Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. BR6-1126339 informavo pareiškėją, kad pagal 2014 m. birželio 9 d. Agentūrai pateiktoje paraiškoje gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (reg. Nr. 14-1011403602-1, valdos Nr. 1011403602) (toliau – ir 2014 m. Paraiška) pateiktus duomenis pareiškėjui skirta 1652,96 Eur dydžio galutinė paramos sumą (b. l. 17-25)

Pareiškėjas 2014 m. paraišką pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą teikė seniūnijoje. Patikros akte eilės numeriais nuo 13 iki 32 (imtinai) nurodyti kontroliniai laukai yra vienas žemės sklypas, tačiau teikiant jis buvo išskaidytas į mažesnius plotus ir visi šie plotai pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą galėjo būti deklaruojami paramai gauti ir juose galėjo būti vykdoma ūkinė veikla. Pareiškėjas tuose plotuose iškirto krūmus pagal tuo metu galiojusius reikalavimus. Agentūros skundžiamame sprendime ir patikros akte nepagrįstai nurodo, kad vietoj pūdymų buvo rastos pievos, kas Agentūros nuomone, reiškia, jog pareiškėjas neteisingai deklaravo vykdomą veiklą. Sideracinis pūdymas yra pūdymas, apsodintas augalais, kurie vėliau yra užariami. Taigi šiuo atveju nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis patikros akte ir atitinkamai skundžiamame sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjo laukuose kontrolinis Nr. 074521-4274, Nr. 073522-9500 buvo rastos pievos, o ne pūdymas. Pareiškėjas neturėjo galimybės reikšti pastabų dėl patikros akte nurodytų aplinkybių, nes jo paskyroje buvo rodoma informacija, kad paraiška yra pozityvi, todėl jis pagrįstai manė, kad teikti pastabas nėra tikslinga, o pastabų teikimas tik užvilkintų paraiškos vertinimo procesą.

Iš Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinio klausimyno matyti, kad Agentūros Kaišiadorių skyriaus specialistai, atlikę planinį patikrinimą, nustatė, jog pareiškėjas ūkinę veiklą patikrintame žemės sklype vykdo nepažeisdamas teritorijų planavimo dokumente nurodytų žemės sklypo ribų, jog žemės ūkio paskirties žemė buvo sutvarkyta taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, žemės ūkio naudmenos nėra stelbiamos piktžolių. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas tinkamai vykdė žemės ūkio veiklą ir visuose plotuose, kuriuos buvo nurodęs 2014 m. Paraiškoje paramai gauti.

2014 m. spalio 14 d. Agentūros Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyriaus vyriausiasis specialistas atliko patikrą vietoje. Pareiškėjui Patikros vietoje ataskaita buvo išsiųsta Paraiškoje nurodytu adresu. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą, iš kurio turinio matyti, kad buvo susipažinęs su Patikros vietoje ataskaita, kadangi nurodė, jog „<...> NMA patikra atlikta 2014 m. spalio 14 d., klaidų nerasta, net ir lauke kur buvo iškirsti krūmai <...>“. Būtent pačioje Patikros vietoje ataskaitoje, pastabų skiltyje nurodyta, kad krūmai pašalinti, tačiau dalis laukų deklaruota kaip pūdymas, nors buvo rastos ganyklos (pievos). Patikros vietoje ataskaitoje aiškiai nurodoma apskundimo tvarka, jei pareiškėjas mano, jog Agentūros darbuotojas atliko patikrą vietoje/nuotolinę patikrą pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, t. y. pareiškėjas galėjo patikrą vietoje apskųsti Agentūros direktoriui.

Teigia, kad sideracinis pūdymas yra toks pūdymas, kuriame yra pasėti tam tikri ankštiniai augalai, kurie suaktyvina naudinguosius mikroorganizmus dirvoje. Bet kuriuo atveju, tai – ariama žemė, kurioje yra pasėti atitinkami augalai. Atliekant patikrą vietoje buvo nustatyta, kad aukščiau minimuose laukuose buvo rastos ganyklos (pievos), o ne sideracinis pūdymas. Šį faktą patvirtina patikros vietoje metu darytos nuotraukos, kuriose yra aiškiai matoma, kad laukuose rastas ne pūdymas, o ganyklos (pievos), t. y. neįdirbta žemė.

Pareiškėjo paskyroje informaciniame portale atsidarius 2014 m. Paraiškos duomenis yra nurodyta ir patikrų informacija. Pareiškėjo atveju nurodoma, kad buvo atliktos dvi patikros – 2014 m. spalio 14 d. (nepozityvi) ir 2014 m. gruodžio 9 d. (pozityvi). Atsidarius informaciniame portale pirmąją (nepozityviąją) patikrą vietoje galima rasti užfiksuotus pažeidimus, laukų nuotraukas, kur matoma, kad patikros vietoje metu yra rastos ganyklos (pievos), tačiau ne pūdymas. Pareiškėjas klaidinga teismą, nurodydamas, kad nereiškė pastabų dėl patikros vietoje metu užfiksuotų rezultatų, manydamas, kad patikra pozityvi, nors informaciniame portale informacija pateikia tikrus faktus – nurodyta nepozityvi patikra bei užfiksuotos nuotraukos.

2015 m. vasario 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus „Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinis klausimynas“ Nr.GŽNK-2-(14.6.73.) visiškai neįrodo fakto, kad pareiškėjas tinkamai vykdė žemės ūkio veiklą pagal 2014 m. Paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus. Šiame klausimyne formuluojami klausimai apie pačios žemės naudojimą, žemėje esančius statinius, ar žemės neapleistos, nestelbiamos piktžolių, neapaugę krūmais ir medžiais, tačiau visiškai nėra informacijos apie tai, kuriuose plotuose yra nustatytas pareiškėjo 2014 m. Paraiškoje deklaruotas pūdymas (sideracinis). Klausimynas negali būti vertinamas kaip įrodymas dėl tinkamo pūdymo (sideracinio) įdirbimo.

Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. BR6-1126339, kuriuo pareiškėjui pritaikytos sankcijos, reikalavimo įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui paramą pagal 2014 m. Paraišką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 9 d. Agentūrai pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (reg. Nr. 14-1011403602-1, valdos Nr. 1011403602) (toliau – ir 2014 m. Paraiška, b. l. 66-76).

2016 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. BR6-102 pagal 2014 m. Paraiškoje pateiktus duomenis Agentūra pareiškėjui skyrė 1 652,96 Eur dydžio galutinę paramos sumą (b. l. 5-9).

2016 m. birželio 13 d. Agentūra sprendimu Nr. BR6-960135 įvertinusi 2014 m. Paraišką pareiškėjui skyrė 5 051,44 Eur dydžio galutinę paramos sumą (b. l. 10-15).

2016 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. BR6-8180 atsakovė pareiškėją informavo, kad Agentūros 2016 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. BR6-102 yra laikomas negaliojančiu (b. l. 16).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2016 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. BR6-960135, 2016 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. BR6-8180, kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 3R-274(AG-210/01-2016) panaikino Agentūros 2016 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. BR6-960135, įpareigojo Agentūrą pakartotinai administruoti pareiškėjo 2014 m. Paraišką bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, kitoje dalyje skundą atmetė (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG-210/01-2016, b. l. 122-124).

2016 m. rugpjūčio 23 d. Agentūra priėmė skundžiamą sprendimą Nr. BR6-1126339, kuriame nurodė, kad Agentūra, įvertinusi 2014 m. Paraišką pagal 2014 m. Paraiškoje pateiktus duomenis pareiškėjui apskaičiavo 1 652,96 Eur dydžio galutinę paramos sumą (473,34 Eur parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (toliau – ir Priemonė) programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, 923,40 Eur perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha, 256,22 Eur išmoka už mėsines avis). Agentūra, apskaičiavusi 10 185,41 Eur pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus, pritaikė 10 185,41 Eur sankciją už tyčinį neteisingą deklaravimą bei apskaičiavusi 4 606,45 Eur kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažo nepalankumo vietovės) (toliau – ir MPŪV priemonė), pritaikė 4 606,45 Eur sankciją už plotų paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ gauti tyčinį neteisingą deklaravimą (b. l. 17-25).

Ginčijamu sprendimu sankcijos pritaikytos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo – pagrindinės išmokos ir kompensacinių išmokų pagal priemonę MPŪV sumos sumažintos 100 proc.

Atsakovė sankciją pareiškėjui pritaikė vadovaudamasi Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės) 2014 m. gegužės 22 d. redakcija).

Dėl sankcijos pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus taikymo.

Taisyklėse (2014 m. kovo 20 d. redakcija) nustatyta, kad sankcija – paramos dydžio sumažinimas arba paramos nemokėjimas dėl neatitikties paramos skyrimo reikalavimams; tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejai, kai pareiškėjas: a) deklaruoja plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; b) prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais, piktžolėmis) naudmenas; c) vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaruoja kitas, nurodytas naudmenų klasifikatoriuje. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto (4 punktas); mažiausias naudmenų plotas valdoje, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,1 ha laukai ir už kurį gali būti mokama pagrindinė išmoka, yra 1 ha (11 punktas); kiekvienas laukas, kuriame auginami vienos rūšies augalai arba jų mišiniai, paraiškoje turi būti deklaruojamas atskirai, išskyrus atvejį, kai mažesnis (-i) kaip 0,1 ha naudmenų laukas (-ai), yra įsiterpęs (-ę) ar ribojasi su didesniu nei 0,1 ha lauku. Tada tokius laukus galima deklaruoti kaip bendrą (vieną) lauką pažymint jame „Kiti žemės ūkio augalai“ (pagal šių taisyklių 2 priedo VI skyriuje pateikto klasifikatoriaus I grupę), tačiau tokio lauko plotas negali viršyti 1 ha. Taip pat tokius laukus galima deklaruoti kaip „Sujungtas laukas, kuriame auginami II grupės augalai“, jeigu jungiami augalai yra nurodyti šių taisyklių 2 priedo VI skyriuje pateikto klasifikatoriaus II grupėje, arba kaip „Sujungtas laukas, kuriame auginami V grupės augalai“, jeigu jungiami augalai yra nurodyti šių taisyklių 2 priedo VI skyriuje pateikto klasifikatoriaus V grupėje. Šio punkto nuostatos netaikomos pareiškėjams, prašantiems paramos pagal KPP priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, kai vienas iš laukų yra ganykla (pieva). Tokie pareiškėjai privalo ganyklas (pievas), už kurias prašo paramos pagal minėtą priemonę, deklaruoti atskirai (13 punktas); už plotus, ne mažesnius kaip 0,1 ha, už kuriuos pareiškėjas prašo paramos pagal KPP priemones, išmokos mokamos, kai šie plotai atitinka reikalavimus, nustatytus atitinkamais žemės ūkio ministro įsakymais (14 punktas); kai nustatytas didesnis kaip 0,5 proc. arba 1 ha, bet ne daugiau kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už visus naudmenas einamaisiais metais nemokama (42.1.4. papunktis).

Agentūra sankciją pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus pritaikė vadovaudamasi Taisyklių 42.1.4 papunkčiu, konstatuodama, kad 2014 m. paraiškoje pareiškėjas deklaravo 100,80 ha plotą tiesioginėms išmokoms gauti, o faktiškai (po patikrų vietoje, atmetus bl3 plotus ir atmetus plotus, kurie nesiekė Taisyklių 11 punkte nustatyto mažiausio išmokoms remtino lauko ploto dydžio – 0,1 ha), nustatytas plotas 89,01 ha (100,80 ha – 89,01 ha = 11,79 ha (89,01/100,80 * 100 = 88,30 proc.; 100 proc. – 88,30 proc. = 11,7 proc.).

Šiuo aspektu nurodytina, kad remiantis Taisyklių 36.2.4 papunkčiu kontrolinis mišrus žemės sklypas bl3 – tai sklypas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai ir pan.). Šio KŽS tinkamas tiesioginėms išmokoms skirti plotas prilygintas 0, tačiau gali būti tinkamas paramai gauti pagal KPP priemones. Taisyklių 38.11 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai pareiškėjai prašo tiesioginių išmokų už laukus ar jų dalis, patenkančias į KŽS bl1b, bl2, bl3, bl9 Agentūra atlieka patikras vietoje, atsižvelgdama į taisyklių 32 punkte nustatytus reikalavimus. <...>. Sankcijos dėl neteisingo ar tyčinio neteisingo deklaravimo netaikomos, jei Agentūra, atlikusi patikrą, nustato, kad laukas ar jo dalis, patenkanti į KŽS bl1b, bl2, bl3, bl9, yra dirbama (prižiūrima) ir tinkama paramai tiesioginėmis išmokomis gauti. Atitinkamai 33.3 papunktyje nustatyta, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC) patikslina KŽS_DB5LT: pagal Agentūros patikros vietoje ar nuotolinių patikrų metu nustatytų (išmatuotų) laukų plotų patikslintus duomenis iki kitų metų kovo 1 d., pagal palydovinius vaizdus iki einamųjų metų gruodžio 1 d., o pagal PPIS paties pareiškėjo ar pareiškėjo, padedant seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojui aprašytus KŽS ribų pasikeitimus ir šių taisyklių 38.7 punkte nurodytus duomenis iki einamųjų metų spalio 1 d.

Remdamasis šiomis nuostatomis, Agentūros Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyrius 2014 m. liepos 28 d. – 2014 m. spalio 14 d. atliko 2014 m. Paraiškos patikrą vietoje, kurios duomenis užfiksavo Paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 14-1011403602-D4-1 (b. l. 104-128). Ataskaitoje Agentūra nustatė tinkamą paramai (faktinį) plotą, užfiksavo, kad atitinkamuose laukuose rastos ganyklos (pievos), o ne pūdymas, kaip kad deklaravo pats pareiškėjas. Nustatytų (išmatuotų) laukų plotų patikslintus duomenis agentūra perdavė ŽŪIKVC, kuris patikslino 2014 m. Paraiškoje deklaruotų laukų plotus.

Pagal Taisyklių 31.2 papunktį apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus ir klaidas pareiškėjas informuojamas raštu, siunčiant patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitos kopiją. Paraiškos patikros vietoje ataskaitos kopija pareiškėjui buvo išsiųsta 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 5260 (b. l. 103). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Agentūros konkrečių valstybės tarnautojų ir (arba) darbuotojų veikimą arba neveikimą pareiškėjas galėjo apskųsti Agentūros direktoriui raštu per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius veiksmus (neveikimą) (šiuo atveju nuo ataskaitos gavimo) (Taisyklių 69 punktas). Apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta 2014 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 5260, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo. Teismui nekyla abejonių dėl duomenų teisingumo Agentūrai atlikus patikrą vietoje, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog atsakovas skundžiamame sprendime ir patikros akte nepagrįstai nurodo, kad vietoj pūdymų buvo rastos pievos.

Teismas taip pat atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis neturėjo galimybės reikšti pastabų dėl patikros akte nurodytų aplinkybių, nes jo paskyroje buvo rodoma informacija, kad paraiška yra pozityvi. Pasisakant dėl šio pareiškėjo argumento, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių 31.1 papunktį Agentūra skelbia informaciją Portale, informuoja pareiškėjus vienu iš būdų, kuriuo pareiškėjas sutiko būti informuotas: Portale, raštu, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute mobiliuoju telefonu, bei informuoja savivaldybes, viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų konsultavimo biurus apie paraiškose ar kituose dokumentuose nustatytas klaidas ar neatitikimus, kai nustatomi: neteisingas deklaravimas, deklaruotų plotų persidengimas, paraiškos duomenų neatitikimas (nesutampant bendriesiems duomenims ir pan.), neteisingų pareiškėjo banko sąskaitos duomenų pateikimas ir kitos deklaravimo klaidos. Iš Agentūros pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas Agentūros elektroniniame informaciniame portale savo paskyroje galėjo matyti duomenis apie patikras, t. y. joje nurodyta, kad 2014 m. spalio 14 d. patikros rezultatas – nepozityvi, o 2014 m. gruodžio 9 d. patikros rezultatas – pozityvi (b. l. 80-94). Taigi, ir iš šių duomenų pareiškėjas galėjo suprasti apie jam nepozityvios patikros rezultatus.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad iš Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinio klausimyno matyti, kad pareiškėjas tinkamai vykdė žemės ūkio veiklą ir visuose plotuose, kuriuos buvo nurodęs 2014 m. paraiškoje paramai gauti. Šiuo aspektu nurodytina, kad Agentūros Kaišiadorių skyriaus 2015 m. vasario 20 d. Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontroliniame klausimyne Nr. 6ŽNK-2-(14.6.7.3) nėra pateiktos jokios informacijos apie tai, kokiuose laukuose (plotuose) nustatytas pareiškėjo deklaruotas pūdymas, vadinasi klausimynas neįrodo tinkamo pūdymo deklaravimo fakto.

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tinkamai nustatė tyčinio neteisingo deklaravimo atvejį – pareiškėjas prašė išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas naudmenas, vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaravo kitas, nurodytas naudmenų klasifikatoriuje bei bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudarė daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Teismas, vertindamas pareiškėjui pritaikytos sankcijos pagrįstumą ir teisėtumą pažymi, kad nors Agentūra ginčo sprendime klaidingai nurodo, kad pareiškėjas 2014 m. Paraiškoje deklaravo 100,80 ha plotą tiesioginėms išmokoms gauti, kai tuo tarpu 2014 m. Paraiškoje deklaruotas 100,59 ha plotas, tačiau teismui nekylant abejonių dėl Agentūros atliktos patikros vietoje nustatytų duomenų, kurių pagrindu ŽŪIKVC patikslino KŽS_DB5LT, ginčo situacija vis tiek patenka į atvejį, nustatytą Taisyklių 42.1.4 papunktyje (100,59 ha – 89,01 ha = 11,58 ha (89,01/100,59 * 100 = 88,49 proc.; 100 proc. – 88,49 proc. = 11,51 proc.).

Dėl sankcijos pagal MPŪV priemonę taikymo.

MPŪV taisyklėse įtvirtinta iš esmės analogiška tyčinio neteisingo deklaravimo sąvoka – atvejai, kai pareiškėjas: a) deklaruoja plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; b) prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais, piktžolėmis) žemės ūkio naudmenas; c) vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaruoja kitas Žemės ūkio naudmenų klasifikatoriuje (Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 2 priedas) nurodytas naudmenas. Šiuo atveju tyčinio neteisingo deklaravimo sąvoka taikoma tik tada, kai pareiškėjas prašo paramos pagal priemonę MPŪV. Visais šiais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai žemės ūkio naudmenos ar miškas neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Pagal MPŪV taisyklių 33.3.4 papunktį sankcijos taikomos, kai nustatytas didesnis kaip 0,5 proc. arba 1 ha, bet ne daugiau kaip 20 proc. faktinio ploto tyčinis neteisingas deklaravimo atvejis, išmoka pagal atitinkamą priemonę einamaisiais metais nemokama.

Tačiau Agentūra sankciją pareiškėjui pritaikė pagal MPŪV taisyklių 33.3.4 papunktį, nurodydama, kad 2014 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 94,01 ha plotą paramai pagal MPŪV priemonę gauti, o faktiškai (po patikrų vietoje ir atmetus BL3 plotus) nustatytas plotas – 83,32 ha (94,01 ha – 83,32 ha = 10,69 ha (83,32/94,01 * 100 = 88,63 proc.; 100 proc. – 88,63 proc. = 11,37 proc.).

Teismo vertinimu, Agentūra pagrįstai vadovavosi atlikto patikrinimo vietoje duomenimis, nustatė tyčinį neteisingą deklaravimo atvejį ir remdamasi MPŪV taisyklių 33.3.4 papunkčiu nusprendė išmokos pagal MPŪV priemonę einamaisiais metais nemokėti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ginčą reglamentuojančių teisės normų analizė suponuoja teismo išvadą, kad sankcijos pritaikymą sąlygojo pačio pareiškėjo veiksmai (tyčinio neteisingo deklaravimo atvejis). Pareiškėjas neįrodė 2014 m. Paraiškoje deklaruotų laukų kaip pūdymo duomenų teisingumo, nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ginčo sprendimas yra išsamus, pagrįstas teisės aktų normomis, objektyviais duomenimis (nurodyti laukai, kuriuose rastas ne pūdymas (sideracinis) (5PD-2), o ganyklos (pievos) (iki 5 metų) (5GP-1)), atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Agentūra, administruodama 2014 m. Paraišką, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui pritaikė sankciją. Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, skundžiamas Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. BR6-1126339 yra pagrįstas ir teisėtas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniai).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo R. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.