Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei, kaltinamiesiems A. V., A. T., gynėjams advokatams Vytautui Blažaičiui, Virginijai Pluščiauskienei, specialistei Irenai Čepaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), individualios įmonės savininkas, teistas 2011-03-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., vadovaujantis LR BPK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos, galutinė bausmė - 110 MGL (14300) Lt dydžio bauda, bauda nesumokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T., veikdamas bendrininkų grupėje ir tiesiogine tyčia kartu su A. V., organizavo tikro dokumento suklastojimą ir žinomai suklastoto dokumento panaudojimą, t.y. būdamas A. T. įmonės, kodas 145037627, reg. Krymo g. 10-16, Šiauliai, savininku, iš anksto turėdamas tikslą iš Olandijos įmonės „Davidknibbe“ įsigytas morkas eksportuoti į Rusijos Federaciją, o Valstybinės augalininkystės tarnybai prie ŽŪM Marijampolės regioniniam skyriui uždraudus jas eksportuoti, kartu su A. V. susitarė suklastoti PVM sąskaitas faktūras tam, kad A. T. galėtų realizuoti morkas, nurodant, kad A. T. įmonė įsigijo morkas iš A. V. ūkininko ūkio. Vykdydamas susitarimą, A. V. suklastojo tikrą dokumentą, žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo, t.y. jis veikdamas per buhalterę L. S., nurodydamas jai užpildyti ir pateikti Lietuvos Respublikos augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių regioniniam skyriui PVM sąskaitas faktūras dėl morkų pardavimo A. T. įmonei. L. S., vykdydama A. V. nurodymą, nesuprasdama jo nusikalstamų ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, savo darbo vietoje, 2011-05-03, 14.00 val., adresu Dvarčiaus g. 1, Užvenčio sen., Kelmės r., įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis į 2011-05-03 PVM sąskaitą faktūrą serija AV Nr. 0001461, kurioje nurodė, kad parduoda A. T. įmonei 20000 kg morkų už 16940 Lt, 2011-05-03 PVM sąskaitą faktūrą serija AV Nr. 0001462, kurioje nurodė, kad parduoda A. T. įmonei 20000 kg morkų už 16940 Lt, 2011-05-03 PVM sąskaitą faktūrą serija AV Nr. 0001463, kurioje nurodė, kad parduoda A. T. įmonei 20000 kg morkų viso už 16940 Lt, kai ūkininko A. V. ūkyje pagal 2011 metų kiekinį šviežios produkcijos judėjimą laikotarpiu nuo 2011-04-30 iki 2011- 05-31 morkų likutis buvo 9765 kg, realiai morkų A. T. įmonei nepardavė ir negalėjo parduoti. Po to, 2011-05-03 14.21 val. šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras A. T. prašymu ir A. V. nurodymu buhalterė L. S. išsiuntė faksu Nr. 8-41 43 07 43 Lietuvos Respublikos augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių regioniniam skyriui. A. V. šiose PVM sąskaitose faktūrose įrašė A. T. vardą ir pavardę bei už jį pasirašė ir šias PVM sąskaitas faktūras laikė iki 2011-05-27 adresu Dvarčiaus g.1, Užvenčio sen., Kelmės r., kol jos buvo paimtos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Lietuvos Respublikos augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių regioninis skyrius 2011-05-03 A. T. įmonei A. V. ūkininko ūkyje išrašytų suklastotų trijų sąskaitų faktūrų pagrindu bei pagal A. T. įmonės 2011-05-03 prašymus, 2011-05-03 sąskaitas faktūras (INVOICE) Nr. 7441037, Nr. 7441038, Nr. 7441039, išrašytas OOO „Amyant“ vardu išdavė A. T. įmonei fitosanitarinius sertifikatus Nr. EB/LT010083, Nr.EB/LT010081, Nr. EB/LT010080, leidžiančius A. T. realizuoti 60 000 kg morkų eksportui į Rusijos Federaciją, ir tuo pagrindu A. T. įmonė įgijo teisę išvežti 3 automobilius po 20 000 kg morkų, iš viso 60 000 kg, tačiau 2011-05-03 išvežė 40 000 kg morkų dviem automobiliais, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o 20 000 kg morkų automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvežti nespėjo, nes buvo sulaikytas Medininkų pasienio poste ir grąžintas į Marijampolę.

A. T. būdamas A. T. įmonės, kodas 145037627, reg. Krymo g. 10-16, Šiauliai, savininku, būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 16 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, neparinko apskaitos politikos, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas ir veiklos pobūdį, ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registruose, kuriuose pagal apskaitos dokumentus chronologinę, sisteminę arba kitą įmonėje nustatytą tvarką fiksuojamos visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys - neregistravo grynų pinigų operacijų, banko sąskaitose vykusių piniginių operacijų, atsikaitymų su tiekėjais ir pirkėjais operacijų, o būtent:

- pagal 2011-05-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 11TC36000693 įsigijo kompiuterinės įrangos komplektą už 2 615 Lt, kurios neregistravo įmonės buhalterinėje apskaitoje kaip ilgalaikio turto. Jeigu įsigyta kompiuterinė technika skirta perpardavimui, ji turėjo būti įrašyta į atitinkamą buhalterinės apskaitos registrą;

- pagal pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir sąskaitų faktūrų duomenis ir pardavimų Lietuvos teritorijoje PVM sąskaitų faktūrų ir eksporto deklaracijų duomenis pagal mėnesius, netvarkė prekių, skirtų perpardavimui, pinigine ir kiekybine išraiška, nevedė registrų, kuriuose būtų surašytos prekės, skirtos perpardavimui, nurodyta jų apyvarta bei likučiai tiriamojo laikotarpio pradžioje 2011-04-01 ir tyrimo laikotarpio pabaigoje 2011-05-31;

- pagal kasos pajamų orderių kvitus: 2011-04-29 Nr. 0000026 ir 2011-05-31 Nr. 0000027, kurie patvirtina, kad A. T. mokėjo UAB „DLM Group“ už paslaugas įformintas PVM sąskaitose faktūrose DLM Nr. 0000053 ir DLM Nr. 0000058 po 700 Lt, iš viso 1 400 Lt. Šių grynų pinigų operacijų nefiksavo buhalterinės apskaitos registruose. Pagal UAB „DLM Group“ pateiktą atsiskaitymų su A. T. įmone registrą, UAB „DLM Group“ 2011-05-31 buvo skolinga A. T. įmonei 700 Lt. Įmonės savininkas A. T. atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais operacijų apskaitos registruose neregistravo, įmonės buhalterinėje apskaitoje skola bendrovei „DLM Group“ 700 Lt, neįregistruota;

- laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-05-27 banko operacijų buhalterinės apskaitos registruose neregistravo AB banke Snoras atsiskaitomosiose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) (litais ir eurais) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), vykdytų atsiskaitymų su pirkėjais ir pardavėjais operacijos, mokesčių valstybinei mokesčių inspekcijai ir įmokų SoDrai, PVM grąžinimo, valiutos konvertavimo operacijos, kai sąskaitos pajamos buvo litais 211 731,65 Lt, išlaidos 184 896,35 Lt, sąskaitos pajamos eurais 51 157,59 (176 636,91 Lt), išlaidos 59 707,59 eurų (206 158,37 Lt), dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens - A. T. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metų balandžio - gegužės mėnesių laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Tuo tarpu A. T. savo kaltę neigė. Jis nurodė, kad A. V. pasakė, jog iš jo pirks 60000 kg morkų, pasakė prieš 5 dienas iki olandiškų morkų parvežimo į Lietuvą ir iškrovimo dienos. Likus kelioms dienoms iki olandiškų morkų atvežimo jis apžiūrėjo pas A. V. morkas ir pamatė, kad jos genda. Tačiau apie tokį A. T. atvažiavimą A. V. nieko pasakyti negalėjo. Priešingai, jis nurodė, jog A. T. paskambino 2011-05-03, tą pačią dieną paprašė išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir jas išsiųsti faksu jo nurodytu numeriu, nes jam skubiai reikėjo išvežti morkas. Tiesa, A. V. neprisiminė ir tiksliai negalėjo pasakyti, kas jam skambino, ar pats A. T., ar jo atstovas G. M. Kad A. V. skambino, tai neigė tiek A. T., tiek jo atstovas. Tačiau žinant, kad suklastotos PVM sąskaitos faktūros buvo reikalingos būtent A. T. olandiškų morkų išvežimui, neabejojama, kad tai padarė jis arba įpareigojo savo atstovą. Pažymėtina, kad nors A. T. teigė, kad ketino tik pirkti morkas iš A. V., bet neliepė PVM sąskaitų faktūrų išsiųsti faksu, tačiau tai paneigia ta aplinkybė, kad PVM sąskaitos faktūros buvo faksuotos būtent į Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioninį skyrių, o ne į Marijampolės regioninį skyriui, kur A. T. buvo atsisakyta išduoti fitosanitarinius sertifikatus, ar į kitą instituciją. Tai taip pat patvirtina, kad fitosanitarinių sertifikatų išdavimui buvo reikalingi morkų kilmės dokumentai ir A. T. tą žinojo, nes daržovių eksportu užsiima jau ne pirmi metai, nors kilmės dokumentų reikalingumo ir neigė. Be to. A. V. netikėti teismui nėra jokio pagrindo, nes jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jo suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti A. T. nebūtos nusikalstamos veikos padarymu taip pat nenustatyta, jam nebuvo reikalinga savo reikmėms išrašyti minėtas sąskaitas faktūras ir jas siųsti faksu. Kai išrašytomis sąskaitomis faktūromis A. T. pasinaudojo, tik tada jis informavo A. V., kad morkų nebepirks. Pažymėtina, kad išrašyti ir išfaksuoti PVM sąskaitas faktūras reikėjo skubiai, nelaukiant nei dienos, kas rodo A. T. ketinimą skubiai išvežti olandiškas morkas iš Lietuvos, pasinaudojant suklastotu dokumentu. Pažymėtina, kad olandiškų morkų atvažiavimas ir iškrovimas sutapo su A. V. PVM sąskaitų faktūrų išrašymu ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės regioninio skyriaus atsisakymu išduoti fitosanitarinius sertifikatus olandiškoms morkoms, todėl A. T. kreipėsi su prašymu išduoti fitosanitarinius sertifikatus į Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioninį skyrių. A. T. nurodė, jog planavo olandiškas morkas vežti pas A. V., kažkiek morkų paimti iš jo ir viską perfasuoti. Tačiau po to persigalvojo ir nusprendė nebepirkti morkų iš A. V., tačiau jam apie tai iš karto nepasakė, o kodėl, paaiškinti negalėjo. Jam Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioninis skyrius išdavė fitosanitarinius sertifikatus ir jis dvi mašinas po 20000 kg olandiškų morkų eksportavo į Rusiją, o trečia mašina buvo sulaikyta muitinėje ir grąžinta atgal. Jis apie tai, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės regioninis skyrius atsisakė išduoti fitosanitarinius sertifikatus, sužinojo iš savo atstovo G. M., tačiau apie tai neinformavo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioninis skyrius, pasinaudojo jų nežinojimu apie Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės regioninio skyriaus atsisakymą išduoti fitosanitarinius sertifikatus bei A. V. suklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose morkų kilmės šalis buvo nurodyta Lietuva. Parodžius fitosanitarinius sertifikatus, jis paaiškino, kad pateikdamas prašymus nenurodė morkų kilmės. Taip pat teigė, kad morkų kilmė įvežus į Lietuvą gali keistis. Tačiau tuo pačiu pats pripažino, kad neturint fitosanitarinio sertifikato neįmanoma užpildyti eksporto deklaracijų, taigi ir išvežti daržovių į kitą šalį. Paaiškino, kad jis PVM sąskaitose faktūrose nepasirašinėjo, jų neklastojo ir nematė, kaip tai darė A. V. Prisiminė, kad buvo anksčiau pirkęs daržoves iš A. V. ir jas eksportavo į užsienį ir kad norint gauti fitosanitarinį sertifikatą iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus reikėjo pristatyti PVM sąskaitas faktūras, kurias jis prašė A. V. faksu nusiųsti. Paminėtina, kad A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. T. jam paskambino 2011-05-03 ir nurodė, kad pirks 60000 kg morkų ir dėl to reikia išrašyti 3 PVM sąskaitas faktūras po 20 000 kg morkų kiekvienoje nurodant. A. V. neminėjo, kad likus keletui dienų iki PVM sąskaitų faktūrų išrašymo A. T. buvo pas jį atvykęs apžiūrėti morkų. Teisiamojo posėdžio metu tai išgirdęs iš A. T., jis tai neigė. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. pripažino, kad 2011 m. gegužės mėnesį paskambino A. V. ir paprašė išrašyti tris PVM sąskaitas faktūras 60000 kg morkų pirkti bei vėliau jam paskambinęs nurodė šias PVM sąskaitas faktūras nusiųsti faksu Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioniniam skyriui (3 t., 79 b. l.). Be to, A. T. pripažino, kad anksčiau yra pirkęs daržoves iš A. V. ir jas eksportavęs, kad minėtoms daržovėms eksportuoti reikalingus fitosanitarinius sertifikatus iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus gavo tik po to, kai A. V. faksu nusiuntė PVM sąskaitas faktūras, taigi A. T. žinojo apie fitosanitarinių sertifikatų išdavimo tvarką, žinojo, kad prie prašymų turėjo būti pateikti daržovių kilmės dokumentai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad produkcija greitai genda, kad A. T. žinojo fitosanitarinių sertifikatų išdavimo tvarką, A. T. teiginys, kad jis neprašė A. V. faksu nusiųsti suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, yra nelogiškas ir teismo atmestinas. Taip pat paminėtina, kad olandiškų morkų atvežimas ir iškrovimas įvyko 2011-05-01 (1 t., 78-83 b. l.), taigi olandiškų morkų atvykimas į Lietuvą ir iškrovimas nesutampa su suklastotų PVM sąskaitų faktūrų išrašymu. Tuo tarpu 2011-05-03 Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės regioninis skyrius atsisakė išduoti fitosanitarinius sertifikatus olandiškoms morkoms, nes rasti kenksmingi organizmai bei morkų žemėtumas viršijo nustatytus reikalavimus, todėl morkas leista realizuoti Lietuvoje arba nuplautas eksportuoti į Rusiją (1 t., 177 b. l.; 2 t., 1-44 b. l.) ir apie šį sprendimą buvo informuotas A. T. atstovas G. M., taip pat ir A. T., nes jam apie tai pranešė pats G. M.. Kaip matyti, iš paties A. T. teisme duotų parodymų, jis neneigė fakto, kad fitosanitarinius sertifikatus, išduotus Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioninio skyriaus pagal A. V. faksu atsiųstas PVM sąskaitas faktūras ūkininko A. V. ūkio morkoms, panaudojo užpildydamas eksporto deklaracijas dėl olandiškų morkų išvežimo. Jis neigė, kad pildydamas prašymus dėl fitosanitarinių sertifikatų išdavimo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioniniam skyriui nurodė, kad morkų kilmės šalis – Lietuva, tačiau tai paneigia rašytiniai byloje esantys įrodymai (1 t., 37-46 b. l.). Jis taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl pateikdamas prašymus Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioniniam skyriui panaudojo ūkininko A. V. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o ne Olandijos įmonės „Davidknibbe“ sąskaitas, tik nurodė, kad planavo olandiškas morkas vežti pas A. V. ir ten perfasuoti. Paminėtina, kad apie sprendimą vežti morkas į A. V. ūkį ir ten jas perfasuoti nežinojo vežimo paslaugas teikusi įmonė UAB „Transriva“, nes nebuvo užsakyta papildoma vežimo paslauga, to teisme teigė nežinojęs ir pats A. V. Iš liudytojos R. R. parodymų matyti, kad morkos buvo atvežtos iš Olandijos į Marijampolę ir po to išvežtos į Rusiją. Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu iš pradžių teigė, kad trys vilkikai išvažiavo pas ūkininką A. V. pasikrauti morkų, tačiau vėliau nurodė, kad nieko nežinojo apie A. T. sprendimą važiuoti pas A. V. pasikrauti morkų, keitė savo parodymus ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, kas vertintina kritiškai. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. parodymus paneigia rašytiniai įrodymai, esantys byloje, kad liudytojų L. S., L. P., E. R., R. R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, kad A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nesutampa yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl A. T. teiginiai, kad jis 2011-05-03 pats ar per savo atstovą neskambino A. V. ir neprašė išrašyti trijų PVM sąskaitų faktūrų, kiekvienoje jų nurodydamas, kad A. T. įmonė perka iš A. V. ūkininko ūkio 20000 kg morkų, iš viso 60000 kg morkų, o vėliau jas faksu nusiųsti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioniniam skyriui, taip pat tai, kad A. V. apie tai, kad planuoja pirkti iš jo morkas, pranešė likus 5 dienoms iki olandiškų morkų parvežimo į Lietuvą ir iškrovimo, kad sutapo PVM sąskaitų faktūrų išrašymas bei olandiškų morkų parvežimas ir iškrovimas, kad pildydamas prašymus dėl fitosanitarinių sertifikatų nenurodė morkų kilmės vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija ir atmestini. Nors A. T. ir neigė, kad A. V. suklastotos PVM sąskaitos faktūros jam nebuvo reikalingos, nes, jo manymu, prie prašymų dėl fitosanitarinių sertifikatų išdavimo, kurie buvo pateikti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioniniam skyriui, jų pateikti nereikia ir išvežamų daržovių kilmės nurodyti taip pat nereikia, tačiau pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 3D-227 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 3D-526 redakcija) „Dėl išvežamų iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinio sertifikato ir fitosanitarinio reeksporto sertifikato formų patvirtinimo“ 1 punktą augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurių fitosanitarinė kontrolė būtina, iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją gali būti išvežami tik su fitosanitariniu sertifikatu arba fitosanitariniu reeksporto sertifikatu, išduotu laikantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Tarptautinio fitosanitarinių priemonių standarto Nr. 12 dėl fitosanitarinių sertifikatų gairių, ir atitinkančiu šio įsakymo 2 punkte patvirtintas formas. Iš patvirtintų formų matyti, kad jose privalomai nurodoma produkcijos kilmė, todėl akivaizdu, kad pateikiant prašymus Valstybinės augalininkystės tarnybos atitinkamam skyriui būtina pateikti taip pat ir produkcijos kilmę nurodančius dokumentus sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras ar kitus dokumentus, kurie pagrįstų produkcijos įsigijimą. Be to, pažymėtina, kad A. T. įmonė vykdo daržovių eksportą į užsienį, minėta veikla užsiima, su prašymais dėl fitosanitarinių sertifikatų kreipiasi Valstybinę augalininkystės tarnybą ne vieni metai, todėl akivaizdu, kad A. T. žinojo, kokia tvarka paduodami prašymai dėl fitosanitarinių sertifikatų išdavimo, kokius dokumentus prie minėtų prašymų jis turi pridėti, todėl ir kreipėsi į A. V. pagalbos- PVM sąskaitų faktūrų suklastojimo ir išsiuntimo į Valstybinę augalininkystės tarnybą. Tas aplinkybes, kad A. T. ne vienus metus vertėsi daržovių eksporto tvarka ir žinojo apie reikalavimus, keliamus prašymų dėl fitosanitarinių sertifikatų išdavimo formai, turiniui ir prie jų pridedamiems dokumentams, patvirtina teisme apklaustos liudytojos E. R. ir L. P. Liudytoja L. P. patvirtino ne tik minėtas aplinkybes, bet ir nurodė, kad A. T. žinojo, kokie yra reikalavimai prašymų dėl fitosanitarinių sertifikatų pateikimui, tačiau su juo dėl to nuolat būdavo konfliktinės situacijos, todėl jis priklausė tai klientų grupei, kurių eksportuojama produkcija ir pateikti prašymai yra visada kruopščiai tikrinami. Akcentuotina, kad A. V. veiksmai (PVM sąskaitos faktūros suklastojimas, nusiuntimas faksu Valstybinei augalininkystės tarnybai) buvo reikšmingi bendrai jo ir A. T. nusikalstamai veikai, nes sudarė sąlygas kito bendrininko A. T. veiksmams, juos papildė, t. y., jeigu nebūtų A. V. veiksmų, A. T. nebūtų iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioninio skyriaus gavęs fitosanitarinių sertifikatų ir nebūtų galėjęs išvežti morkų į Rusijos Federaciją. Jeigu bendrininkas A. V. nebūtų atlikęs savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos nebūtų buvę galima padaryti arba jos padarymas būtų pasunkėjęs. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. T. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. V., organizavo trijų PVM sąskaitų faktūrų klastojimą, o būtent tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymą į minėtas tris PVM sąskaitas faktūras apie tai, kad ūkininkas A. V. parduoda A. T. įmonei 20000 kg morkų, iš viso 60000 kg morkų, bei jų panaudojimą, t.y., A. V. buvo telefonu nurodyta minėtas PVM sąskaitas faktūras Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioniniam skyriui su tikslu gauti fitosanitarinius sertifikatus, kuriuos vėliau panaudojo - pateikė muitinei eksportuodamas ne ūkininko A. V. morkas, o olandiškas morkas į Rusiją, ir tokiu būdu suklaidino Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioninio skyriaus valstybės tarnautojus, Lietuvos muitinės pareigūnus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. V. ir A. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis A. V. A. T. nurodymu, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent įpareigojus buhalterę L. S. ir šiai išrašius 3 PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, o būtent 2011-05-03 PVM sąskaitoje faktūroje serija AV Nr.0001461 nurodė, kad A. V. ūkininko ūkis parduoda A. T. įmonei 20000 kg morkų už 16940 Lt, 2011-05-03 PVM sąskaitoje faktūroje serija A V Nr.0001462 nurodė, kad parduoda A. T. įmonei 20000 kg morkų už 16940 Lt, 2011-05-03 PVM sąskaitoje faktūroje serija AV Nr.0001463 nurodė, kad parduoda A. T. įmonei 20000 kg morkų viso už 16940 Lt, iš viso 60000 kg morkų, skiltyje „Prekes gavau“ parašė „A. T.“ ir pasirašė ir minėtas PVM sąskaitas faktūras panaudojo – išsiuntė Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioniniams skyriui, ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus laikė ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis A. T. nurodė A. V., suklastoti tikrus dokumentus, o būtent išrašyti 3 PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, o būtent 2011-05-03 PVM sąskaitoje faktūroje serija AV Nr.0001461 nurodyta, kad A. V. ūkininko ūkis parduoda A. T. įmonei 20000 kg morkų už 16940 Lt, 2011-05-03 PVM sąskaitoje faktūroje serija A V Nr.0001462 nurodyta, kad parduoda A. T. įmonei 20000 kg morkų už 16940 Lt, 2011-05-03 PVM sąskaitoje faktūroje serija AV Nr.0001463 nurodyta, kad parduoda A. T. įmonei 20000 kg morkų viso už 16940 Lt, iš viso 60000 kg morkų, ir minėtas PVM sąskaitas faktūras panaudoti – išsiųsti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių regioniniams skyriui, ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pripažintina, kad kaltinamieji A. V. ir A. T. suklastojo bei panaudojo tikrus dokumentus, o A. V. minėtus suklastotus tikrus dokumentus laikė, veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, nustatytą bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog A. V. ir A. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, kaip tikro dokumento suklastojimas, žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas ir laikymas.

Be specialistės Irenos Čepaitienės paaiškinimų, kaltinamojo A. T. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Iš A. T. įmonės banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-05-27 debetas -184896,35 Lt, o kreditas 211731,65 Lt (1 t., 69-72 b. l.).

Iš A. T. įmonės banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-05-27 debetas -51157,59 eurų, o kreditas 59707,59 eurų (1 t., 74-75 b. l.).

Iš 2011-10-20 specialisto išvados Nr. 5-4/98 matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. A. T. įmonėje nėra samdomų darbuotojų, įmonės savininkas A. T. pats atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.574) 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako įmonės vyr. buhalteris arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas. Individualios įmonės savininkas A. T. neorganizavo įmonės savarankiškos buhalterinės apskaitos tarnybos, pats tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir pats atsako už buhalterinės apskaitos įrašų teisingumą. Įmonės savininkas A. T. nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 16 straipsnio ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, buhalterinės apskaitos registruose neregistravo grynų pinigų operacijų, banko sąskaitose vykusių piniginių operacijų, atsikaitymų su tiekėjais ir pirkėjais operacijų, netvarkė prekių apskaitos. Dėl įmonės savininko A. T. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 16 straipsnio 12 straipsnio 4 dalies iš dalies negalima nustatyti asmens - A. T. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metų balandžio - gegužės mėnesio laikotarpį (2 t., 81-90 b. l.).

Iš 2011-05-20 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 11TC36000693 matyti, kad A. T. įmonė pirko iš UAB „TC prekyba“ kompiuterį, monitorių ir programinę įrangą iš viso už 2615 Lt (2 t., 91 b. l.).

Iš A. T. įmonės sąskaitų registrų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-04-05 iki 2011-05-31 A. T. įmonė užsiėmė daržovių importu į Lietuvos Respubliką ir eksportu į užsienį, laikotarpiu nuo 2011-04-05 iki 2011-04-29 pirkimo PVM nurodyta 10275,17 Lt, o eksporto – 144167,19 Lt, o laikotarpiu nuo 2011-05-02 iki 2011-05-31 pirkimo PVM – 5283,85 Lt, o eksporto – 133323,98 Lt (2 t., 92-93 b. l.).

Iš 2011-04-29 kasos pajamų kvito serija DLMG Nr. 0000026 matyti, kad minėtas kasos pajamų orderis išrašytas 700 Lt už PVM sąskaitą – faktūrą DLM Nr. 0000053 (2 t., 94 b. l.).

Iš 2011-05-31 kasos pajamų kvito serija DLMG Nr. 0000027 matyti, kad minėtas kasos pajamų orderis išrašytas 700 Lt už PVM sąskaitą – faktūrą DLM Nr. 0000058 (2 t., 95 b. l.).

Iš 2011-05-24 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2011-04-30 matyti, kad įsigytų prekių deklaruota už 106243 Lt, o eksportuotų už 144167 Lt (2 t., 96 b. l.).

Iš pažymų apie A. T. individualios įmonės pirkimus – pardavimus per 2011 m, balandžio mėnesį bei per 2011 m. gegužės mėnesį ir prie jų pridėtų dokumentų matyti, kad iš viso pirkimo PVM 2011 m. balandžio mėnesį yra 10275,17 Lt, iš viso pirkimų iš ES 2011 m. balandžio mėnesį yra 106243,21 Lt, iš viso pardavimų – eksporto 2011 m. balandžio mėnesį yra 165471,15 Lt, o iš viso pirkimo PVM 2011 m. gegužės mėnesį yra 5283,85 Lt, iš viso pirkimų iš ES 2011 m. gegužės mėnesį yra 113498,78 Lt, iš viso pardavimų – eksporto 2011 m. gegužės mėnesį yra 133323,98 Lt (2 t., 99-106 b. l.).

Iš 2010-04-13 Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarties Nr. 00001, išrašo iš UAB „DLM group“ registrų, matyti, už suteiktas paslaugas A. T. įmonei UAB „DLM group“ išrašyti kasos pajamų kvitai 2011-04-29 DLMG Nr. 0000026 už PVM sąskaitą faktūrą DLM Nr. 0000053 ir 2011-05-31 DLMG Nr. 0000027 už PVM sąskaitą faktūrą DLM Nr. 0000058 (2 t., 117-118, 119, 120-145 b. l.).

Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktų dokumentų, matyti, kad 1995-01-23 pateiktas pareiškimas Šiaulių miesto Valdybai įregistruoti A. T. įmonės Šiaulių filialą, įregistruota 1995-01-23, 1995-07-24 pateiktas prašymas reorganizuoti A. T. įmonės Šiaulių filialą į individualią A. T. įmonę, duomenys pakeisti 1995-07-24, A. T. įmonei juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimas Nr. 048104 išduotas 2005-01-31 (3 t., 46-52 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis buhalterinę apskaitą yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kuris įpareigoja bet kurį subjektą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, laiku ir teisingai surašyti apskaitos dokumentus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą sudaro nevykdomi minėti reikalavimai, kai pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies prasme - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala yra daroma ir valstybės finansų sistemai, nes nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Šios nusikalstamos veikos dalyku yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registras. Pagal teismų praktiką apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, kurios turinys turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintas nuostatas. Minėto įstatymo 10, 11 ir 21 str. nustato asmenis, atsakingus už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio įstatymo 10 str. apibrėžia asmenis, tvarkančius ūkio subjekto apskaitą: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kaip specialioji teisės norma, konkrečiai apibrėžiantis buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo subjektus, aiškiai nustato, kokie dvejopo pobūdžio veiksmai yra galimi, už kuriuos gali būti nubausti kalti asmenys, tai – apskaitos tvarkymas ir organizavimas. Individualių įmonių buhalterinės apskaitos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2005-02-04 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintos Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklės. Šių taisyklių 3 punkte nurodyta, kad ūkio subjektai (individualios įmonės) tvarkydami buhalterinę apskaitą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, šiomis taisyklėmis ir bendraisiais apskaitos principais. Vienas iš apskaitos principų - yra periodiškumo principas, kuris reiškia, kad ūkio veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaroma finansinė atskaitomybė ir (arba) pelno mokesčio deklaracija. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatas, visų ataskaitinio laikotarpio apskaitos dokumentų duomenys apibendrinami apskaitos registruose, kurie sudaromi chronologine, sistemine, chronologine sistemine ar kita įmonėje nustatyta tvarka. Pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 15 straipsnio nuostatas, finansines ataskaitas arba pelno mokesčio deklaracijas įmonės sudaro pagal apskaitos registruose už ataskaitinį laikotarpį sukauptus duomenis pasibaigus jų finansiniams metams, o tarpines, kai to reikia arba kitų teisės aktų nustatytu periodiškumu. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 16 straipsnį, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Pagal to paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.

Iš byloje esančių juridinio asmens duomenų matyti, kad A. T. įmonė įregistruota 1995-01-23 (3 t., 52 b. l.), įmonės savininkas 2011 m. balandžio – gegužės mėnesiais buvo A. T., įmonės buhalterinę apskaitą vykdo jis pats, byloje nėra duomenų, kad jo įmonės buhalteriją tvarkytų buhalteris ar kita įmonė, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis A. T. yra LR Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas - įmonės vadovas, atsakingas už buhalterinės apskaitos šioje įmonėje organizavimą. Nors kaltinamasis neigia apgaulingai tvarkęs A. T. buhalterinę apskaitą, jo kaltė įrodyta specialisto išvada, ją teikusios specialistės J. Čepaitienės paaiškinimu, PVM sąskaitomis faktūromis, išrašais iš registrų, PVM deklaracijomis, kasos pajamų kvitais, UAB „DLM group“ pateiktais dokumentais. Byloje A. T., būdamas A. T. įmonės savininku 2011 m. balandžio – gegužės mėnesiais, t. y. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė A. T. įmonės buhalterinę apskaitą, nes neparinko apskaitos politikos, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas ir veiklos pobūdį, ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registruose, kuriuose pagal apskaitos dokumentus chronologinę, sisteminę arba kitą įmonėje nustatytą tvarką fiksuojamos visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys - neregistravo grynų pinigų operacijų, banko sąskaitose vykusių piniginių operacijų, atsikaitymų su tiekėjais ir pirkėjais operacijų, o būtent: pagal 2011-05-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 11TC36000693 įsigijo kompiuterinės įrangos komplektą už 2 615 Lt, kurios neregistravo įmonės buhalterinėje apskaitoje kaip ilgalaikio turto. Jeigu įsigyta kompiuterinė technika skirta perpardavimui, ji turėjo būti įrašyta į atitinkamą buhalterinės apskaitos registrą; pagal pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir sąskaitų faktūrų duomenis ir pardavimų Lietuvos teritorijoje PVM sąskaitų faktūrų ir eksporto deklaracijų duomenis pagal mėnesius, netvarkė prekių, skirtų perpardavimui, pinigine ir kiekybine išraiška, nevedė registrų, kuriuose būtų surašytos prekės, skirtos perpardavimui, nurodyta jų apyvarta bei likučiai tiriamojo laikotarpio pradžioje 2011-04-01 ir tyrimo laikotarpio pabaigoje 2011-05-31; pagal kasos pajamų orderių kvitus: 2011-04-29 Nr. 0000026 ir 2011-05-31 Nr. 0000027, kurie patvirtina, kad A. T. mokėjo UAB „DLM Group“ už paslaugas įformintas PVM sąskaitose faktūrose DLM Nr. 0000053 ir DLM Nr. 0000058 po 700 Lt, iš viso 1 400 Lt. Šių grynų pinigų operacijų nefiksavo buhalterinės apskaitos registruose. Pagal UAB „DLM Group“ pateiktą atsiskaitymų su A. T. įmone registrą, UAB „DLM Group“ 2011-05-31 buvo skolinga A. T. įmonei 700 Lt. Įmonės savininkas A. T. atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais operacijų apskaitos registruose neregistravo, įmonės buhalterinėje apskaitoje skola bendrovei „DLM Group“ 700 Lt, neįregistruota; laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-05-27 banko operacijų buhalterinės apskaitos registruose neregistravo AB banke Snoras atsiskaitomosiose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) (litais ir eurais) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), vykdytų atsiskaitymų su pirkėjais ir pardavėjais operacijos, mokesčių valstybinei mokesčių inspekcijai ir įmokų SoDrai, PVM grąžinimo, valiutos konvertavimo operacijos, kai sąskaitos pajamos buvo litais 211 731,65 Lt, išlaidos 184 896,35 Lt, sąskaitos pajamos eurais 51 157,59 (176 636,91 Lt), išlaidos 59 707,59 eurų (206 158,37 Lt), dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens - A. T. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metų balandžio - gegužės mėnesių laikotarpį.

A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad visus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos vykdymą individualioje įmonėje, taikė tinkamai ir pildė visus reikalingus registrus, kad jis neprivalo fiksuoti grynųjų pinigų likučio bankų sąskaitose, kad nėra teisės akto, kuris įpareigotų jį vesti registrus, nurodė, jog neprivalo nurodyti, kas jam yra skolingi, tačiau pripažino, kad nuo buhalterinės apskaitos tvarkymo jo neatleidžia nei vienas straipsnis, bet kodėl jos netvarkė, logiškai paaiškinti negalėjo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2005-02-04 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintas Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisykles, LR buhalterinės apskaitos įstatymo, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas, nurodytas aukščiau, individualios įmonės savininkas privalo parinkti apskaitos politiką ir registruose fiksuoti visas ūkines operacijas, t.y., fiksuoti grynų pinigų operacijas, banko sąskaitose vykusias pinigines operacijas, atsikaitymus su tiekėjais ir pirkėjais, suteiktas paskolas ar turimas skolas, ir apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, tačiau to nedarė pats A. T. ir neorganizavo, kad tai tvarkytų įmonė. Specialistė nurodė, jog jis visai nevedė buhalterinės apskaitos, jo įmonėje nėra jokių registrų: grynųjų pinigų registro, banko operacijų registro, todėl neįmanoma išsiaiškinti piniginių lėšų šaltinių ir jų panaudojimo, nėra prekių apskaitos registro, todėl nežinoma, kiek yra prekių, kokių prekių (išskyrus morkas), už kokią sumą, ar už jas atsiskaityta, turtas nėra įtrauktas į apskaitą, todėl neaišku, kiek yra turto, nėra įsipareigojimų registrų, todėl neaišku, kokie ir kokio dydžio įsipareigojimai. A. T. nėra pasirinkęs apskaitos politikos, nors tai privalo jis padaryti pagal įstatymą. Specialistės paaiškinimą patvirtina jos ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto išvada. Ir nors A. T. visa tai neigė, tačiau jo argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Kaltinamajam inkriminuojamoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta materiali nusikalstamos veikos sudėtis, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai dėl šio straipsnio dispozicijoje aprašytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-460/2008). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011).

Nagrinėjamoje byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialisto išvada. Specialistės išvada surašyta remiantis jos surašymą tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, jomis buvo atsakyta į užduotyje atlikti objektų tyrimą pateiktus klausimus. Specialistė dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, duodama parodymus paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi ji atliko tyrimą, patvirtino savo išvadas ir nurodė, jog pagal pateiktus A. T. įmonės buhalterinius dokumentus nustatyta, kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kad dėl aukščiau nurodytų kaltinamojo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti A. T. įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. balandžio – gegužės mėnesius. Specialisto išvados kaltinamasis neginčijo, skirti buhalterinės ekspertizės neprašė, vadinasi, su specialisto išvada sutiko. Teismui byloje pateikta specialisto išvada taip pat nėra jokio pagrindo abejoti, specialistės suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nenustatytas. Teismas konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai yra nustatyti, kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo padarinių atsiradimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis A. T., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, turintis pakankamai gyvenimiškos ir ilgametės verslo patirties, būdamas 2011-03-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 220 str., 222 str. 1 d. ir nuteistas, žinodamas, kad buhalterinę apskaitą reikia tvarkyti, sąmoningai nevykdė žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų, apgaulingai vykdė buhalterinę apskaitą, tai darydamas numatė, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti asmens - A. T. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metų balandžio - gegužės mėnesių laikotarpį, ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo neveikimą, tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas.

Kaltinamasis A. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta. A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.), nepripažįsta sunkinančia, nes ji kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra nurodyta kaltinamajame akte, minėtos aplinkybės pripažinti sunkinančia teisiamojo posėdžio metu neprašė ir prokurorė. Kaltinamasis neteistas (2 t., 186 b. l.), pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., 188, 189 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 191 b. l.), Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas, atsakingas, bendraujantis, gerbiamas darbuotojų, garsinantis savo užauginta ir perdirbta žemės ūkio produkcija Kelmės rajoną, jis 2004 m., 2005 m., 2007 m. apdovanotas „Metų ūkis“ diplomais, 2007 m. jam įteiktas LR žemės ūkio ministrės K. Prunskienės diplomas už pažangų ūkininkavimą, jis 2007 m. apdovanotas padėkos raštu už 80 darbo vietų įkūrimą (3 t., 155 b. l.), Užvenčio seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (3 t., 156 b. l.), iš medicininių duomenų matyti, kad jam diagnozuota koronarinė širdies liga, prieširdžio virpamosios aritmijos paroksizmas (3 t., 157-159 b. l.). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme laisva valia davė teisingus ir išsamius paaiškinimus, atskleidžiančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, visiškai prisipažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai įvertino savo elgesį, neigiamai vertino savo atliktus veiksmus, kaltinamojo įvykdytu nusikaltimu turtinė žala nebuvo padaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, be to, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis yra ūkininkas, užsiima ūkininkavimu jau 20 metų, jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nebūdinga kaltininko mąstymui bei elgesiui, apskritai nederanti su jo asmenybe, todėl darytina išvada, kad pats baudžiamasis procesas šio kaltinamojo atžvilgiu jau buvo didelė bei skaudi pamoka.

Byloje yra gautas laiduotojo - E. S. prašymas perduoti A. V. jo atsakomybei pagal laidavimą (4 t., 2 b. l.). E. S. yra A. V. giminaitis, neteistas (4 t., 4 b. l.), nebaustas administracine tvarka, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio charakterizuojamas teigiamai (4 t., 20 b. l.), dirbantis A. V. ūkyje, Užvenčio seniūnijos charakterizuojamas kaip draugiškas, tvarkingas, nuoširdus žmogus, gerbiamas darbo kolektyvo ir kaimynų, aktyviai dalyvauja seniūnijos bendruomenės veikloje, seniūnijoje nusiskundimų dėl E. S. elgesio nėra gauta (4 t., 3 b. l.). Kaltinamasis A. V. ir laiduotojas E. S., kaip giminaičiai, nuolat bendrauja, vienas nuo kito gyvena netoli- 5 km atstumu, laiduotojui E. S. yra žinomos A. V. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, tačiau tai nepakeitė jo nusistatymo tapti laiduotoju, jis A. V. vertina teigiamai, teigia jį esant gerą, ramų žmogų, su kuriuo visada pasitaria, priima kartu sprendimus. Laiduotojas patikino, kad A. V. daugiau nepadarys nieko panašaus, jis sąžiningas, atsakingas žmogus. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad laiduotojas E. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. V., kad jis ateityje nepažeidinėtų įstatymų. Atsižvelgdamas į tai, kad A. V. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarė pirmą kartą, padaryta veika yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, yra asmens – E. S., kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, kaltinamasis A. V. visiškai pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, todėl jis neturi prievolės atlyginti žalą, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitinka bausmės tikslus, todėl A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.).

Atsižvelgus į laiduotojo asmenines savybes, jo santykius su kaltinamuoju (yra giminės, netoli gyvena) bei jo turtinę padėtį, į tai, kad nusikaltimu turtinė žala padaryta nebuvo, laidavimas nustatytinas be užstato (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d., 5 d.).

Taip pat, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad laidavimas nustatytas be užstato, A. V. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant terminą, per kurį įmoka turi būti sumokėta (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

Skirdamas A. T. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis A. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas- vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, abi veikos baigtos. A. T. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.), nepripažįsta sunkinančia, nes ji kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra nurodyta kaltinamajame akte, minėtos aplinkybės pripažinti sunkinančia teisiamojo posėdžio metu neprašė ir prokurorė.

Kaltinamasis A. T. teistas vieną kartą- 2011-03-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta 110 MGL (14300 Lt) bauda, bauda nesumokėta (3 t., 2-22 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 196-198 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registre neįrašytas (2 t., 193 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 195 b. l.).

Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų Apysunkis nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Įvertinus tai, kad A. T. teistas vieną kartą, yra individualios įmonės savininkas, nusikalstamomis veikomis žala nėra pdaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, skirtina bauda, mažesnė, nei baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės - baudos, skirtinos už nesunkų nusikaltimą, vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalis 2 punktas), o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, skirtina bauda, mažesnė, nei baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės - baudos, skirtinos už apysunkį nusikaltimą, vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalis 3 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė paskirtina bauda. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Daiktai (dokumentai), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011-05-03 PVM sąskaitos faktūros serija AV Nr. 0001461, Nr. 0001462, Nr. 0001463 (2 t., 180-184 b. l.), Olandijos įmonės „Davidknibbe“ sąskaitos Nr. 210328, Nr. 210327, Nr. OOO „Amyant“ sąskaitos Nr. 7441037, Nr. 7441038, tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai Nr. 0013660, Nr. 0014478, Nr. 0758008, LV-000725, Nr. 0014018, Nr. 0014017 (1 t., 114, 115, 118, 121, 122, 123, 132, 139, 140, 141 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą A. V. atžvilgiu nutraukti.

A. V. perduoti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laiduotojui E. S. išaiškinti, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, jeigu jis buvo paskirtas, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. V. išaiškinti, kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis ir 8 dalis).

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 70 MGL (devynių tūkstančių vieno šimto litų);

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 100 MGL (trylikos tūkstančių litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę A. T. paskirti baudą 130 MGL (šešiolikos tūkstančių devynių šimtų litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę A. T. paskirti baudą 160 MGL (dvidešimt tūkstančių aštuonių šimtų litų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011-05-03 PVM sąskaitas faktūras serija AV Nr. 0001461, Nr. 0001462, Nr. 0001463 ir Olandijos įmonės „Davidknibbe“ sąskaitas Nr. 210328, Nr. 210327, OOO „Amyant“ sąskaitas Nr. 7441037, Nr. 7441038, tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius Nr. 0013660, Nr. 0014478, Nr. 0758008, LV-000725, Nr. 0014018, Nr. 0014017,- palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.