Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Lietuva, našlys, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, neįgalus, turintis 50 procentų darbingumą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022 m. liepos 29 dieną 6.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), 6.02 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,90 promilių girtumas, 6.20 val. antru tikrinimu nustatytas 1,71 promilių girtumas) vairavo automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jo sūnus yra su negalia ir jie kas mėnesį važiuoja į Santariškių ligoninę. Kaltinamasis nurodė, kad jo tėvas yra miręs, o prieš 7 mėnesius mirė ir žmona. Šiuo metu gyvena vienas su vaikais. Taip nutiko, kad „palūžo“ nuo rūpesčių, vakare išgėrė stipraus alkoholio, o ryte jį, vairuojantį automobilį, sustabdė pareigūnai. Nurodo, kad įpūtė daug promilių, dėl to gailisi ir nežino kaip reikės išlaikyti vaikus. Iki šio įvykio alkoholio nevartojo net per šventes. Nurodo, kad gėrė alkoholį visą vakarą iki pusės dviejų nakties, o šeštą valandą turėjo išvažiuoti į darbą (duomenys neskelbtini) kaime. Gėrė vienas, išgėrė porą stikliukų likerio, porą stikliukų degtinės, kitų gėrimų, iš viso apie pusę litro stipriųjų gėrimų. Į darbą (duomenys neskelbtini) kaime važiavo ryte su automobiliu, kuris priklauso darbdaviui. Bendrovės automobiliai laikomi aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). Pasiimti automobilį nuėjo pėsčiomis. Pasiėmęs bendrovės automobilį, jį vairavo, nors jautė, kad „jis buvo šiltas“, jautėsi šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio. Žino, kad vairuoti išgėrus negalima, tačiau nemanė, kad daug „įpūs“. Su girtumu, kurį nustatė pareigūnai, sutinka ir neginčija. Taip pat nurodo, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1988 - 1989 m. Per tą visą laikotarpį nebuvo baustas ar teistas už panašaus pobūdžio pažeidimus, taip pat nebaustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nurodo, kad tai jam pirmas ir labai skaudus kartas, tokį savo poelgį vertina beprotiškai kvailai. Supranta, kad praras teisę vairuoti transporto priemones, tačiau nurodo, kad turi dukrą 18 metų amžiaus, kuri mokosi gimnazijoje. Dukra ir neįgalus sūnus gyvena kartu su juo. Kaltinamasis nurodė, kad jo darbas UAB (duomenys neskelbtini) susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl jeigu neteks vairuotojo pažymėjimo, negalės toliau dirbti šio darbo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. S. kaltė įrodyta.

Liudytojas ir pretendentas tapti laiduotoju G. K. S. parodė, kad norėtų laiduoti už savo tėvą, kuris padarė šį įvykį. Nurodo, kad tėvas dėl šio įvykio labai gailisi ir jis drąsiai gali laiduoti už jį, nes žino, kad tai nepasikartos. Apie įvykį sužinojo iš tėvo, kuris pats jam paskambino. Mano, kad tėvui po mamos mirties viskas susikaupė ir dėl to šis taip pasielgė. Su tėvu gyvena kartu, sutaria gerai, tėvas įsiklauso į jo nuomonę ir ją gerbia.

Į bylą yra pateiktas D. S. prašymas paskirti laiduotoju jo sūnų G. K. S. (b. l. 92). Taip pat yra G. K. S. prašymas perduoti D. S. jo atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 93).

2022 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. liepos 29 d. 6.00 val. dirbant kartu su vyriausiąja patrule R. N. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. S.. Vairuotojui D. S. alkotesteriu nustatytas girtumas: pirmu pūtimu 6.02 val. - 1,90 prom., antru pūtimu 6.20 val. - 1,71 prom. girtumas. Vairuotojas su tikrinimu rezultatu sutiko, jam įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) Apie automobilio nuvežimą informuotas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. (b. l. 8-9).

Įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) stovi šviesiai žalios spalvos automobilis CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio kairės pusės ratai ant asfalto, o dešinės kelkraštyje. Automobilis stovi galu į (duomenys neskelbtini) miesto pusę. Apžiūros metu fotografuota, automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 10-12).

Daiktų apžiūros protokole, užfiksuota, kad apžiūrint automobilį ,,CITROEN C5‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išorinių apgadinimų nepastebėta. Automobilio salone tuščios alkoholio taros, alkoholinių gėrimų ar kitų tyrimui reikšmingų daiktų nerasta. Apžiūros metu fotografuota, tačiau nieko nepaimta (b. l. 17-19).

2022 m. liepos 29 d. Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu transporto priemonė CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta į aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-41).

Emprekis pažymoje nurodyta, kad lengvasis automobilio ,,CITROEN C5‘‘ (kuro tipas – benzinas), 1997 kubinių centimetrų variklio darbinio tūrio, 100 kW (136 AG) variklio galios, 2003 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 1230 eurų (b. l. 42).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog 2022 m. liepos 29 d. D. S. alkotesteriu Alcotest 6810 prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 6.02 val. buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas, antru tikrinimu 6.20 val. buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas (b. l. 43). 2022 m. liepos 29 d. D. S. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 44).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Toks asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis D. S. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,CITROEN C5‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,71 promilių girtumas, t. y. didesnis negu 1.51 promilės, todėl jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Visuma nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių rodo, kad D. S. padaryta veika yra pavojinga, kėlusi grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neblaivumas yra veiką kvalifikuojantis požymis.

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą sūnaus G. K. S. priežiūrai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas G. K. S. nurodė manantis, kad yra pasiruošęs padėti savo tėvui, kad jis ateityje daugiau nepadarytų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis D. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis kaltę pripažino visiškai (b. l. 53-54), neteistas (b. l. 63-64), nebaustas administracine tvarka (b. l. 65-66). Iš Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis dirba (b. l. 67-69). Nėra jokių duomenų, kad anksčiau jis būtų vairavęs transporto priemones neblaivus. Yra pateiktas G. K. S. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą. Nusikaltimu žala nepadaryta, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo byloje nepareikštas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, D. S. šią sąlygą taip pat atitinka. Jis neteistas, visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kaip neigiamą, pasižada daugiau nenusikalsti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju D. S. laiduotoju sutinka būti jo sunūs G. K. S., su kuriuo kaltinamasis kartu gyvena. Jis yra neteistas (b. l. 100), nebaustas administracine tvarka (b. l. 99). Teismo vertinimu minėtos aplinkybės, bei artimas ryšys su kaltinamuoju, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas G. K. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, suaugęs asmuo, jo asmenybė yra teigiama ir jis gali daryti teigiamą įtaką kartu gyvenančiam tėvui (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, D. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant paveikti kaltinamąjį, jog ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, jam gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, kad jo padaryta veika yra pavojinga, kėlusi grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį bei gali būti skiriamos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, visais atvejais, kai padaromas BK 281, 281 ¹ straipsniuose numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Atsižvelgus į D. S. padaryto nusikaltimo (BK 281 ¹ straipsnio 1 dalis) pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, bei atsižvelgiant į kaltinamojo girtumą (1,71 promilių, vidutinis girtumo laipsnis), į tai, kad jis labai gailisi, jam skirtina trumpesnės, nei vidutinės trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – dviejų metų terminui. Šios priemonės terminą tikslinga pradėti skaičiuoti nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones - sustabdymo paskyrimo - nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d ienos (b. l. 59-62).

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 4 dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kurios savininkas R. B. (b. l. 98). Bendrovės savininkas nežinojo, kad ilgalaikis jo įmonės darbuotojas neblaivus vairuos bendrovei priklausantį automobilį. Šios aplinkybės patvirtina, kad automobilio savininkui R. B. nebuvo žinoma, kad jo automobilis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, todėl automobilis nekonfiskuotinas. Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytą automobilio vertę, iš D. S. konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1230 Eur (b. l. 42).

Kaltinamajam D. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-58), specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, sustabdymas (b. l. 59-62). Kardomosios priemonės paliktinos galioti ir panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui. D. S. išduotas vairuotojo pažymėjimas įsiteisėjus nuosprendžiui perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - transporto priemonę „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė pažymą, kad už D. S. paskirto gynėjo pagalbą valstybė turėjo 70,00 Eur išlaidas (b. l. 83). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, iš jo priteistinos valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo gynėjo pagalbai apmokėti – 70,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 ir 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo G. K. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 4 dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš D. S. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1230 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų).

Priteisti iš D. S. valstybei 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kardomąsias priemones D. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, jas panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

D. S. išduotą vairuotojo pažymėjimą perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Transporto priemonę automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti D. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnis).