Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 ² str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes - tabako gaminius, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 25170 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė su privalomai sumokėti mokesčiais yra 99095,60 Lt, ir 100 pakelių cigarečių „West“ be banderolių, kurių bendra vertė su privalomai sumokėti mokesčiais yra 394 Lt, viso įgytų cigarečių vertė su privalomai sumokėti mokesčiais yra 99489,60 Lt, ir pažeisdamas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ taisyklių 2.1.1. p., turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai laikė savo uošvei J. L. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. gegužės 27 d. 15 val., kai kratos metu jas surado policijos pareigūnai, t. y. už tai, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 ² str. 1 d.

Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame neteisingai įvertintos bylos faktinės aplinkybės bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus.

Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad dėl šio nusikaltimo padarymo buvo nustatytas asmuo – R. B., kuris prisipažino, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyti daiktai priklauso būtent jam, o ne apeliantui. Šiam asmeniui net buvo pareikšti įtarimai dėl šio nusikaltimo padarymo, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, o teisme jis net neapklaustas. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, priimtu byloje Nr. 60018/00 Bonev prieš Bulgariją, teigia, kad šioje byloje nepagrįstai neišnaudotos visos galimybės surasti paminėtą liudytoją ir jį apklausti teisme.

Apeliantas pažymi, kad ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų parodymai yra identiški. Juose nurodyti faktai (dėl pirštinių, kurias, neva, apeliantas buvo užsimovęs įvykio metu, ir teritorijos, kurioje buvo rastos cigaretės, apsaugos) nėra užfiksuoti BPK nustatyta tvarka. Byloje nepatikrinta operatyvinė informacija apie kontrabandinių cigarečių siuntos gabenimą į apeliantui nuosavybės teisėmis nepriklausančią teritoriją, kuri tuo metu buvo nesaugoma, joje esančioje sodyboje niekas negyveno ir šioje sodyboje apeliantas su šeima pernakvodavo tik 1-2 dienas per savaitę. Be to, skundo autoriaus nuomone, toks paminėtas cigarečių gabenimas nesudaro nusikaltimo sudėties. Todėl jis teigia, kad byloje ikiteisminis tyrimas atliktas šališkai, siekiant susidoroti su apeliantu ir jo šeima.

Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nurodytų nuostatų, nes nepagrįstai neanalizavo apeliantą teisinančių duomenų – liudytojų R. B. ir R. J. parodymų. Taip pat, pažeistas ir rungtyniškumo principas (BPK 7 str.), nes gynybai nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus liudytojui R. B.. Teismas nepašalino byloje esančių abejonių ir jas vertino nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.4 ir 3.1.8. p. nuostatų. Skundo autorius, nurodydamas nusikaltimo, numatyto BK 199 ² str. 1 d., sudėties požymius, teigia, kad apeliantas nuteistas tik dėl cigarečių suradimo fakto, o ne remiantis objektyviomis aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teisme dalyvaujantis nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 ² str. 1 d. Bausmę apeliantui teismas paskyrė nepažeisdamas BK 54 str. 2 d. reikalavimų.

Pagal BK 199 ² str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, BK 199 ² str. 1 d. dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 199 ² str. 1 d. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 199 ² str. 1 d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad A. V. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes - skundžiamame nuosprendyje nurodytą kiekį ir rūšį cigarečių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurias, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė J. L. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. gegužės 27 d. 15 val., kai kratos metu jas surado policijos pareigūnai.

Akcizais apmokestinamų prekių įgijimu laikomi įvairūs veiksmai, kuriais asmuo pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką gauna akcizais apmokestinamas prekes. Taigi, įgijimu laikomas akcizais apmokestinamų prekių pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, rastų pasisavinimas ar pan., kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo tvarką. Vadinasi, tokių prekių įgijimas yra bet koks jų įgijimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą šių prekių įgijimo tvarką.

Komentuojamų prekių laikymu pripažįstami bet kokie tyčiniai veiksmai, susiję su faktiniu akcizais apmokestinamų prekių buvimu kaltininko žinioje, pažeidžiant teisės aktais šių prekių laikymui nustatytą tvarką. Taigi, laikymas gali pasireikšti prekių buvimu patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimu jų savo žinioje, jei tai nesusiję su šių prekių gabenimu ir kt. Prekių buvimo vieta reikšmės neturi, svarbu, kad jos būtų kaltininko žinioje. Be to, baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką taikoma nepriklausomai nuo jų laikymo trukmės.

Nuteistasis A. V. viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (1 t. 67, 71 b. l.; 2 t. 103-104, 186-188 b. l.).

Tačiau tokie nuteistojo paaiškinimai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui.

Byloje apklausti policijos pareigūnai G. Č. (1 t. 43-44; 2 t. 150-152 b. l.), D. Z. (1 t. 45-46; 2 t. 153-154 b. l.), D. G. (1 t. 47-48 b. l.; 2 t. 154-155 b. l.), J. Ž. (2 t. 15-16, 155-156 b. l.), R. V. (2 t. 17-18, 156-157 b. l.), G. N. (2 t. 19-20, 158-159 b. l.) ir V. B. (2 t. 21-22, 157-158 b. l.) parodė, kad įvykio metu jie matė A. V. giminaitei priklausančioje sodyboje esantį patį A. V., kuris ūkinio pastato viduje kartu su kitu asmeniu (V. Ba.) krovė popierines dėžes vieną ant kitos. Kratos metu šiose dėžėse surastos skundžiamame nuosprendyje išvardintos akcizinės prekės. Nuteistasis, pamatęs į kiemą atvykusius pareigūnus, labai nustebo, pasakė, kad „papuolė“, ir neneigė, jog surastos kontrabandinės cigaretės „Jin Ling“ ir „West“ su rusiškomis banderolėmis priklauso jam.

Taip pat šie liudytojai paaiškino, kad sodybos teritorijoje yra daug pastatų, ji aptverta tvora, uždaru kiemu, į kurį įvažiavimas yra tik vienas bei užtvertas užkardu. Kiemo viduje įvykio metu buvo 4-5 dideli sarginiai šunys, kurių vieną (Kaukazo aviganį) nuteistasis net prilaikė tam, kad būtų galima įeiti į vieną iš ūkinių pastatų, kuriame ir buvo rastos kontrabandinės cigaretės. Fotonuotraukose prie kratos protokolo (1 t. 19-23 b. l.) užfiksuota analogiška informacija (sodybos teritorijoje yra daug ūkinių pastatų, jos kiemas uždaras ir saugomas šunų). Taigi, šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos akcizinės prekės buvo būtent A.V. žinioje.

Kolegija neturi jokio pagrindo netikėti paminėtų liudytojų nuosekliais parodymais. Be nuteistojo deklaratyvių teiginių, kad paminėti pareigūnai jį apkalba, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokią aplinkybę. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai yra tik A. V. pasirinkta gynybos taktika, todėl plačiau jos neanalizuoja.

Nors nuteistasis aiškino, kad jis su šeima sodyboje nuolat negyveno, tačiau tuo pačiu patvirtino, kad dažnai į ją atvykdavo, nes joje buvo laikomi įvairūs naminiai gyvūnai (šunys, arkliai, avys, balandžiai ir kt.). Todėl, kolegijos nuomone, apelianto teiginiai apie neva nesaugomą sodybą (nors joje buvo laikomas pakankamai vertingas A. V. ir jo šeimai priklausantis turtas bei naminiai gyvūnai, reikalaujantys nuolatinės kasdieninės priežiūros), į kurios teritoriją be jos šeimininko žinios ir leidimo pateko pašaliniai asmenys ir pasidėjo labai didelį kiekį ir didelės vertės kontrabandinių cigarečių, yra paprasčiausiai negyvenimiški ir nelogiški.

Neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo teiginiai, kad rastos kontrabandinės cigaretės priklausė R. B.. Priešingai nei teigia apeliantas, paminėtas asmuo niekada nenurodė, jog A.V. žinioje buvusios akcizinės prekės-cigaretės, priklausė jam (R. B.). Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis paaiškino, kad savo pažįstamo, vardu „M.“, paprašytas už 100 eurų atlygį 2008 m. gegužės mėn., naktį iš 26 d. į 27 d., šias cigaretes tik pervežė iš vienos vietos į kitą, t. y. iš miškelio, esančio netoli (duomenys neskelbtini), į A. V. giminaitei priklausančią sodybą (1 t. 125-126, 128-131, 182-183; 2 t. b. l. 14).

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad dėl paminėto asmens – R. B., galimai nusikalstamų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltę. Šis asmuo nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių ir išnaudojo visas galimybes tam, kad R. B. būtų apklaustas teisiamajame posėdyje (2 t. 172, 181 b. l.). Dėl objektyvių priežasčių surasti ir apklausti R. B. nepavyko ir apeliacinės instancijos teismui, nes iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK Šilutės r. PK šiam asmeniui yra pradėta paieškos byla.

Pažymėtina ir tai, kad vertinti ikiteisminį tyrimą organizuojančios ir jį kontroliuojančios institucijos priimtą ir BPK nustatyta tvarka neapskųstą sprendimą nutraukti R. B. ikiteisminį tyrimą, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Be to, pagal BPK 255 str. nuostatas, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuteistasis A. V., baigus šioje byloje ikiteisminį tyrimą, nepareiškė jokių prašymų dėl ikiteisminio tyrimo papildymo (2 t. 119 b. l.), o jo gynėjas apeliacinės instancijos teisme pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus R. B. parodymus taip pat jokių prašymų ar papildymų nepareiškė. Todėl konstatuoti BPK 44 str. 7 d. ar Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimus nėra pagrindo.

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas liudytojo R. J. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, vertino visų bylos duomenų visete. Be to, šis liudytojas patvirtino, kad matė, jog pas A. V. viename iš ūkinių pastatų yra prikrauta daug cigarečių dėžių (3 t. 14-15 b. l.).

Kartu kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), jo gynėjai, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir liudytojų ir (ar) įtariamųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar teisme, vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norėtų nuteistasis ir (ar) jo gynėjas, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

Tai, kad byloje nėra užfiksuota ar įvykio metu A. V. buvo su pirštinėmis ar be jų, šiuo atveju neturi reikšmės jo veiksmų juridiniam vertinimui.

BPK 20 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Tai reiškia, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys. Jeigu kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, teismas turi patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas A. V. buvo grindžiamas tik duomenimis, gautais BPK nustatyta tvarka. Tik šia tvarka gautais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais, pagrįstas ir apkaltinamasis nuosprendis. Todėl apelianto teiginiai, kad teismas turėjo patikrinti operatyvinio tyrimo veiksmų (operatyvinės informacijos apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką gavimo) teisėtumą, juo labiau šiai informacijai tiesiogiai pasitvirtinus, atmetami kaip nepagrįsti.

Taigi, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. V. kaltė dėl skundžiamame nuosprendyje nurodytų akcizais apmokestinamų prekių neteisėto laikymo yra įrodyta liudytojų G. Č., D. Z., D.G., J. Ž., R. V., G. N. ir V. B. parodymais, kratos, daiktų apžiūros protokolais bei kitais skundžiamame nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais, kurių gavimo teisėtumas, nekelia jokių abejonių. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti A. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 ² str. 1 d., yra pagrįsta ir teisinga. Todėl konstatuoti BPK 20 str. ir (ar) 305 str. 1 d. nuostatų taikymo pažeidimų nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad nuteistojo apeliaciniame skunde tik formaliai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus, nenurodant tokius teiginius pagrindžiančių teisinių argumentų.

Nekyla abejonių, kad A. V. cigaretes savo uošvės sodyboje laikė turėdamas tikslą jas realizuoti. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi surastų cigarečių kiekį (25170 pakelių), kuris aiškiai viršija įprastą cigarečių kiekį, skirtą asmeniniam vartojimui.

Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje akcizinių prekių įgijimas nepagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nes šiuo atveju nėra tiksliai nustatyta kur, kada, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko nuteistasis įgijo šias prekes. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje akcizinių prekių įgijimo faktą tiesiog preziumavo remiantis nustatytu akcizais apmokestinamų prekių neteisėto laikymo faktu. Ši teismo išvada nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatyme numatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, o kaltinimas A. V. dėl akcizinių prekių įgijimo yra nekonkretus ir grindžiamas iš esmės prielaidomis. Neginčijamas konstatavimas, kad A. V. neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes savaime nereiškia, jog būtent jis jas ir įgijo. Kolegija jau minėjo, kad BK 199 ² str. 1 d. nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 199 ² str. 1 d. nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Dėl šios priežasties teiginys, kad A. V. neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes, šalintinas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-372/2011).

Todėl kolegijos nuomone, šiame nuosprendyje aptarti įrodymai duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad A. V. BK 199 ² str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis: jis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. pažeisdamas akcizais apmokestinamų prekių laikymo tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ taisyklių 2.1.1. p., nuo 2008 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, iki 2008 m. gegužės 27 d. 15 val., savo uošvei J. L. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur kratos metu buvo surastos policijos pareigūnų, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes - tabako gaminius, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 25170 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė su privalomai sumokėti mokesčiais yra 99095,60 Lt, ir 100 pakelių cigarečių „West“ be banderolių, kurių bendra vertė su privalomai sumokėti mokesčiais yra 394 Lt, viso įgytų cigarečių vertė su privalomai sumokėti mokesčiais yra 99489,60 Lt.

Pažymėtina ir tai, kad A. V. yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos – BK 199 ² str. 1 d., padarymą (2 t. 54-55, 57 b. l.) ir net du kartus baustas administracine tvarka už akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ir realizavimo taisyklių pažeidimus (2 t. 58, 67-70 b. l.). Kolegijos nuomone, šie A. V. neigiamai charakterizuojantys duomenys patvirtina apie jo susiformavusiais nusikalstamas nuostatas, o naujai padarytas sunkus nusikaltimas – nuteistojo sąmoningai pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Todėl net ir susiaurinus A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, jam paskirtos bausmės, atitinkančios BK 41 str., 54 str. 1, 2 d. reikalavimus, dydis nekeistinas. Be to, šios aplinkybės apeliantas neginčija, todėl kolegija skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje nerevizuoja (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl A. V. nuteisimo pagal BK 199 ² str. 1 d., už neteisėtą įgijimą, turint tikslą realizuoti, akcizais apmokestinamų prekių – tabako gaminių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų ir nenustatytomis aplinkybėmis.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.