Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M., atstovaujamos A. M. ir advokato R. T., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. M. ir V. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – išrašu iš testamentų registro, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, A. M. mirties liudijimu, santuokos liudijimas, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, mokėjimo pranešimu už atliekų tvarkymą, mokėjimo kvitu už atliekų tvarkymą, mokėjimo kvitais už elektrą, pridėtais prie pareiškimo Nr.CBP-1923, nustatyta, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra sutuoktiniai, kurių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini).

A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas 2002 m. kovo 26 d. sudarė testamentą Kėdainių rajono notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 50, kurį patvirtino notarė A. P., tačiau Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Tokiu atveju pagal CK 5.61 straipsnio 1 dalį jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Įpėdiniui pagal testamentą nepriėmus A. M. palikimo, teisė paveldėti perėjo visiems įpėdiniams.

Pareiškėja nurodo, kad po palikėjo mirties atsirado palikimas, kurį sudaro 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininku Nekilnojamojo turto registre nurodomas A. M. Tačiau iš viešojo registro matyti, kad daiktinės teisės į šį turtą neįregistruotos, o A. M. yra tik šio turto naudotojas, t.y. palikėjui šis turtas nepriklauso nuosavybės teise. Nežiūrint to, pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre yra neįregistruoti, nesuteikia pagrindo išvadai, kad toks prašymas konkrečiu atveju dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2S-347-555/2017).

Bendrąja prasme įpėdiniui palikimo priėmimo nustatymo faktas sukelia teisines pasekmes – jis, nustačius palikimo priėmimo faktą, gali realizuoti visas įpėdiniui suteiktas teises paveldimo turto atžvilgiu, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kita vertus, jam taip pat gali kilti ir atitinkamos pareigos. Konkrečiu atveju pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, t. y. kad ji priėmė palikimą atsiradusį po sutuoktinio mirties, sukeltų tiesiogines materialinio teisinio pobūdžio pasekmes pareiškėjai, t. y. sukurtų tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą, tame tarpe ir galimybę įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Vis dėlto įpėdinis, siekdamas įgyvendinti teises į paveldėtą turtą visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, ji galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą.

Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Po A. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta – jį pergyvenusi sutuoktinė V. M. ir sūnūs su dukra per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, mirusysis kitų įpėdinių neturėjo, todėl po A. M. mirties liko nepaveldėta turto dalis.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Be to, pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi name, juo rūpinosi, mokėjo už teikiamas komunalines paslaugas, ką patvirtina ir byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai. Ginčo, kad neįregistruotą nekilnojamąjį turtą naudojo palikėjas ir pareiškėja, nėra. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja pradėjo valdyti ir name esančius palikėjo daiktus, t. y. ji priėmė mirusiosiojo sutuoktinio palikimą iškart po jo mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Tokiu būdu, nors V. M. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, jo vaikams per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus, nesant kitų įpėdinių) laikoma, kad V. M. po sutuoktinio A. M. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudaro 18,70 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R‑19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė sutuoktinio A. M. palikimą pradėdama jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 18,70 Eur (aštuoniolika eurų 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, L. B. AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.