIK 0123000607580, dėl to, kad 2023 m. spalio 8 d., 17 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) kieme nukrito Medis, kurio šakos apgadino pareiškėjo automobilį.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 26 d. kreipėsi į administraciją, prašydamas atlyginti turtinę žalą dėl automobilio apgadinimų, kuriuos padarė šalia nuvirtęs medis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2023 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. A51-183898/23(3.3.2.26E-MAS), atsakydamas į pareiškėjo 2023 m. spalio 26 d. prašymą nurodė, kad transporto priemonės remonto darbų kompensuoti nesutinka. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už pareiškėjo transporto priemonei padarytą žalą, kadangi jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalą, neatliko.

Pareiškėjas, siekdamas nustatyti ant automobilio užkritusios medžio padarytą žalą, kreipėsi į IĮ „Automoto“. IĮ „Automoto“ pateiktoje 2023 m. spalio 9 d. sąmatoje nurodyta, jog automobilio remonto kaina – 2 153,65 Eur (su PVM).

Pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. kreipėsi su skundu į teismą, nurodydamas, kad už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą yra atsakinga atsakovė, todėl pareigą atlyginti jo patirtus nuostolius dėl apgadinto automobilio, kurie sudaro 2 153,65 Eur, turi būtent ji.

II. Dėl sąlygų turtinei žalai kilti ir jos priteisimo

Civilinio kodekso (toliau – CK) K 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala (CK 6.273 straipsnio 2 dalis).

Savivaldybės civilinė atsakomybė dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu savivaldybės institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ( CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad savivaldybės institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos savivaldybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų savivaldybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teisės aktai – Vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK – nustato savivaldybės pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013)

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemą, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia (be kita ko) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d.) 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos: organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, želdynų kūrimą ir želdinių veisimą (3 punktas); atlieka želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, želdynų ir želdinių inventorizavimo darbų priežiūrą (6 punktas); konsultuoja želdinių savininkus ar valdytojus dėl želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo (11 punktas).

Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – surinkti, apibendrinti ir šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka viešinti duomenis apie želdynų ir želdinių rūšinę sudėtį, plotus, želdinių parametrus, būklę, sudaryti sąlygas šiuos duomenis naudoti planuojant ir projektuojant želdynus, planuojant želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, vertinant želdynų plotų atitiktį teisės aktuose nustatytoms želdynų normoms ir nustatant želdynų ir želdinių būklės pokytį. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo darbus organizuoja ir informaciją apie inventorizavimo darbus savivaldybių interneto svetainėse skelbia savivaldybių vykdomosios institucijos.

Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visoje savivaldybės teritorijoje, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami surenkant pagrindinius duomenis (želdinio rūšį, želdyno rūšinę sudėtį, plotą) apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius ir išsamius duomenis (be pagrindinių duomenų, surenkami duomenys apie želdinių kiekį, amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemones) apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles tvirtina aplinkos ministras (Želdynų įstatymo 15 straipsnio 3 dalis). Želdynų ir želdinių inventorizavimas atliekamas reguliariai, siekiant, kad savivaldybių vykdomųjų institucijų tvarkomi duomenys apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 10 metų, o duomenys apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 5 metų (Želdynų įstatymo 15 straipsnio 5 dalis).

Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas). Remiantis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 43 punktu šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos, o pagal 44 punktą tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami.

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia (be kita ko) siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2179-662/2020).

Šiam ginčui taip pat aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose, kurioje yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013).

Pareiškėjas skunde teigia, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Atsakovė atsiliepime nurodo, jog ginčo atveju negalima objektyviai identifikuoti, kad įvykis įvyko būtent (duomenys neskelbtini), kadangi į bylą pateiktos nuotraukos neinformatyvios, kas nėra laikytinas objektyviu įrodymu šioje byloje. Teismas negali sutikti su šiais atsakovės argumentais.

Teismas, įvertinęs į bylą pareiškėjo pateiktas fotonuotraukas, viešai skelbiamus Vilniaus miesto žemėlapio („Google maps“) duomenis, bendruoju pagalbos telefonu pateiktą informaciją, taip pat atsakovė pripažinimą, kad nurodytoje vietoje buvo fiksuota medžio griūtis, neturi pagrindo abejoti, kad įvykis, kurio metu nulūžęs medis apgadino automobilį, įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo įsitikinimu, pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose, kuriose matyti ginčo Automobilis ir „Google maps“ nuotraukose yra užfiksuota ta pati daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė, t. y. palyginus matomą aplinką (fotonuotraukose bei „Google maps“ nuotraukose), galima aiškiai suprasti, jog tai yra ta pati vieta. Be to, įvykio vietą papildomai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 17 d. duomenys apie bendrojo pagalbos centro pranešimo ROIK 0123000607580, telefono pranešimo garso įrašą, bei pats garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. spalio 8 d. 17 val. 50 min. pranešta apie nulūžusio medžio apgadintą automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovės argumentai, jog pagal pateiktus pareiškėjo duomenis nėra įmanoma identifikuoti, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti.

Taigi, remiantis pateiktais įrodymais nustatyta, kad įvykis įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Ši teritorija priklauso savivaldybei. Atsakovė šios aplinkybės iš esmės neneigia, todėl būtent ji yra atsakinga už joje esančių želdinių, įskaitant ir minimo medžio, priežiūrą ir apsaugą.

Atsakovė nurodė, kad medis neturėjo pavojingo pasvirimo ar išorinio puvinio, remiantis medžių inventorizacijos duomenimis, jo būklė buvo patenkinama, todėl mano, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pažymi, kad savivaldybė, taikydama anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020). Tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punkte nustatyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų ir aplinkybė, kad savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi kiek leidžia objektyvios aplinkybės, t. y. tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, patvirtina tik tai, kad laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai. Tačiau želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės lemia savivaldybės bendro pobūdžio pareigą, kildinamą iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai.

Atsakovės argumentai, jog pareiškėjas neįrodė, kad medis buvo prižiūrėtas netinkamai, yra teisiškai nereikšmingi, nes, kaip nurodyta aptartame teisiniame reguliavime, užtikrinti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą turi pareigą savivaldybės, nepriklausomai nuo pranešimo apie galimai avarinį medį gavimo (negavimo) fakto. Iš medžio fotonuotraukų, tai, kad medžio kamiene matyti parudavusi mediena, galima spręsti, kad medžio būklė nebuvo tinkamai įvertinta.

Taigi, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo automobilį apgadinęs medis augo valstybinėje žemėje, daro išvadą, kad Administracija, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, o augantis valstybinėje žemėje, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau, kaip matyti, medis 2023 m. spalio 8 d. lūžo, padarydamas žalos pareiškėjo turtui. Kas leidžia daryti išvadą, kad savivaldybės taikytų priemonių nepakako užtikrinti medžio priežiūrą, dėl ko kilo neigiamos pasekmės – žala asmens turtui. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, jog ant šalia pareiškėjo automobilio užkrito medis, kurio šakos sulenkė ir subraižė automobilio stogą, įlenkė rėmą, sparną, padarė kitus kėbulo apgadinimus.

Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 straipsnio dalyje įtvirtinta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 17 d. duomenys apie bendrojo pagalbos centro pranešimo ROIK 0123000607580, telefono pranešimo garso įrašą, bei pats garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. spalio 8 d. 17 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), namo kieme, nulūžo medis, kurio šakos apgadino pareiškėjui priklausantį automobilį, valst. „Škoda Octavia“, Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas, siekdamas nustatyti ant Automobilį apgadinusio medžio šakų padarytą žalą, kreipėsi į IĮ „Automoto“, kuri 2023 m. spalio 9 d. Sąmatoje nurodė, jog automobilio remonto kaina yra 2 153,65 Eur (su PVM).

Bendruosius žalos atlyginimo principus įtvirtina Civilinis kodeksas (6.249 pvz., straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiuo pagrindu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir Išmokos taisyklės), 15 punktas nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Išmokos taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

Kaip matyti, Sąmata sudaryta naudojant „Audatex“ sistemą. Ši sistema teisės aktais pripažįstama kaip viena iš naudotinų transporto priemonių vertinime (Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, 4 punktas). Taigi, laikytina, kad pateikta Sąmata patvirtina būtinąsias remonto ir dalių keitimo išlaidas, todėl visa Sąmatoje nurodyta suma 2 605,92 (su PVM) sudaro patirtą žalą.

Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų, kokia automobilio techninė būklė buvo iki įvykio, todėl yra sunku objektyviai nustatyti patirtos žalos dydį, tačiau teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui abejoti pateiktoje Sąmatoje nurodyto nuostolio apskaičiavimo nepatikimumu. Pažymėtina ir tai, kad iš pareiškėjo į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti nulūžusios medžio šakos padaryti automobilio apgadinimai ir jų mastas. Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius teko pareiškėjui, kas iš esmės byloje yra atlikta. Tuo tarpu, siekdama juos paneigti, atsakovė turėjo teikti priešingus įrodymus, tačiau, išskyrus savo samprotavimus dėl automobilio apgadinimų ir būtinumo juos šalinti, kitų duomenų, kurie galėtų paneigti Sąmatoje atliktus paskaičiavimus dėl nuostolių dydžio, į bylą nepateikė. Sugretinus pareiškėjo pateiktas automobilio nuotraukas iki įvykio, nuotraukas įvykio vietoje, Sąmatoje nustatytus sužalojimus, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateikti įrodymai pakankami pripažinti, kad pareiškėjo automobilis buvo sužalotas jo nurodomo įvykio metu.

Kita būtinoji sąlyga viešajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys, kuris šios kategorijos bylose dažnai būna netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, valstybinėje žemėje, o už želdinių (šiuo atveju medžių) priežiūrą šioje teritorijoje yra atsakinga atsakovė. Kadangi konstatuota, jog administracija tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, taigi, darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti.

Atsakovės atsiliepimo argumentas, kad medis lūžo dėl nenugalimosios jėgos, nes Vilniuje 2023 m. spalio 8 d. vėjo greitis siekė iki 22 m/s, dėl ko galimai ir lūžo medis, nesudaro pagrindo pagal CK 6.253 straipsnį netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės arba atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog Boforto skalės paaiškinimu nustatyta, kad 17,2 – 20,7 m/s vėjas yra 8 balų, tai audra. Nurodyta, kad sausumos sąlygos tokiu atveju yra: nuo medžių ima lūžti kai kurios šakelės, kelyje sunku vairuoti lengvąsias mašinas, ėjimas pėsčiomis yra apsunkintas. Ir atitinkamai, kai vėjas yra nuo 20,8 iki 24,4 m/s, tai laikoma stipria audra, įvertinama 9 balais. Sausumos sąlygos aprašomos taip: lūžta kai kurios medžių šakos ir kai kurie maži medeliai linguoja, išverčiami statybos/laikinieji ženklai ir užtvaros. Pagal šią vėjų skalę medžiai lūžta tik esant štormui, kai vėjo greitis 24,5 – 28,4 m/s, įvertinama 10 balų – tuomet lūžta ir išraunami medžiai, nuo stogų nuplėšiamos čerpės, nuo kelių blogai pritvirtintos plytelės (sausumos sąlygos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2768-12).

Iš į bylą pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2024 m. kovo 21 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5,58-10)-B8-848) (toliau – ir Pažyma) matyti, kad Kauno meteorologijos stoties duomenimis 2023 m. spalio 8 d. 17 val. vėjo greitis siekė iki 17,5 m/s, kritulių nebuvo. Taigi, narinėjamu atveju, nėra nustatyta, kad 2023 m. spalio 8 d. būtų kilusi stipri audra, kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklų, 2 ir 3 punktų nuostatas, būtų pagrindas atleisti šalį finansiškai nuo įsipareigojimų nevykdymo. Be to, teismo nuomone, vėjo greitis negali būti laikomas vienintele priežastimi, dėl kurios galėjo nulūžti medis. Byloje nėra įrodymų, kad dėl smarkaus vėjo ginčo teritorijoje 2023 m. spalio 8 d. būtų nulūžę kiti medžiai (jų šakos). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas, ėmėsi atitinkamų priemonių dėl teritorijos, kurioje nuvirto medis (tuo pačiu ir nuvirtusio medžio) priežiūros. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

Taigi, nagrinėjamu atveju įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 2 153,65 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašo priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo, skaičiuojant laikotarpį nuo skundo priėmimo nagrinėti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2024 m. vasario 22 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Prašyme pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas patyrė 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 1 100 Eur už skundo parengimą teismui, 110 Eur už atstovavimą 2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje. Visas šias išlaidas patvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai (sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas).

Byloje nustatyta, kad skundas parengtas ir teismui pateiktas 2024 m. vasario 12 d. (2024 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2023 m. III ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis siekė – 2 018 Eur.

Už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad vien tik už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 5 045 Eur (2 018 Eur x 2,5).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos užmokesčio už aptariamas paslaugas sumos, todėl teismas neturi pagrindo jų mažinti. Patirtos išlaidos yra pagrįstos, protingos, realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2 153,65 (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus, 65 centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Asta Vailionė