Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-22 · Civilinė byla Nr. e2-3034-545/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
e2-3034-545/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37075-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
G. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3034-545/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37075-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 2.6.29.4.; 3.2.6.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui G. Č. dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 115,85 Eur skolos, 26,07 Eur mokėjimo palūkanų, 85,83 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio).

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2018-12-27. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-11-05 pirminis kreditorius su UAB „Deneira“ pasirašė Gautinų sumų pirkimo sutartį, kurios pagrindu pirminis kreditorius perdavė UAB „Deneira“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą, 2015-12-01 UAB „Deneira“ kartu su AB „Debt Capital Management“ sudarė Skolų pirkimo ir pardavimo sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. 2018-08-23 tarp AB „Debt Capital Management“ ir ieškovo UAB Legal Balance, buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.101 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 22¹ str. 1 d. bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, AB „Debt Capital Management“ perleido ieškovui reikalavimo teises į pirminiam kreditoriui skolingus asmenis. Atsakovas 2018-08-31 buvo informuotas, kad ieškovas 2018-08-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2018-08/03 perėmė AB „Debt Capital Management“, reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį.

Pirminis kreditorius UAB „Halex“ (buvusi UAB „Ferratum“), ir atsakovas 2009-09-17 sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 22380. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutartimi Atsakovui buvo suteiktas 115,85 Eur vartojimo kreditas pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 26,07 Eur paskolos mokestį Sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pagal tarp šalių sudarytą Sutartį galutinis kredito bei kredito mokesčio grąžinimo terminas buvo 2009-12-31. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas įsipareigojimus pagal sudarytą su pirminiu kreditoriumi Sutartį nustatyta tvarka bei terminais būtų įvykdęs. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovas savo pareigos grąžinti visą kreditą Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 115,85 Eur dydžio negrąžintos paskolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.870, 6.873, 6.874 straipsniai).

Dėl palūkanų.

Vartojimo kredito sutarties Nr. 22380 bendrosiomis sąlygomis (Sutarties 4.1 p.) pirminis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 26,07 Eur paskolos mokesčio (mokėjimo palūkanų), kaip atlyginimo pirminiam kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju už laikotarpį nuo 2009-09-17 iki 2009-12-31 atsakovui nevykdant savo prievolių pagal Sutartį susidarė 26,07 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šias palūkanas, todėl ieškovui priteistina 26,07 Eur palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 227,75 Eur (115,85+26,07+51,09+34,74) dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl netesybų.

Pirminis kreditorius ir atsakovas Sutarties 8.2 punktu susitarė dėl netesybų – 0,5 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumoms už kiekvieną pradelstą dieną, ieškovas atsižvelgdamas į negrąžintos sumos dydį sumažino delspinigius iki 0,2 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Kadangi atsakovas praleido terminą sutartinei prievolei įvykdyti ir iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 51,09 Eur delspinigių už 180 dienų tenkintinas.

Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos ar jos dalies, ar nesumokėjus paskolos mokesčio/jo dalies, paskolos davėjas siunčia skolininkui raginimus padengti įsiskolinimą. Už šių raginimų parengimą ir išsiuntimą atsakovas įsipareigoja sumokėti sutartyje numatyto dydžio raginimo mokestį po 40,00 LT (11,58 Eur) už kiekvieną raginimą. Pradinis kreditorius parengė ir išsiuntė skolininkui tris raginimus padengti skolą. Taigi vadovaujanti Sutarties 8.1 punktu ieškovui iš atsakovo priteistina 34,74 Eur raginimo mokesčio (3 x 11,58 Eur).

Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 85,83 Eur netesybų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašė atlyginti 15,00 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus ieškinį, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika Eur 85 ct) skolos, 26,07 Eur (dvidešimt šešis Eur 7 ct) mokėjimo palūkanų, 85,83 Eur (aštuoniasdešimt penkis Eur 83 ct) netesybų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 227,75 Eur dydžio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-26) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolikos Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidas UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai.

Priteisti iš atsakovo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,36 Eur (trijų Eur 36 ct) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Rima Bražinskienė