- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-81-661/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31513-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- UAB „Moment Credit“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Moment Credit“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.
Teismas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. S. 1386, 04 Eur negrąžinto kredito, 244, 09 Eur nesumokėtos kredito kainos, 1318, 88 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 66, 00 Eur žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti ieškovui UAB „Moment Credit“ (j. a. k. 300657515) iš atsakovo D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1386, 04 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 4 ct) negrąžinto vartojimo kredito, 244, 09 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 9 ct) nesumokėtos kredito kainos, 1318, 88 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniolika eurų 88 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų po kredito grąžinimo termino pabaigos, iš viso 2949, 01 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 1 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2949, 01 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 66,00 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.Teismas pasisakydamas dėl mokėjimo palūkanų priteisimo, konstatavo, kad šalių sudarytos Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 9.2 punkte ir Specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientui teks atlyginti bendrovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, kurie skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą šiose specialiosiose sąlygose. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų 1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma – 116, 15 proc., ši norma neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu įtvirtintos 200 proc. ribos. Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos mokėjimo palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) D. S. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo 20170220 dienos sprendimą toje dalyje, kurioje tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti 1318, 88 Eur pelno palūkanų (bendrosios vartojimo kredito kainos) panaikinti bei priimti sprendimą ieškinį šioje dalyje atmesti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vartojimo kreditas buvo paimtas trumpam laikotarpiui, nors tuo tarpu iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 2014sausio 24 d., kas reiškia, jog priešingai nei konstatuoja Teismas ji tikrai nebuvo trumpalaikė, todėl Teismas nenukrypdamas nuo LAT formuojamos praktikos privalėjo dėl kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręsti individualiai. Nurodo, kad galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta. Taip pat nurodo, kad tokio nepagrįsto dydžio baudos reikalavimas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.), t. y. tokios sutarties numatytos sąlygos prieštarauja nesąžiningumo kriterijams. Nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų instituto esmė – tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui? nesąžiningomis pripažintos sutarties sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo (CK 6.188 str. 7 d.), yra niekinės ir negali sukelti vartotojui nepalankių padarinių.Atsiliepimu į pateiktą skundą ieškovas UAB „Moment credit“ prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skunde iš esmės yra atkartojami atsakovo argumentai, kuriuos jis dėstė atsiliepime į ieškinį. Į šiuos argumentus ieškovė atsikirto rašytiniais paaiškinimais, kuriuos prideda prie šio atsiliepimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2014 m. sausio 24 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Atsakovas savo skunde nurodo, kad ši sutartis nėra trumpalaikė todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo dėl kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręsti individualiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas būtent dėl atsakovo D. S. ir ieškovo UAB „Moment credit“ 2014 m. sausio 24 d. sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 9.2 punkte ir Specialiųjų sąlygų 2 punkte nurodytų sąlygų ir pasisakė, t.y. individualiai. Čia teismas konstatavo, kad Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų 1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma – 116, 15 proc., ši norma neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu įtvirtintos 200 proc. ribos, dėl ko pagrįstai priėjo išvados, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos mokėjimo palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti.Apeliantas taip pat nurodo, kad galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta. Tačiau šiuo atveju tarp šalių ir nebuvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2014 m. sausio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta kredito sutartis paskolai gauti, o ne paslaugų teikimo sutartis. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.