Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (4 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis S. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad taip negalėjo būti, skuduras yra švelni pūkinė šluostė, kuria neįmanoma sukelti skausmo ar išgąsdinti, jie su J. juokėsi, kad su tokia šluoste net musės neužmuštų. J. būdingos neįprastos emocijos, tą pastebėdavo visi, ji yra išlepinta, jis dirbdavo kiekvieną (duomenys neskelbtini), o ji ilsėdavosi su vaikais. Ji pastoviai priekaištaudavo, kad jis per mažai laiko praleidžia atostogose su šeima. Ji važinėja po (duomenys neskelbtini) ir nuolat skundžiasi, jis tai suprasdavo kaip humorą, nes (duomenys neskelbtini) juk reikia pasiskųsti savo vyrais, tačiau dabar tai išsirutuliojo į liguistą kaltinimą. Praėjo daugiau nei 3 metai, niekas tiksliai neatsimena tos dienos. J. pats per parodymus sakė, kad tėvas su skuduru valė dulkes nuo stalo, galbūt jis ir kliudė sukdamas tą skudurą, bet konflikto nenorėjo, galbūt galėjo vieną kartą paliesti vaiką su skuduru, tačiau jo nemušė. J. atsisakymo žaisti nebuvo, jis norėjo žaisti, o šluoste jis mojavo ne prieš vaiką, o pats sau. J. jam sakė eiti žaisti. Įvyko konfliktas, nes mama sakė eiti valgyti, o jis kvietė eiti (duomenys neskelbtini) žaisti. Jis pritarė motinai ir sakė, kad sūnus eitų valgyti. Jokio apsižodžiavimo nebuvo, tai J. melas, jis tik pasakė J., kad daugiau taip nedarytų ir gerbtų jų susitarimą, nes jie jau buvo susitarę žaisti nuo ryto. Jis labai nustebo, kai ji jam įdūrė su virtuviniu peiliu. Iš pradžių pamanė, kad nieko nėra, bet suprato, jog jam įdūrė. Skausmas buvo, jis ranka užsidengė, ji dūrė du kartus tarp pirštų, ir pradėjo bėgti kraujas. Jis pasakė : „J., ką tu darai?! Jei būtum man pradūrus pilvaplėvę, būčiau ir numiręs“. Nuėjęs į vonią, prieš veidrodį pamatė, kad pilve yra mėlynė, oda paraudus, nudraskyta, bet niekas nepradurta, jis ėmė servetėles ir spaudė jas prie žaizdos, kėlė ranką aukštyn, kad sustabdytų kraujavimą. Kraujas bėgo labai stipriai, prisimena, kad prikrovė pilną siukšliadėžę kruvinų servetėlių. Buvo durta 2 cm nuo bambos, į dešinę pusę, o ranka buvo kairė, plaštaka tarp 3–4 piršto, pilvo nepradūrė greičiausiai dėl marškinėlių, randų neliko.Vaikams sakė, kad klausytų mamos, nes ji labai pikta šiandien, jos bijojo visi, ji niekada neišsigąsta, dominuoja šeimoje ir visą laiką jį mušdavo šeimoje, tačiau peiliu durta vienintelį kartą gyvenime. Jis buvo labai nustebęs ir nespėjo išsigąsti, kartu su ja yra pragyvenęs (duomenys neskelbtini) metus, jis pamanė, kad jai su sveikata kažkas negerai. Jis jai pasakė, kad ji susimąstytų, ką ji daro, ją nuramino, kad į policiją nesikreips. Joks vazonas sudužti negalėjo, jis buvo plastikinis, ant žemės nekrito ir jokių šukių nebuvo. Pažymi, kad nukentėjusiosios jis nekliudė, jis toleruodavo jos pyktį. Kito epizodo metu nukentėjusioji jam trenkė su telefonu į petį, mėlynes rodė pareigūnams, kurie atvyko į įvykio vietą, tai sakė Ž. J. Mėlynes rodė nuvykęs į policijos komisariato biurą, buvo padarytos nuotraukos, taip pat parodė ekspertui, kuomet buvo daroma ekspertizė. Didesnė mėlynė buvo ant dešinės šlaunies, kur J. jam spyrė. Mėlynės buvo paviršutinės, smulkios, o hematoma buvo didesnė. Ji iš anksto ruošėsi skyryboms ir turto perėmimui, jam nieko nežinant prieš mėnesį ar daugiau, ji pradėjo bendrauti su advokate, šiuos bendravimus jis po pusės metų pamatė programėlėje „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio dieną nukentėjusioji buvo nepasidažiusi, nors visą laiką gausiai naudodavo kosmetiką, ji taip pat buvo apsirengusi džemperį, kurio niekada nenešiodavo ir kurį norėjo išmesti. Balandžio 2 d. buvo nusiskundimas, kad subraižytos rankos. Jis buvo šokiruotas, kad ji jį pakišinėja, nes tokio dalyko net negalėjo būti ir joks konfliktas nevyko. Šeiminius santykius su nukentėjusiąja nutraukė (duomenys neskelbtini), kai ji rodė tai, ko jis nepadarė. Jokių kitų nusiskundimų daugiau nebuvo, o nuo balandžio 10 d. jau buvo mėlynės kažkokios. Šitam atvejui buvo ruoštasi iš anksto, tai vyko absurdiškai, tačiau jai nepavyko. Jis pakilo į viršų pasiimti telefono, sakė J.: „paduok telefoną, pasižiūrėsiu kodą ir paliksiu“, kitas telefonas buvo drabužinėje ir jis nuėjo jo ieškoti. Nežinodamas, kad ji ten su advokate bendrauja, rezga turto perėmimą, galbūt ji labai įsitempė ir, nors konflikto nebuvo, ji pradėjo jį pulti, lupti bei daužyti. Nesutarimas prasidėjo, kai J. paprašė duoti telefoną, viskas įvyko jų bendrame miegamajame ir L. kambaryje. L. pasakė, kad kviestų brolį J. Bandė užsidaryti drabužinėje, ji draskė duris, jis pabėgo į L. kambarį, ji atsivijo ir ant lovos sėdėdama dar spyrė jam, bandė iš jo atimti L. telefoną. Po to jis pabėgo į savo darbo kambarį ir užsirakino. Net vaikai sakė, kad tėvelis buvo užsirakinęs nuo mamos. Jis yra įsitikinęs, kad tas kelias mėlynes ji galėjo gauti griūdama, nes ji dažnai griūdavo dėl sveikatos būklės. Atvažiavus policininkams jam buvo antras šokas, nes ji vaizdingai pradėjo verkti, vaidinti vargšę, nepasidažiusią, be papuošalų. Jokio smurto jų šeimoje niekados nebuvo, bet J. reikėjo fiksuoto smurto atvejo, kad vyktų skyrybų procesas. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasamdyta turto konfiskavimui. J. ir uošvė turėjo tikslą atimti 90 proc. turto, tačiau, jiems bandant taikytis mediacijos proceso metu, ji pati prisipažino, kad jos planas neišdegė, nors jis ir taip buvo sutikęs atiduoti turtą, tačiau byla su kaltinimais apie smurtą jai padėjo, nekaltumo prezumpcijos nebuvo laikomasi, jis buvo šmeižiamas, nors jis niekad vaikų neskriausdavo ir griežčiau nedrausmindavo, o prieš žmoną fizinės jėgos niekada nenaudodavo, nepaisant to, mediacijos metu jie susitaikė. Jei kažkas galėjo padėti J., tai tik jos mama, kadangi ji irgi godi turtui, ji ją ir galėjo sužaloti, sužalojimai buvo vidiniuose dilbiuose. J. labai aktyviai veikė per trečiuosius asmenis dėl turto priteisimo, buvo skleidžiamas melas apie smurtaujantį vyrą, buvo skambinta iš „(duomenys neskelbtini)“ kontoros ir atvirai šantažuota. Dėl ikiteisminio tyrimo kreipėsi vėliau tik atsiradus galimybei, nes nieko neturėjo, nei drabužių, nei automobilio. Advokatas buvo (duomenys neskelbtini), apie epoliciją jis nežinojo, su smurtu niekados nebuvo susidūręs. Po antro melagingo pareiškimo paprašė iškelti du ikiteisminius tyrimus – kur jį subadė peiliu ir suspardė. Ikiteisminiai tyrimai buvo išskirti kaip atskiri. Paduodamas pareiškimus norėjo, kad ją nuteistų ir kad prokuratūra matytų, su kuo jie turi reikalą. Skyrybų procesas baigėsi (duomenys neskelbtini), teismo sprendimas yra įsigaliojęs. Skyrybos įvyko dėl antrojo pareiškimo, išsiskyrė bendru sutarimu. Jie prarado virš (duomenys neskelbtini) Eur, susimokėjo advokatams, pradėjo tirpti turtas, jie prarado (duomenys neskelbtini). Jis liko be pajamų, o J. gavo (duomenys neskelbtini) Eur už (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo perrašyti J. (duomenys neskelbtini), tačiau ji neįvykdė sandorio ir nesumokėjo jam (duomenys neskelbtini) Eur, taikos sutartimi jie susitarė ir (duomenys neskelbtini) liko J. Kadangi namas buvo pastatytas sklype, kurį jam dovanojo (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini) mėnesį norėjo registruoti namą. J. labai pyko, kad jis nenorėjo registruoti namo abiejų vardu, nors negalėjo, registrų išraše nesimatydavo J. vardo. Turto klausimas buvo pagrindinė skyrybų priežastis. Savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis nepripažįsta, kadangi nepadarė nieko panašaus į tai, ką teigia savo pareiškimuose bei parodymuose J. M. ir jos įtakojami vaikai. Visi prokuroro pateikti teiginiai, neva pagrindžiantys jo kaltę, yra visiškai nepagrįsti. Dalis jų nieko neįrodo, dalis jų įrodo jo nekaltumą ir nėra nė vieno pagrįsto fakto, kuris įrodytų jo kaltumą. Kaip minėjo parodymuose, kaltinimai remiasi tik pareiškėjos žodžiais, kurie, kaip matyti iš jo teismui pateiktų faktų, yra melagingi ir prieštaraujantys liudytojų parodymams. J. arba meluoja, arba pritaiko realiai buvusį faktą ir jį iškreipia. Kaip pavyzdį išskiria tariamą smurtą su skuduru. Jis turėjo rankoje lengvutę šluostę ir žaismingai ją sukiojo, tuo tarpu, kai ji subadė jį peiliu, ji bandė save pateisinti, kad vietoj šluostės jis neva turėjo kažkokį šlapią skudurą ir kad jis prieš kažką smurtavo. Nors J., L. ir J. M. patvirtino, kad jokių mėlynių ar nubrozdinimų nebuvo. L. ir J. M. nepatvirtino, kad jiems skaudėtų, išskyrus J. M., kuri geriau žino už J. ir sakė, kad neva J. kažką skaudėjo. Prokuroras nepateikė nė vieno įrodymo, kuriuo būtų pagrįstai, objektyviai, neginčytinai ir teisėtai pagrįstas kaltinimas jam. Prokuroras remiasi tik prielaidomis ir išvedžiojimais. Byloje taip pat negali būti remiamasi liudytojų parodymais, kaip duomenimis, pagrindžiančiais kaltinimus jam, kadangi jie nesutampa su nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymai prieštarauja tarpusavyje ir negali būti laikomi patikimais, jie neatitinka įstatymo reikalavimų dėl įrodymų rinkimo ir jų vertinimo. Jis yra visiškai nekaltas ir yra kaltinamas nukentėjusiosios nepagrįstai. Visi kaltinimai yra išgalvoti, pagrindinė priežastis – turto dalybos.

3. Nukentėjusioji J. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. vasario 8 d., šeštadienį ji ruošė pietus. Apie 14 valandą iš rūsio atbėgo J., paklausė, kada bus galima valgyti. Atsakė, kad už 5 min. ir pasikvietė L. iš viršaus. Atėjo J., L., atsisėdo prie stalo. Jai stovint prie viryklės, pamatė, kad atėjo S. M. ir pradėjo J. piktai klausti, kodėl jis išėjo, kada eis su juo sportuoti, kada eis į pirtį. Vaikas tylėjo, į jo klausimus nieko neatsakė ir tai galbūt iššaukė jo susierzinimą, jis vaikui pakartotinai uždavė minėtus klausimus ir po to su skuduru vaikui kelis kartus užtvojo per rankas ir galvą. Skuduru buvo mojamas judesys iš viršaus į apačią. Jos nuomone, suduota buvo sąmoningai. Tai nebuvo panašu į žaidimą. Ji vaiką patraukė už savęs, kad jo nekliudytų, betraukiant vaiką vyras su skuduru sudavė ir jai. Tikslaus skaičiaus, kiek kartų jai buvo suduota su skuduru, ji neprisimena, bet apie 5–6 kartus, gali būti, kad ne mažiau kaip 9 kartus, suduota buvo per veidą, per galvą, ji jautė skausmą, tačiau žymių nematė, į veidrodį nežiūrėjo. Prie šaldytuvo stovėjo rankšluosčių laikiklis, norėdama apsaugoti veidą, ji pasiėmė rankšluosčių laikiklį ir užsidėjo prie veido. Jis išmušė iš jos rankšluosčių laikiklį ir jis išbyrėjo į dvi ar tris dalis. Po to ji paėmė plastikinį gėlių vazoną, įdėtą į keramikinį, ir jį prisidėjo prie veido, tačiau jį taip pat išmušė, vazonas sudužo. Ji, pamačiusi, kad J. rankose laikė telefoną, jam pasakė: „J. kviesk policiją“, po to S. M. apsiramino. (duomenys neskelbtini) vaikai matė šį įvykį. Jai apžiūrėjus J., paklausus kaip jis jaučiasi, atsakė, kad skauda veidą ir galvą. Vaikas tuo metu sakė, kad jam skaudėjo, tačiau šiai dienai jis jau sako, kad jam neskaudėjo, jis yra (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini). L. nieko nenutiko. Skuduro dydis – 40x50, ji pateikė jį (duomenys neskelbtini). Vaikas gavo per galvą ir per ranką, kojas. Sūnus nesureagavo po smūgio sudavimo, sėdėjo sustingęs kėdėje. Į medikus po įvykio nesikreipė. Ji atsimena, kad rankos mostai buvo stiprūs. Liko žymės ir paraudonavimai, tai buvo stiprus sudavimas. J. buvo suduota apie 5–6 kartus, daužymas galėjo trukti 30 sekundžių. Sutuoktiniui peiliu nedūrė ir peilio rankose neturėjo. Į šiukšlių dėžę ji nežiūrėjo, nematė, ar buvo kruvinos servetėlės. Policininkei paklausus, ar jie turi sužalojimų, atsakė, kad nežino, ir prie jos pradėjo žiūrėti, policininkai iškvietė greitąją tam, kad jie irgi ją apžiūrėtų. Mėlynės atsirado vėliau, kitą ar dar kitą dieną. Tikslo apkalbėti savo buvusį vyrą ji neturi. Kai ji iškvietė policiją, ji bijojo jo reakcijos, nes jis yra (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini), jis ją išvadina negražiais žodžiais, vaikai bijdavo, kai jis pakeldavo balsą. Ji parašė policijai pareiškimą, jis ant jos supyko, prasidėjo keršto akcija. Kaip jis pats ir pasakė, kad jis daugiau su ja negalės gyventi po šio įvykio, taip pat jis minėjo, kad jeigu jos vaikai liudys, tai jis jiems nepadės. Jų gyvenimas geras buvo iki (duomenys neskelbtini) metų, be didesnių jokių apsirėkimų ar baisių žodžių, po to jis pradėjo blogėti drastiškai, jo elgesys jos atžvilgiu pradėjo blogėti – prasidėjo riksmai, įžeidinėjimai, užgauliojimai ir fizinis smurtas. Ji jokio preteksto smurtauti nesudarė. Kito epizodo įvykius ji prisimena labai gerai. Apie 11 valandą, ji buvo (duomenys neskelbtini) aukšte, jis atėjo ir be jokios priežasties pradėjo ją stovinčią spardyti. Jai atsisėdus ant lovos, jis pradėjo kumščiuotis. Jokio konflikto nebuvo. Sąmonės minėtą dieną ji praradusi nebuvo. Ji visą gyvenimą turėjo (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini). Jai buvo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuri panaikina (duomenys neskelbtini), ji daug metų neturėjo (duomenys neskelbtini) ir jos (duomenys neskelbtini) buvo geras. Čia S. M. teorija, kad visa tai ji išsigalvojo dėl turto. Kai balandžio 2 d. atvažiavo policija, tai ji iš karto pasakė, kad čia yra ne pirmas kartas. K. ji irgi pasakė, jog tai ne pirmas jų epizodas ir kad turi medicininį apžiūros išrašą. Epizodams pasikartojus ji nusprendė nebetylėti, nebekentėti. Kai pirmą kartą atsitiko toks dalykas, ji nežinojo kaip elgtis. Ji mano, kad jai iškvietus policiją po trečio epizodo, prasidėjo keršto akcijos jai, jos tėvams, jos močiutei dėl visko, kas yra susiję su turtu, esą ji norėjo jį pasisavinti. Visos jo bylos buvo adresuotos jai ir jos giminei bei pasibaigė ne jo naudai, viskas buvo atmesta. Čia yra jo sukurta istorija. Po 2019 m. birželio 6 d. epizodo ji kaltinamajam atleido, į policiją nesikreipė, nes bijojo jo reakcijos. Ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kad užfiksuotų įvykį. Kai ji balandžio 2 d. iškvietė pareigūnus, nurodė, kad prieš ją smurtaujama antrą kartą, kitų atvejų neskaitė smurtu, nes tai nebuvo kontaktinis smurtas, galbūt pareigūnams ji taip pasakė dėl streso. Iki 2019 m. birželio 6 d., neskaitant žodinių konfliktų, prieš ją smurtaujama nebuvo, o 2020 m. vasario 8 d. buvo pirmas kartas, kada kaltinamasis smurtavo prieš vaiką su skuduru. Ji neturėjo minčių, kad vaikai gali vėl nukentėti nuo smurtaujančio tėvo. Iš pradžių ji pasiemė rankšluosčių laikiklį ir jis trenkė per jį, laikiklis iškrito, tuomet ji griebė vazoną, kuris iškrito jai iš rankų. 2020 m. balandžio 2 d., apie 18.00 val., ji žiūrėjo televizorių viename iš kambarių (duomenys neskelbtini) namo aukšte, kilo žodinis konfliktas dėl pinigų, M. atėjo į (duomenys neskelbtini) aukštą, pradėjo versti jos drabužinę, grubiai kalbėti, grąsinti. Ji buvo sulaukusi grąsinimo, kad jis už 100 000 pasamdys žmogų ir jai rūgštimi apipils veidą. Ji pasakė, kad tai nejuokinga ir ji pradės jį filmuoti. Ji filmavo, kaip jis vertė drabužinę, kaip iš vieno kambario ėjo į kitą ir darė betvarkę. Veiksmas vyko miegamajame, po to jis atėjo į L. kambarį ir pradėjo versti drabužinę, kažko ieškoti. Išėjęs iš drabužinės jis, norėdamas atimti telefoną, puolė ant jos, parvertė ją ant lovos. Ji laikė telefoną rankose, prispaudusi prie pilvo, jis bandė visokiais būdais išplėšti telefoną iš rankų. Jis suėmė ją už šlaunų ir tempė ją nuo lovos, galbūt norėdamas, kad ji nukrisdama pamestų minėtą telefoną. Kai tempė, ji pasisuko šonu, kad galva nesitrenktų į žemę, krito nuo lovos šonu, jis atėmė telefoną, išėjo iš kambario ir užsirakino savo darbo kambaryje. Ji išgirdo, kad kažkas yra daužoma, išsigando ir, paėmusi iš J. telefoną, iškvietė policiją. Jai buvo apdraskytos rankos, kitą dieną atsirado labai ryškios mėlynės. M. buvo blaivas. Jis vartodavo alkoholį, bet saikingai, juo nepiktnaudžiavo. Po to atvažiavo policija, ieškojo jos telefono, tačiau niekur nerado, tik kitos dienos rytą ji, išėjusi į lauką, pastebėjo telefoną, gulėjusį po jo mašinos priekiniu ratu. 2019 m. birželio 6 d. ji buvo (duomenys neskelbtini) aukšte, o jis – savo darbo kambaryje, (duomenys neskelbtini) namo aukšte, vaikai buvo (duomenys neskelbtini). Jis užlipęs į viršų be jokios priežasties pradėjo ją stovinčią spardyti, spyrė nuo 5 iki 10 kartų į sėdmenis. Ji nesuprato, kas vyksta ir klausė, kodėl jis taip daro bei sakė, kad jis liautųsi. Po to jis dešine ranka pradėjo kumščiuoti į vieną šlaunies vietą apie 5 kartus. Ji, nežinodama ką daryti, nubėgo į drabužinę, jis irgi iš paskos. Nuo lovos jis paemė kaldrą ir užmetė ją ant jos, bandė išsivaduoti, jis atėmė iš jos telefoną. Ji, nubėgusi į vonią, pradėjo rėkti, tikėdamasi, kad kažkas ją išgirs, susmuko ant grindų, nes jis savo delnais ją daužė, ji susisuko į kamuoliuką, po kiek laiko jis nustojo ir pats buvo nustebęs dėl savo veiksmų, pasiūlė pagyventi atskirai. Įvykio metu ji jautė fizinį skausmą. Ant sėdmenų atsirado mėlynės, taip pat didžiulė mėlynė atsirado ant šlaunies, jam smūgiuojant ranka. Papildomai paaiškina, kad turto dalybos vyko jo iniciatyva. Turto dalybos vyko pas (duomenys neskelbtini), ji pavedimus padarė, tačiau vienas pavedimas buvo „užstrigęs“ banke.

4. Liudytoja E. Š. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą, viskas vyko seniai, ikiteisminio tyrimo ji nepabaigė, išėjo į (duomenys neskelbtini). Konflikto neatsimena, smurtavo vyras, buvo sugadintas telefonas, M. kažkam buvo sudavęs su kažkokiu medžiaginiu gabalėliu, ji darė šio gabalėlio apžiūrą, berods (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo nukentėję. Jei neklysta, nukentėjusioji pateikė telefoną apžiūrai. Nukentėjusiosios parodymais smurtavo M. Ikiteisminio tyrimo metu stengiamasi surinkti kiek įmanoma daugiau įrodymų, kad pagrįstų ar paneigtų kaltę, ji neturi nuomonės šiuo klausimu. Praėjo daug laiko, jai yra sunku atsiminti visas įvykio aplinkybes.

5. Liudytoja D. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra buvusi (duomenys neskelbtini). Vyras jai matytas. Buvo kviečiama dėl smurto artimoje aplinkoje, vyko kartu su (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, juos prie durų pasitiko moteris ir teigė, kad vyras ją mušė. Pilietis buvo namie, kodėl kilo konfliktas, neatsimena. Telefoną jie rado po automobiliu, jis buvo sudaužytas. Namuose jie buvo S. darbo kambaryje. Moteris sakė, kad ją galbūt apdraskė. Ar buvo padaryti kiti sužalojimai, ji pasakyti negali, galbūt ji rodė rankas ir taip pat rodė, kaip kažkokiam kambaryje ją užvertė ant lovos, aplinkybes prisimena tik protarpiais, kuo nukentėjusioji buvo apsirengusi, ji neatsimena. Apžiūrą įvykio vietoje jie atliko.

6. Liudytojas Ž. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kolege D. atvyko į įvykio vietą. Tokių pranešimų darbe yra turėję daug. Kiek atsimena, vyko skyrybų procesas, ar abu vienas nuo kito nukentėjo. Įvykio metu vyras paaiškino, kad vyksta skyrybų procesas, kažkokie nesutarimai. Kiek pamena, fiksavo įvykį ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Galbūt buvo sudaužytas telefonas ir numestas po mašina. Jie bendravo su abiejomis pusėmis, neprisimena, ką būtent sakė nukentėjusioji, sužalojimų nepamena, negali nurodyti, galbūt rankos buvo sužalotos, gal subraižymai, neprisimena. Lyg ir buvo kažkurios rankos pusės apdraskytos, žmonės, esantys streso būsenoje, kartais net patys nepasako apie sužalojimus. „BODY“ kamerų jie tuo metu neturėjo.

7. Liudytoja O. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. M. jau (duomenys neskelbtini) metų yra jos (duomenys neskelbtini). J. M. kreipėsi į ją dėl sumušimų. Prieš kelis metus kreipėsi, nes buvo sumušta vyro, buvo skausmingos mėlynės. Teisėsaugos institucijų apie įvykį neinformavo, buvo užfiksuota kortelėje ir viskas. Reikalavimo informuoti institucijas nebuvo. Privaloma kreiptis, jei žaizdos pajovingos – durtinės ar pjautinės. Ji nežino, ar J. tuo metu gydėsi ir kitose gydymo įstaigose. Ji nepastėjo, jei J. buvo atliktos (duomenys neskelbtini), ji žiūrėjo sumušimų vietas, randų odoje nematė, apie (duomenys neskelbtini) ji nežinojo. Tuo metu J. M. kitomis ligomis nesiskundė, neminėjo, kad gydėsi kitose ligoninėse.

8. (duomenys neskelbtini) R. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš viso buvo nustatyta 11 padarytų sužalojimų skirtinguose paviršiuose, jei aiškinti kiekvieną atskirai – turėtų būti bent jau keli epizodai, nedideliu laiko tarpu vienas nuo kito – daugiausiai paros ar dviejų metu. Apžiūrint nematė kitokio sužalojimo laiko. Dėl griuvimo mechanizmo – kai kurie sužalojimai kategoriškai negalėtų būti griuvimo požymis, pavyzdžiui, priekinis rankos paviršius. Negalima kategoriškai atmesti ar paneigti, tačiau tai tikrai ne vienkartinis griuvimas.

9. (duomenys neskelbtini) S. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, atsižvelgiant į nustatytus sužalojimus, momentiniam nugriuvimui mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo momentu. Nukentėjusioji asmeniškai kreipėsi dėl apžiūros, ji buvo priimta ir apžiūrėta. Yra fiksuotos poodinės kraujosruvos. Paprastai jos yra padaromos kietais, bukais daiktais. Nukentėjusiosios apžiūros metu buvo nustatyta dešinės šlaunies poodinė kraujosruva, analogiškai kairio sėdmens, dešinės čiurnos vidinė kulkšnis, sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Nustatyti, ar kraujosruva buvo padaryta sąmoningam žmogui, ar ne – neįmanoma. Negali pasakyti, ar tai padarė moteris, ar vyras, ir jei vyras, tai koks.

10. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. M. parodė, kad 2020 m. balandžio 2 d. pavakarėje, namuose (duomenys neskelbtini) (namas (duomenys neskelbtini), sklypas, kuriame statomas namas, priklauso jam), tarp jo ir sutuoktinės įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis namuose ieškojo kelių mobiliojo ryšio telefonų, kurie registruoti (duomenys neskelbtini) įmonės vardu, norėjo patikrinti, kurie iš šių mobiliojo ryšio telefonų yra nurašyti, o kurie – ne, kadangi įmonės (duomenys neskelbtini) atsiuntė nurašyto turto sąrašą. Vieną telefoną rado pats, ieškant kito telefono sutuoktinė ėmė priekaištauti, kad jis daro betvarkę. Nenorėdamas pyktis su sutuoktine akis į akį, paprašė (duomenys neskelbtini) sūnaus L. M., kuris buvo kartu su jais, pakviesti (duomenys neskelbtini) sūnų J. M., žinojo, kad prie sūnų sutuoktinė greičiau nurims ir konfliktas neįsiplieks dar labiau. Neradęs ieškomo telefono, norėjo paimti ir sutuoktinės naudojamą telefoną ,,Samsung“, taip pat registruotą (duomenys neskelbtini) įmonės vardu. Sutuoktinė atiduoti savo naudojamo telefono nenorėjo, tačiau, dėl to prieš ją nesmurtavo, už rankų jos netempė, priešingai – išėjo į savo darbo kabinetą. Žino, kad sutuoktinė kvietė policiją iš sūnaus J. M. telefono, nematė, kaip ji kvietė policiją, tačiau girdėjo, būdamas užsidaręs savo darbo kabinete, kad ji prašė sūnaus duoti jai telefoną. Kodėl ji nekvietė policijos iš savo telefono – nežino. Atvykus į namus policijos pareigūnams, jie sutuoktinės teiravosi, kur ji yra sužalota, ji, atitraukusi džemperio rankoves, parodė pareigūnams šviežius nedidelius įdrėskimus ant vidinės rankos pusės, tarp riešo ir alkūnės. Jis savo sutuoktinei rankų nedraskė, jų konflikto metu jos džemperio rankovės buvo pilnai nuleistos iki riešų. Mano, kad sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus dėl neva prieš ją naudoto smurto dėl šiuo metu vykstančio ištuokos proceso bei ginčo dėl turto dalybų ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Kol vyksta tyrimas gyvens jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 14–16). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. M. parodė, kad J. M. serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios ji kritinėja ir lengvai ant jos kūno atsiranda mėlynės. 2018 ir 2019 metais J. M. turėjo panašių mėlynių, yra turėjus ir ant kaktos, ant kojos būtent dėl šios ligos, kuri įtakoja jos lygsvaros praradimą, kaip įrodymas yra jos gydymosi istorija. J. M. niekada nemušė ir nespardė, ji viską išsigalvoja. Jis ir 2020 m. vasario 8 d. nesikabinėjo prie J. M., jos su jokiu skuduru nedaužė nei per veidą, nei per galvą. Nori parodyti, kad tvarkėsi namus, valė dulkes ir vis kvietė J. M. žaisti (duomenys neskelbtini), jis žaidė kompiuteriu ir nėjo, kvietė kelis kartus, jis su šluoste bevalydamas namus priėjo ją sukdamas rankoje ir vėl kvietė J. M. pažaisti, bet jo nemušė ir nedaužė. Jokio popierinių rankšluosčių laikiklio pas juos namuose niekada nebuvo, buvo tik metalinis, kuris yra nesulaužomas, gėlių vazono taip pat nedaužė, nes virtuvėje gėlių vazono net nėra, maisto produktų į J. M. nemėtė, troškinio, apie kurį J. M. kalba, net nebuvo pagaminusi, buvo tik sriuba, kurią valgė vaikai ir jos tikrai neišpylė. Kai jis kvietė sūnų J. M. žaisti, J. M. jam neleido eiti žaisti ir mosuodama su peiliu, kurį laikė savo rankoje, įpjovė jam į ranką ir pilvą. Jis 2019 m. birželio 6 d. ir 2020 m. vasario 8 d. nei J. M., nei savo sūnų J. M. bei L. M. nemušė, prie jų nesikabinėjo, nesmurtavo, namų apyvokos daiktų nelaužė ir nedaužė, maisto taip pat nemėtė ir niekur neišpylė. Jis niekaip negalėjo savo veiksmais sukelti fizinio skausmo savo vaikams ir sutuoktinei, priešingai, rūpinosi šeimos gerove. Jo nuomone, J. M. rašo tokius pareiškimus, nes nori kuo daugiau pasisavinti bendro turto, ikiteisminį tyrimą naudoja kaip įrankį spaudimui civilinėse bylose bei kituose turtiniuose santykiuose (4 t., b. l. 23–25). Dar kartą ikiteisinio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. M. parodė, kad visiškai neprisipažįsta dėl to, kuo yra įtariamas, nes viskas buvo atvirkščiai. J. nuolat ir šiai dienai psichologiškai smurtauja prieš vaikus, vaikus baugina, nes demonizuoja jį ir dėl to vaikai nenori susitikti su juo, nuolat gąsdina, kad tėvas, tai yra S. M., juos pagrobs ir išmes iš namų su brangiais advokatais. Apie tai pasakojo patys vaikai. J. M. sužalojimai yra išgalvoti, jis prieš ją nesmurtavo. J. M. serga (duomenys neskelbtini), dėl to ji griuvinėja ir susimuša įvairias kūno vietas. Panašūs atvejai, kad ji susižaloja, buvo ne vieną kartą. Nežymus sveikatos sutrikdymas, jo nuomone, dėl to ir nustatytas, nes pati save susižaloja griuvinėdama dėl ligos. Sūnaus J. M. su skuduru nemušė, jis išsigalvoja dėl to. Jis valė dulkes ir ta šluostė buvo jo rankose, jis ją suko rankose ir atėjęs kvietė J. M. žaisti (duomenys neskelbtini), žaisti jį kvietė kelias valandas, o jis nesiklausė, J. J. neleido eiti su juo žaisti ir jie su J. susiginčijo, J. užstoja mamą J. ir todėl jį šmeižia. J. su šluoste jis per galvą nesudavė, ji, kai susiginčijo, jam dūrė su peiliu, o jis su skuduru prisidengė. Su ta šluoste nei J., nei J. negalėjo sukelti fizinio skausmo. Sužalojimus, minimus įtarimo pabaigoje, taip pat, mano, pasidarė pati J., nes jis iš jos telefono paimti nenorėjo, ant lovos jokių grumtynių nebuvo, nuo lovos jos taip pat netempė, kaip ir minėjo, ji serga (duomenys neskelbtini), gali būti, kad pargriuvusi pati susižalojo. Pas juos šeimoje niekada nebuvo jokių muštynių, būdavo tik tiek, kad J. kartais suduodavo jam per veidą ar pan. Jis nuo jos kartais slėpdavosi darbo kambaryje. Nori parodyti, kad J. jau gerokai prieš jų skyrybas buvo suplanavusi šiuos savo veiksmus, konsultavosi su advokatais. Niekada nesmurtavo nei prieš sutuoktinę, nei prieš vaikus (4 t., b. l. 30–33).

11. 2020 m. liepos 21 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis nepilnametis J. M. parodė, kad sutinka pasikalbėti apie tėtį. Pažada sakyti tiesą. Šiandien pasikalbės apie tą įvykį, kai namie įvyko. Jis žaidė su kompiuteriu ir tada mama pakvietė valgyti, atėjo pavalgyti, atsisėdo prie stalo ir tada tėtis atėjo ir paklausė, ar šiandien eis žaisti (duomenys neskelbtini) ir į pirtį. Jis jam nieko neatsakė, nes nelabai norėjo. Tada paklausė, ar girdi ir vėl neatsakė ir pradėjo su skuduru mosikuoti, mama patraukė už jos, tėtis apėjo stalą ir pradėjo mamą trankyti su skuduru. Mama pasakė kviesti policiją. Jis telefoną rankoje turėjo, tada tėtis sustojo, jie susėdo prie stalo, tėtis pradėjo mėtyti maistą į mamą ir visą maistą išpylė į kriauklę. Viskas įvyko žiemą ar pavasarį, vasarį gal. Kai tai nutiko buvo pietų metas kažkur. Viskas įvyko kambaryje, kuriame valgo. Tėtis mosavo su šlapiu skuduru, truputį patrankė per rankas ir galvą. Per visą galvą trankė. Kiek kartų trenkė, neprisimena. Trankė per rankas, truputį aukščiau alkūnės, per dešinę ranką. Į ranką trenkė gal du kartus. Kai trenkė su skuduru, nelabai atsimena, ką jautė, nelabai atsimena, ar skaudėjo. Po smūgių ranka buvo raudona. Kad ranka raudona matė mama ir brolis, galva po smūgių irgi truputį raudona buvo. Tėtis apėjo aplink stalą ir pradėjo mamą trankyti su skuduru, nes bandė jį apginti. Mamai trenkė per veidą daug kartų, skaičiaus neatsimena. Mamos veidas po smūgių buvo raudonas. Atrodo, tėtis nieko nekalbėjo, kai juos trankė su skuduru. Nežino, kodėl jis maistą metė į mamą. Kas ant stalo buvo, tą ir metė, duoną. Mama prašė, kad sustotų, kai pradėjo maistą mėtyti. Tėtis buvo piktas, nes jo veidas atrodė piktas. Įvykį matė jis, mama ir brolis, brolio vardas L. Viskas įvyko šiais metais. Viskas nutiko namuose, tuose, kuriuose gyvena, valgymo kambarys yra (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Šio įvykio metu buvo išsigandęs ir nežinojo, ką daryti. Buvo sustingęs įvykio metu. Anksčiau tėtis bardavo ir rėkaudavo. Tėtis jam su skuduru sudavė, nes neatsakė į jo klausimą. Skuduras buvo ilgas (rodo, kad maždaug 50 cm ilgio), geltonos spalvos, šlapias. Tėtis su skuduru šluostė stalą ir atėjo su juo. Šio įvykio metu vazoną tėtis išmušė mamai iš rankų. Vazonas buvo juodas. Mama vazoną paėmė nuo palangės. Daugiau niekas nebuvo sugadinta. Mama paėmė vazoną, kad apsigintų nuo tėčio. Po įvykio mama jautėsi nemaloniai, nustebusi, kad taip atsitiko. Mama po šito įvykio nieko nesakė, ji tik nuėjo į viršų ir užsidarė savo kambaryje. Anksčiau tėtis irgi rėkdavo ant mamos ir negražiai vadindavo, žino, kad rėkaudavo, nes jie būdavo tuo metu namuose, ką jis rėkaudavo, neprisimena. Neprisimena ir kada rėkė ant mamos, nes taip daug kartų yra buvę. Kartais tėvai gerai sutaria, o kartais ne. Nežino, kodėl tėvai nesutaria. Jo santykiai su tėčiu šiuo metu gan normalūs, anksčiau nelabai bendraudavo. Niekas nekalbėjo prieš apklausą su juo apie tai, ką kalbėti teisme, mama tiesiog sakė pasakyti tiesą visą, kas nutiko. Tėtis irgi liepė tiesą sakyti teisme. Po šito įvykio jam neteko pasirodyti gydytojams. Į policiją pagalbos nesikreipė. Po šio įvykio su tėčiu jie nieko apie tai nepasikalbėjo, jis neatsiprašė. Po šito įvykio jaučiasi blogai. Anksčiau tėtis šaukdavo ant jo, kai šaukdavo, sakydavo negražius žodžius, vadindavo debilais jį ir brolį, durniais. Pas psichologą po šio įvykio nesikreipė. Mamą kvietė į mokyklą dėl to, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) pamokų, bet ir tėtis, atrodo, ėjo. Tėtis pasakė, kad tiesiog blogai pasielgė, kokiais žodžiais pasakė, nepamena. Tėtis žaisti (duomenys neskelbtini) kvietė tą dieną porą kartų. Po smūgių su šlapiu skuduru nelabai sušlapo, vanduo iš skuduro nesitaškė. Jis sėdėjo kitoje pusėje stalo nuo tėčio, kai jam tėtis sudavė, jis stovėjo kitoje pusėje stalo. Kai sėdėjo prie stalo prieš akis jam buvo svetainė, nes pas juos sujungta svetainė su virtuvės kambariu, jam už nugaros buvo virtuvės įranga, šaldytuvas. Tėtis jam skuduru pataikė į dešinę ranką. Mama turėjo rankose vazoną, tėtis mamai išmušė iš rankų tą vazoną su skuduru, jis nukrito ant žemės ir sudužo, tada jie jį išmetė į šiukšlių dėžę. Nežino, ar šio konflikto metu tėtis ėmė servetėlę. Mama rankose turėjo vazoną ir buvo paėmusi nuo rankšluosčio laikytuvą, ji laikė šiuos daiktus prieš veidą. Nepastebėjo, ar to įvykio metu tėčiui bėgo kraujas. Buvo ir anksčiau matęs tą geltoną skudurą, jie jį naudoja valyti dulkes, stalus. Šio įvykio metu jis verkė, nes buvo išsigandęs dėl mamos. Tėtis šio įvykio metu nematavo jam temperatūros (2 t., b. l. 80–83).

12. 2020 m. rugpjūčio 26 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu liudytojas nepilnametis L. M. parodė, kad būdavo, kad tėvai susipykdavo. Tėtis supyko ant brolio, kai brolis neatsakė tėčiui. Tėtis klausė kažką brolio, o brolis tylėjo. Tėtis klausė, ar brolis girdi, o brolis nieko neatsakė. Mama pakvietė juos valgyti, o tėtis paklausė kažką brolio, o brolis neatsakė. Tada tėtis pradėjo daužyti skuduru. Mama patraukė brolį nuo tėčio, kad jo tėvas nedaužytų skuduru. Kitą dieną mama su močiute išvažiavo pas prosenelę. Kai grįžo mama namo, tėtis neįleido mamos ir mama lipo per tvorą. Tai nutiko vasario pradžioje. Šių metų vasarį tai įvyko. Viskas vyko virtuvėje. Brolis sėdėjo prie stalo virtuvėje. Jis irgi buvo prie stalo virtuvėje. Tėtis kažko klausė brolio, bet gerai neatsimena, ko tėtis klausė brolio. Su skuduru tėtis pradėjo daužyti brolį, po to mamą. Neatsimena, į kokias kūno vietas tėtis daužė skuduru. Brolis nieko nedarė ir nesakė, kai daužė tėtis skuduru. Broliui tėtis sudavė skuduru nemažai kartų. Mamai tėtis skuduru sudavė į veidą. Nemažai kartų tėtis skuduru sudavė mamai. Mama sakė tėčiui, kad jis baigtų daužyti skuduru. Mama bandė užsidengti rankomis veidą, kad jis baigtų daužyti. Tėtis nieko nesakė, kai daužė skuduru. Skuduras buvo mėlynas, nemažas. Skuduras skirtas valyti dulkes. Kai tėtis baigė daužyti, mama padarė valgyti. Tėtis išpylė į kriauklę sriubą ir mėsą. Kai tėtis išpylė sriubą ir mėsą, jis nieko nesakė. Mama sėdėjo prie stalo, kai tėtis išpylė sriubą ir mėsą. Kai tėtis išpylė sriubą, mama pasižiūrėjo, kur išpylė, o mėsą su ryžiais įsidėjo į lėkštę. Po to mama išėjo į viršų. Mamos veidas po šio įvykio atrodė paprastai. Neatsimena jokių žymių. Po šio įvykio brolis nieko nesakė, neatsimena, ar brolis skundėsi kuo nors. Mama po šio įvykio, neatsimena, ar ką nors sakė. Brolis mušimo metu bandė pasitraukti. Mama pradėjo brolį traukti, o brolis bandė save užsidengti ranka. Neatsimena, kokią vietą brolis bandė užsidengti. Skuduras buvo šlapias. Tėtis valė dulkes rūsyje. Skuduras buvo šlapias, tamsus, mėlynas. Šio įvykio metu jis nežino, kaip sureagavo, nieko nesakė ir nieko nedarė. Jis bijojo tėčio. Dabar su tėčiu net nežino, kaip sutaria. Iki įvykio su tėčiu mažai bendraudavo. Iki šio įvykio brolis mažai bendraudavo su tėčiu. Nežino, kodėl mažai bendraudavo su tėčiu. Nežino, kaip dabar jaučiasi. Nelabai žino, kokius jausmus šiuo metu išgyvena. Iki šiol bijo tėčio, kad grįš namo ir viskas bus tas pats. Paskutiniu metu iki apklausos su tėčiu buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jie (duomenys neskelbtini). Kai buvo (duomenys neskelbtini) jautėsi normaliai. Iš rūsio atėjęs prie stalo tėtis pakvietė brolį. Tada, atrodo, tėtis klausė brolio, ar eis į pirtį, bet brolis tėčiui nieko neatsakė. Kai pavalgė, su tėčiu brolis nėjo į pirtį ar kažką veikti, nes brolis nenorėjo. Nežino, kaip tėtis jautėsi po šio įvykio. Tėtis po šio įvykio nesiskundė. Mama įvykio metu patraukė brolį. Įvykio metu prie stalo tėtis viena ranka mosavo skuduru, o ką su kita ranka darė, neatsimena. Įvykio metu ant tėčio nepastebėjo, kad bėgtų kraujas. Skuduras, lyginant su servetėle, nežino kokio dydžio. Gal truputį didesnis už servetėlę. Maždaug tokio dydžio (parodo rankomis) (1 t., b. l. 141–146).

13. Iš policijos įvykių registro išrašo nustatyta, kad 2020 m. balandžio 2 d. 18.16 val. gautas pranešimas, kad mušasi pranešėjos vyras, sukapojo pranešėjos telefoną, nes ten buvo vaizdo įrašas, kuriame matėsi, ką jis darė. Namuose (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai. Greitosios medicinos pagalbos nereikia (1 t., b. l. 27–28, 183–184).

14. Iš D. J. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių be kita ko matyti, kad ji buvo nuvykusi į iškvietimą, ją pasitiko pranešėja J. M. ir jos vyras S. M. Namuose taip pat buvo (duomenys neskelbtini) jų nepilnamečiai vaikai: J. M. ir L. M. Pranešėja paaiškino, kad 2020 m. balandžio 4 d. (padarytas rašymo apsirikimas, nes įvykis įvyko 2020 m. balandžio 2 d. – aut. pastaba), apie 18.00 val., įvyko konfliktas, kurio metu ji filmavo savo vyrą S. mobiliuoju telefonu, nes jis ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir sakė, kad galima pasamdyti žmogų, kuris už šimtą tūkstančių apipiltų rūgštimi veidą. J. M. filmuojant vyro S. M. veiksmus ir jo elgesį, vyras (duomenys neskelbtini) namo aukšte pradėjo elgtis agresyviai ir, bandydamas atimti ir J. M. mobilųjį telefoną, jai apdraskė rankas, dėl to ji patyrė fizinį skausmą, po to ji iškvietė policiją. S. M. paaiškino, kad nesmurtavo, o tiesiog buvo žodinis konfliktas kilęs dėl vykstančio skyrybų proceso ir neapmokėtų sąskaitų. Taip pat paaiškino, kad žmona jį šmeižia, jis jokio telefono neėmė, galbūt kažkur ji pati jį pasidėjo (1 t., b. l. 29–31).

15. Iš 2020 m. balandžio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl J. M. apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13113-20 matyti, kad 2020 m. balandžio 2 d., nuo 21.00 val. iki 21.15 val. apklausiant nukentėjusiąją J. M., ji paaiškino, kad sutinka duoti parodymus. Ji supažindinta su atsakomybe, numatyta BK 235 ir 236 straipsniuose, nustatyta ir identifikuota jos tapatybė. Apklausos metu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 2 d., apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšte esančiame kambaryje sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių, kai į kambarį atėjo jos vyras S. M., kuris pradėjo iš jos reikalauti pinigų už komunalines paslaugas, kadangi jie šiuo metu yra taip susitarę, nes planuoja skyrybas ir mokesčius moka kiekvienas dalimis. Jai atsakius, kad ji jam jau sumokėjo ir pinigų neduos, jis pradėjo ją kaltinti, kad ji viską vagia, dėl to kilo žodinis konfliktas. Taip pat pagrasino, kad už 100 000 tūkstančių eurų galima žmogų apipilti rūgštimi, apiplikyti veidą, tokiu būdu sužaloti. Jai pasakius, kad dėl tokių jo žodžių ji pradės jį filmuoti, kadangi ji tai suprato kaip grasinimus susidoroti ir jai pradėjus filmuoti savo vyrą, jis užlipo ant jos ir bandė atimti telefoną, kuriuo ji jį filmavo. Ant lovos vykstant grumtynėms dėl bandymo atimti jos telefoną, ji susigūžė ir bandė telefono neatiduoti bei garsiai rėkė savo nepilnamečiui sūnui L., gim. (duomenys neskelbtini) m., kad jis kviestų policiją, dėl to į kambarį užėjo sūnus L. ir pamatė grumtynes, dėl to S. M. nuo jos atsitraukė ir, nepaėmęs telefono, nusileido į namo (duomenys neskelbtini) aukštą ir vaikščiojo po visą namą pirmyn atgal. Nuėjęs į drabužinę, esančią (duomenys neskelbtini) namo aukšte, pradėjo kraustyti jos drabužių lentynas ir viską mėtyti ant grindų, kažko ieškojo, dėl to ji vėl pradėjo savo telefonu filmuoti vyrą. Tai pamatęs, vyras spintoje rado kavos pakelį ir su juo išstūmė ją iš drabužinės. Sužalojimų tuo metu dar nepatyrė ir filmavo toliau. Vyrui nubėgus į vaiko L. kambarį, ji nusekė vyrui iš paskos, vyras kambaryje kažko ieškojo ir netrukus puolė ją ir nustūmė ant lovos, jis užlipo ant jos, bandydamas atimti telefoną, paskui savo rankomis pradėjo ją per jėgą tempti iš lovos, tokiu būdu apdraskydamas jai abi rankas, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Ant rankų liko nubrozdinimai, paraudimai. Atėmęs jos telefoną, nubėgo į namo (duomenys neskelbtini) aukšte esantį kabinetą tam, kad galbūt sugadintų jos telefoną, kuriame yra visi grumtynių vaizdo įrašai. Jai užėjus į kabinetą, jis ją iš jo išstūmė, prieš tai dar bandė suduoti kumščiu į veidą, bet susilaikė ir nesudavė, o, ją išstūmęs iš kabineto, duris užsirakino. Būdama už durų girdėjo, kaip vyras kažką stipriai tranko, suprato, kad tai gali būti jos telefonas. Tada ji nubėgo į rūsį, kuriame buvo jos sūnus J. ir, paėmusi iš jo telefoną, paskambino į policiją. Taip pat patikslino, kad tai yra ne pirmas atvejis, kada vyras prieš ją panaudojo fizinę jėgą, prieš tai dar buvo 2019 metų birželio mėnesį, kuomet vyras ją spardė kojomis, kuomet nuo suduodamų smūgių jam net (duomenys neskelbtini) pirštas. Įvykį ji užfiksavo (duomenys neskelbtini) ir specialisto išvadą galės pateikti prie ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 46–48).

16. 2020 m. rugpjūčio 26 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nepilnametis liudytojas L. M. parodė, kad jis L. M., gimė (duomenys neskelbtini). Jam (duomenys neskelbtini) metų. Sutinka pasikalbėti. Pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesą. Čia susitiko pakalbėti apie tai, kas atsitiko. Jis žaidė kompiuteriu su draugais. Pradėjo jį mama šaukti vardu ir jis nuėjo į kambarį, tėtis bandė atimti telefoną iš mamos. Tada viskas baigėsi. Tėtis su savo telefonu išėjo. Kai tėtis užlipo, jis atėjo į jo kambarį, tada atėjo į mamos kambarį. Pradėjo kažko ieškoti, bet nežino ko. Jis vertė, ieškojo kažko pas mamą. Mama pradėjo filmuoti. Tėtis ieškojo, tačiau nieko nerado. Tėtis bandė paimti mamos telefoną. Pradėjo versti mamos drabužinę, supyko, kad mama filmavo. Parvertė mamą ant lovos ir paėmė telefoną. Tėtis atėmė iš mamos telefoną, nubėgo į apačią ir užsidarė. Mama iškvietė policiją. Girdėjosi, kad tėtis garsiai daužė telefoną. Tada atvažiavo policija. Tai nutiko pavasarį, mėnesio neatsimena. Tai atsitiko karantino metu pavasarį. Žaidė, kai jį kvietė, jis buvo savo kambaryje. Kai mama pakvietė, jis žaidė. Tėtis bandė atimti telefoną iš mamos. Tėtis bandė telefoną paimti iš mamos rankų. Kai tėtis bandė paimti telefoną, neatsimena, ką sakė mama ir tėtis. Tėtis užsirakino su mamos telefonu. Girdėjosi, kad garsiai kažką tėtis daužė. Mama rado sudaužytą telefoną. Mamą pastūmė tėtis. Kai tėtis išėjo į drabužinę, čiupo telefoną. Tuo metu mama laikė telefoną rankose. Tėtis numetė telefoną ant žemės. Su ranka nustūmė tėtis mamą. Tėtis pastūmė mamą su telefonu rankose. Kai tėtis pastūmė mamą, tėtis mamą pargriovė ir mama nugriuvo ant žemės. Tėtis nulipo į apačią. Tėtis nelabai kalbėjo tuo metu. Mama tėčiui sekė, kad atiduotų telefoną. Tėtis išstūmė mamą iš ofiso ir užsirakino iš karto. Norėjo tėtis trenkti mamai, bet netrenkė. Tėtis mamą stūmė rankomis. Neatsimena, į kokią vietą tėtis stūmė mamą. Kai tėtis mamą stūmė, jis buvo prie ofiso durų. Mama skambino policijai. Mama policijai sakė, kad paskubėtų. Mama po šio įvykio atrodė supykusi ant tėčio. Ant mamos kūno iš pradžių buvo mėlynės. Mėlynės buvo ant rankų. Kai atvažiavo greitoji, jis pamatė mėlynes ant mamos rankų. Pamatė, kad mamos rankos sudraskytos. Daugiau nelabai atsimena apie šį įvykį. Tėtis norėjo paimti iš mamos telefoną, nes mama filmavo, kai tėtis viską vertė. Matė, kai tėtis filmavo. Telefonas buvo Samsung juodos spalvos. Šis telefonas priklausė mamai. Įvykio metu namuose buvo brolis, jis, mama ir tėtis. Sužalojimai (mėlynės ir įdrėskimai) atsirado, kai jo kambaryje sunkiai tėtis bandė atimti telefoną iš mamos. Mama nenorėjo duoti tėčiui telefono. Mamos rankos prieš įvykį atrodė normaliai. Iki įvykio nebuvo jokių mėlynių ir įdrėskimų ant mamos rankų. Matė, kaip atrodė sudaužytas telefonas. Nematė, kaip tėtis daužė telefoną, bet girdėjo. Iki šio įvykio nieko panašaus nebuvo atsitikę. Iki šio įvykio tėtis supykdavo. Nežino, kiek kartų per mėnesį tėtis supykdavo. Tėtis pykdavo ant mamos. Kad tėtis supykdavo, suprasdavo, nes negražiai mamą vadindavo. Tėtis mamą vadindavo išsigimėle ir debile. Tėtis pradėjo ieškoti telefono mamos drabužinėje. Kai tėtis buvo drabužinėje, mama bandė jį nufilmuoti, kaip jis vertė. Tuo metu, kai tėtis buvo drabužinėje, jis nekvietė brolio J. Tėtis bandė uždaryti duris. Nežino, kokio telefono tėtis ieškojo. Įvykio metu su mama apie telefoną nekalbėjo. Mama nieko nesakė, ką daryti su telefonu. Tėtis bandė paimti telefoną iš mamos jo kambaryje. Jo Iphone Pro telefonas tėčio kišenėje buvo. Tėtis paėmė telefoną nuo jo stalo jo kambaryje, po to tėtis nuėjo į mamos kambarį. Mama nugriuvo prie jo lovos, kai tėtis nuvertė mamą ant lovos, bandydamas atimti telefoną. Su telefonu nustūmė mamą ant jo kilimo. Prieš įvykį mama ant tėčio nepykdavo. Mama su tėčio telefonu iki šio įvykio, nemano, kad kažką darė. Mama policijai sakė, kad greičiau atvažiuotų, nes tėtis sudaužė telefoną. Girdėjosi iš ofiso, kad daužė telefoną. Tėtis užsirakindavo nuo mamos ofise. Nežino, kodėl tėtis nubėgo į ofisą ir užsirakino. Tėtis užsirakindavo gal du kartus ofise (1 t., b. l. 141–146).

17. Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvados Nr. G 1053/2020 (01) matyti, kad J. M. padaryti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste ir alkūnėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir abiejose plaštakose, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. balandžio 4 d. (specialisto išvadoje padarytas rašymo apsirikimas nurodant datą, įvykis įvyko 2020 m. balandžio 2 d. – aut. pastaba). Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika trauminių poveikių. Poodinė kraujosruva dešiniame petyje, atsižvelgiant į jos lokalizaciją ir makromorfologinį vaizdą, galėjo būti padaryta nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Kiti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Sužalojimuose požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio daikto (daiktų) formą, dydžius nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 92–94).

18. Iš 2020 m. gegužės 15 d. Specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad VTMT Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1053/2020 (01) nustatyti kūno sužalojimai, atsižvelgiant į jų makromorfologinį vaizdą apžiūros 2020 m. balandžio 10 d. metu, galėjo būti padaryti užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytu laiku, t. y. 2020 m. balandžio 2 d. Sužalojimuose nėra požymių, kurie įrodytų skirtingą jų padarymo laiką. Klausimas, kokiomis aplinkybėmis sužalojimai galėjo būti padaryti, yra situacinio pobūdžio ir gali būti sprendžiamas, pateikus patikslintas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 97–98).

19. Iš 2020 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas namas, adresu (duomenys neskelbtini) ir jo vidus. Namas yra (duomenys neskelbtini) aukštų, (duomenys neskelbtini) kambarių, įvykio vieta (duomenys neskelbtini) aukšte esančiame vaiko L. kambaryje, kur nuo lovos, suėmęs rankomis J. M., tempė sutuoktinis. Kambaryje matyti, kad truputį sujaukta lova, daugiau tyrimui reikšmingų duomenų ar pėdsakų nenustatyta. Prie protokolo pridėtos fotonuotraukos, kuriose matyti nukentėjusiosios J. M. rankų nubrozdinimai (1 t., b. l. 32–45).

20. Iš 2020 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio garso įrašas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu J. M. nurodė, kad jos sutuoktinis mušasi, atėmė ir sudaužė jos telefoną, kadangi J. M. filmavo sutuoktinio smurtą (1 t., b. l. 86–88).

21. Iš 2020 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas iš Body kameros. Vaizdo įraše užfiksuotas 2020 m. balandžio 2 d. įvykis. Nukentėjusioji J. M. atvykusiems pareigūnams, nurodė kad sutuoktinis S. M. ją puolė mušti, apdraskė, norėjo atimti telefoną, grasino (1 t., b. l. 49–52).

22. Iš 2020 m. balandžio 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas J. M. pateiktas mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung“, kuris yra sudaužytas (1 t., b. l. 59–65). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1967(20) konstatuota, kad šis tyrimui pateiktas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ yra sugedęs (neįsijungia, sudaužytas telefono ekranas, pažeistos vidinės detalės), dėl šios priežasties su LTEC turima aparatūrine ir programine įranga nėra galimybės nuskaityti informacijos, esančios minėtame mobiliojo ryšio telefone (1 t., b. l. 68–69).

23. Iš 2020 m. rugsėjo 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas J. M. pateiktas gelsvos spalvos audinys, kurio išmatavimai – 45 cm pločio ir 57,5 cm ilgio (1 t., b. l. 70–73).

24. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2020 m. balandžio 2 d. nuo 19.32 val. iki 20.03 val. Greitosios medicinos pagalbos gydytoja apžiūrėjo J. M., kortelėje be kita ko matyti šie duomenys: (duomenys neskelbtini) m. moteris patyrusi viršutinių galūnių traumas, nubrozdintos abi rankos, dešinė ranka sutinusi. Registruotas užpuolimas (1 t., b. l. 76–77).

25. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 10 d. tarnybinio pranešimo be kita ko matyti, kad L. M. teigė, kad prieš savaitę tėtis supyko ir skriaudė šeimos narius. Tėtis pradėjo versti drabužinę, mama pradėjo filmuoti kaip jis verčia, tada jis supyko ir puolė mamą, padarė jai mėlynes ir apdraskė rankas. Jis tuo metu buvo namuose ir viską matė, o brolis buvo rūsyje. J. M. teigė, kad prieš savaitę kilo konfliktas tarp jo tėvų, konflikto metu tėvas labai stipriai pastūmė jo motiną, atėmė iš jos telefoną ir, užsidaręs savo darbo kambaryje, pradėjo jį daužyti, todėl jo motina iškvietė policijos pareigūnus. Vaikas nurodė, kad jam buvo dėl to labai baisu. (duomenys neskelbtini) teigė, kad po šio incidento tėvas nebegyvena kartu. Tiek L. M., tiek J. M. teigė, kad anksčiau, atostogų (duomenys neskelbtini) metu, tėtis juos yra mušęs, L. M. nurodė, kad mušė pagaliu per kojas, J. M. nurodė, kad tėtis trenkė abiems per galvą su daiktu, skirtu vabzdžiams vaikyti, nes jie atsisakė vykti su tėvu ten, kur jis siūlė (1 t., b. l. 80–82).

26. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gegužės 5 d. 10.34 val. gautas pranešimas, kad namuose pranešėjos vyras S. M. atvažiavo su antstoliais pas pranešėją ir konfliktuoja, filmuoja. Namuose yra vaikų. Pranešėja – J. M. (1 t., b. l. 181)

28. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. balandžio 3 d. 9.50 val. gautas pranešimas apie tai, kad vakar buvo kvietimas dėl smurto ir dėl pranešėjos MRT apgadinimo, kurio vakar nerado. Šiandien pranešėja po automobiliu rado savo MRT. Pranešėja – J. M. (1 t., b. l. 182).

29. Iš 2020 m. birželio 16 d. įvykio vietos ažiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b . l. 1–13).

30. Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2020 m. birželio 9 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad J. M. 2019 m. birželio 7 d. diagnozuoti dešinės šlaunies, sėdmens, apatinės lūpos sumušimai (2 t., b. l. 42).

31. Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 10 d. specialisto išvados Nr. G 1897/2019(01) matyti, kad J. M. nustatyti šie sužalojimai: 1. poodinės kraujosruvos kairiame sėdmenyje ir dešinėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais 3–6 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. birželio 6 d.), 2. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 43–46).

32. Iš 2021 m. kovo 16 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad kaip liudytoja apklausta O. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). J. M. yra jos (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų. J. 2019 m. birželio 7 d. kreipėsi į ją ir pranešė, kad ją sumušė vyras, tuo metu skundėsi dėl mėlynių dešinės šlaunies srityje, sėdmens srityje, dešinės pėdos nubrozdinimu, apatinės lūpos patinimu. J. skundėsi, kad mėlynės buvo skausmingos, norėjo, kad išrašytų jai vaistų, sakė, kad vyras buvo piktas, agresyvus, ją sumušė ir dėl to ji norėjo, jog būtų viskas užfiksuota kortelėje. Kaip suprato, J. kreipėsi dėl medicininės pagalbos ir užfiksuoti šį atvejį. Matėsi, kad J. buvo nervinga, stresinėje būsenoje, mėlynės buvo dar patinusios, matėsi, kad yra neseniai atsiradusios. Ar mėlynės galėjo atsirasti griūnant, pasakyti negali, bet tai buvo labiau panašu į sumušimus. Anksčiau J. niekada nebuvo pasakojusi apie smurtą šeimoje, bet tuo metu, kai išklausė jos, suprato, jog smurtas buvo ne pirmą kartą. Išrašus padarė apžiūros metu, remiantis J. pasakojimu. Tą dieną, kai J. kreipėsi dėl sumušimo, ji jai siūlė kreiptis į policiją arba pasidaryti kūno tyrimą, bet nežino, ar ji kreipėsi. Į policiją ji nesikreipė, nes, kaip suprato, J. nenorėjo, be to jie praneša tada, kai būna matomos rimtos žaizdos, sužalojimai, ji jai tik patarė kreiptis pačiai. Daugiau apie šią situaciją su ja nekalbėjo (2 t., b. l. 60–62).

33. Iš 2020 lapkričio 23 d. – gruodžio 18 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad L. M. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis L. M. parodymais. Tapatindamasis su labiau bejėgiška mamos pozicija, L. M. gali iš jos perimti situacijos vertinimų, ypatingai tais atvejais, kuomet mama perpasakoja jam įvykius, kuriuose jis tiesiogiai nedalyvavo ar nebuvo jų liudytojas. Nepaisant to, ekspertizės metu nenustatyta, jog L. M. mama (ar kiti asmenys) darytų jam tiesioginį poveikį išgalvoti byloje nagrinėjamus įvykius, siekiant apkaltinti tėtį veiksmais, kurių iš viso galėjo nebūti. Šiuo metu L. M. konstatuojami (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); šio sutrikimo sieti tik su byloje tiriama nusikalstama veika nėra galimybės, tiriamojo psichikos būklė yra sutrikdyta faktorių visumos. Plačiau išvadų dalyje. Konfliktinėje tėvų situacijoje mamos L. M. nemato kaip agresorės tėčio atžvilgiu, priešingai, jis ją suvokia kaip labiau bejėgišką ir negalinčią aktyviai apsiginti, todėl jis neigia, jog mama kada nors būtų norėjusi ar bandžiusi fiziškai sužeisti tėtį (2 t., b. l. 162–169).

34. Iš 2020 lapkričio 23 d. – gruodžio 18 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte matyti, kad J. M. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis J. M. parodymais. Ekspertizės metu nenustatyta, jog J. M. mama (ar kiti asmenys) darytų jam tiesioginį poveikį išgalvoti byloje nagrinėjamus įvykius, siekiant apkaltinti tėtį veiksmais, kurių iš viso galėjo nebūti. Šiuo metu J. M. konstatuojami (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); šio sutrikimo sieti tik su byloje tiriama nusikalstama veika nėra galimybės, tiriamojo psichikos būklė yra sutrikdyta faktorių visumos. Plačiau išvadų dalyje (3 t., b. l. 27–33).

35. Iš 2020 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0140/20 matyti, kad S. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio peties–žasto viršutiniame trečdalyje ir dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje vidinėje pusėje, kurios padarytos kietais bukais daiktais daugiau kaip prieš savaitę laiko, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku ir būdu. S. M. nustatytos poodinės kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (3 t., b. l. 43–47).

36. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 3 d. specialisto išvados NrG 1479/2020(01) matyti, kad S. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio peties-žastoviršutiniame trečdalyje ir dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje vidinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, sužalojimai, remiantis parteiktuose dokumentuose sužalojimų aprašytu makromorfologiniu vaizdu, galimai padaryti 7–14 parų laikotarpyje iki (duomenys neskelbtini) P. P. apžiūros 2020 m. balandžio 20 d. remiantis teismo medicinos mokomosios literatūros šaltiniais, dažniausiaia poodinės kraujosruvos pilnai išnyksta/sugyja dviejų savaičių laikotarpyje. Tačiau remiantis teismomedicininių straipsnių duomenimis, galima rasti duomenų apie tai, kad pasitaiko atvejų, kai poodinės kraujosruvos sugyja ir išnyksta trijų savaičių laikotarpyje. Todėl kategoriškai paneigti, kad 2020 m. balandžio 20 d. nustatytos kraujosruvos S. M. kūne galėjo būti padarytos 2020 m. balandžio 2 d., negalima. Sužalojimai yra asmens rankos pasiekiamose vietose. Tačiau patvirtinti ar paneigti, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats atsitrenkdamas į kietus bukus daiktus, negalima. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Remiantis sužalojimų lokalizacija kūne, mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus į plokštumą (3 t., b. l. 51–55). Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas nurodė, jog S. M. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 57–58).

37. Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G3059/2020(01) matyti, kad S. M. 2020 m. birželio 7 d. (manytina, kad išvadoje padaryta techninė klaida, iš tikro data 2019 m. birželio 7 d.) (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatyta kairės pėdos pirmo piršto kraujosruva su patinimu. Tai padaryta paveikus kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryta tiek pirštą sumušant, suspaudžiant, tiek juo atsimušant į kietą buką daiktą prieš kreipiantis medicininės pagalbos. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatytiems kairės pėdos pirmo piršto (duomenys neskelbtini) patvirtinti esamų medicininių duomenų nepakanka, todėl jie kaip sužalojimai neanalizuojami ir nekvalifikuojami. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tačiau kokiu konkrečiai pagal esamus duomenis nustatyti negalima. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (3 t., b. l. 67–68).

38. Iš 2020 m. balandžio 10 d. tarnybinio pranešimo ,,Dėl J. M. šeimos“, be kita ko, matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) bendraujant su L. M., pastarasis papasakojo, kad paskutinis kartas, kai tėtis supyko ir skriaudė šeimos narius, buvo prieš savaitę. Tėtis pradėjo versti drabužinę, mama pradėjo jį filmuoti, tada jis supyko ir puolė mamą, padarė jai mėlynes ir apdraskė rankas. Jis tuo metu buvo namuose ir viską matė. Bendravimo su J. M. metu pastarasis parodė, kad prieš savaitę kilo konfliktas tarp jo tėvų, kurio metu tėvas labai stipriai pastūmė jo mamą, atėmė iš jos telefoną ir, užsidaręs savo darbo kambaryje, pradėjo jį daužyti, todėl jo motina iškvietė policijos pareigūnus (3 t., b. l. 128–129).

39. Iš S. M. 2021 m. gegužės 4 d. prašymo prijungti prie bylos papildomus dokumentus su priedais matyti, kad S. M. pateikia subjektyvų visų aplinkybių, byloje surinktų įrodymų, asmenų duotų parodymų vertinimą (4 t., b. l. 176–199, 5 t., b. l. 1–85).

40. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad 2019 m. liepos 16 d.J. M. diagnozuota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nusiskundimai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 172). Taip pat pridėti įvairių medicinos įstaigų ir laboratorijų atlikus tyrimus gauti rezultatai ir išrašyti receptai (5 t., b. l. 173–182).

41. S. M. laikinai buvo sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 2 d. 18.30 val. (4 t., b. l. 36–37) iki 2020 m. balandžio 3 d. 14.33 val. (4 t., b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

42. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pirmiau nurodyti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

43. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. M. kaltė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 6 d., apie 11.00 val., sukėlus savo sutuoktinei J. M. fizinį skausmą ir jai padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, 2020 m. vasario 8 d., apie 14.30 val., sukėlus fizinį skausmą sūnui J. M. ir sutuoktinei J. M. ir 2020 m. balandžio 2 d., apie 18.00 val., sukėlus savo sutuoktinei J. M. fizinį skausmą ir jai padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Dėl 2019 m. birželio 6 d. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai J. M.

44. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. 2019 m. birželio 6 d. ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) aukšte. Taip pat namuose buvo vyras S. M. Jis buvo (duomenys neskelbtini) aukšte, dirbo darbo kabinete. Apie 11.00 val. vyras S. įbėgo į kambarį, kuriame ji buvo, ir stovinčią pradėjo spardyti kojomis į sėdmenis, abiejų kojų šlaunis. Kiek kartų įspyrė tiksliai nurodyti negali, bet, mano, kad apie 10 kartų. Kai ją pradėjo spardyti, ji atsisėdo ant lovos, sėdinčiai pradėjo mušti dešinės rankos kumščiu į dešinės pusės šlaunį. Trenkė kumščiu apie 5–7 kartus. Ji S. prašė nusiraminti, nemušti. S. nenusiramino, todėl ji išbėgo į drabužinę ir uždarė duris. Kadangi durys nerakinamos, vyras duris atidarė ir užmetė ant jos antklodę, kurią paėmė nuo lovos. Ant jos užmetus antklodę, ji susmuko ir jai būnant po antklode pradėjo toliau mušti, spardyti ir mušti kumščiais. Mušė į visas kūno sritis. Kiek kartų buvo smūgiuojama, pasakyti negali. Tuomet ji bandė pasprukti, išsivaduoti ir išlįsti iš po antklodės. Pavykus pasprukti, ji išbėgo iš drabužinės į miegamąjį, paėmė savo telefoną iškviesti pagalbą, tačiau S., atbėgęs iš paskos, telefoną iš jos paėmė. Tuo metu ji nubėgo į vonios kambarį ir pradėjo šaukti per pravirą langą. Šaukiant vonioje, prie jos vėl priėjo S. ir pradėjo toliau mušti delnais per nugarą, per šonus, tuo metu ji buvo susmukusi ant žemės. Ji toliau garsiai šaukė. Nuo šaukimo S. nustojo ją mušti, nurimo ir nusileido į pirmą aukštą. Pas S. buvo jos telefonas, todėl negalėjo išsikviesti jokios pagalbos. Jai nusileidus į pirmą aukštą, S. pradėjo aiškinti, kad jis daugiau jos nemuš ir pasiūlė pagyventi atskirai. Pasiėmęs savo asmeninius daiktus S. apie 16.00 val. išvyko į (duomenys neskelbtini). Kai S. mušė, ji jautė stiprų fizinį skausmą. 2019 m. birželio 7 d. jai paskambino S. ir pasakė, kad jis kreipėsi (duomenys neskelbtini) į medikus, nes jam pradėjo skaudėti dešinės pusės kojos didįjį pirštą. Jai S. sakė, kad jam (duomenys neskelbtini) minėtas didysis pirštas (2 t., b. l. 18–21). J. M. į (duomenys neskelbtini) užduotą klausimą, nuo kokių konkrečių veiksmų jai atsirado specialisto išvadoje Nr. G 1897/2019(01) (dėl 2019 m. birželio 6 d. įvykio) konstatuoti sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos kairiame sėdmenyje ir dešinėje kojoje, nurodė, kad sutuoktinis S. M., jai būnant miegamojo kambaryje, be jokios priežasties priėjo prie jos stovinčios ir koja spyrė ne mažiau kaip 7 spyrius į kairį sėdmenį. Išsigandusi sutuoktinio, atsisėdo ant lovos, vertikalioje lovos pozicijoje, susikėlė kojas ant lovos, kelius pritraukdama prie krūtinės. Manė, kad jis daugiau nieko nedarys, tačiau, priėjęs prie jos, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau 7 smūgių jai į dešinę šlaunį. Šio įvykio metu smūgių buvo suduota ir daugiau, kadangi sutuoktinis prieš ją smurtavo drabužinėje ir vonios kambaryje, tačiau sužalojimai dėl šių veiksmų nebuvo padaryti. Vonioje S. jai tupint abejų rankų plaštakomis sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas. Tuo metu galėjo smūgis būti suduodamas į lūpą, dėl to (duomenys neskelbtini) kitą dieną užfiksavo lūpos patinimą ir praskėlimą (2 t., b. l. 55–57).

45. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). J. M. yra jos (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų. J. 2019 m. birželio 7 d. kreipėsi į ją ir pranešė, kad ją sumušė vyras, tuo metu skundėsi dėl mėlynių dešinės šlaunies srityje, sėdmens srityje, dešinės pėdos nubrozdinimas, apatinės lūpos patinimas. J. skundėsi, kad mėlynės buvo skausmingos, norėjo, kad išrašytų jai vaistų, sakė, kad vyras buvo piktas, agresyvus, ją sumušė ir dėl to ji norėjo, kad būtų viskas užfiksuota kortelėje. Kaip suprato, J. kreipėsi dėl medicininės pagalbos ir užfiksuoti šį atvejį. Matėsi, kad J. buvo nervinga, stresinėje būsenoje, mėlynės buvo dar patinusios, matėsi, kad yra neseniai atsiradusios. Ar mėlynės galėjo atsirasti griūnant, pasakyti negali, bet tai buvo labiau panašu į sumušimus. Anksčiau J. niekada nebuvo pasakojusi apie smurtą šeimoje, bet tuo metu, kai išklausė jos, suprato, jog smurtas buvo ne pirmą kartą. Išrašus padarė apžiūros metu, remdamasi J. pasakojimu. Tą dieną, kai J. kreipėsi dėl sumušimo, ji jai siūlė kreiptis į policiją arba pasidaryti kūno tyrimą, bet nežino, ar ji kreipėsi. Į policiją ji nesikreipė, nes, kaip suprato, J. nenorėjo, be to jie praneša tada, kai būna matomos rimtos žaizdos, sužalojimai, ji jai tik patarė kreiptis pačiai. Daugiau apie šią situaciją su ja nekalbėjo (2 t., b. l. 60–62).

46. Kad J. M. buvo sužalota patvirtina baudžiamojoje byloje esanti Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos specialisto išvada Nr. G 1897/2019(01), kurioje konstatuota, kad J. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame sėdmenyje ir dešinėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 3–6 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. birželio 6 d.). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 43–44).

47. Nors kaltinamasis, minėta, kaltę dėl šios jam inkriminuotos veikos kategoriškai neigė, atkreipė dęmesį į tai, kad J. M. sveikatos būklė buvo prasta (ji sirgo (duomenys neskelbtini)) ir dėl to griuvinėdavo, tačiau teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, nes tokie kaltinamojo teiginiai neatitinka baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos, juos paneigia tiek paties kaltinamojo, tiek teisiamojo posėdžio metu apklaustų specialistų parodymai.

48. Pirmiausia pastebėtina tai, kad kaltinamasis į klausimą, ar nukentėjusioji griūdavo dėl savo sveikatos būklės, teisiamojo posėdžio metu atsakė, kad ji yra griuvusi tik vieną kartą. Daugiau nukentėjusiosios griuvimo atvejų jis nėra pastebėjęs. Todėl jo teiginiai apie tariamą savaiminį nukentėjusiosios nevienkartinį griuvinėjimą ir susižalojimą vertintinami kritiškai. Pati nukentėjusioji teisiamųjų posėdžių metu kategoriškai neigė, kad ji griuvinėdavo dėl savo sveikatos būklės. Tokia nukentėjusiosios pozicija atitinka ir (duomenys neskelbtini) S. L., pateikusio šioje baudžiamojoje byloje esančią 2019 m. birželio 10 d. specialisto išvadą Nr. 1897/2019(01), parodymus, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai nėra griuvimo požymis.

49. Be to, baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie tai, kad S. M. 2019 m. birželio 6 d. išvyko iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), patvirtina nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad po smurto prieš ją pavartojimo fakto kaltinamasis pasakęs, kad reikia pagyventi atskirai, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kad jis iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini), patvirtina paties kaltinamojo patikti mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad jis atsiskaitė restorane už maistą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaistinėje ir parduotuvėje, grynino pinigus bankomate (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 120–122). Be to, iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3059/2020(01) matyti, kad S. M. 2019 m. birželio 7 d. (padarytas rašymo apsirikimas nurodant datą) (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatyta kairės pėdos pirmo piršto kraujosruva su patinimu. Tai padaryta paveikus kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryta tiek pirštą sumušant, suspaudžiant, tiek juo atsimušant į kietą buką daiktą prieš kreipianti medicininės pagalbos. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatytiems kairės pėdos pirmo piršto (duomenys neskelbtini) patvirtinti esamų medicininių duomenų nepakanka, todėl jie kaip sužalojimai neanalizuojami ir nekvalifikuojami. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tačiau kokiu konkrečiai pagal esamus duomenis nustatyti negalima. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (3 t., b. l. 67–68). Nors kategoriška išvada, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) susižalojo smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, negalima, tačiau kaltinamasis teisiamųjų posėdžių metu negalėjo nurodyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis susižalojo, todėl ši aplinkybė sustiprina teismo įsitikinimą, kad vis dėl to kaltinamasis 2019 m. birželio 6 d. smurtavo prieš nukentėjusiąją J. M. ir šio smurto vartojimo metu galėjo susižaloti.

50. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 1897/2019(01) nustatyta, kad J. M. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 43–46), konstatuotina, kad S. M. 2019 m. birželio 6 d., apie 11.00 val., prieš J. M. atlikti veiksmai ir jais sukelti padariniai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Akivaizdu, kad sąmoningai smurtaudamas prieš J. M. S. M. veikė tyčia. J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo S. M. sutuoktinė, t. y. vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi – jo šeimos narė.

51. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2020 m. vasario 8 d. fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiesiems J. M. ir J. M.

52. Nors kaltinamasis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino, tačiau jo kaltė 2020 m. vasario 8 d. sukeliant fizinį skausmą J. M. ir J. M. neabejotinai įrodyta baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma.

53. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2020 m. vasario 8 d. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu buvo su vyru S. M., sūnumis L. M. ir J. M. Ji apie pietus gamino pietus. Apie 14.30 val. virtuvėje prie stalo atėjo sūnūs L. ir J. valgyti. Po kiek laiko į virtuvę atėjo vyras S., dešinėje rankoje laikė šlapią skudurą (matmenys 45–55), J. pradėjo priekaištauti piktu tonu, kodėl jis išėjo iš rūsio, kada eis į pirtį, kada eis žaisti (duomenys neskelbtini). J. nieko neatsakė. Kadangi sūnus nieko neatsakė, S. supyko ir pradėjo rankoje laikytu skuduru daužyti J. per veidą, per galvą, per rankas. J. S. trenkė apie 5–6 kartus. Tuo metu ji pribėgo prie J., sugriebė J. už rankos ir jį pastatė sau už nugaros. J. būnant jai už nugaros, S. pradėjo šlapiu skuduru daužyti jai per galvą ir per veidą. Kiek buvo smūgių, tiksliai pasakyti negali, bet, mano, ne mažiau kaip dešimt kartų. Tuo metu ji pastebėjo, kad J. rankoje laiko telefoną, pasakė, kad iškviestų pagalbą. Tačiau matė, kad vaikas buvo šoko būsenoje, net negalėjo iškviesti pagalbos. S., pamatęs, kad J. turi telefoną ir gali iškviesti pagalbą baigė mušti ir nurimo. Tuomet J. atsisėdo prie stalo, o ji S. paprašė nurimti ir duoti ramiai vaikams pavalgyti. Ji irgi atsisėdo prie stalo. S. priėjo prie stalo ir pradėjo mėtytis maisto produktais. Tuo metu S. priėjo prie viryklės, paėmė puodą su sriuba ir išpylė į kriauklę. Taip pat paėmė keptuvę ir visą troškinį išpylė į kriauklę. Tuo metu ji su vaikais nuėjo į (duomenys neskelbtini) aukštą, o vyras liko (duomenys neskelbtini) aukšte. Kai mušė ją šlapiu skuduru, ji jautė stiprų fizinį skausmą. J. jai pasakojo, kad, kai S. mušė skuduru, J. jautė stiprų fizinį skausmą (2 t., b. l. 18–21).

54. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurias J. M. nurodytas aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis turėjo šluostę, kuria šluostė dulkes. Taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad kaltinamasis turėta šluoste kliudė J. M. Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pats kaltinamasis, jis, kalbindamas J. M. ir kviesdamas jį žaisti (duomenys neskelbtini) ir eiti į pirtį, suko rankoje turėtą šluostę arti vaiko, neneigia, kad šluoste galėjo kliudyti vaiką. Tačiau akivaizdu, kad S. M. šiais parodymais siekia minimizuoti savo netinkamą elgesį bei juo sukeltas pasekmes (šeimos nariams sukeltą fizinį skausmą). Kad vis dėl to prieš nukentėjusiuosius J. M. ir J. M. S. M. atliko smurtinius veiksmus (trankė šluoste) patvirtina ne tik J. M. duoti parodymai ir paties kaltinamojo iš dalies pripažintos faktinės aplinkybės, tačiau šias aplinkybes taip pat patvirtina J. M. ir L. M. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga.

55. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis nepilnametis J. M., be kita ko, parodė, kad sutinka pasikalbėti apie tėtį. Pažada sakyti tiesą. Šiandien pasikalbės apie tą įvykį, kai namie įvyko. Jis žaidė su kompiuteriu ir tada mama pakvietė valgyti, atėjo pavalgyti, atsisėdo prie stalo ir tada tėtis atėjo ir paklausė, ar šiandien eis žaisti (duomenys neskelbtini) ir į pirtį. Jis jam nieko neatsakė, nes nelabai norėjo. Tada paklausė, ar girdi, jis ir vėl neatsakė, ir tėtis pradėjo su skuduru mosikuoti, mama patraukė už jos, tėtis apėjo stalą ir pradėjo mamą trankyti su skuduru. Mama pasakė kviesti policiją. Jis telefoną rankoje turėjo, tada tėtis sustojo, jie susėdo prie stalo, tėtis pradėjo mėtyti maistą į mamą ir visą maistą išpylė į kriauklę. Viskas įvyko žiemą ar pavasarį, vasarį gal. Kai tai nutiko, buvo pietų metas kažkur. Viskas įvyko kambaryje, kuriame valgo. Tėtis mosavo su šlapiu skuduru, truputį patrankė per rankas ir galvą. Per visą galvą trankė. Kiek kartų trenkė, neprisimena. Trankė per rankas, truputį aukščiau alkūnės, per dešinę ranką. Į ranką trenkė gal du kartus. Kai trenkė su skuduru, nelabai atsimena, ką jautė, nelabai atsimena, ar skaudėjo. Po smūgių ranka buvo raudona. Kad ranka raudona, matė mama ir brolis, galva po smūgių irgi truputį raudona buvo. Tėtis apėjo aplink stalą ir pradėjo mamą trankyti su skuduru, nes ji bandė jį apginti. Mamai trenkė per veidą daug kartų, skaičiaus neatsimena. Mamos veidas po smūgių buvo raudonas. Atrodo, tėtis nieko nekalbėjo, kai juos trankė su skuduru. Nežino, kodėl jis maistą metė į mamą. Kas ant stalo buvo, tą ir metė, duoną. Mama prašė, kad sustotų, kai pradėjo maistą mėtyti. Tėtis buvo piktas, nes jo veidas atrodė piktas. Įvykį matė jis, mama ir brolis, brolio vardas L. Viskas įvyko šiais metais. Viskas nutiko namuose, tuose kur gyvena, valgymo kambarys yra (duomenys neskelbtini) aukšte namo. Šio įvykio metu buvo išsigandęs ir nežinojo, ką daryti. Buvo sustingęs įvykio metu. Anksčiau tėtis bardavo ir rėkaudavo. Tėtis jam su skuduru sudavė, nes neatsakė į jo klausimą. Skuduras buvo ilgas, geltonos spalvos, šlapias (rodo, kad maždaug 50 cm ilgio skuduras). Tėtis su skuduru šluostė stalą ir atėjo su juo. Šio įvykio metu vazoną tėtis išmušė mamai iš rankų. Vazonas buvo juodas. Mama vazoną paėmė nuo palangės. Daugiau niekas nebuvo sugadinta. Mama paėmė vazoną, kad apsigintų nuo tėčio. Po įvykio mama jautėsi nemaloniai, nustebusi, kad taip atsitiko. Mama po šito įvykio nieko nesakė, ji tik nuėjo į viršų ir užsidarė savo kambaryje. Anksčiau tėtis irgi rėkdavo ant mamos ir negražiai vadindavo, žino, kad rėkaudavo, nes jie būdavo tuo metu namuose, ką jis rėkaudavo, neprisimena. Neprisimena ir kada rėkė ant mamos, nes taip daug kartų yra buvę. Kartais tėvai gerai sutaria, o kartais ne. Nežino, kodėl tėvai nesutaria. Jo santykiai su tėčiu šiuo metu gan normalūs, anksčiau nelabai bendraudavo. Niekas nekalbėjo prieš apklausą su juo apie tai, ką kalbėti teisme, mama tiesiog sakė pasakyti tiesą visą, kas nutiko. Tėtis irgi liepė tiesą sakyti teisme. Po šito įvykio jam neteko pasirodyti gydytojams. Į policiją pagalbos nesikreipė. Po šio įvykio su tėčiu jie nieko apie tai nepasikalbėjo, jis neatsiprašė. Po šito įvykio jaučiasi blogai. Anksčiau tėtis šaukdavo ant jo, kai šaukdavo sakydavo negražius žodžius, vadindavo debilais jį ir brolį, durniais. Pas psichologą po šio įvykio nesikreipė. Mamą kvietė į (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis buvo (duomenys neskelbtini), bet ir tėtis, atrodo, ėjo. Tėtis pasakė, kad tiesiog blogai pasielgė, kokiais žodžiais pasakė, nepamena. Tėtis žaisti (duomenys neskelbtini) kvietė tą dieną porą kartų. Po smūgių su šlapiu skuduru nelabai sušlapo, vanduo iš skuduro nesitaškė. Jis sėdėjo kitoje pusėje stalo nuo tėčio, kai jam tėtis sudavė, jis stovėjo kitoje pusėje stalo. Kai sėdėjo prie stalo, prieš akis jam buvo svetainė, nes pas juos sujungta svetainė su virtuvės kambariu, jam už nugaros buvo virtuvės įranga, šaldytuvas. Tėtis jam skuduru pataikė į dešinę ranką. Mama turėjo rankose vazoną, tėtis mamai išmušė iš rankų tą vazoną su skuduru, jis nukrito ant žemės ir sudužo, tada jie jį išmetė į šiukšlių dėžę. Nežino, ar šio konflikto metu tėtis ėmė servetėlę. Mama rankose turėjo vazoną ir buvo paėmusi nuo rankšluosčio laikytuvą, ji laikė šiuos daiktus prieš veidą. Nepastebėjo, ar to įvykio metu tėčiui bėgo kraujas. Buvo ir anksčiau matęs tą geltoną skudurą, jie jį naudoja valyti dulkes, stalus. Šio įvykio metu jis verkė, nes buvo išsigandęs dėl mamos. Tėtis šio įvykio metu nematavo jam temperatūros (2 t., b. l. 80–83).

56. Nors kaltinamasis tokius J. M. parodymus vertina, kaip duotus motinai J. M. paveikus, atkreipia dėmesį į tai, kad J. M. be kita ko parodė, kad mama jam sakė sakyti tiesą ir tai, anot S. M., akivaizdus motinos siekis nuteikti vaiką prieš jį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad J. M., duodamas parodymus, parodė, kad ne tik J. M., bet ir pats S. M. jam sakė sakyti tiesą. Tokių frazių vaikui pasakymas negali būti vertinamas kaip siekis nuteikti vaiką prieš kaltinamąjį. Tuo labiau, kad J. M., duodamas parodymus, teigė, kad „jo santykiai su tėčiu šiuo metu gan normalūs“. Kita vertus, nors S. M. teigė, kad J. M. yra linkęs meluoti, išsigalvoti, apkalbėti, nes (duomenys neskelbtini) yra buvęs incidentas, kai jis apkaltino nekaltą asmenį, tačiau iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiartijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-159/2020 išvadų matyti, kad J. M. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis J. M. parodymais. Ekspertizės metu nenustatyta, jog J. M. mama (ar kiti asmenys) darytų jam tiesioginį poveikį išgalvoti byloje nagrinėjamus įvykius, siekiant apkaltinti tėtį veiksmais, kurių iš viso galėjo nebūti (3 t., b. l. 27–33). Taigi, akivaizdu, kad kaltinamojo teiginiai, kad J. M. parodymais negalima remtis, yra jo subjektyvus vertinimas, tokie teiginiai ne tik nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, tačiau ir neatitinka byloje esančių įrodymų (minėta, išvadoje nurodyta, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis J. M. parodymais). Be to, tokie J. M. parodymai ne tik visiškai atitinka nukentėjusiosios J. M. parodymus, tačiau analogiškus parodymus davė ir L. M., todėl teismas neturi pagrindo nesiremti šiais parodymais.

57. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu liudytojas nepilnametis L. M., parodė, jog būdavo, kad tėvai susipykdavo. Tėtis supyko ant brolio, kai brolis neatsakė tėčiui. Tėtis klausė kažką brolio, o brolis tylėjo. Tėtis klausė, ar brolis girdi, o brolis nieko neatsakė. Mama pakvietė juos valgyti, o tėtis paklausė kažką brolio, o brolis neatsakė. Tada tėtis pradėjo daužyti skuduru. Mama patraukė brolį nuo tėčio, kad jo tėvas nedaužytų skuduru. Kitą dieną mama su močiute išvažiavo pas prosenelę. Kai grįžo mama namo, tėtis neįleido mamos ir mama lipo per tvorą. Tai nutiko vasario pradžioje. Šių metų vasarį tai įvyko. Viskas vyko virtuvėje. Brolis sėdėjo prie stalo virtuvėje. Jis irgi buvo prie stalo virtuvėje. Tėtis kažko klausė brolio, bet gerai neatsimena, ko tėtis klausė brolio. Su skuduru tėtis pradėjo daužyti brolį, po to mamą. Neatsimena, į kokias kūno vietas tėtis daužė skuduru. Brolis nieko nedarė ir nesakė, kai daužė tėtis skuduru. Broliui tėtis sudavė skuduru nemažai kartų. Mamai tėtis skuduru sudavė į veidą. Nemažai kartų tėtis skuduru sudavė mamai. Mama sakė tėčiui, kad jis baigtų daužyti skuduru. Mama bandė užsidengti rankomis veidą, kad jis baigtų daužyti. Tėtis nieko nesakė, kai daužė skuduru. Skuduras buvo mėlynas, nemažas. Skuduras skirtas valyti dulkes. Kai tėtis baigė daužyti, mama padarė valgyti. Tėtis išpylė į kriauklę sriubą ir mėsą. Kai tėtis išpylė sriubą ir mėsą, jis nieko nesakė. Mama sėdėjo prie stalo, kai tėtis išpylė sriubą ir mėsą. Kai tėtis išpylė sriubą, mama pasižiūrėjo, kur išpylė, o mėsą su ryžiais įsidėjo į lėkštę. Po to mama išėjo į viršų. Mamos veidas po šio įvykio atrodė paprastai. Neatsimena jokių žymių. Po šio įvykio brolis nieko nesakė, neatsimena, ar brolis skundėsi kuo nors. Mama po šio įvykio, neatsimena, ar ką nors sakė. Brolis mušimo metu bandė pasitraukti. Mama pradėjo brolį traukti, o brolis bandė save užsidengti ranka. Neatsimena, kokią vietą brolis bandė užsidengti. Skuduras buvo šlapias. Tėtis valė dulkes rūsyje. Skuduras buvo šlapias, tamsus, mėlynas. Šio įvykio metu jis nežino, kaip sureagavo, nieko nesakė ir nieko nedarė. Jis bijojo tėčio. Dabar su tėčiu net nežino, kaip sutaria. Iki įvykio su tėčiu mažai bendraudavo. Iki šio įvykio brolis mažai bendraudavo su tėčiu. Nežino, kodėl mažai bendraudavo su tėčiu. Nežino, kaip dabar jaučiasi. Nelabai žino, kokius jausmus šiuo metu išgyvena. Iki šiol bijo tėčio, kad grįš namo ir viskas bus tas pats. Paskutiniu metu iki apklausos su tėčiu buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jie (duomenys neskelbtini). Kai buvo (duomenys neskelbtini), jautėsi normaliai. Iš rūsio atėjęs prie stalo tėtis pakvietė brolį. Tada, atrodo, tėtis klausė brolio, ar eis į pirtį, bet brolis tėčiui nieko neatsakė. Kai pavalgė, su tėčiu brolis nėjo į pirtį ar kažką veikti, nes brolis nenorėjo. Nežino, kaip tėtis jautėsi po šio įvykio. Tėtis po šio įvykio nesiskundė. Mama įvykio metu patraukė brolį. Įvykio metu prie stalo tėtis viena ranka mosavo skuduru, o ką su kita ranka darė, neatsimena. Įvykio metu ant tėčio nepastebėjo, kad bėgtų kraujas. Skuduras, lyginant su servetėle, nežino kokio dydžio. Gal truputį didesnis už servetėlę (1 t., b. l. 141–146).

58. Pastebėtina, kad abu nukentėjusieji – J. M. ir J. M., taip pat liudytojas L. M., pasakodami apie 2020 m. vasario 8 d. įvykį, nurodo visiškai identiškas aplinkybes. Nors kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad L. M. nurodė kitos spalvos skudurą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo nesiremti minėto liudytojo parodymais. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) vaikas namuose tėčiui smurtaujant prieš mamą ir brolį patyrė didelę įtampą ir stresą, šie faktoriai galėjo lemti tokios neesminės aplinkybės, kaip šluostės spalva, neįsiminimą. Be to, vaiko apklausa vyko po įvykio praėjus santykinai daug laiko, todėl ir ši aplinkybė galėjo turėti reikšmės prisimenant šluostės spalvą. Tačiau, minėta, esmines įvykio aplinkybes (vietą, kam pirmam buvo suduota, kaip vėliau įvykiai klostėsi, kodėl kaltinamasis turėjo rankose šluostę, dėl kokios priežasties kilo kaltinamojo nepasitenkinimas ir pan.) visi asmenys nurodė identiškai, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti nuosekliais, vienas kitą atitinkančiais nukentėjusiųjų J. M. ir J. M. bei liudytojo L. M. parodymais, kurie, minėta, iš dalies atitinka ir paties kaltinamojo parodymus.

59. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad vaikų J. M. ir L. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko po įvykio praėjus daug laiko, motina įtakojo vaikų parodymų turinį ir dėl šių priežasčių, kaltinamojo nuomone, nėra galima remtis vaikų parodymais. Tačiau teismas pažymi, kad nors iš tiesų vaikų apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko po įvykio praėjus santykinai ilgam laiko tarpui, tačiau byloje esantis 2020 lapkričio 23 d. – gruodžio 18 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad L. M. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis L. M. parodymais. Tapatindamasis su labiau bejėgiška mamos pozicija, L. M. gali iš jos perimti situacijos vertinimų, ypatingai tais atvejais, kuomet mama perpasakoja jam įvykius, kuriuose jis tiesiogiai nedalyvavo ar nebuvo jų liudytojas. Nepaisant to, ekspertizės metu nenustatyta, jog L. M. mama (ar kiti asmenys) darytų jam tiesioginį poveikį išgalvoti byloje nagrinėjamus įvykius, siekiant apkaltinti tėtį veiksmais, kurių iš viso galėjo nebūti. Šiuo metu L. M. konstatuojami (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); šio sutrikimo sieti tik su byloje tiriama nusikalstama veika nėra galimybės, tiriamojo psichikos būklė yra sutrikdyta faktorių visumos. Plačiau išvadų dalyje. Konfliktinėje tėvų situacijoje mamos L. M. nemato kaip agresorės tėčio atžvilgiu, priešingai, jis ją suvokia kaip labiau bejėgišką ir negalinčią aktyviai apsiginti, todėl jis neigia, jog mama kada nors būtų norėjusi ar bandžiusi fiziškai sužeisti tėtį (2 t., b. l. 162–169). Taigi, akivaizdu, kad L. M., nepaisant to, kad gali iš motinos perimti situacijos vertinimą, tačiau ekspertizės metu nenustatyta, jog L. M. mama (ar kiti asmenys) darytų jam tiesioginį poveikį išgalvoti byloje nagrinėjamus įvykius, siekiant apkaltinti tėtį veiksmais, kurių iš viso galėjo nebūti.

60. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tiek J. M., tiek J. M. šluoste sudavė ne vieną kartą, be kita ko trankė ir į ypač jautiras kūno vietas – galvą, veidą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad abu nukentėjusieji dėl to patyrė fizinį skausmą konstatuotina, kad S. M. 2020 m. vasario 8 d., apie 14.30 val., prieš J. M. ir J. M. atlikti veiksmai ir jais sukelti padariniai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Akivaizdu, kad sąmoningai smurtaudamas prieš J. M. ir J. M. S. M. suvokė, kad minėtiems asmenims sukelia fizinį skausmą, taigi veikė tyčia. S. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo S. M. sutuoktinė, J. M. yra S. M. sūnus, t. y. vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi – jo šeimos nariai.

61. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. M. veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2020 m. balandžio 2 d. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai J. M.

62. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2020 m. balandžio 2 d., apie 18.00 val., namuose,esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšte esančiame kambaryje sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių, kai į kambarį atėjo jos vyras S. M., kuris pradėjo iš jos reikalauti pinigų už komunalines paslaugas, kadangi jie šiuo metu yra taip susitarę, nes planuoja skyrybas ir mokesčius moka kiekvienas dalimis. Jai atsakius, kad ji jam jau sumokėjo ir pinigų neduos, jis pradėjo ją kaltinti, kad ji viską vagia, dėl to kilo žodinis konfliktas. Taip pat pagrasino, kad už 100 000 tūkstančių eurų galima žmogų apipilti rūgštimi, apiplikyti veidą, tokiu būdu sužaloti. Jai pasakius, kad dėl tokių jo žodžių ji pradės jį filmuoti, kadangi ji tai suprato kaip grasinimus susidoroti ir jai pradėjus filmuoti savo vyrą, jis užlipo ant jos ir bandė atimti telefoną, kuriuo ji jį filmavo. Ant lovos vykstant grumtynėms dėl bandymo atimti jos telefoną, ji susigūžė ir bandė telefono neatiduoti bei garsiai rėkė savo nepilnamečiui sūnui L., kad jis kviestų policiją, dėl to į kambarį užėjo sūnus L. ir pamatė grumtynes, dėl to S. M. nuo jos atsitraukė ir, nepaėmęs telefono, nusileido į namo (duomenys neskelbtini) aukštą ir vaikščiojo po visą namą pirmyn atgal. Nuėjęs į drabužinę, esančią (duomenys neskelbtini) namo aukšte, pradėjo kraustyti jos drabužių lentynas ir viską mėtyti ant grindų, kažko ieškojo, dėl to ji vėl pradėjo savo telefonu filmuoti vyrą. Tai pamatęs vyras spintoje rado kavos pakelį ir su juo išstūmė ją iš drabužinės. Sužalojimų tuo metu dar nepatyrė ir filmavo toliau. Vyrui nubėgus į vaiko L. kambarį, ji nusekė vyrui iš paskos, vyras kambaryje kažko ieškojo ir netrukus puolė ją ir nustūmė ant lovos, užlipo ant jos, bandė atimti telefoną, paskui savo rankomis pradėjo ją per jėgą tempti iš lovos, tokiu būdu apdraskydamas jai abi rankas, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Ant rankų liko nubrozdinimai, paraudimai. Atėmęs jos telefoną, nubėgo į namo (duomenys neskelbtini) aukšte esantį kabinetą tam, kad, jos vertinimu, sugadintų jos telefoną, kuriame yra visi grumtynių vaizdo įrašai. Jai užėjus į kabinetą, jis ją iš jo išstūmė, prieš tai dar bandė suduoti kumščiu į veidą, bet susilaikė ir nesudavė, o, ją išstūmęs iš kabineto, duris užsirakino. Būdama už durų girdėjo, kaip vyras kažką stipriai tranko, suprato, kad tai gali būti jos telefonas. Tada ji nubėgo į rūsį, kuriame buvo jos sūnus J. ir, paėmusi iš jo telefoną, paskambino į policiją. Taip pat patikslino, kad tai yra ne pirmas atvejis, kada vyras prieš ją panaudojo fizinę jėgą, prieš tai dar buvo 2019 metų birželio mėnesį, kuomet vyras ją spardė kojomis, kuomet nuo suduodamų smūgių jam net (duomenys neskelbtini). Įvykį ji užfiksavo (duomenys neskelbtini) ir specialisto išvadą galės pateikti prie ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 46–48). Konflikto su sutuoktiniu metu jai atsirado Specialisto išvadoje Nr. G 1053/2020(01) konstatuoti sužalojimai, t. y. poodinė kraujosruva dešiniame petyje, dešiniame žaste ir alkūnėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir abiejose plaštakose, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Ji buvo miegamojo kambaryje, kadangi mobilaus ryšio telefonu filmavo S. veiksmus, jis ją abiejomis rankomis pastūmė į pečių priekinę dalį, dėl to ji nukrito ant lovos. Nukritusi ant lovos, gulėjo horizontaliai per ją, rankose laikė mobilaus ryšio telefoną, o rankas buvo prispaudusi prie pilvo. Kadangi S. M. matė, kad jį filmavo, jis norėjo mobilaus ryšio telefoną atimti iš jos, todėl jai gulint ant lovos jis apžergė kojomis per liemenį ir taip apsunkindamas jai galimybę judėti bei priešintis, rankomis bandė ištraukti iš jos rankų suspaustą telefoną. Dėl šių veiksmų abiejose plaštakose buvo susidarę nubrozdinimai. Sutuoktinis, matydamas, kad jam nepavyks paimti iš jos rankų telefono, nulipo nuo jos, rankomis suėmė už jos abiejų šlaunų ir stipriai suspaudęs traukė nuo lovos, taip bandydamas ją iš jos išmesti. Bijodama, kad galva trenksis į lovos medinį korpusą arba į grindis, savo kūno korpusu pasisuko į dešinę pusę, o kadangi S. dar ją tempė tuo metu iš lovos, todėl krito iš jos, dešiniu pečiu trenkdamasi į grindis. Specialisto išvadoje nurodytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir alkūnėje atsirado kritimo nuo lovos metu. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje atsirado nuo S. bandymo iš jos rankų atimti laikomą telefoną. Tuo metu, kai rankomis jis bandė ištraukti telefoną, jis taip pat viena ranka buvo prispaudęs jos dešinę ranką, o kita ranka bandė atimti telefoną (2 t., b. l. 55–57). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir tarnybiniame pranešime dėl J. M. apklausos, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13113-20 (1 t., b. l. 46–48).

63. Nors kaltinamasis S. M. teisiamųjų posėdžių metu teigė, kad J. M. meluoja, baudžiamąją bylą prieš jį sufabrikavo dėl siekio skyrybų metu gauti didesnę turto dalį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent pats kaltinamasis nurodė, kad, pvz., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iš kurių nuomos gaunamos santykinai didelės metinės pajamos, jis J. M. buvo padovanojęs dar 2019 metais, todėl, teismo vertinimu, nelogiška kaltinamojo versija, kad baudžiamoji byla sufabrikuota dėl kaltinamojo nurodytos priežasties. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis teisiamųjų posėdžių metu teigė, kad, būdamas santuokoje su J. M., jis visą jų bendrą turtą būtų dovanojęs J. M., šią aplinkybę patvrtina ir minėta kaltinamojo nurodyta aplinkybė dėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo, todėl niekaip logiškai nepaaiškinama, kokiu tikslu J. M. reikėjo sufabrikuoti baudžiamąją bylą prieš kaltinamąjį.

64. Kita vertus, kad vis dėl to kaltinamasis prieš J. M. smurtavo, patvirtina ne tik J. M., kaip galbūt suinteresuotos gauti turtą, parodymai. Juos patvirtina iš dalies paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, t. y., kad jis vis dėl to rūbinėje ieškojo, paties teigimu, telefono, kurio jam reikėjo norint pasižiūrėti telefono kodą, nes jį reikėjo nurašyti. Kaltinamasis taip pat neneigia, kad tarp jo ir J. M. vis dėl to įvyko ir grumtynės dėl telefono, tačiau teigia, kad ne J. M., o būtent jis buvo užpultas. Tačiau tokie S. M. parodymai neatitinka kitos baudžiamojoje byloje esančios medžiagos. O. J. M. viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga.

65. Štai apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu liudytojas nepilnametis L. M., parodė jam (duomenys neskelbtini) metų. Sutinka pasikalbėti. Pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesą. Čia susitiko pakalbėti apie tai, kas atsitiko. Jis žaidė kompiuteriu su draugais. Pradėjo jį mama šaukti vardu ir jis nuėjo į kambarį, tėtis bandė atimti telefoną iš mamos. Tada viskas baigėsi. Tėtis su savo telefonu išėjo. Kai tėtis užlipo, jis atėjo į jo kambarį, tada atėjo į mamos kambarį. Pradėjo kažko ieškoti, bet nežino ko. Jis vertė, ieškojo kažko pas mamą. Mama pradėjo filmuoti. Tėtis ieškojo, tačiau nieko nerado. Tėtis bandė paimti mamos telefoną. Pradėjo versti mamos drabužinę, supyko, kad mama filmavo. Parvertė mamą ant lovos ir paėmė telefoną. Tėtis atėmė iš mamos telefoną, nubėgo į apačią ir užsidarė. Mama iškvietė policiją. Girdėjosi, kad tėtis garsiai daužė telefoną. Tada atvažiavo policija. Tai nutiko pavasarį, mėnesio neatsimena. Tai atsitiko karantino metu pavasarį. Žaidė, kai jį kvietė, jis buvo savo kambaryje. Kai mama pakvietė, jis žaidė. Tėtis bandė atimti telefoną iš mamos. Tėtis bandė telefoną paimti iš mamos rankų. Kai tėtis bandė paimti telefoną, neatsimena, ką sakė mama ir tėtis. Tėtis užsirakino su mamos telefonu. Girdėjosi, kad garsiai kažką tėtis daužė. Mama rado sudaužytą telefoną. Mamą pastūmė tėtis. Kai tėtis išėjo į drabužinę, čiupo telefoną. Tuo metu mama laikė telefoną rankose. Tėtis numetė telefoną ant žemės. Su ranka nustūmė tėtis mamą. Tėtis pastūmė mamą su telefonu rankose. Kai tėtis pastūmė mamą, tėtis mamą pargriovė ir mama nugriuvo ant žemės. Tėtis nulipo į apačią. Tėtis nelabai kalbėjo tuo metu. Mama tėčiui sakė, kad atiduotų telefoną. Tėtis išstūmė mamą iš ofiso ir užsirakino iš karto. Norėjo tėtis trenkti mamai, bet netrenkė. Tėtis mamą stūmė rankomis. Neatsimena, į kokią vietą tėtis stūmė mamą. Kai tėtis mamą stūmė, jis buvo prie ofiso durų. Mama skambino policijai. Mama policijai sakė, kad paskubėtų. Mama po šio įvykio atrodė supykusi ant tėčio. Ant mamos kūno iš pradžių buvo mėlynės. Mėlynės buvo ant rankų. Kai atvažiavo greitoji, jis pamatė mėlynes ant mamos rankų. Pamatė, kad mamos rankos sudraskytos. Daugiau nelabai atsimena apie šį įvykį. Tėtis norėjo paimti iš mamos telefoną, nes mama filmavo, kai tėtis viską vertė. Matė, kai tėtis filmavo. Telefonas buvo Samsung juodos spalvos. Šis telefonas priklausė mamai. Įvykio metu namuose buvo brolis, jis, mama ir tėtis. Sužalojimai (mėlynės ir įdrėskimai) atsirado, kai jo kambaryje sunkiai tėtis bandė atimti telefoną iš mamos. Mama nenorėjo duoti tėčiui telefono. Mamos rankos prieš įvykį atrodė normaliai. Iki įvykio nebuvo jokių mėlynių ir įdrėskimų ant mamos rankų. Matė, kaip atrodė sudaužytas telefonas. Nematė, kaip tėtis daužė telefoną, bet girdėjo. Iki šio įvykio nieko panašaus nebuvo atsitikę. Iki šio įvykio tėtis supykdavo. Nežino, kiek kartų per mėnesį tėtis supykdavo. Tėtis pykdavo ant mamos. Kad tėtis supykdavo, suprasdavo, nes negražiai mamą vadindavo. Tėtis mamą vadindavo išsigimėle ir debile. Tėtis pradėjo ieškoti telefono mamos drabužinėje. Kai tėtis buvo drabužinėje, mama bandė jį nufilmuoti, kaip jis vertė. Tuo metu, kai tėtis buvo drabužinėje, jis nekvietė brolio J. Tėtis bandė uždaryti duris. Nežino, kokio telefono tėtis ieškojo. Įvykio metu su mama apie telefoną nekalbėjo. Mama nieko nesakė, ką daryti su telefonu. Tėtis bandė paimti telefoną iš mamos jo kambaryje. Jo Iphone Pro telefonas tėčio kišenėje buvo. Tėtis paėmė telefoną nuo jo stalo jo kambaryje, po to tėtis nuėjo į mamos kambarį. Mama nugriuvo prie jo lovos, kai tėtis nuvertė mamą ant lovos, bandydamas atimti telefoną. Su telefonu nustūmė mamą ant jo kilimo. Prieš įvykį mama ant tėčio nepykdavo. Mama su tėčio telefonu iki šio įvykio, nemano, kad kažką darė. Mama policijai sakė, kad greičiau atvažiuotų, nes tėtis sudaužė telefoną. Girdėjosi iš ofiso, kad daužė telefoną. Tėtis užsirakindavo nuo mamos ofise. Nežino, kodėl tėtis nubėgo į ofisą ir užsirakino. Tėtis užsirakindavo gal du kartus ofise (1 t., b. l. 141–146).

66. Nors kaltinamasis teigia, kad tokio įvykio nebuvo, jis telefono iš nukentėjusiosios neatėmė ir jo nedaužė, nebuvo grumtynių su nukentėjusiąją J. M., tačiau pastebėtina, kad tokią savo versiją kaltinamasis iš dalies pats paneigė teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad visgi tiek nukentėjusioji J. M., tiek sūnus L. M. galėjo girdėti bildesį iš darbo kambario, kuriame jis buvo užsirakinęs, tačiau kaip bildesio šaltinį jis nurodė ne daužomą telefoną, o baldų durelių ir stalčių, kuriuose nėra uždaromų durelių ir stalčių sulėtinimo elementų, trenksmus jiems užsidarant. Teismas tokius kaltinamojo nurodytus trenksmų iš darbo kambario, kuriame jis užsirakino po ką tik su nukentėjusiąją J. M. įvykusio konflikto ir smurto, vertina kritiškai.

67. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad, nors kaltinamasis teigia, kad J. M. išsigalvoja šį smurto prieš ją faktą, tačiau teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad bandė iš nukentėjusiosios J. M. paimti telefoną. Tokį savo veiksmą paaiškino tuo, kad jam tariamai reikėjo pažiūrėti telefono kodą, kad būtų galima telefoną nurašyti. Tačiau jis negalėjo paaiškinti, kodėl, pasak jo, matydamas piktą sutuoktinę, kuri, jo teigimu, nuolat jį puldinėdavo ir pati prieš jį smurtaudavo, vis tiek bandė paimti telefoną iš jos rankų. Antra, lieka nepaaiškinta, kokiu būdu J. M. patyrė sužalojimus. Nors S. M. teigimu, sužalojimus jai padėjo pasidaryti būtent pačios nukentėjusiosios J. M. motina, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, jog J. M. motina 2020 m. balandžio 2 d., apie 18.00 val. (konflikto tarp S. M. ir J. M. metu) svečiavosi jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad J. M. riešų sužalojimai buvo visiškai švieži (ši aplinkybė matyti iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo (1 t., b. l. 53), padaryto į iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų BODY kamera), kaltinamojo S. M. nurodyta J. M. su(si)žalojimo versija visiškai neįtikima. Be to, J. M. padaryti sužalojimai iškart po konflikto buvo nustatyti į įvykį atvykusio Greitosios medicinos pagalbos mediko. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2020 m. balandžio 2 d. nuo 19.32 val. iki 20.03 val. Greitosios medicinos pagalbos gydytoja apžiūrėjo J. M., kortelėje be kita ko matyti šie duomenys: (duomenys neskelbtini) m. moteris patyrusi viršutinių galūnių traumas, nubrozdintos abi rankos, dešinė ranka sutinusi. Registruotas užpuolimas (1 t., b. l. 76–77). Be to, S. M. versija apie baudžiamosios bylos prieš jį sufabrikavimą neįtikima ir dėl to, kad J. M. dar skambindama trumpuoju pagalbos numeriu jau nurodė tikslais įvykio aplinkybes, kurias vėliau nuosekliai nurodė viso baudžiamojo proceso metu. Policijos įvykių registro išrašas patvirtina, kad 2020 m. balandžio 2 d. 18.16 val. gautas pranešimas, kad mušasi pranešėjos vyras, sukapojo pranešėjos telefoną, nes ten buvo vaizdo įrašas, kuriame matėsi, ką jis darė. Namuose (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai. Greitosios medicinos pagalbos nereikia (1 t., b. l. 27–28, 183–184). Šios aplinkybės nurodytos ir konflikto metu į įvykio vietą atvykusių vieno iš policijos pareigūnų – D. J. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių be kitų aplinkybių, taip pat nurodė, kad ji buvo nuvykusi į iškvietimą, ją pasitiko pranešėja J. M. ir jos vyras S. M. Namuose taip pat buvo (duomenys neskelbtini) jų nepilnamečiai vaikai: J. M. ir L. M. Pranešėja paaiškino, kad 2020 m. balandžio 2 d., apie 18.00 val., įvyko konfliktas, kurio metu ji filmavo savo vyrą S. mobiliuoju telefonu, nes jis ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir sakė, kad galima pasamdyti žmogų, kuris už šimtą tūkstančių apipiltų rūgštimi veidą. J. M. filmuojant vyro S. M. veiksmus ir jo elgesį, vyras (duomenys neskelbtini) namo aukšte pradėjo elgtis agresyviai ir, bandydamas atimti ir J. M. mobilųjį telefoną, jai apdraskė rankas, dėl to ji patyrė fizinį skausmą, po to ji iškvietė policiją (1 t., b. l. 29–31). Ypač dėmesys atkreiptinas į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jokio konflikto nebuvo, kad jam nepavykus iš J. M. paimti telefono, kurio jam tariamai reikėjo dėl telefono kodo, jis išėjo į darbo kambarį, kuriame užsirakino, nes būtent J. M. jį užpuolė. Tačiau D. J. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams S. M. nurodė, kad buvo žodinis konfliktas kilęs dėl vykstančio skyrybų proceso ir neapmokėtų sąskaitų. Taip pat paaiškino, kad žmona jį šmeižia, jis jokio telefono neėmė, galbūt kažkur ji pati jį pasidėjo (1 t., b. l. 29–31). Taigi, kaltinamojo parodymai baudžiamojo proceso metu yra prieštaringi, nenuoseklūs, kintantys, juos pritaikant maksimaliai sau naudingai.

68. Kad vis dėl to 2020 m. balandžio 2 d., apie 18.00 val. tarp S. M. ir J. M. įvyko konfliktas bei tarp jų buvo fizinis kontaktas, patvirtina ir Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvada Nr. G 1053/2020 (01) (1 t., b. l. 92–94) J. M. nustatyti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste ir alkūnėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir abiejose plaštakose, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. balandžio 2 d. šioje vietoje papildomai pažymėtina ir tai, kad S. M. teigė, kad J. M. susižalodavo dėl savo blogos sveikatos būklės nuolat griuvinėdama, tačiau viena vertus tokie kaltinamojo pardymai, minėta, vertinami kritiškai, nes pats kaltinamasis teisiamųjų posėdžių metu teigė, kad J. M. yra griuvusi tik vieną kartą, kita vertus, tokią S. M. versiją dėl galimo J. M. susižalojimo paneigia minėta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad J. M. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienuolika trauminių poveikių. Poodinė kraujosruva dešiniame petyje, atsižvelgiant į jos lokalizaciją ir makromorfologinį vaizdą, galėjo būti padaryta nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Kiti sužalojimai nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 92–94). Be to, kad J. M. padaryti sužalojimai galėtų būti jos griuvimo pasekmė kategoriškai paneigė teisiamojo posėdžio metu apklaustas (duomenys neskelbtini) R. Š., kuris parodė, kad iš viso buvo nustatyta 11 padarytų sužalojimų skirtinguose paviršiuose, jei aiškinti kiekvieną atskirai – turėtų būti bent jau keli epizodai, nedideliu laiko tarpu vienas nuo kito – daugiausiai paros ar dviejų metu. Apžiūrint nematė kitokio sužalojimo laiko. Dėl griuvimo mechanizmo – kai kurie sužalojimai kategoriškai negalėtų būti griuvimo požymis, pavyzdžiui, priekinis rankos paviršius. Negalima kategoriškai atmesti ar paneigti, tačiau tai tikrai ne vienkartinis griuvimas.

69. S. M. teisiamųjų posėdžių metu nurodė ir tai, kad atvykusiems policijos pareigūnams J. M. rodė tik sužalotus riešus, jokių kitų sužalojimų ji patyrusi nebuvo, todėl, jo vertinimu, ji pati galėjo pasidaryti sau kitus sužalojimus ne konflikto dieną, galbūt padedant J. M. motinai. Tačiau tokia S. M. versija apie galbūt skirtingą sužalojimų patyrimo momentą paneigia 2020 m. gegužės 15 d. Specialisto paaiškinimų protokolo tyrinys, kad VTMT Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1053/2020 (01) nustatyti kūno sužalojimai, atsižvelgiant į jų makromorfologinį vaizdą apžiūros 2020 m. balandžio 10 d. metu, galėjo būti padaryti užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytu laiku, t. y. 2020 m. balandžio 2 d. sužalojimuose nėra požymių, kurie įrodytų skirtingą jų padarymo laiką (1 t., b. l. 97–98).

70. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu S. M. teigė, kad santykiai su J. M. buvo geri, jie buvo labai graži, mylinti vienas kitą šeima, apie skyrybas nebuvo jokių kalbų, kad skyrybas inicijavo būtent jis po to, kai J. M. 2020 m. balandžio 2 d. iškvietė policijos pareigūnus ir jį tariamai nepagrįstai apkaltino, tačiau ir šie S. M. teiginiai yra paneigti baudžiamojoje byloje esančių duomenų. Iš D. J. 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo, be kita ko matyti, kad S. M. į įvykį atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad vyksta skyrybų procesas (1 t., b. l. 29–30).

71. Aplinkybę, kad J. M. patyrė sužalojimus 2020 m. balandžio 2 d. patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis 2020 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame be kitų duomenų taip pat užfiksuoti nukentėjusiosios J. M. rankų nubrozdinimai (1 t., b. l. 32–45). Be to, kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys pagrindžia J. M. nurodytą įvykių versiją, kuri, minėta, nuo pat kreipimosi į specialiąsias tarnybas buvo nuosekli. Iš 2020 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio garso įrašas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu J. M. nurodė, kad jos sutuoktinis mušasi, atėmė ir sudaužė jos telefoną, kadangi J. M. filmavo sutuoktinio smurtą (1 t., b. l. 86–88). Iš 2020 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas iš Body kameros. Vaizdo įraše užfiksuotas 2020 m. balandžio 2 d. įvykis. Nukentėjusioji J. M. atvykusiems pareigūnams, nurodė kad sutuoktinis S. M. ją puolė mušti, apdraskė, norėjo atimti telefoną, grasino (1 t., b. l. 49–52). Pastebėtina ir tai, kad iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo (1 t., b. l. 53) matyti, kad po kieme stovinčio automobilio vairuotojo pusės priekiniu ratu yra kažkoks objektas. Teismas, įvertinęs tai, kad J. M. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, neturi pagrindo netikėti ir aplinkybe, kad būtent sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas, kurį kitą dieną sudaužytą J. M. ir rado, yra po minėto automobilio ratu. Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įraše matyti, jog pirmas iš namo į kiemą išėjo būtent S. M., būtent kaltinamasis kieme pasitiko atvykusius policijos pareigūnus, daro išvadą, kad būtent kaltinamasis mobiliojo ryšio telefoną padėjo (numetė) po kieme stovinčio automobilio ratu. Kad telefoną (jame esančią informaciją) buvo siekiama sunaikinti, matyti iš 2020 m. balandžio 10 d. daiktų apžiūros protokolo, kuriame, apžiūrėjus J. M. pateiktą mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“, konstatuota, kad jis yra sudaužytas (1 t., b. l. 59–65). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1967(20) konstatuota, kad šis tyrimui pateiktas mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“ yra sugedęs (neįsijungia, sudaužytas telefono ekranas, pažeistos vidinės detalės), dėl šios priežasties su LTEC turima aparatūrine ir programine įranga nėra galimybės nuskaityti informacijos, esančios minėtame mobiliojo ryšio telefone (1 t., b. l. 68–69).

72. Be to, jeigu tikėti S. M. versija, kad J. M. galbūt išsigalvoja smurto prieš ją atvejį, tačiau šias aplinkybes nurodė ne tik J. M., bet ir J. M., ir L. M., vaikų nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniame pranešime ,,Dėl J. M. šeimos“, iš kurio turinio be kita ko matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) bendraujant su L. M., pastarasis papasakojo, kad paskutinis kartas, kai tėtis supyko ir skriaudė šeimos narius, buvo prieš savaitę. Tėtis pradėjo versti drabužinę, mama pradėjo jį filmuoti, tada jis supyko ir puolė mamą, padarė jai mėlynes ir apdraskė rankas. Jis tuo metu buvo namuose ir viską matė. Bendravimo su J. M. metu pastarasis parodė, kad prieš savaitę kilo konfliktas tarp jo tėvų, kurio metu tėvas labai stipriai pastūmė jo mamą, atėmė iš jos telefoną ir, užsidaręs savo darbo kambaryje, pradėjo jį daužyti, todėl jo motina iškvietė policijos pareigūnus (3 t., b. l. 128–129). Be to, kad S. M. smurtavo prieš J. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai Ž. J. ir D. J., patvirtinę, kad į įvykį atvykusiems jiems J. M. iškart nurodė, kad prieš ją smurtavo S. M.

73. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 1053/2020(01) nustatyta, kad J. M. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 92–94), konstatuotina, kad S. M. 2020 m. balandžio 2 d., apie 18.00 val., prieš J. M. atlikti veiksmai ir jais sukelti padariniai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Akivaizdu, kad sąmoningai smurtaudamas prieš J. M. S. M. veikė tyčia. Minėta, J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo S. M. sutuoktinė, t. y. vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi – jo šeimos narė.

74. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl S. M. skirtinos bausmės

75. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai, veikos baigtos), sukeltas pasekmes. Į tai, kad S. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus duomenis – kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis nebaustas administracine tvarka, neteistas, dirbantis, darbovietėse charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgtina ir į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji J. M. nurodė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), kartu negyvena. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, S. M. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, bausmių dydžius nustatant mažesnius, negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės rūšies termino vidurkis, paskiriant įpareigojimą visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei BK 71 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras taip pat praše skirti kaltinamajam BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos asmenims, kurie nusikalstamų veikų padarymo metu gyveno su kaltinamuoju, šiuo metu faktinė situacija yra iš esmės pasikeitusi, kaltinamasis su nukentėjusiąja yra išsituokę, nusikalstamos veikos padarytos prieš santykinai daug laiko, nukentėjusieji ir kaltinamasis gyvena atskirai, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų smurtavęs ir prieš kitus asmenis, daro išvadą, kad prokuroro prašomos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinė priemonė. Manytina, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus įgyvendinti ir netaikant kaltinamajam minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. M. paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant.

76. S. M. laikinai buvo sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 2 d. 18.30 val. (4 t., b. l. 36–37) iki 2020 m. balandžio 3 d. 14.33 val. (4 t., b. l. 48) (vieną dieną), šis laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į skirtiną bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiui, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Kiti klausimai

77. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

78. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

79. Nukentėjusioji J. M. pateikė 2 000 Eur civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos bei dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 66–68). Dėl J. M. nurodyto prašomo priteisti neturtininės žalos dydžio teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) teismų formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji J. M. patyrė dvasinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos prašomas žalos atlyginimo dydis mažintinas, o šiuo nuosprendžiu nustatomas 1 000 Eur dydžio, taip tenkinant šios nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš dalies.

80. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

81. Nukentėjusįjį J. M. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamuosiuose posėdžiuose metu atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinkta advokatė Tatjana Benetė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2021 m. spalio 21 d. pažymą Nr. (12.32Mr)PT-7316 su priedais (4 t., b. l. 152–155), 2022 m. kovo 30 d. pažymą Nr. (12.32Mr)PT-2561 su priedais (5 t., b. l. 250–253) ir 2023 m. balandžio 6 d. pažymą Nr. (12.32Mr)PT-3385 su priedais, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam J. M. šioje baudžiamojoje byloje, prašo priteisti iš kaltinamojo 977,54 Eur dydžio išlaidas. Nukentėjusiosios J. M. atstovė advokatė D. U. pateikė 2022 m. kovo 23 d. (5 t., b. l. 222–235) ir 2023 m. balandžio 5 d. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašo priteisti 3 520 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

82. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020 ir kt.)

83. Atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamoji byla ne dėl kaltinamojo ir (ar) jo gynėjo kaltės teisiamuosiuose posėdžiuose buvo nagrinėjama du kartus, visi proceso dalyviai buvo iš anksto informuoti apie tai, kad antrojo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teisme iš esmės bus perklausomi teisiamųjų posėdžių garso įrašai, kuriems ypatingo atskiro pasirengimo nereikėjo, taip pat į advokačių suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, į tai, kad byloje nėra duomenų apie sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir nukentėjusiosios J. M. atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįsti, tačiau juose nurodyti bylinėjimosi išlaidų dydžiai neprotingai per dideli, todėl prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinami iš dalies, iš kaltinamojo S. M. į valstybės biudžetą priteistina 487,54 Eur, nukentėjusiajai J. M. priteistina 2 600 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas bei nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sutuoktinei J. M.), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam sūnui J. M.), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai sutuoktinei J. M.), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas bei nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sutuoktinei J. M.), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti S. M. subendrintą bausmę –laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį šios bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalimi, skirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 2 d. 18.30 val. iki 2020 m. balandžio 3 d. 14.33 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 dienoms laisvės apribojimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią S. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš S. M. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur J. M. už jai padarytą neturtinę žalą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti iš dalies, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtų išlaidų dalį – 487,54 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 54 ct) – nukentėjusiojo J. M. atstovės advokatės pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti į valstybės biudžetą iš kaltinamojo S. M.

Nukentėjusiosios J. M. atstovės advokatės D. U. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies, iš S. M. J. M. priteisti 2 600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.