Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mildos Vainienės, Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjui A. G., jo atstovei advokatei Ievai Kontrauskaitei, atsakovo atstovui Ruslanui Zadorinui (Ruslan Zadorin), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad jo leidimo šaunamajam ginklui laikyti (nešioti) galiojimas panaikintas vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 7 p., kuriame nurodyta, kad leidimai nešioti ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami fiziniams asmenis dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praradus savo ginklą.

Mano, kad priimant skundžiamus sprendimus nebuvo tinkamai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtos bei įvertintos visos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, sprendimų priėmimui reikšmingi duomenys buvo įvertinti tik formaliai, nesilaikant aktualių teisės aktų reikalavimų, taip pažeidžiant jo, kaip ginklo savininko, teises ir teisėtus interesus. LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. numatyta, kad ginklo savininkas privalo užtikrinti ginklo saugumą. Pažymi, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti jokie ginklo saugumo užtikrinimo reikalavimai, nes: 1) ginklas buvo laikomas užrakintame automobilyje su įjungta signalizacija; 2) medžiotojai visuomet buvo šalia automobilio, nuolat jį matė ir stebėjo (ikiteisminio tyrimo metu pateikti paaiškinimai, jog iš automobilio buvo išlipama ribotam laikui, turint tikslą pašerti žvėris, suremontuoti medžioklės stebėjimo bokštelius, apžiūrėti medžioklės plotus), t. y. automobilis nebuvo paliekamas be priežiūros ir/ar ilgam laikui; 3) medžiotojai nuo automobilio nutoldavo tik tiek, kad jis būtų matomas, t.y. automobilis, kuriame buvo sudėti medžiokliniai šautuvai, visuomet buvo medžiotojų akiratyje; 4) jokie kiti ginklai, kurie taip pat buvo laikomi tame pačiame automobilyje (jo bagažinėje) nebuvo pavogti; 5) automobilis niekuomet nebuvo paliktas neužrakintas ar be priežiūros. Daro išvadą, jog visų būtinų ginklo saugumą užtikrinančių priemonių buvo imtasi, taip pat buvo tinkamai laikytasi visų įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimų dėl šaunamojo ginklo saugojimo. Ginklo vagystė įvyko medžioklės plotuose ((duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) miške), kuriuose paprastai vakaro ir nakties metu nesilanko jokie kiti asmenys, išskyrus medžiotojus. Todėl šaunamojo ginklo laikymas užrakinto ir saugomo automobilio bagažinėje negali būti vertinamas kaip nusižengimas jo laikymo reikalavimams bei ginklo saugumo neužtikrinimas. Ginklas buvo prarastas dėl nusikalstamos veikos – vagystės (Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 67.2 p.), bet ne dėl neatsargumo ar ginklo saugojimo reikalavimų nesilaikymo, o tai nesudaro teisėto pagrindo leidimo šaunamajam ginklui laikyti (nešiotis) galiojimo panaikinimui.

Remdamasis LR ginklų ir šaudmenų įstatymo 12 str. 5 d., teigia, kad sprendimais padaryta išvada apie tariamą nusižengimą ginklų laikymo ir saugojimo reikalavimams yra nemotyvuota bei nepagrįsta jokiais susijusio ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis. Pabrėžia, kad įstatymai bei poįstatyminiai aktai nedraudžia medžiotojui laikyti jo šaunamojo ginklo automobilio bagažinėje vykstant į medžioklę ar ruošiantis jai, todėl tai negali būti laikoma ginklo saugojimo taisyklių pažeidimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 7 p. nustato, kad leidimas nešiotis ir laikyti ginklus gali būti panaikinamas tik fiziniam asmeniui dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praradus savo ginklą. Tam, kad būtų panaikintas leidimas, turi būti konstatuotas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – Taisyklės), pažeidimas. Taisyklėse nėra tiksliai apibrėžta, kaip turėtų būti elgiamasi su ginklu jį gabenant, kaip jis turi būti laikomas ir saugojamas gabenimo ir medžioklės metu (Taisyklių 84.5, 90, 91, 92 p.).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 1 dalies 5 p. ginklo savininkui numato pareigą ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus bei įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyti ginklų savininkui draudžiami veiksmai, tačiau nagrinėjamu atveju nei vieno iš jų konstatuota nebuvo. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, turintys leidimus laikyti ginklus, ginklus gabena į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus, įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo. O šio straipsnio 4 d. nustatyta, kad medžioklės plotuose medžioklei skirti užtaisyti ginklai nešiojami medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šiuose straipsniuose yra pateiktas galutinis sąrašas draudimų ir įpareigojimų ginklų savininkui ginklų gabenimo metu.

Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-05-12 įsakymu Nr. V-265 patvirtintais Reikalavimais, keliamais patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-339/2009, 2006-02-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. A10-838-2006.

Nurodo, kad vertinant jo leidimo šaunamajam ginklui laikyti (nešioti) galiojimo panaikinimo, kaip sankcijos, proporcingumą svarbu paminėti, kad per 28-rių metų medžiojimo laikotarpį jis ne karto nebuvau baustas už jokį medžioklės taisyklių pažeidimą, niekada nėra padaręs jokio su neteisėtu šaunamojo ginklo panaudojimu susijusio pažeidimo, nėra padaręs jokių kitų, su ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo ar naudotojo pareigomis susijusių pažeidimų. Jam yra suteikta medžiotojo – selekcininko kvalifikacija, jau 12 metų jis yra medžiotojų būrelio „Žemdirbys“ valdybos pirmininkas bei Vilniaus medžiotojų draugijos taisyklingos medžioklės komisijos narys (Charakteristika pridedama). Jis nuolat dalyvauja tiek būsimų, tiek esamų medžiotojų mokymuose, veda šaudymo medžiokliniais šautuvais pratybas. Šių visuomeninių pareigų ir jam priskirtų funkcijų atlikimui jam yra būtina turėti teisę laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog aptartais savo veiksmais jis neužtikrino pakankamo ginklo saugumo, mano, kad toks vienkartinis pažeidimas, vadovaujantis protingumo kriterijumi, neturėtų sudaryti pakankamo pagrindo leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimui.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remiantis jame nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad ginklų laikymo sąlygų medžioklės metu nereglamentuoja jokie teisės aktai.

LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų. To paties įstatymo 32 str. 3 d. nurodyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą. Lietuvos Respublikoje ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta ginklų laikymo ir saugojimo tvarka, todėl ginklo praradimas laikant jį automobilio bagažinėje turėtų būti vertinamas kaip nusižengimas ginklų laikymo ir saugojimo reikalavimams, bei ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimas. Leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami fiziniam asmeniui dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praradus savo ginklą (40 str. 1 d. 7 p.). Įstatymas nurodo, kad ginklų savininkas privalo užtikrinti jų saugojimą. Ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-05-12 d. įsakymu Nr. V-265 patvirtintų „Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta“ (toliau – Reikalavimai) 34 p. yra nurodytos ginklų laikymo sąlygos fiziniams asmenims. Čia nurodoma, kad asmuo ginklus ir šaudmenis turi laikyti gyvenamojoje patalpoje, metalinėje vidine spyna užrakinamoje dėžėje (seife), pritvirtintoje prie sienos ar grindų taip, kad ja negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Todėl ginklo praradimą laikant jį automobilyje, traktuoja kaip ginklų laikymo ir saugojimo reikalavimų bei ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 d. 42 p. ginklo gabenimas tai ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) iš ginklo laikymo vietos į tam tikrą objektą ar vietovę tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant. Šiuo atveju A. G. ginklas buvo gabenamas iš gyvenamosios vietos iki medžioklės vietos, t. y. atvykus į medžioklės plotus laikoma, kad ginklas atgabentas iki galutinio taško, kuriame įvyko vagystė ir kur medžiotojas (ginklo savininkas) privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų. Todėl teigia, kad ginklo gabenimo klausimo nagrinėjimas, priimant sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, buvo neaktualus (nes ginklas pavogtas iš jo laikymo vietos, atvykus į medžioklės plotus).

Konstatuoja, kad ginklo savininkas gabendamas ar laikydamas ginklus pagal įstatymą privalo užtikrinti jų saugojimą, praradus ginklą laikoma, kad pažeisti ginklo saugojimo reikalavimai ir neužtikrintas ginklo saugumas, paliekant jį be priežiūros.

Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 10-8-IS-2692 „Dėl A. G. leidimo laikyti ginklus panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimo šaunamajam ginklui laikyti (nešiotis) galiojimas, ir trečiojo suinteresuoto asmens 2011 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 5-S-216, kuriuo pareiškėjo skundas dėl minėto Vilniaus apskr. VPK sprendimo panaikinimo atmestas (b. l. 20–21, 47–49, 60).

Iš byloje esančios medžiagos (b. l. 19–40, 44–60) nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. birželio 28 d. pranešė Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK apie jam priklausančio graižtvinio šautuvo „MAUSER 96“, kal. 3006 Springfield, Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, nurodydamas, kad ginklas buvo pavogtas 2010 m. birželio 26 d. apie vidurnaktį iš užrakinto automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio medžioklės plotuose ((duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) miške), bagažinės. Vilniaus apskr. VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK buvo pradėtas iki šiol besitęsiantis ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 88-1-00497-10 dėl šaunamojo ginklo vagystės. Nustačius, kad pareiškėjas A. G. jam priklausantį ginklą prarado dėl Taisyklių 84.5 p. ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. 2 p., 32 str. 3 d. reikalavimų pažeidimų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 7 p., 2010 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas priimtą sprendimą apskundė išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau Policijos generalinio komisaro pavaduotojas 2011 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 5-S-216 paliko galioti aukščiau minėtą Vilniaus apskr. VPK sprendimą.

Iš įvykio metu kartu su pareiškėju medžiojusių medžiotojų ir paties pareiškėjo apklausos protokolų (b. l. 29–40) nustatyta, kad 2010-06-26 apie 19 val. A. G., V. K., J. P., V. A. G., D. O. atvyko į (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mišką pamedžioti. Visi penki medžiotojai savo daiktus ir šautuvus sudėjo į automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę. Atvykęs į medžioklės plotus A. G. kartu su kitais medžiotojais apžiūrėjo pamiškėse esančius pasėlių plotus, šėrė žvėris, taisė medžiotojų bokštelius. Kiekvienoje sustojimo vietoje A. G. ir kiti medžiotojai išlipdavo iš automobilio, kurį užrakindavo signalizacijos pulteliu. Tokių sustojimų buvo apie aštuonis, kurie užtruko maždaug 4 val. (visi daiktai ir šautuvai likdavo automobilyje). Apie 23.30 val., privažiavus prie medžiotojų bokštelio, pareiškėjas išlipo iš automobilio ir norėjo pasiimti savo medžioklinį šautuvą „MAUSER 96“, kal. 3006 Springfield, Nr. (duomenys neskelbtini), bet minėto šautuvo bagažinėje nebuvo (visi kiti daiktai buvo automobilio bagažinėje). Neradus šautuvo pareiškėjas kartu su kitais medžiotojais apie 4 val. ryto pradėjo ieškoti prarastą ginklą, o 2010-06-28 pranešė policijai apie šautuvo dingimą.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.).

Sąrašą aplinkybių, kurioms esant panaikinami leidimai nešiotis ir leidimai laikyti ginklus bei šaudmenis, ir sprendimo panaikinti leidimą nešiotis ir leidimą laikyti ginklus bei šaudmenis priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami fiziniam asmeniui dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praradus savo ginklą. Analogiška nuostata numatyta Taisyklių 84.5 punkte. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 dalis nustato bendro pobūdžio taisyklę, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą, ir nurodo, jog konkrečias ginklų ir šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Analogiško pobūdžio reikalavimas suformuluotas ir Taisyklų 90 p., nustatančiame, jog ginklo savininkas, naudotojas ginklą laiko, saugo, nešiojasi, gabena ir naudoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Konkrečias ginklo laikymo ir saugojimo sąlygos nustatytos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-05-12 įsakymu Nr.V-265 patvirtintuose „Reikalavimuose, keliamuose patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta“. Šių reikalavimų 34 p. numato, jog fiziniai asmenys ginklus ir šaudmenis turi laikyti gyvenamojoje patalpoje, metalinėje vidine spyna užrakinamoje nustatytus reikalavimus atitinkančioje dėžėje (seife), pritvirtintoje prie sienos ar grindų taip, kad ja negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys, arba ginklus laikant atskiroje patalpoje, kurioje įrengtos II saugumo klasės durys, o ant langų įrengtos apsauginės grotos, o 35 p. nustato, kad tuo atveju, kai yra aplinkybių, dėl kurių ginklą laikyti gyvenamojoje vietoje nėra saugu, suderinus su teritorine policijos įstaiga, ginklą galima laikyti kitose vietose, kuriose užtikrinamas ginklo saugumas ir ginklu negali pasinaudoti kiti asmenys.

Įvertinus paminėtas aplinkybes ir teisės normų nuostatas, daroma išvada, kad pareiškėjas ginklą prarado dėl aplinkybių, kurios nėra nepriklausančios nuo jo valios. Nors teisės aktais nėra reglamentuota ginklų laikymo medžioklės metu tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, elgdamasis atsakingai, net ir trumpam laikui ginklo negalėjo palikti be priežiūros medžioklės plotuose stovėjusiame automobilyje, turėjo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, o reikalui esant šaunamąjį ginklą pasiimti kartu su savimi. Teismas vertina, kad taip nesielgdamas pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d., nustatančią ginklo savininko pareigą užtikrinti ginklo saugojimą.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str., reglamentuojančiame leidimų nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinimą, įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti pareigūną, nustačiusį, kad fizinis asmuo dėl padarytų ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo prarado ginklą, priimti vienintelį sprendimą – panaikinti tokiam asmeniui leidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais vienkartinio pobūdžio taisyklių pažeidimai, įvertinus aplinkybes, susijusias su sankcijos neproporcingumu ar neadekvatumu pažeidimo pobūdžiui bei vadovaujantis protingumo kriterijumi, gali būti pripažįstami nesudarančiais pakankamo pagrindo naikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklus (2006-02-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-838-2006).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas, palikdamas be priežiūros automobilyje ginklą, pasielgė itin neapdairiai ir nerūpestingai, todėl šis pažeidimas vertinamas kaip šiurkščius. Pareiškėjas, kaip ilgametis ir patirtį turintis medžiotojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti, jog savo veiksmais sudaro sąlygas tretiesiems asmenims prieiti prie daikto, kurio apyvarta dėl visuomenės saugumo užtikrinimo yra apribota, ir jį neteisėtai užvaldyti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (anksčiau nėra baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, teigiama charakteristika (b. l. 11), atitinkamų visuomeninių pareigų ir funkcijų atlikimui būtinybė turėti teisę laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą) nesuteikia pagrindo neskirti leidimo šaunamajam ginklui nešioti (laikyti) galiojimo panaikinimo sankcijos. Teismas vertina, kad pareiškėjui paskirta sankcija yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.