- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- e2YT-9359-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01109-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui K. C. (prisijungus nuotoliniu būdu),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl nuosavybės teisės į įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi su pareiškimu į teismą prašydamas nustatyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pastatą – vaisių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2013 m. pavasarį pradėjo ūkininkauti, 2013 m. balandžio 30 d. įregistravo savo ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini). Jam reikėjo patalpų įvairaus inventoriaus laikymui, todėl žvalgėsi ko nors panašus į seną ūkinį pastatą ir tokį rado (duomenys neskelbtini) pakraštyje. Tai buvo sandėlio tipo pastatas, nenaudojamas, be langų ir durų. Pareiškėjas pažįstamų gyventojų, seniūnijoje pradėjo teirautis, kam šis sandėlis priklauso, su kuo galėtų tartis dėl jo įsigijimo. Sužinojo, kad tai likviduoto (duomenys neskelbtini) kolūkio vaisių sandėlis, pastatytas maždaug prieš 50 metų, kuris, likviduojant kolūkį, 1992 m. rugsėjo 1 d. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu buvo perduotas pajininkams J. Š., R. D., M. D., S. D., A. Z., J. K. ir P. K.. Tuo metu, kai pareiškėjas apžiūrėjo sandėlį, akivaizdžiai matėsi, kad juo seniai niekas nesinaudoja. Pajininkai, kuriems sandėlis buvo perduotas, mirusių pajininkų įpėdiniai, kurie sutiko sandėlį pareiškėjui perleisti, raštu patvirtino, kad sandėliui nesinaudoja nuo 1992 – 2000 m. Pastato teisinės registracijos nebuvo, todėl notarinės sutarties nebuvo galimybės sudaryti, pareiškėjas sumokėjo pajininkams jų paprašytą simbolinę kainą ir nuo 2013 m. pavasario sandėliu pradėjo naudotis. Pareiškėjas išsivalė sandėlį, sutvarkė griūnančias konstrukcijas, užsikalė langų angas, susitvarkė duris, įsidėjo užraktus, ten laiko ūkyje naudojamus daiktus. Tokiu būdu pareiškėjas pastatu pradėjo naudotis ir iki šiol naudojasi kaip savu. Sandėliui reikalingas rimtesnis remonto ir didesnės investicijos, tačiau pareiškėjas, neturėdamas nuosavybės dokumentų, nieko negali daryti. Ieškodamas galimybės įteisinti savo nuosavybės teises, sudaryti notarines sutartis su pajininkais ar jų įpėdiniais, pareiškėjas užsakė pastato kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastatui (vaisių sandėliui) suteikė unikalų numerį – Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui yra suteiktas adresas –(duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymu vienos iš pajininkių M. D. įgaliotas asmuo kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl sandėlio ir nuosavybės teisų įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centras 2024 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 38674041 atsisakė registruoti sandėlį ir nuosavybės teises į jį motyvuodamas, kad pateikti dokumentai (1992 m. gegužės 15 d. perdavimo - priėmimo aktas, 1992 m. rugsėjo 1 d. nuosavybės teisės liudijimas) nėra tinkami nuosavybės teisių registravimui Nekilnojamojo turto registre. Nors sandėlis 1992 m. rugsėjo 1 d. ir buvo perduotas pajininkų nuosavybėn, pareiškėjas sandėlį 2013 m. pavasarį pradėjo valdyti jų sutikimu, nuo tada iki šiol nei vienas iš pajininkų ar jų įpėdinių nepareiškė pareiškėjui pretenzijų į jo valdomą sandėlį, taigi nėra jokių duomenų, kad sandėlį pareiškėjas būtų valdęs prieš kurio nors iš pajininkų valią ir tai yra patvirtinta raštu. Ši faktinė aplinkybė patvirtina tai, jog sandėlį pareiškėjas nuo 2013 m. pavasario valdė teisėtai. Pareiškėjas šį pastatą įgijo sąžiningai, jį sąžiningai valdo daugiau kaip dešimt metų, pradėdamas jį valdyti buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už pareiškėją teisių į šį pastatą, išliko sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką. Visą valdymo laiką pareiškėjas vaisių sandėlį valdė atvirai, nepertraukiamai, elgėsi kaip jo savininkas, suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį, buvo ir yra įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris šiuo metu yra nurodyto pastato savininkas. Todėl pareiškėjas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas nuosavybės teisėms į pastatą (vaisių sandėlį) įteisinti.
3. Pareiškėjas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra augęs (duomenys neskelbtini), pradėjus ūkininkauti prireikė papildomų patalpų. Žinojo, kad vaisių sandėlis anksčiau priklausė kolūkiui, vėliau pagal pajus buvo išdalintas asmenų grupei. P. K. nurodė visus asmenis, kam pastatas buvo išdalintas. Už pastatą visiems mokėjo pinigų dalimi ir padėdamas darbais. Pastatu buvę jo savininkai nesinaudojo, trys buvę savininkai jau mirę, tai bendravo su jų įpėdiniais. Pastatas išvalytas, nes buvo reikalinga erdvė, langai ir durys sutvarkyti.
4. Pareiškėjo A. M. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 30 d. įregistravo savo ūkininko ūkį, buvo reikalingos patalpos laikyti ūkininkavimo inventorių. (duomenys neskelbtini) miestelyje rado tokias patalpas, jos buvo apleistos, nenaudojamos. Pastatas buvo tuometinio (duomenys neskelbtini) kolūkio teritorijoje, pareiškėjas išsiaiškino kam jis priklauso. Buvo surasti pastato savininkai, dirbę kolūkyje, kuriems pastatas pagal pajus buvo perduotas pagal nuosavybės teisės liudijimą. Pareiškėjas su šiais asmenimis, ar jų įstatyminiais atstovais susisiekė, kurie perleido šį pastatą, leido juo naudotis. Nuo 2013 metų pareiškėjas šiuo vaisių sandėliu naudojosi, jį prižiūri ir rūpinasi juo. Pastatas buvo apleistas, pareiškėjas jį sutvarkė, tačiau reikalingos papildomos investicijos, remontas. Pareiškėjo prašymu vienos iš pajininkių M. D. įgaliotas asmuo kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl sandėlio ir nuosavybės teisų įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centras 2024 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 38674041 atsisakė registruoti sandėlį ir nuosavybės teises į jį motyvuodamas, kad pateikti dokumentai – 1992 m. gegužės 15 d. perdavimo - priėmimo aktas, 1992 m. rugsėjo 1 d. nuosavybės teisės liudijimas, nėra tinkami nuosavybės teisių registravimui Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nurodytą pastatą (vaisių sandėlį) kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Pareiškėjas daugiau kaip 10 metų rūpinasi šiuo pastatu, yra pateikti pajininkų ar jų įstatyminių atstovų rašytiniai patvirtinimai, kad sutinka, jog pareiškėjui būtų pripažintos nuosavybės teisės į pastatą, yra 2 asmenų notaro patvirtinti liudijimai, todėl pagrindas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį yra. Nors Turto bankas pareiškė kategorišką nesutikimą su pareiškimu, tačiau iki 1991 m., pagal tuo metu galiojusią nekilnojamojo turto registracijos tvarką, pastatai kaimo vietovėse nebuvo registruojami. Seniūnijos ūkinėse knygose buvo registruojami tik gyvenamieji namai – kolūkiniai kiemai, priklausę fiziniams asmenims. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti iš VĮ Registrų centro statinio suformavimo archyvinius duomenis, taip pat Joniškio rajono savivaldybės ar archyvo pažymą apie jo įrašus ūkinėse knygose dėl statinio perdavimo Joniškio rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) fiziniams asmenims, tačiau buvo kitokia nekilnojamojo turto registravimo tvarka ir tokių duomenų nėra. Prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi daiktinių teisių, pretenzijų į pareiškėjo pareiškime minimą nekilnojamąjį turtą. Minėtas nekilnojamasis turtas nėra įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininkų (ar, kurių savininkai nežinomi) sąrašą, taip pat nėra duomenų apie minėto nekilnojamojo turto priklausymą Joniškio rajono savivaldybei. Teismui nustačius įstatymo numatytas aplinkybes, neprieštarauja, kad būtų nustatytas minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas. Prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra. Prašo civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą netenkinti, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Šiuo metu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad pareiškėjo pareiškime nurodytas statinys buvo pastatytas 1963 metais. Į bylą pareiškėjo pateikti duomenys dėl minėto statinio patvirtina tai, kad jis anksčiau nebuvo inventorizuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dėl to lieka neaišku, kokiu pagrindu statinys, į kurį jis prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo suformuotas. Pareiškėjui siūlytina iš VĮ Registrų centro pateikti minėto statinio suformavimo archyvinius duomenis, taip pat Joniškio rajono savivaldybės ar archyvo pažymą apie jo įrašus ūkinėse knygose, kadangi iš šiuo metu į bylą pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kokį konkrečiai statinį perdavė Joniškio rajono ŽŪB (duomenys neskelbtini) fiziniams asmenims. Be to, pareiškėjas savo pareiškime nurodyto laikotarpio dėl statinio valdymo visapusiškai neįrodo rašytiniais įrodymais, todėl jis turėtų pateikti papildomus dokumentus dėl to.
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų ar pastato – vaisių sandėlio valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į sandėlį nebuvo įgytos anksčiau. Nacionalinė žemės tarnyba galutinę poziciją išsakys posėdžio metu.
8. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas K. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko argumentus nurodytus pateiktame atsiliepime į pareiškimą. Pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas.
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius atsiliepime minėtas įstatymo numatytas aplinkybes, neprieštarauja, kad būtų nustatytas minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas. Prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
11. Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino dėl ko vyksta posėdis. Nuo 1974 metų dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini). Kolūkyje dirbę asmenys pradėjo atsiminėti turtą pagal turimus pajus. 7 asmenims buvo paskirtas vaisių sandėlis – J. Š., K. šeimai, A. Z., D. šeimai. Kaimynas A. Z. gal paskutinis naudojosi sandėliu, paskui griūti pradėjo, vėliau sužinojo, kad yra naujas sandėlio savininkas, pradėjo jį atstatinėti, langus, duris sutvarkė. Pareiškėjas kažką sandėliuoja jame. Kaip pareiškėjui buvo perduotas turtas nėra žinoma.
12. Liudytoja P. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su vyru dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, už pajus gavo dalį vaisių sandėlio, jis buvo padalintas į keturias dalis, J. Š., A. Z., D. šeimai ir jų šeimai. Buvo išduotas dokumentas dėl pastato perdavimo. Sandėliu nebesinaudojo. Vaisių sandėlį pardavė pareiškėjui, prieš 10 metų ar daugiau, yra atsiskaityta ir pinigais, ir darbu, kaip ir buvo sutarta. Kaip buvo atsiskaityta su kitais, nėra žinoma. Pastatą prižiūri pareiškėjas, ir langus, ir duris sutvarkė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); ketvirta, visą valdymo laiką daiktas turi būti valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai; septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas siekia įgyti įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – pastatą – vaisių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
15. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas.
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iš kito asmens (kitų asmenų) gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė ir, jeigu tokio asmens (asmenų) daikto valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.
17. Šioje byloje nustatyta ir tai patvirtino du teismo posėdyje dalyvavę liudytojai bei byloje esantys rašytiniai duomenys, kad 1992 m. gegužės 15 d. turto perdavimo-priėmimo aktu ūkininkui R. D. buvo perduotos materialinės vertybės, iš jų 23 pozicijoje nurodomas vaisių sandėlis. 1992 m. rugsėjo 1 d. Joniškio rajono privatizavimo komisija nuosavybės teisės liudijimo pagrindu pajininkams J. Š., R. D., M. D., S. D., A. Z., J. K. ir P. K. perdavė gamybinį-technologinį komplektą. Byloje pateikti M. D., R. D. įstatyminės įpėdinės M. D., R. D., S. D. įstatyminės įpėdinės I. Š., A. Z., J. K. įstatyminės paveldėtojos P. K. rašytiniai patvirtinimai, kad už pastato – vaisių sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusias dalis, pareiškėjas A. M. yra atsiskaitęs visiškai, sutinka, kad pareiškėjui būtų pripažintos nuosavybės teisės į šį pastatą, jau daugiau nei 10 metų šiuo pastatu naudojasi ir jį prižiūri pareiškėjas.
18. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 30 d. įregistravo savo ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini) . Pateikta pastato – vaisių sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla. VĮ Registrų centras 2024 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 38674041 atsisakė registruoti sandėlį ir nuosavybės teises į jį motyvuodamas, kad pateikti dokumentai – 1992 m. gegužės 15 d. perdavimo - priėmimo aktas, 1992 m. rugsėjo 1 d. nuosavybės teisės liudijimas, nėra tinkami nuosavybės teisių registravimui Nekilnojamojo turto registre. Duomenų, kad kas nors kitas, o ne pareiškėjas valdė šį daiktą nuo 2013 m. byloje nėra.
19. Pareiškėja jau daugiau nei 10 metų, tai yra nuo 2013 metų pavasario, naudojasi minėtu vaisių sandėlio pastatu. Teismo posėdžio metu J. Š. patvirtino, kad pagal turimus pajus vaisių sandėlis buvo išdalintas 7 asmenims: J. Š., K. šeimai, A. Z., D. šeimai. Liudytoja P. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su vyru už pajus gavo dalį vaisių sandėlio, jis buvo padalintas į keturias dalis, J. Š., A. Z., D. šeimai ir jų šeimos nariams. Buvo išduotas dokumentas dėl pastato perdavimo, vaisių sandėlį pardavė pareiškėjui, prieš daugiau nei 10 metų, atsiskaityta ir pinigais, ir darbu.
20. Kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
21. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą – vaisių sandėlį kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. jis nėra statinių, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkas. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Byloje nėra duomenų, kad visą valdymo laiką statinys buvo valdomas neteisėtai. Pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą – vaisių sandėlį, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savą, nesislapstydamas, t. y. naudojosi, tvarkė bei jį remontavo, ir šis nekilnojamasis daiktas pareiškėjo buvo valdomi nepertraukiamai. Pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas, jį prižiūrėjo ir juo naudojosi bei naudojasi iki šiol, ir tai darė šio fakto neslėpdamas visą valdymo laiką – nuo 2013 metų. Be to, pastatą visą valdymo laikotarpį nuo 2013 metų jis valdė nepertraukiamai, t. y. ilgiau nei visą įstatyme nustatytą 10 metų laikotarpį valdė ir naudojo jį nuolatos, jų valdymas nebuvo pertrauktas, sustabdytas ar pan.
22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei vienas į procesą įtrauktas suinteresuotas asmuo nepretenduoja į pareiškime nurodytą statinį, nors valstybės įmonė Turto bankas ir nesutinka su pareiškimo patenkinimu. Be to, teismui specialiame tinklalapyje paskelbus apie nagrinėjamą bylą, suinteresuotų asmenų, kurie būtų norėję būti įtraukti į procesą, neatsirado.
23. Valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė visų įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas tenkinti pareiškimą ir šiuo atveju suinteresuoto asmens manymu pareiškimas yra nepagrįstas, nes nepakanka duomenų. Šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dalis vaisių sandėlio bendrasavininkų yra mirę, nuo perleidimo dienos yra praėję pakankamai daug laiko, todėl pareiškėjo savo teisių įrodinėjimas buvo apsunkintas. Sutiktina su pareiškėjo atstovės pozicija, kad iki 1991 metų, pagal tuo metu galiojusią nekilnojamojo turto registracijos tvarką, pastatai kaimo vietovėse nebuvo registruojami. Seniūnijos ūkinėse knygose buvo registruojami tik gyvenamieji namai – kolūkiniai kiemai, priklausę fiziniams asmenims. Teismas mano, kad pareiškimas yra pagrįstas tiek kiek to reikalauja įstatymo normos, tuo pačiu atkreipdamas dėmesį, kad kiekvienas atvejis dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį yra unikalus ir išskirtinis.
24. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
25. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad įrodytas CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visetas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – pastatą – vaisių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271, 533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – pastatą – vaisių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.