Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros.

Nustatyta, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 423,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. T. valstybės naudai atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. T. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis 2022-10-23, apie 02.23 val., viešoje vietoje – ties Virbališkės t. - Klaipėdos pl. sankryža, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu – tyčia spyrė po vieną kartą R. A., D. A. ir A. B. į veidą – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiosioms R. A., D. A. ir A. B. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. T. apeliacinis ksundas netenkintinas, o Plungės apylinkės teismo 2023-06-29 nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, tačiau jokių argumentų, paneigiančių jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nenurodo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme R. T. pripažino savo kaltę ir patvirtino, jog 2022-10-23 apie 02.23 val. viešoje vietoje – Palangoje, ties Virbališkės t. - Klaipėdos pl. sankryža, atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąsias R. A., D. A. ir A. B., taip sukeldamas joms fizinį skausmą, kai tuo metu pro šalį ėjo pašaliniai asmenys, kurie netiesiogiai dalyvavo konflikte, padėjo nukentėjusiosioms ir iškvietė policijos pareigūnus (t. 2, b. l. 169-174). Įvertinus byloje esančius įrodymus, matyti, kad R. T. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiųjų R. A., D. A. ir A. B., liudytojos R. P.-B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 1-16, 61-65, 80-84, 116-119), rašytiniai bylos įrodymai – procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 1-16, 17-20, 55-58, 90-92) ir policijos pateiktuose vaizdo įrašuose, užfiksuotuose „Body“ kamera, užfiksuoti duomenys, kurie užfiksuoti netrukus po įvykio dalyvių elgesys policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes ir jų paaiškinimai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamojo nuosprendžio išvada, kad šių įrodymų visumos pakanka nuteistojo R. T. kaltei pagrįsti dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

6. Iš nuteistojo R. T. apeliacinio skundo matyti, kad nenurodant jokių konkrečių argumentų, taip pat prašoma sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

6.1. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą įstatymu nustatyta tvarka teistumą) (BK 60 straipsnio 9 ir 13 punktai). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

6.2. Apylinkės teismas įvertino tai, kad R. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris padarytas tieiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino R. T. asmenybę: anksčiau teistas trylika kartų, iš jų už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei, dar vienas nuosprendis, kurį R. T. apskundė apeliacine tvarka, yra neįsiteisėjęs (t. 2, b. l. 16-33), baustas už administracinių nusižengimų padarymą (t. 2, b. l. 35-39). Taigi šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, jog inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis R. T. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus dviem mėnesiams, kai 2022-08-25 buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis R. T. iki sulaikymo niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 43), o tai atskleidžia, kad nesama aplinkybių, kurios galėtų asmenį paskatinti ateityje nebenusikalsti, netgi atvirkščiai – legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas gali skatinti asmenį daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad R. T. pataisos procesas nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių.

6.3. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam R. T. skirtiną bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas siekė tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertino tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

6.4. R. T. pirmosios instancijos teismas už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas jos dydį, artimą sankcijos vidurkiui. Nuteistasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri padaryta tyčine kaltės forma. Taigi nagrinėjamoje byloje visos bausmių skyrimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos ir, remdamasis jų visuma bei vadovaudamasis BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. T. parinko ir paskyrė teisingą bei pagrįstą bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde jokių aplinkybių, kurios būtų neįvertintos pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių byloje taip pat nenustatė. Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. T. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai nuteistajam parinko bausmės dydį už padarytą nusikalstamą veiką. Pripažinti paskirtą bausmę aiškiai per giežtą nėra teisinio pagrindo.

7. Apeliaciniame skunde, nenurodant jokių konkrečių argumentų, taip pat yra keliamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo (BK 75 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad tokiu atveju, teismas turi būti įsitikinęs, jog bausmei keliamus tikslus galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Antra, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusikalstamas veikas padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytomis nusikalstamomis veikomis. Vien tik simbolinės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti kaltininką, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Galiausiai, kaip jau minėta anksčiau, R. T. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, anksčiau net trylika kartų teistas, taip pat ir už smurtines nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek R. T. charakterizuojančius duomenis, ir nenustatė pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiai išvadai teisėjų kolegija visiškai pritaria. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad, R. T. paskyrus švelnesnę bausmę, nuteistasis nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jam ir toliau gali būti sušvelninta baudžiamoji atsakomybė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šioje byloje 2023-09-11 pateikė pažymą Nr. APD-2023-13464 (t. 3, b. l. 10, 11-12), kurioje prašoma iš R. T. priteisti valstybei 90 Eur išlaidų už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

9. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Taigi, nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kaip ir nagrinėjamu atveju, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir nuteistojo turtinė padėtis.

10. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o kaltinamasis nedirba, lėšų neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš nuteistojo nepriteisė, ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso metu faktinė padėtis nėra pasikeitusi: gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra privalomas, iki suėmimo šioje byloje R. T. nedirbo ir jokių pajamų neturėjo. Todėl sprendimas išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinį procesą būtų logiškai nenuoseklus ir nesuderinamas su apeliacine tvarka nekvestionuojamu sprendimu nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už procesą pirmosios instancijos teisme. Įvertinusi paminėtas aplinkybes ir atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis nedirba, turto ir pajamų neturi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu išlaidos iš nuteistojo R. T. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.