Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00226-2012-9

2012 m. spalio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. (Gudžiūnienės) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui G. G., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB dėl priteisto išlaikymo formos nepilnamečiam vaikui pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad teismas buvo pasyvus renkant byloje įrodymus. Teismas nesiekė, kad byloje būtų surinkti visi reikalingi įrodymai, nes savo iniciatyva neišreikalavo trūkstamų dokumentų ir nepasiūlė ieškovei juos pateikti, o sprendime tik formaliai nurodė, kad byloje trūksta duomenų, t. y. nepateikta duomenų nuo kada ieškovė pateikė antstoliui vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti, taip pat ieškovė nepateikė žinių, ar ji gauna išmokas iš vaikų išlaikymo fondo ir kokio tai dydžio išmokos. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikia antstolės E. R. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, Raseinių Socialinės paramos skyriaus pažymą apie gaunamas pajamas, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą apie išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Atsakovas neturi jokių pajamų padengti įsiskolinimą ir toliau mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis.Teismo motyvas, kad vaikui reikalingas išlaikymas kiekvieną dieną, o išlaikymo priteisimas turtu neatitinka vaiko interesų yra nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Priteisus nepilnametei išlaikymą turtu atsirastų galimybė pagerinti nepilnametės dukters gyvenimo sąlygas, mergaitė turėtų atskirą kambarį, netoli būtų mokykla, nereikėtų kasdien važinėti iš (duomenys neskelbtini) į mokyklą. Teismas nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kodėl ir kokia apimtimi būtų pažeisti vaiko interesai išlaikymą priteisus turtu.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas bankui paskolos nemokėjo ir nemoka iki šiol, o paskolą moka ieškovė gera valia. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra kredito grąžinimo laiduotoja ir paskolos grąžinimas užtikrintas visu ieškovės turtu, tai yra 2/3 dalimi gyvenamojo namo, 2/3 dalimi ūkinio pastato ir 2/3 dalimi žemės sklypo, kurių vertė pagal registro pažymas yra 89 494 Lt, o bankui neišmokėtos paskolos likutis sudaro 12 881,32 Lt. Teismo argumentas, kad išlaikymo formos pakeitimas turtu suvaržys kreditoriaus teises į įkeistą turtą yra nepagrįstas. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad prašoma priteisti 1/3 gyvenamojo namo dalis yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta. Tai yra ne vienintelė gyvenamoji vieta, o vienintelis gyvenamasis būstas, priklausantis atsakovui nuosavybės teise. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2/3 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) yra vienintelis gyvenamasis būstas priklausantis ieškovei nuosavybės teise. Ieškovė su nepilnamete dukra išsikraustė iš namų dėl atsakovo girtavimo, triukšmo ir psichologinio smurto tiek ieškovės, tiek nepilnametės dukters atžvilgiu. Šiuo metu ieškovė su dukterimi gyvena ieškovės sutuoktiniui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). M. G. mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, lanko muzikos mokyklą. Dėl atsakovo girtavimo ir psichologinio smurto mergaitė negali užeiti į ieškovei priklausančią namo dalį, ir ten praleisti laisvą tarp pamokų laiką.Teismo išvada, kad yra kitų galimybių užtikrinti vaiko interesus ir išieškoti išlaikymą iš atsakovo, nepažeidžiant kreditoriaus interesų, nes atsakovas iki šiol turėjo pajamų, yra sveikas, darbingas ir privalo užtikrinti būtiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, yra nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Teismas nedetalizuoja, iš kokių atsakovo pajamų ar kito turto gali būti išieškotas išlaikymas. Byloje nėra duomenų, kur konkrečiai atsakovas įsidarbino, kada pradės dirbti, kokio dydžio bus mokamas darbo užmokestis, todėl nėra galimybės nustatyti, kokios yra atsakovo galimybės padengti įsiskolinimą ir teikti išlaikymą dukrai.Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad namas yra apleistas, jo vertė mažėja. Atsakovas nuolat girtauja, nemoka už suvartotą elektros energiją, todėl susidarė įsiskolinimas už elektros energiją ir elektros tiekimas yra nutrauktas, nemoka už suvartotą vandenį, todėl nutrauktas vandens tiekimas, sugadinta šildymo sistema, išlaužytos durys, suniokoti baldai, visas namas prisiskverbęs išmatų bei šlapimo kvapo. Po ištuokos atsakovė viena mokėjo už elektros energiją, suvartotą vandenį, išvežamas šiukšles ir visus kitus mokesčius. Tačiau ieškovei išsikrausčius iš jai priklausančios namo dalies už jokias paslaugas ji daugiau nemokėjo, nes tai yra per didelė finansinė našta, kadangi vienai tenka mokėti paskolą bankui ir išlaikyti nepilnametę dukrą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Lietuvos Respublikos CK 3.196 str., reglamentuojančio išlaikymo formą ir dydį, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 d. nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.

Įstatyme nustatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, pakeisti vieną išlaikymo būdą kitu. Aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tarp jų ir išlaikymo teise, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis J. J. v. P. J. byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės normas yra konstatavęs, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad išlaikymo negavimas ar pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas. Dėl išlaikymo nevykdymo periodinių išmokų mokėjimo būdu, kai susidaro įsiskolinimas, vaiko interesais gali būti sprendžiama dėl išlaikymo būdo pakeitimo, ir tai atitiktų CK 3.196 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje numatytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J.; bylos Nr. 3K-7-96/2003; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-288/2003; 2004 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-3-191/2004; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., byla Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., byla Nr. 3K-3-401/2006). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nustatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK3.3, 1.5 straipsniai).

Nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų: 1) visų rūšių gaunamas pajamas, tarp jų - darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias pajamas (maistpinigius, butpinigius, priedus, premijas ir kt.), autorinius atlyginimus, pensijas, stipendijas, socialines pašalpas, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, turto nuomos, dividendus, gaunamus iš akcijų ir pajų; 2) pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; 3) kilnojamąjį (automobilius, laivus, kitas transporto priemones, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius ir kt.) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; 4) vertybinius popierius (akcijas, pajus); 5) juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą; 6) finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Šiuos duomenis pateikia šalys (CPK 178 straipsnis) arba teismas juos išsireikalauja savo iniciatyva (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant (pakeičiant) išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį.

Byloje ieškovės, kaip nepilnamečio vaiko įstatyminės atstovės, prašymas pakeisti išlaikymo formą, vietoje periodinių išmokų priteisiant išlaikymą iš tėvo G. G., turtu, pripažįstant M. G. nuosavybės teisę į: 1/3 dalį gyvenamojo namo UN: (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių: pastato-ūkinio pastato UN: (duomenys neskelbtini), pastato-kiemo rūsio UN: (duomenys neskelbtini), pastato-garažo UN: (duomenys neskelbtini), kiemo statiniu UN: (duomenys neskelbtini), bendros 37 913,67 Lt vertės, esančių (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį 0.1548 ha žemės sklypo UN: (duomenys neskelbtini), 6833,33 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini), grindžiamas esamu išlaikymo įsiskolinimu (106 b. l.) ir galimybe (rizika), kad atsakovas ateityje neteiks išlaikymo periodinėmis išmokomis. Iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pažymos matyti, kad atsakovas G. G. 2009 metais dirbo ir gavo 10609,32 Lt pajamų; 2010 metais gavo 11844,86 Lt, pajamų; 2011 m. gavo 5483,39 Lt pajamų, o 2012 metais per tris mėnesius gavo 1259,22 Lt nedarbo draudimo pajamų (67–69 b. l.). Iš Kauno teritorinės darbo biržos skyriaus pažymos matyti, kad atsakovas G. G. nuo 2012-03-16 yra registruotas darbo biržoje (70, 84 b. l.). Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad atsakovas iki šiol turėjo pajamų, yra sveikas, darbingas žmogus, turintis galimybę susirasti darbą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta realaus pagrindo išvadai, kad ateityje atsakovas neteiks dėl kurių nors priežasčių išlaikymo, nepadengs išlaikymo įsiskolinimo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus teisę į nuosavybę, į būstą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo pakeisti išlaikymo formą iš periodinių išmokų į konkretų atsakovo turtą, teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pakeitus priteistą išlaikymo formą ir priteisus išlaikymą dukrai atsakovo nekilnojamuoju turtu, nukentėtų atsakovo interesai, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie turimą kitą nekilnojamąjį atsakovo turtą, kuriame atsakovas galėtų gyventi. Kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokią realią kainą ginčo metu turi reikalaujamas išlaikymui skirtas turtas, registruotas atsakovo vardu. Tokiu atveju gali susiklostyti situacija, kad šio turto neužtektų vaiko išlaikymui ir ieškovė vėliau įgytų teisę reikalauti išlaikymo periodinėmis išmokomis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ji turi galimybę ginti vaiko teises į išlaikymą, kreipdamasi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kad šia teise ieškovė nepasinaudojo, patvirtina pažyma (108 b. l.).

Iš hipotekos lakšto ir pažymėjimo apie hipotekos įregistravimą matyti, kad pastatas ir žemė, esantys (duomenys neskelbtini) yra įkeisti „Swedbank“, AB kredito sutarčiai užtikrinti. Hipotekos lakšto 8 punkte numatyta, kad įkeičiamo turto savininkai, šiuo atveju ieškovė ir atsakovas be raštiško banko sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Hipoteka yra daiktinė teisė į nekilnojamąjį turtą. Ši daiktinė teisė priklauso bankui nuosavybės teise. Kreditorius „Swedbank“, AB sutikimo dėl išlaikymo formos pakeitimo, t. y. priteisiant išlaikymą nepilnametei M. G. bankui įkeistu turtu, nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju banko nuosavybės teisė į daiktinę teisę turi būti ginama taip pat kaip nuosavybės teisė į patį nekilnojamąjį daiktą.

Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl išlaikymo formos pakeitimo kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.