Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, jog atsakovė nuomos mokesčio nemokėjo. Paaiškino, jog skolininkės sumokėtas depozitas (užstatas) įskaitytas į įsiskolinimą dėl to buvo sumažintas įsiskolinimas. Nuomos sutartis nutraukta pačios nuomininkės prašymu. Po nuomos sutarties nutraukimo atsakovė priskaičiuoto nuomos mokesčio nesumokėjo. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB ,,V.” atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, jog 2015 m. balandžio 30 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovė už užmokestį suteikė atsakovei teisę laikinai valdyti ir naudotis 36 m² bendro ploto negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir su patalpų eksploatacija susijusius mokesčius (el. b. l. 41, 46, 34, 45, 40, 44, 81-87). Sutarties 4.1. punkte šalys susitarė, kad patalpos išnuomojamos 24 mėnesių terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo turto priėmimo – perdavimo momento (2015 m. balandžio 30 d.) (el. b. l. 34, 82). Sutarties 1.5. punkte numatyta, jog nuomos mokestis – 350 Eur, tačiau numatyta, jog nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 15 d. (kol nuomininkė įsirengs patalpas) nuomos mokestis neskaičiuojamas, 2016 m. vasario 16 d. – 2016 m. vasario 29 d. nuomos mokestis sudarys 123 Eur, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. nuomos mokestis sudarys 310,00 Eur, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. kas mėnesį bus skaičiuojamas 350,00 Eur nuomos mokestis (el. b. l. 41, 81). Pasirašant sutartį atsakovė sumokėjo 350 Eur dydžio užstatą (el. b. l. 81). Atsakovė UAB „V.“ 2016 m. kovo 8 d. pateikė prašymą nutraukti patalpų nuomos sutartį ir šią dieną laiko sutarties nutraukimo data (el. b. l. 43, 80). Ieškovė nurodo, jog Sutartis nutraukta nuomininkės prašymu nuo 2016 m. gegužės 8 d. Ieškovė teigia, jog atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir laiku nuomos mokesčio nemokėjo, nutraukus sutartį, atsakovės sumokėtu depozitu buvo padengta dalis skolos, tačiau esant įsiskolinimui už keletą mėnesių depozito sumos nepakako padengti įsiskolinimą, taigi atsakovė liko skolinga 557,89 Eur, ieškovė įsiskolinimą grindžia pateiktomis sąskaitomis faktūromis (el. b. l. 36-38).

Išanalizavus byloje surinktus duomenis, išklausius šalių, jų atstovų paaiškinimus teisme, darytina išvada, jog tarp šalių – ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai nuomos santykiai (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.1-6.4 straipsniai, 6.477 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis; 6.154 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Įstatymas įtvirtina šalims teisę nutraukti sudarytą sutartį esant esminiam sutarties pažeidimui, taip pat kitais šalių sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties nutraukimo momento. Atsakovas teismo posėdyje palaikė poziciją, jog Sutartis nutraukta 2016 m. kovo 8 d., atsakovei pateikus prašymą dėl Sutarties nutraukimo. Ieškovė įrodinėja, jog Sutartis nutraukta 2016 m. gegužės 8 d. Byloje atsakovė teismui pateikė įrodymus, jog 2016 m. kovo 8 d. prašymu, skirtu nuomotojui (ieškovei), išreiškė valią nutraukti Šalių sudarytą Sutartį (el. b. l. 80). Byloje taip pat pateikta atsakovės prašymo kopija, kurioje yra ranka atliktas ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo įrašas nutraukti Sutartį nuo 2016 m. gegužės 8 d. (el. b. l. 43). Iš byloje pateiktos Sutarties turinio matyti, jog šalys susitarė, kad visais atvejais, kada Sutartis nutraukiama prieš terminą, šalys įspėja viena kita prieš 60 dienų ir turi likviduoti tarpusavio įsiskolinimus iki paskutinės darbo dienos, įskaitant Sutarties 7.3 punkte (baudos) numatytus mokėjimus. Nelikvidavus įsiskolinimo, Sutarties galiojimo metu prisiimti šalių įsipareigojimai išlieka iki visiško tarpusavio atsiskaitymo (Sutarties 7.4 punktas) (el. b. l. 45). Taigi Sutartyje šalys aptarė šios Sutarties nutraukimo tvarką ir sąlygas, susitarė dėl įspėjimo apie Sutarties nutraukimą termino. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių sudarytos Sutarties nuostatas, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje, darytina išvada, jog atsakovės pozicija dėl Sutarties nutraukimo momento yra nepagrįsta (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė, 2016 m. kovo 8 d. gavusi atsakovės prašymą nutraukti Sutartį, pagrįstai Sutarties nutraukimu momentu laikė 2016 m. gegužės 8 d., kadangi dėl tokios Sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų Sutarties šalys buvo susitarusios (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog iki Sutarties nutraukimo 2016 m. gegužės 8 d. atsakovė turėjo pareigą mokėti už nuomojamas patalpas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, todėl laikoma pažeidusia prievole (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 2 dalis). Ieškovė byloje pateikė 2016 m. kovo 1 d. sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 375,10 Eur sumai (310 Eur nuomos mokestis už 2016 m. kovo mėn.) (el. b. l. 36); teismo posėdyje ieškovės atstovė patvirtino, jog minėta sąskaita- faktūra yra apmokėta iš dalies, liko nepadengta 25,10 Eur suma (el. b. l. 39). Byloje taip pat pateikta 2016 m. balandžio 1 d. sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur sumai (350 Eur nuomos mokestis už 2016 m. balandžio mėn. plius PVM) (el. b. l. 37) bei 2016 m. gegužės 2 d. sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 109,29 Eur sumai (90,32 Eur nuomos mokestis už 2016 m. gegužės mėn. plius PVM). Taigi atsakovės skolą sudaro 557,89 Eur suma (el. b. l. 39). Byloje atsakovė pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog 2016 m. sausio 13 d. sumokėjo ieškovei 350 Eur užstatą (el. b. l. 89). Ieškovė nurodė, jog šia suma buvo sumažintas atsakovės skolinis įsipareigojimas už patalpų nuomą, ką byloje patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių, jog įsiskolinimą padengė byloje nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pažymėtina, jog Sutarties 5.2 punkte atsakovė įsipareigojo prasidėjus nuomos terminui, pradėti mokėti nuompinigius Sutartyje nustatyta tvarka, net ir tuo atveju, jei nuomininkė (atsakovė) dėl bet kokių priežasčių nesinaudoja išnuomotomis patalpomis (el. b. l. 34).

CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, iki Sutarties nutraukimo nuomos mokesčio nemokėjo, todėl susidarė 557,89 Eur skola. Prašomas priteisti nuomos mokesčio dydis apskaičiuotas pagal šalių sudarytos Sutarties nuostatas, atsakovė įrodymų, patvirtinančių, jog nuomos mokestį sumokėjo, byloje nepateikė, todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 557,89 Eur nuomos mokesčio skola (CK 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškovė įrodė ieškinio reikalavimus, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškinį tenkinus ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (el. b. l. 6, 26) (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 350 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, prašymą grindžia byloje pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis (el. b. l. 10, 27), tačiau įrodymų, jog šios sąskaitos yra apmokėtos byloje nepateikė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog išrašyta PVM sąskaita-faktūra nereiškia, kad ši sąskaita faktūra yra apmokėta, todėl nesant išlaidų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, sąskaitoje faktūroje įrašyta suma negali būti pripažinta bylinėjimosi išlaidomis bei priteista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-408/2010, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai realumą, ieškovei nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,V.” 557,89 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 89 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.