- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- 2-1099/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų mechanika“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vaiglus“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų mechanika“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Iglus“, V. B. , I. B. , A. R. , R. M. , S. Ž. , E. G. , R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vaiglus“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Statybų mechanika“ pareikštu atsakovams RAB „Iglus“, V. B. , I. B. , A. R. , R. M. , S. Ž. , E. G. , R. K. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. sausio 8 d. Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį; 2008 m. sausio 7 d. Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 8; 2008 m. sausio 8 d. sutartį; 2008 m. gegužės 21 d. Valdybos posėdžio protokolą Nr. 2; 2008 m. gegužės 26 d. Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį; taikyti restituciją, t. y. parduotas akcijas grąžinti V. B. ; priteisti solidariai iš atsakovų 1 480 000 Lt žalą ieškovo naudai.
Ieškovo ieškinys buvo priimtas Panevėžio apygardos teismo teisėjo 2011 m. rugsėjo 1 d. rezoliucija.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė byloje parengiamąjį teismo posėdį skirti 2011 m. gruodžio 12 d. Ta pačia nutartimi teismas išaiškino šalims, kad jos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.).
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. protokoline nutartimi nutarė atidėti parengiamąjį teismo posėdį 2012 m. sausio 20 d.
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 20 d. protokoline nutartimi atidėjo parengiamąjį teismo posėdį 2012 m. kovo 2 d. Taip pat įpareigojo ieškovo atstovą per septynias dienas patikslinti ieškinio reikalavimus, patikslintą ieškinį pateikti teismui ir, vadovaujantis CPK 119 straipsniu, išsiųsti patikslintą ieškinį atsakovų atstovams tiesiogiai.
Šalies argumentai
Ieškovas 2012 m. sausio 27 d. išsiuntė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiais 2008 m. sausio 8 d. Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį; 2008 m. sausio 7 d. Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 8; 2008 m. sausio 8 d. sutartį; 2008 m. gegužės 21 d. Valdybos posėdžio protokolą Nr. 2; 2008 m. gegužės 26 d. Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį; taikyti restituciją, t. y. parduotas akcijas grąžinti V. B. ; priteisti solidariai iš atsakovų RAB „Iglus“, V. B. , I. B. , A. R. , R. M. , S. Ž. , E. G. ir R. K. 1 480 000 Lt žalą ieškovo naudai. Taip pat prašė byloje skirti verslo vertinimo ekspertizę bei išreikalauti įrodymus iš RAB „Iglus“, BAB „Vaiglus“ bei V. B. .
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. raštu informavo bylos dalyvius apie tai, kad patikslinto ieškinio priėmimo klausimas bus sprendžiamas teismo posėdyje 2012 m. kovo 2 d.
Šalies argumentai
Ieškovas 2012 m. kovo 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė teismui 2012 m. kovo 1 d. patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiais 2008 m. sausio 7 d. UAB „Statybų mechanika“ vienintelio akcininko R. M. sprendimą Nr. 8; 2008 m. sausio 8 d. Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. B. ir UAB „Statybų mechanika“; 2008 m. sausio 8 d. sutartį, sudarytą tarp V. B. ir UAB „Statybų mechanika“; 2008 m. gegužės 21 d. UAB „Statybų mechanika“ valdybos posėdžio protokolą Nr. 2; 2008 m. gegužės 26 d. Vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Statybų mechanika“ ir V. B. ; taikyti restituciją, t. y. parduotas UAB „Vaiglus“ akcijas grąžinti V. B. ; priteisti solidariai iš atsakovų RAB „Iglus“, V. B. , I. B. , A. R. , R. M. , S. Ž. , E. G. ir R. K. 1 480 000 Lt žalą ieškovo naudai. Taip pat prašė byloje skirti verslo vertinimo ekspertizę bei išreikalauti įrodymus iš RAB „Iglus“, BAB „Vaiglus“ bei V. B. . Ieškovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje prašė spręsti 2012 m. kovo 1 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, o teismui atsiųsto paštu 2012 m. sausio 27 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimo prašė nespręsti. Teismui manant, kad ieškinio trūkumai nėra visiškai pašalinti ieškinyje arba 2012 m. sausio 27 d. ieškinyje, prašė atnaujinti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir laikyti patikslintą ieškinį paduotu nepraleidus termino bei jį priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi paliko nenagrinėtą BUAB „Statybų mechanika“ ieškinį atsakovams RAB „Iglus“, V. B. , I. B. , A. R. , R. M. , S. Ž. , E. G. , R. K. , trečiajam asmeniui BUAB „Vaiglus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, žalos atlyginimo.
Teismas nurodė, kad ieškovas neįvykdė pareigos, nustatytos CPK 226 straipsnyje, išaiškintos jam 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi, bei 2012 m. sausio 20 d. protokoline nutartimi nustatyto įpareigojimo per septynias dienas patikslinti ieškinio reikalavimus, todėl laikė esant pagrindui ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą.
Teismas išaiškino ieškovui, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str.2 d.). Jei ieškovas turtinius reikalavimus reikš atsakovui bankrutuojančiai AB „Iglus“, tai toks ieškinys nagrinėtinas AB „Iglus“ bankroto byloje. Tačiau ieškovas šioje byloje taip pat yra bankrutuojanti įmonė, todėl teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje 3K-3-19/2012), kol nebaigta nagrinėti UAB „Statybų mechanika“ iškelta bankroto byla, reikalavimai pareikšti įmonės vadovams ir juridinio asmens dalyviams dėl žalos atlyginimo negali būti sprendžiami iš esmės neužbaigus bankroto bylos, nes nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Statybų mechanika“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti 2012 m. kovo 2 d. redakcijos ieškovo patikslintą ieškinį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, todėl nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Pradinis ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo priimtas 2011 m. rugsėjo 1 d. teismo rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prieš rezoliucija priimdamas ieškinį, teismas patikrino ir nustatė, kad ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 115 str. 1 d., 137 str.), t. y. nenustatė jokių ieškinio turinio trūkumų. Be to, ieškinio reikalavimas neturi būti aiškinamas ar suprantamas atskirai, o turi būti suprantamas atsižvelgiant į ieškinio dėstomąją dalį bei ieškinio priedus, kurie laikytini ieškinio sudedamąja dalimi ir su ieškiniu sudaro vientisą procesinį dokumentą (CPK 135 str. 2 d.). Kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 26 d. ieškinio pagrindo (faktinių aplinkybių), jame atskleista, kokią reikšmę turėjo ginčijami sandoriai bei kokiu būdu šie sandoriai pažeidė ieškovo interesus. Prie ieškinio buvo pridėti visi ginčijami sandoriai. Taigi, akivaizdu, kad kiekvieną iš ginčijamų sandorių ieškovui aptarus ieškinio dėstomojoje dalyje, šiuos ginčijamus sandorius nurodžius ieškinio priedų sąraše bei juos pateikus su ieškiniu teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek teismui, tiek ir atsakovams, ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims turėjo būti žinoma ir suprantama, kokius konkrečiai sandorius ieškovas ginčija ir ko ieškiniu teismo prašo, t. y. koks yra ieškinio reikalavimas. Pastebėtina, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokių konkrečiai ieškinio turiniui CPK 135 straipsnyje numatytų reikalavimų, sudarančių pagrindą ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškinys neatitinka. Pažymėtina, kad ieškovo 2012 m. sausio 26 d. patikslintas ieškinys (kaip ir 2012 m. kovo 1 d. patikslinto ieškinio redakcija) taip pat atitiko ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Ta aplinkybė, kad 2012 m. kovo 1 d. patikslinto ieškinio redakcijoje ieškovas detalizavo ieškiniu ginčijamus sandorius, nurodydamas juos sudariusias šalis, nesudaro pagrindo išvadai, kad 2011 m. rugpjūčio 26 d. ieškinys neatitiko ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Toks patikslinto ieškinio naujos redakcijos pateikimas teismui ieškovo buvo atliktas siekiant paneigti bet kokius atsakovų formalius pagrindus toliau vilkinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
2. CPK 115 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju, jokios nutarties, nustatančios konkrečius ieškinio trūkumus niekada priimta nebuvo. Skundžiamoje nutartyje minima 2012 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu priimta protokolinė nutartis, kuria ieškovui nustatytas 7 dienų terminas patikslinti ieškinio reikalavimus, patikslintą ieškinį išsiunčiant atsakovams, nelaikytina tinkamu teismo procesiniu dokumentu (CPK 115 str. 5 d., 290 str. 2 d.). Be to, minima protokolinė nutartis ne tik kad nebuvo rašytinė, dėl ko ieškovas negalėjo tinkamai įvertinti, kokius konkrečiai trūkumus teismas nustatė ir įpareigojo ieškovą pašalinti, tačiau ši protokolinė nutartis savo turiniu nėra nutartis dėl procesinių dokumentų trūkumų nustatymo, kadangi ja nebuvo nustatyti ieškovo ieškinio trūkumai, o ieškovui buvo nustatytas terminas patikslinti ieškinio reikalavimus. Taigi, darytina išvada, kad ieškinio turiniui CPK nustatyta tvarka nebuvo nustatyti trūkumai, kuriuos ieškovas turėjo pareigą pašalinti. Be to, bet kokie tariami ieškinio trūkumai buvo pašalinti su 2012 m. kovo 1 d. teismui bei byloje dalyvaujantiems asmenims ieškovo pateikta nauja 2012 m. sausio 26 d. patikslinto ieškinio redakcija. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą. Aplinkybė, jog ieškovo atstovas 2012 m. kovo 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismo prašė nespręsti 2012 m. sausio 26 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimo, o spręsti 2012 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu pateiktos naujos patikslinto ieškinio redakcijos priėmimo klausimą, negali būti interpretuojama kaip ieškovo atsisakymas nuo patikslinto ieškinio. Be to, ieškovo atstovas 2012 m. kovo 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, tuo atveju, jei teismas laikytų, jog ieškinys yra su trūkumais, kurie nebuvo pašalinti per nustatytą terminą, teismo prašė atnaujinti terminą trūkumams pašalinti ir laikyti ieškovo patikslintą ieškinį paduotų nepraleidus nustatyto termino. Tačiau dėl šio prašymo teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir jo nesprendė, taip pažeisdamas CPK 78 straipsnį.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio palikimą nenagrinėtu grindė CPK 226 straipsniu. Pareigos galutinai suformuoti ieškinio reikalavimus (CPK 226 str.) neįvykdymas negali būti traktuojamas kaip įpareigojimo pašalinti ieškinio turinio trūkumus neįvykdymas ir nėra susijęs su ieškinio priėmimo klausimu ar ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindais, numatytais CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte. Teismas nustatęs, kad ieškovas galimai galutinai nesuformavo ieškinio reikalavimų, turėjo ne priimti nutartį ieškinį palikti nenagrinėtą, tačiau bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinio tenkinimo klausimą spręsti pagal suformuotus ieškinio reikalavimus.
4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.). Konkrečiai ir aiškiai nenurodydamas kokius ieškinio trūkumus ieškovas privalo pašalinti, teismas sudarė sąlygas atsakovams vilkinti bylos nagrinėjimą. Skundžiamą nutartį palikus nepakeistą ieškovui būtų užkirsta teisė į teisminė gynybą, nes iš naujo pareiškus ieškinį, būtų praleistas ieškinio senaties terminas, dėl ko būtų pažeisti ieškovo ir jo kreditorių interesai, o ginčijamų sandorių teisėtumas ir pagrįstumas nebūtų įvertintas. Be to, ieškinyje taip pat buvo reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovų, kurio trūkumus teismas nenustatė, todėl nepagrįstai ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu visa apimtimi.
5. Pirmosios instancijos teismas, žinodamas, jog dėl atsakovui AB „Iglus“ iškeltos bankroto bylos pasikeitė nagrinėjamos civilinės bylos teismingumas ir esant privalomam bylos sustabdymui (CPK 163 str. 5 p.), bylos nestabdė ir neperdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o priėmė skundžiamą nutartį, todėl nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes ją priėmė neteisėtos sudėties teismas (CPK 329 str. 2 d. 1 p., 338 str.).
6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pasisakė, kad ieškovui iš naujo besikreipus į teismą su analogišku ieškiniu, tokia byla, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), negalėtų būti nagrinėjama iš esmės neužbaigus UAB „Statybų mechanika“ bankroto bylos, nes minėtos bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi esminiai skiriasi.
Atskiruoju skundu apeliantas BUAB „Vaiglus“ prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei spręsti bylos sustabdymo klausimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Nurodė, jog jis iš esmės sutinka su skundžiamojoje nutartyje nurodytais motyvais, kad ieškovas neįvykdė pareigos galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Tačiau mano, kad teismas privalėjo ne ieškinį palikti nenagrinėtą, o stabdyti bylos nagrinėjimą, kol nebus išnagrinėta ieškovo bankroto byla, nes reikalavimai, pareikšti įmonės vadovams ir dalyviams dėl žalos atlyginimo, galėtų būti sprendžiami tik užbaigus UAB „Statybų mechanika“ bankroto bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į BUAB „Vaiglus“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Statybų mechanika“ prašo skundžiamą nutartį panaikinti ne BUAB „Vaiglus“, o ieškovo atskirojo skundo argumentais.
Atsiliepimais į atskiruosius skundus atsakovai BAB „Iglus“, V. B. , I. B. ir A. R. prašo apeliantų skundus atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad ieškinys buvo su esminiais trūkumais, kurių ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino, jis neįvykdė CPK 226 straipsnyje nustatytos pareigos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.
Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į apeliantų atskiruosius skundu teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (CPK 5 str. 1 d.). Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Be faktinio ieškinio pagrindo, egzistuoja ir juridinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas gali patenkinti ieškinį. Tačiau įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, nes jo nustatymas susijęs su teisės taikymu ir aiškinimu, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes.
Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str., 13 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v. Jungtinė Karalystė). Svarbiausia, kad jie nesuvaržytų asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tuo atveju, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin v. Prancūzija). Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey v. Airija). Kadangi vienas esminių principų Konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas procesines taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, pateiktų svarius argumentus ir vadovautųsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais. Teismas laiko nepateisinamais tokius teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejus, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, o dėl to teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu v. Turkija, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga v. Latvija).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus – galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus, tiksliai nenurodydamas ieškinyje pareikštų reikalavimų trūkumus ar netikslumus, o vėliau šiuo pagrindu nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą.
Byloje esantys ieškovo procesiniai dokumentai (ieškinys bei jo patikslintos redakcijos) leidžia pakankamai tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas – sandorių nuginčijimas actio Pauliana pagrindu ir juridiniam asmeniui jo vadovo ir dalyvių veiksmais padarytos žalos atlyginimas. Minėta, ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą – materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi, pavyzdžiui, nepakankamų įrodymų buvimas yra pagrindas atmesti ieškinį, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas pateikė, jo nuomone, reikalingus įrodymus, nurodė, kurių įrodymų negali gauti ir kokius turėtų išreikalauti teismas, t. y. tinkamai įgyvendino CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kokie kiti pirmosios instancijos teismui kilę neaiškumai, susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir įrodymais, gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu (CPK 230 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pirminį ieškinį teismas priėmė nenustatęs jo turinio ir formos trūkumų, o vėlesnis teismo sprendimas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą vertintinas kaip proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pažeidimas.
Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.