- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- I-6357-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00311-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai priteisti 1 000 eurų neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014-09-30 iki 2014-10-14 ir nuo 2014-10-28 iki 2014-11-25 gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) buvo pažeistos jo teisės, nes jis buvo laikomas perpildytose ir apleistose palatose. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5,1 kv. m palatos ploto, tačiau šių reikalavimų LAVL nesilaikė. Dėl kalinimo nežmoniškomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo jo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nuostatas, nacionalinių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, valstybė privalo atlyginti neteisėtais LAVL veiksmais padarytą žalą, nes kalinimas tokiomis sąlygomis prilyginamas kankinimui.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10–13) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad duomenų, kiek konkrečiai asmenų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose pačiose palatose kaip ir pareiškėjas, pateikti negali, nes tokios informacijos nerenka. To daryti neįpareigoja jokie teisės aktai. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis asmenų skaičiui, dėl to galėjo būti neužtikrintos teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkančio ploto normos. Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas ir pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvu nuo procedūrų metu būti gryname ore – skyriaus lokaliniame sektoriuje. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar LAVL pareigūnai neteisėtai veikė (neveikė), bet ir ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas keliamas dėl galimai G. K. padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų ir jo teises bei laisves pažeidusių LAVL veiksmų.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., numatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad nuo 2014-09-30 iki 2014-10-14 ir nuo 2014-10-28 iki 2014-11-25 būnant LAVL jam nebuvo užtikrintas minimalus 5,1 kv. m palatos plotas.
Atsakovės atstovės pateikti duomenys tvirtina, kad nuo 2014-09-30 iki 2014-10-14 pareiškėjas buvo laikomas Chirurgijos skyriaus 4 palatoje (34,06 kv. m, 9 lovos), o nuo 2014-10-28 iki 2014-11-25 – Chirurgijos skyriaus 2 palatoje (24,92 kv. m, 7 lovos).
Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.¹4 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Įvertinus palatų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, plotus bei jose įrengtų miegamų vietų, t. y. galimų apgyvendinti asmenų, skaičių, teismas konstatuoja, kad maksimaliai užpildžius nurodytas palatas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis plotas nebūtų užtikrintas. LAVL nurodė, kad įstaiga duomenų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių neturi. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, visos abejonės yra vertinamos jo naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui 44 dienas nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 5,1 kv. m LAVL palatos plotas.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.
Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo jo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 44 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad G. K. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiškėjas neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsirado psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Be to, LAVL patvirtino, kad pareiškėjas laisvu nuo procedūrų metu galėjo būti gryname ore. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (44 dienos), atsižvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2014-06-04 nutartys a. b. Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 220 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 220 eurų sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 220 (du šimtus dvidešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.