Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2024-01-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1-830/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-01-16
Bylos Nr.
A6.-1-830/2024
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00201-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Pažeidėjas
D. G., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

NuorašasAdministracinė byla Nr. A6.-1-830/2024Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00201-2023-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.1; 1.4.4; 7.11; 21.9.4; 21.9.10; 21.14.9(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. sausio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Zitai Puzinienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, buvusio UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovo, neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitiems kreditoriams, žinodamas, kad 2022 m. vasario 21 d. VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), o 2022 m. vasario 22 d. VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą sutartine/priverstine hipoteka iš įkeisto turto, žinodamas kad įmonės mokumo atstatyti nepavyks, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau to nepadarė ir tokiais veiksmais nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

D. G. teismo posėdyje su kaltinimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad po karantino daugėjant užsakymų tikėjosi, jog pavyks atstatyti įmonės mokumą, tačiau supratęs, kad to padaryti nepavyks 2022 m. lapkričio 23 d. kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka. Pagrindiniam kreditoriui – VMI, nepritarus šiam procesui jis tapo negalimas, dėl šios priežasties pradėjęs ruošti įmonę bankroto procedūrai teismo tvarka. Šiuos veiksmus nutraukė dėl patiriamų didelių minėto proceso kaštų ir gautų duomenų apie VMI iniciatyva UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 13 d. iškeltą bankroto bylą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant ir bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini). D. G. nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. vasario 24 d. buvo Bendrovės vadovas. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 1 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 72921,49 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. kovo mėnesio Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis VMI 2022 m. vasario – lapkričio mėnesiais vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus: 2022 m. vasario 17 d. priimtas sprendimas nustatyti turto priverstinę hipoteką / priverstinį įkeitimą; 2022 m. vasario 21 d. paskirtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos; 2022 m. vasario 22 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą sutartine / priverstine hipoteka iš įkeisto turto; nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. buvo priimami nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėjimo sąskaitos; 2022 m. birželio 10 d. ir 2022 m. rugsėjo 14 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto; 2022 m. spalio 12 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo priimtas antstolio. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. VĮ Registrų duomenimis Bendrovės vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – 18200 Eur vertės (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštuotas 2022 m. balandžio 12 d. turto arešto aktu.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pakankamai ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Pažymėtina, kad Bendrovės vadovui D. G. ne vėliau kaip 2022 m. vasario 22 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti nokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos. Kadangi VMI yra Bendrovės kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta, kad VMI 2022 m. lapkričio 15 d. raštu Bendrovei nurodė, jog nesumokėjus įsiskolinimo per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 23 d. buvo sušauktas UAB (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susitikimas, kurio metu vienbalsiai nubalsavus „už“ buvo pripažinta, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki ir priimtas sprendimas kreiptis į kreditorius dėl Bendrovės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. G. apie tokį sprendimą pranešimu informavo kreditorius, minėtame pranešime buvo prašoma kreditorių sutikimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Kaip pagrindinis Bendrovės kreditorius VMI informavo UAB (duomenys neskelbtini), kad inicijuojamame kreditorių susirinkime prieštaraus Bendrovės prašymui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka ir nurodė JANĮ 11 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad sprendimas priimti bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kai ¾ visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įkaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančio sprendimo dieną. Įvertinus tai, kad VMI yra pagrindinė Bendrovės kreditorė ir VMI išreikštą prieštaravimą, Bendrovės bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka tapo negalimu.

Be to, pažymėtina, kad anksčiau minėtas visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko po to, kai 2022 m. lapkričio 15 d. VMI jau buvo pranešusi UAB (duomenys neskelbtini) apie bankroto bylos iškėlimą. Tokią informaciją teismo posėdžio metu pateikė VMI atstovas nurodydamas, kad pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) įteiktas 2022 m. lapkričio 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. lapkričio 23 d. suorganizuotas visuotinis akcininkų susitikimas įvyko po to, kai Bendrovė jau buvo informuota apie ketinimą jai iškelti bankroto bylą, į tai, kad Bendrovė, žinodama apie turimą įsiskolinimą, apie priimtą sprendimą dėl bankroto iškėlimo, su kreditoriumi neatsiskaitė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas, todėl konstatuotina, kad VMI yra įgijusi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), yra nemoki, kadangi įmonė neturi turto, kurio pakaktų skoloms apmokėti ir šiuo pagrindu iškėlė Bendrovei bankroto bylą.

Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas D. G. nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą, nors UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki – įmonė neturi turto, iš kurio būtų galima atlyginti turimus įsiskolinimus, negali vykdyti turtinių prievolių. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta pareiga, VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

D. G. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą įrodo byloje esantys duomenys: VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-4), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (balansai) (b. l. 5-6), UAB (duomenys neskelbtini) pranešimu dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 21 d. visuotinio akcininkų susitikimo protokolu, VMI pranešimu dėl prieštaravimo UAB (duomenys neskelbtini) prašymui, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartis, kuria UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo iškelta nemokumo (bankroto) bylą (b. l. 9-10) ir kiti byloje esantys dokumentai.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad D. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) vadovas to nepadarė – nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte ir savo neveikimu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į padarymo aplinkybes, vieną asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas vertina ir D. G. asmenybę: jis neteistas, baustas administracine tvarka. Institucija siūlo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą nuobaudą, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama bauda, kuri savo dydžiu artima numatytam minimaliam baudos dydžiui, kas šiuo atveju būtų adekvati, proporcinga bei teisinga administracinės atsakomybės taikymo prasme. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsniu, 635-637 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. G. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti D. G., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 (AB „Citadele“ bankas); LT05 7044 0600 0788 7175 (AB „SEB“ bankas); LT32 7180 0000 0014 1038 (AB „Šiaulių bankas“); LT74 4010 0510 0132 4763 („Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“ AB); LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB „Medicinos bankas“) (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1-830/2024.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas