Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-11-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-23452-944/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
e2YT-23452-944/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16489-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Pareiškėjas
M. A., E. A.
Suinteresuotas asmuo
D. A.
Advokatai
Darius Mockūnas
Kategorijos
  • 3.4.4.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-23452-944/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16489-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.19 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,dalyvaujant pareiškėjų M. A. ir E. A. atstovui advokatui Dariui Mockūnui,suinteresuotam asmeniui D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. A. ir E. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po tėvo mirties atsiradusį palikimą – ½ 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdami faktiškai valdyti. Nurodė, kad pareiškėjų tėvai nutraukė santuoką, tačiau nebuvo pasidaliję turto. Po tėvo mirties liko dalis žemės sklypo. Šį sklypą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad po tėvo mirties prižiūrėjo žemės sklypą, t. y. pjaudavo žolę ir pan. Paaiškino, kad suinteresuotam asmeniui, t. y. savo motinai, duodavo lėšų mokesčiams sumokėti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo atsiliepimu su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad žemės sklypą valdo ji su sūnumis. Paaiškino, kad po G. A. mirties pareiškėjai padėjo prižiūrėti žemės sklypą, mokėjo mokesčius. Teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad sūnūs padėdavo prižiūrėti žemės sklypą, taip pat duodavo lėšų mokesčiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjai E. A. ir M. A. yra G. A. sūnūs (el. b. l. 22, 24). G. A. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14). Po G. A. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (el. b. l. 12). Pagal ištuokos liudijimą G. A. ir D. A. santuoka nutraukta (el. b. l. 16). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas suinteresuoto asmens vardu (el. b. l. 10). Suinteresuotas asmuo mokėjo mokesčius už žemę (el. b. l. 30, 32). Pareiškėjas M. A. apmokėjo už sklypo ribų nužymėjimą.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad priimamas visas mirusiojo palikimas, draudžiama priimti palikimą iš dalies ar su tam tikromis išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, nors reikalavimas formuluojamas dėl konkretaus turto priėmimo, tačiau sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nedetalizuojamas koks turtas/jo dalis priimta faktiniu valdymu. Pagal teisinį reglamentavimą, laikytina, kad asmuo priėmė visą mirusiojo turtą, nors faktiškai pradėjo valdyti tik dalį turto (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad realus turtas,, likęs po mirusiojo mirties, buvo žemės sklypo dalis. darytina išvada, kad sprendžiant dėl pareiškėjų valios būtina įvertinti, kaip šį turtą pareiškėjai prižiūrėjo ir juo naudojosi. Teismo posėdžio metu pareiškėjus atstovaujantis advokatas nurodė, kad pareiškėjai šiame sklype pjovė žolę, mokesčiai buvo mokami, pinigus paduodant juos suinteresuotam asmeniui. Šias aplinkybes patvirtinto ir suinteresuotas asmuo, t. y. jos sūnūs padėjo prižiūrėti žemės sklypą savo darbu, taip pat duodavo pinginių lėšų mokesčiams sumokėti.

Ieškinyje išdėstytos aplinkybės, duoti paaiškinimai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po G. A. mirties jo sūnūs perėmė ir pradėjo valdyti mirusiojo turtą, t. y. faktiškai priėmė G. A. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į G. A. turtą, nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo tėvo mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Aušra Barškietytė