Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-404-634/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
1-404-634/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Civilinis ieškovas
R. M.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Artūras Bauža, Aidas Venckus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-404-634/2013Teisminio proceso Nr. 23-1-00792-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (N) (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Vaidai Višinskaitei, Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. M., jo atstovui advokatui Artūrui Baužai, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Aidui Venckui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs 1970-04-16 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Kompleksinės apsaugos sistemos“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K. 2009 m. spalio 21 d. apie 22 val., R. M. atidarius duris, įsibrovė į R. M. butą Kaune, Medvėgalio g. 11-44, suėmęs už marškinių nutempė R. M. į miegamąjį kambarį, stūmė ant lovos, įkando į kairės rankos pirštą, tyčia kumščiais sudavė R. M. ne mažiau 4 smūgius į kairę smilkinio pusę bei į kitas įvairias kūno vietas: galvą, krūtinę, ranką, tokiu būdu padarė galvos sumušimą su odos nubrozdinimu kairės ausies - kairio smilkinio srityje su kairės ausies sumušimu, susikomplikavusiu sraiginio nervo uždegimu, odos nubrozdinimą kaktoje, galvos smegenų sukrėtimą, kastinę paviršinę žaizdelę kairio nykščio srityje, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta R. M. sveikata, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino, parodymų nedavė. Iš pagarsintų kaltinamojo A. K. parodymų, kuriuos jis davė 2011-04-19 teisiamojo posėdžio metu (kitai teismo sudėčiai), matyti, jog kaltinamasis paaiškino, kad 2019-10-21 apie 22 val. pas nukentėjusįjį bute nebuvo. Tą vakarą jis su R. Š. buvo varžybose sporto halėje. Po krepšinio varžybų, kurios baigėsi maždaug 21.30 val. ar 22 val. nutarė važiuoti pas L. M. pasiimti jos ir važiuoti į kavinę pavakarieniauti. Duris atidarė M. Suprato, kad Linetos namie nėra. Į varžybas važiavo su Š. automobiliu. Nuo sporto halės iki Linetos namų kelionė užtruko, kadangi po varžybų buvo mašinų kamščiai. Susisiekti su Lineta nepavyko, kadangi nusėdo jo telefono baterija. Jis pasiūlė draugui užeiti kartu, išgerti arbatos, o vėliau važiuoti į kavinę. Turėjo prisijungti ir Roberto draugė. Linetos butas antrame aukšte. Kadangi duris atidarė M, tai Robertas liko stovėti laiptų aikštelėje ir kalbėjo telefonu. Kai M. pasakė, kad Linetos nėra, jie išėjo, jokių konfliktų nebuvo. Nematė ar M. buvo sužalotas. Laiptinėje užtruko apie 1 minutę. M. šiaip yra konfliktiškas žmogus, nevengia smurtauti šeimoje. Mano, jog M. kerštauja, kadangi jis su M. buvusia žmona bendrauja. Su Lineta jis bendravo pusė metų iki įvykio. Mikalauskai dar nebuvo išsiskyrę, tačiau pasak Linetos, tarp jų bendro gyvenimo jau nebuvo. Iki šio įvykio niekada nebuvo konfliktų tarp jų, telefonu jie nebendravo. Įvykio vakarą buvo blaivas. Tą dieną per pietus buvo išgėręs bokalą alaus. Nurodo, jog R. M. taikytis nesiūlė. Nepamena tikslios datos, bet R. M. kvietėsi jį į „Molo“ kavinę ir reikalavo 20000 litų, už tai atsiimtų pareiškimą. Jis į ikiteisminį tyrimą nesikreipė. Nurodo, jog po šio įvykio yra buvęs tame bute, nepastebėjo, kad būtų išdaužyti ar sulaužyti baldai. Jis neturi supratimo, kaip nukentėjusysis susižalojo, gal žmogus pats sau ką nors pasidarė. Su eksperto išvada jis susipažinęs ir nesutinka. Jis nesupranta, kaip po 40 smūgių galėjo likti tik nubrozdinimas. Viskas labai keista. Nurodo, jog spalio 22 d. nebuvo atvažiavęs taisyti jokios lovos. Įvykio vakarą, jis nežinojo, kad Lineta jo laukia „Mole“, todėl iš pradžių važiavo į namus Su Lineta draugauja iki šios dienos, nuo 2009 metų. Prieš eidamas į Medvėgalio g. 11 laiptinę, niekam neskambino. Lineta ne kartą buvo su praskelta lūpa, bet bijojo kreiptis į policiją. Ir Linetos vaikai yra sakę „tėtis davė mamai“. Lineta bijojo skųstis, nes vyras gąsdino, kad uždarys ją i psichuškę (t. 2, b. l. 151-153).

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2009-10-21 apie 22 val. atidarė buto, esančio Medvėgalio g. 11-44, Kaune, duris. Į butą įsibrovė kaltinamasis A. K. ir paskui jį R. Š.. A. K. jį nustūmė į miegamąjį. Miegamajame buvo nustumtas ant lovos atbrailos. Po trumpų grumtynių išsivadavęs bandė sprukti iš kambario, bet to neleido padaryti R. Š.. Po to sekė keli iš eilės A. K. smūgiai jam į galvą. Praradęs sąmonę, nukrito ant lovos, kažkuriuo momentu išgirdo telefono skambutį, kažkuris iš jį išpuolusių skalbėjo telefonu. Vėl neteko sąmonės. Prabudęs pamatė, kad kambaryje užgesinta šviesa, jį užpuolusių asmenų nebuvo. Buvo pasimetęs, sutrikęs. Pirma skambino broliui. Bute tuo metu buvo jo mažamečiai vaikai - T. M., jam tuo metu buvo 7 metai, dukra B. M., jai buvo 4 metai. Sūnus girdėjo, kad kažkas vyko, buvo grumtynės. Sūnus pasakė antro įsibrovėlio vardą, sakė: „Robertas su storom lūpom“. Paskui pasakė, kad vasarą važinėdavo po sodybas su mama ir K., K. buvo vairuotojas, o Š. - jo draugas. Jis tuo metu vaikus guldė miegoti, jie buvo kitame kambaryje. Robertą sūnus pažino iš balso. Įsibrovę sakė kažkokias nuotrupas kaip „žąsine“, „žinosi“. Atsimena, kad buvo labai stiprus alkoholio kvapas, Š. buvo su „Žalgirio“ sirgaliaus šaliku. Dėl civilinio ieškinio - kai buvo užverstas ant lovos atbrailos, ji lūžo, tai nutiko įvykio metu. Turi pridėjęs dokumentus, kad tos lovos remontas kainavo teismui pateiktą sumą. Po to, kai išėjo iš kambario, rado ant žemės piniginę, joje trūko pinigų, kuriuos buvo pasiskolinęs iš brolio, turėjo važiuoti pirkti plytelių. Taip pat kainavo gydymui skirti vaistai - 8,68 Lt. Gėrė stiprius nervus malšinančius vaistus, negalėjo vairuoti, todėl patyrė 296 Lt kelionės išlaidų. Bendra padaryta turtinė žala - 2254,68 Lt. Dėl negautų pajamų - buvo ketinama jį siųsti į tarptautinę operaciją Afganistane, yra pridėti dokumentai. Dėl užsitęsusių procesų vadovybė priėmė sprendimą jo nebesiųsti į tarptautinę operaciją. Atlyginimas tarptautinėje operacijoje susideda iš dviejų dalių. Priedas už riziką būnant Afganistane yra 44000 litų. Gydėsi apie mėnesį. Per žmoną susitiko su K. du kartus, kaltinamasis prisipažino ir siūlė „vieną kitą tūkstantį“. Atsiprašymo žodžių negirdėjo. Prieš įvykį A. K. nebuvo matęs, kad žmonos draugas yra būtent jis, nežinojo, sužinojo ikiteisminio tyrimo metu, kai pateikė atpažinti nuotraukas. Nuotraukos buvo parodytos ne tą pačią dieną. Kai grįžo iš klinikų ryte apie 6 val., žmona skambino ir pasakė: K. tau nieko nepadarė, atsiimk kaltinimus, nes aš nešiu pareiškimą dėl privataus kaltinimo bylos“. To nenurodė apklausoje, nes buvo sukrėstas, po kiek laiko kitaip vertino aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apie 3 val. nakties iš Kauno klinikų skambino žmonai. Paskui grįžo taksi apie 5.30 val., grįžus su žmona pokalbio nebuvo. 3 val. telefonu kalbėjo su žmona, bet apie tai kas mušė ar nemušė nekalbėjo, žmona tik pasakė, kad namuose. Apie tai, kad jį sumušė A. K., jis sužinojo, kai žmona paskambino ir 6, ir po 6 val., buvo kas valandą skambučiai. Buvo pasakyta, kad jei jis važiuos į policiją, bus rašomas pareiškimas. Nutarimą, nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš Š, matė. Tačiau jo neginčijo, nes tuo metu turėjo problemų, vyko skyrybos, privataus kaltinimo byla ir dar dirbo.

L. R. M. parodė, kad prieš tris metus, vakare, apie 22 val. paskambino brolis ir pasakė, kad jį sumušė du vyrai. Nuvykęs pas brolį rado sulaužytą lovos atlošą, matėsi sumušimo žymės, buvo suplėšyti baltiniai. Iškvietė policiją ir medikus. Policija atvyko anksčiau už medikus. Brolis trumpai papasakojo, kad du vyrai įstūmė jį į kambarį ir pradėjo mušti. Vienas iš jų buvo žmonos draugas. Tą vakarą to asmens nematė. Brolis sakė, kad jam suduota į ranką, į šoną. Jis buvo blaivus, bet psichologiškai sugniuždytas. Su vaikais nekalbėjo. Jie jau buvo spėję sumigti. Kaltinamąjį prie brolio namų pamatė po dviejų savaičių. Prašė jo pasišalinti, apie įvykį nekalbėjo. Brolis pasakė, kad sūnus turi K. telefono numerį. Jis savęs nekontroliavo, negalėjo priimti protingų sprendimų. Neišsikvietė nei daktaro, nei policijos, ėjo kažkur į ligoninę. Nepamena ar policijos pareigūnai jį apklausė. Pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą. Brolis sakė, kad jo žmona turi draugą, jų tarpusavio santykiai konfliktiški. Po įvykio brolis apie 2 mėnesius gyveno pas jį. Jis gydėsi, gėrė vaistus, negalėjo pats vairuoti.

Liudytojas J. M. parodė, kad jis yra nukentėjusiojo R. M. tėvas. Kaltinamąjį yra matęs vieną kartą, kai buvo atvykęs pas anūką. Atvyko į Medvėgalio g. 11-44 pas sūnų, ir duris atidarė kaltinamasis. Pokalbis buvo trumpas. Jis nuėjo į vieną kambarį, o kaltinamasis į kitą. Apie įvykį papasakojo pats sūnus. Sūnus pasakojo, kad įsiveržė du žmonės ir buvo egzekucija. Dėl ko buvo sumuštas, sūnus nežino. Viskas įvyko dėl žmonos, nes jie apsipyko. Žmona išėjo ir grįžo apie 2 val. nakties. Iš sūnaus sužinojo, kad vienas vyras jį mušė, o kitas laikė, buvo sulaužyta lova. Apie suplėšytus drabužius ar dingusius daiktus, sūnus jam nieko nesakė. Sūnų po įvykio pamatė gal po 5-6 dienų. Jis gydėsi ligoninėje. Su kokiu transportu sūnus vykdavo į gydymo įstaigas, nesakė. Dėl šio įvykio sūnus neišvyko į misiją. Tai stipriai pakenkė jo karjerai ir pinigine prasme. Tai buvo ne pirma misija. Per tą laika žmona tapo neištikima ir sugalvojo tokiu būdu išvyti jį iš namų. Apie įvykį sužinojo gal po savaitės. Vėliau kaltinamąjį pamatė po metų. Atvyko pas anūką, kuriam tuomet buvo 8 metai. Namuose Linetos nebuvo, nors ji žinojo, kad jis atvyksta. Anūko neklausė, ką čia veikia kaltinamasis. Jis susidarė tokią nuomonę, kad tai tas pats žmogus, kuris sumušė jo sūnų. Jo žmona apie įvykį taip pat žinojo. Nurodo, jog jo sūnus nebūna konfliktiškas net išgėręs. Alkoholį vartoja kaip ir visi. Jis yra be galo pareigingas. Apie įvykį klube „Žemyn upe“, į kurį įsivėlė jo sūnus spalio 21 d. būdamas neblaivus, žino. Apie tai skambėjo visa žiniasklaida. Kiti jo vaikai apie įvykį sužinojo iš Remigijaus.

Liudytoja L. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Prieš tris metus spalio 21 d., jos buvęs vyras, R. M., kreipėsi į policiją, neva namuose jis buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamo asmens. Jos namuose tuo metu nebuvo. Tą vakarą su R. M. ji apsipyko, suguldė vaikus ir išvažiavo prie Molo susitikti su A. K.. Ji Audriui neskambino, nes jis tuo metu buvo sporto halėje. Ji nuvažiavo prie Molo, nes po varžybų Audrius visada atvažiuodavo ten. Tuo metu A. K. dažnai eidavo į varžybas. Prie Molo ji nuvažiavo apie 22 val., sėdėjo mašinoje ir laukė gal pusvalandį. Kelintą valandą baigėsi varžybos, ji nežino. Po kiek laiko privažiavo A. K. su R. Š.. Kad buvo pas ją namuose, K. pasakė tik po apklausos. Kodėl ten buvo, nesakė. Automobilis buvo Roberto ir vairavo jis. Visi nuvažiavo paimti Roberto draugės ir tada važiavo į kavinę Laisvės alėjoje. R. buvo blaivus, Audrius taip pat nebuvo girtas, per pietus išgėręs bokalą alaus. Robertą ji jau buvo mačiusi kelis kartus, bet gerai nepažinojo. R. žinojo, kur ji gyvena, bet ar buvęs pas ją namuose, neatsimena. Namo ji grįžo po vidurnakčio, apie 2-3 valandą. Grįžusi vyro namuose nerado, vaikai buvo palikti vieni, visur sujungtos šviesos. Ji nuėjo miegoti su mergaite, o vyras grįžo tik paryčiais. Kad vyras sumuštas, ji sužinojo tik tuomet, kai paskambino iš policijos ir pakvietė ją į apklausą. Ji nematė, kad vyras sumuštas, tik vaikščiojo ne taip, kaip visada. Iš to sprendė, kad jam kažkas atsitiko. Vyrą ji pamatė tik apie pietus, nes ryte jis miegojo. Tuo metu jie gyveno atskirai ir nežino, ar jis lankėsi gydymo įstaigose. A. K. žinojo, kad ji ruošiasi skirtis su vyru. Ar tuometinis jos vyras buvo susitikęs su A. K., ji nežino, bet kaip jis atrodo žinojo, nes buvo matęs nuotraukas. Žinojo, kad ji draugauja su A. K.. Mano, kad K. žinojo, kaip atrodo R. M., nes parveždavo kartu vaikus namo. A. K. pažinojo jos sūnų Titą ir turėjo telefono numerį. A. K. žinojo R. M. telefoną, ji nežino. Tą vakarą ji suguldė vaikus ir išėjo iš namų, kad nebekonfliktuoti su vyru, kuris grasino ją išvežti į mišką ir pridaužyti. Vaikai miegoti eina apie 21 val. Beatričė sirgo, todėl buvo paguldyta anksčiau. Iš namų ji išėjo apie 21.30 val. Nurodo, jog buvęs sutuoktinis yra valdingas, despotiškas, nevengiantis smurto ir veidmainis. Prieš ją smurtavo ne vieną kartą. Kartą ji kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Kai teisme susitaikė, vakare namuose jis vėl smurtavo. Tą patį vakarą atvažiavo į namus, išsitempė naktį vaikus, išsivežė daiktus. Tuomet buvo iškviesta policija. Nurodo, jog kartą, R. M. iniciatyva, jie visi trys susitiko Molo kavinėje. Kalbėjosi, bandė gražiuoju išspręsti konfliktą. Prokurorė jai taip pat sakė, kad R. M. nori išspręsti šį konfliktą. Tačiau R. M. pareikalavo į jo sąskaitą pervesti 20000 litų, už tai, kad jis atleistų. Pinigų jie nemokėjo, kadangi nesijautė kalti ir išėjo iš kavinės. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad A. K. jai prisipažino, kad 2009-10-21 vakare po „Žalgirio“ varžybų jis su savo draugu R. Š. buvo užėję pas ją į namus jos ieškodami. Robertas tą vakarą buvo blaivus, A. K. buvo išgėręs. Ar buvo tarp jų konfliktas, nežino. Numanė, kad kažkas atsitiko, nes kai grįžo 20009-10-22 naktį, vyro namuose nerado, šviesos buvo sudegtos, lova buvo išlaužta, nors ji ir iki tol buvo apgadinta (t. 1, b. l. 159).

Liudytoja G. M. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus, kuris jai pasakojo, jog spalio mėnesį prieš du metus jį sumušė du vyrai ir, kad dingo piniginė su pinigais. Sūnus pasakojo, kad jį sumušė žmonos draugas su savo draugu. Sumušė galvą, ausį, alkūnę, buvo mėlynės prie ausies, nugaros srityje, ant šono, silpnai girdėjo. Sužalojimai matėsi. Sūnus gydėsi daugiau kaip mėnesį. Po įvykio jis naudojosi visuomeniniu transportu, nes pats vairuoti negalėjo. Jis sunkiai kalbėjo, buvo šoko būsenoje. Ji lankė sūnų ligoninėje, rūpinosi juo. Vėliau sūnus gyveno pas Robertą, nes butas buvo užimtas, o namo šildymas nesutvarkytas. Kitų konfliktų sūnus neturėjo. Įvykio metu namuose buvo du vaikai. Vyresnėlis sakė, kad tėtį sumušė. Dėl to įvykio jis neišvyko į misiją. Marti sakė, kad sūnui iškelta baudžiamoji byla. Tačiau ji mano, kad tai netrukdo vykti į misiją užsienyje. Jos manymu, žmona lankėsi pas valdžios atstovus. Po įvykio bute ji nebuvo. Kartą parduotuvėje matė marčią vaikštančią su draugu. Sūnus sakė, kad jį sumušė žmonos draugas.

L. R. Š. parodė, kad spalio mėnesį su A. K. po krepšinio varžybų atvyko prie PC „Molas“ ir aikštelėje susitiko su L. M.. Po A. K. pokalbio su L. M., jie važiavo pas Linetą į namus. A. K. paprašė nuvežti. Ten butas antrame aukšte. Audrius pabeldė į duris. Duris atidarė R. M.. R. M. prieš tai nebuvo matęs. Jų pokalbio negirdėjo. Stovėjo žemiau laiptų aikštelėje. Pokalbis truko apie 3-5 minutes. Jis tą laiką kalbėjo telefonu. Kas tarp jų vyko, nematė. Vyko susistumdymas, bet ne smūgiavimas. Matė, kaip R. M. stūmė A. K.. Susistumdymas buvo abipusis. A. K. dėjo žingsnį atgal. Grumtynių nebuvo. Po to pastūmimo pokalbio jau nevyko. Pastūmė ir jie išvažiavo. Jis pats visą laiką kalbėjo telefonu, buvo susitelkęs į savo telefoninį pokalbį. R. M. ir A. K. nebuvo užėję į butą. Jeigu jie būtų užėję į butą, būtų pastebėjęs. Neatsimena, kur tuo metu buvo Lineta. Prie „Molo“ aikštelės Lineta buvo. Neatsimena, ar jie ją vežėsi, ar paliko. Išėjus iš buto, užvažiavo iki jo draugės. Pasiėmė draugę ir važiavo į Laisvės alėją. Važiavo Audrius, jo draugė, o ar Lineta važiavo su jais, neatsimena. Neatsimena, ar bare buvo Lineta. Įvykio metu jie buvo blaivūs. Kai buvo Laisvės alėjoje, skambino R. M. ir grasino užmušti. Jis T. M. telefono numerio neturėjo. Audriui galėjo duoti savo telefoną, jeigu jis paprašė. Šiandien gerai neatsimena tų įvykių. Negali pasakyti, kur jie pirma važiavo po rungtynių sporto halėje.

Šalies argumentai

2009-10-21 protokole pareiškime nukentėjusysis R. M. nurodė, kad 2009-10-21 apie 22 val. jam būnant namuose užėjo du vyriškiai, kurie jį sumušė, vadino necenzūriniais žodžiais, išeidami iš jo piniginės paėmė apie 1400 litų (t. 1, b. l. 4).

2009-10-21 apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, butas Medvėgalio g. 11-44, Kaune. Rankų pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui, nerasta. kambaryje stovinčiai lovai yra atlaužtas atlošas (t. 1, b. l. 5-9).

Įvykių registravimo suvestinė patvirtina, kad 2009-10-21 22 val. 49 min. telefonu Nr. 8-657-77103 Panemunės PK gautas telefoninis M. (taip nurodyta) pranešimas, kad jį Kaune, Medvėgalio g. 11-44 sumušė žmonos draugai. Operatyvinė grupė į įvykio vietą atvyko 2009-10-21 23 val. 15 min. (t. 1, b. l. 10).

2009-10-22 asmens parodymų atpažinti iš nuotraukos metu nukentėjusysis R. M. iš pateiktų 4 nuotraukų atpažino vyrą nuotraukoje Nr.2 - A. K., kuris jį sumušė 2009-10-21 (t. 1, b. l. 30-31).

Iš 2009-10-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad R. M. neatpažino asmens, kuris kartu su A. K. jį sumušė, nurodydamas, kad pageidautų atpažinti jį natūroje (t. 1, b. l. 33-34).

2009-11-13 asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis R. M. atpažino R. Š., kaip asmenį sumušusį jį (t. 1, b. l. 35-37).

2010-01-19 akistatos metu nukentėjusysis R. M. patvirtino, kad A. K. su kuriuo buvo ir R. Š., įsiveržė į jo butą, pastvėrė už marškinių ir nustūmęs į miegamąjį sudavė į galvą, krūtinę ne mažiau 10 smūgių, įtariamasis A. K. tai neigė, tvirtindamas, kad bute nebuvo ir R. M. nesumušė (t. 1, b. l. 38-39).

2009-10-26 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti iš R. M. paimti suplėšyti marškiniai bei mobiliojo ryšio telefono praleistų skambučių registro informacija apie 2009-10-21 21:59 val. praleistą skambutį iš Nr. +3 7068604457 (t. 1, b. l. 76-79).

2010-06-07 apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota SIM kortelės, kurios Nr. +37068240675 praleistų skambučių registro informacija apie praleistą skambutį 2009-10-21 d. 21:59 val. iš abonento Nr. +37068604457, priklausančio R. Š. (t. 1, b. l. 83-94).

Tarnybinis parnešimas patvirtina, kad 2009-10-21 d. 22:00 val. buvo skambinta iš R. Š. telefono Nr. +37068604457 į T. M. telefono Nr.+37063514131 , pokalbio trukmė 22 s. 22:37:24 (40 s) ir 22:46:10 (45 s) R. M. iš savo telefono Nr. 861442072 skambino R. Š., 23:23:43 iš R. Š. telefono skambinta į R. M. telefoną (199 s) (t. 1, b. l. 156-157).

2009-10-22 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3996/09(02) nustatyta, kad galvos sumušimas su odos nubrozdinimu viršugalvio srityje, su galvos smegenų sukrėtimu, susikomplikavęs ūmiu kairės ausies sraiginio nervo uždegimu, kastinė paviršinė žaizdelė kairio nykščio srityje, odos nubrozdinimas alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietu buku ir bukabriauniu daiktu, paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2009-10-21. Galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, susikomplikavęs ūmiu kairės ausies sraigtinio nervo uždegimu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 43-44).

2010-08-28 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto papildomoje išvadoje Nr. G- 2275 /10(02) nurodoma, kad specialisto išvadoje Nr. G-3996/09(02) sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas teisingai, tik neteisingai įvertintas kairės ausies sužalojimas: kairės ausies sraiginio nervo uždegimas atsirado nuo kairės ausies sumušimo, o ne nuo galvos smegenų sukrėtimo. Galvos smegenų sukrėtimui paskirti gydyti vaistai ketanolis ir diakarbas nėra sukeliantys ausies nervo pažeidimą vaistai. Sraiginio nervo uždegimas buvo trauminės kilmės, nes buvo sumušta kairės ausies sritis. Konstatuojama, kad galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, kairės ausies sumušimu, susikomplikavusiu ūminiu sraiginio nervo uždegimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (t. 2, b. l. 46-47).

Specialistė S. M. parodė, kad neurologas nukentėjusiajam konstatavo galvos smegenų sukrėtimą, trauminę smegenų ligą, lengva forma. Koordinacija patenkinama. Karo medikų dokumentuose konstatuota galvos smegenų sukrėtimas. Pagal ką nustatė galvos smegenų sukrėtimą, reikia klausti gydytojo neurologo. Kairės ausies sumušimas komplikavosi ūmiu sraiginio nervo uždegimu. Sraiginio nervo uždegimas buvo abipusis. Jis siejamas su trauma. Uždegimą gali sukelti įvairios priežastys, kurių kilmė nenurodyta. Šiuo atveju buvo trauminės kilmės, nes buvo sumušta kairės ausies sritis. Medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuotas kairės ausies sužalojimas, odos nubrozdinimas virš kairės ausies, kairio smilkinio srityje. Vidurinė ausis priklauso kairio smilkinio sričiai. Simptomai pasirodė lapkričio 3 d., dvi savaitės po įvykio. Gal žmogus nesikreipė iškart, tačiau uždegimas galėjo išsivystyti iš karto po traumos, galėjo išsivystyti ir po dviejų savaičių. Yra užfiksuota, jog lapkričio 3 d. pacientas skundėsi prasčiau girdintis kaire ausimi. Vaistai „Diakarb“ skiriami esant smegenų edemai, t.y. smegenų paburkimui. Jį nustato neurologai. Jei nebūtų buvę smegenų sukrėtimo, tai nebūtų paskirti tokie vaistai. Kadangi galvos smegenų kompiuterinė tomograma smegenų tankio pokyčiai nenustatyti, jis buvo siunčiamas ambulatoriniam gydymui. Gydytojai trauminio poveikio sraiginio nervo uždegimo kilmę fiksuoja ne visada. „Ketanolis“ skiriamas nuo skausmo. Galėjo būti paskirtas nuo galvos ar ausies skausmo. „Diakarbo“ vaistų nebūtų neskiriama, jei nebūtų buvę smegenų sukrėtimo. Šie vaistai skiriami esant smegenų edemai. „Diakarbas“ visada skiriamas prie galvos smegenų sukrėtimo. Smegenų edema yra smegenų paburkimas. Jį nustato neurologai. Jeigu parašė galvos smegenų sukrėtimą, vadinasi, kad jis buvo. Sraiginio nervo uždegimą gali sukelti įvairios priežastys, bet kurių kilmė nenurodyta. Šiuo atveju buvo trauminės kilmės, nes buvo sumušta kairės ausies sritis. Atlikdama tyrimą, 2009-10-22 specialisto išvada Nr. 3996, pati apžiūrėjo R. M.. Fiksuojant sužalojimą prie kairės ausies suklydo, parašė viršugalvio kairėje pusėje, pasitaisė papildomoje užduotyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamuoju laiku. Apžiūrėdama R. M., matė odos nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, paviršinę žaizdelę ant kairio nykščio ir odos nubrozdinimą kairėje kojoje. Nurodyta viršugalvio kairė pusė, tai turėjo būti kairio smilkinio srityje. Tai techninė klaida. Papildomai įvertinus medicininius dokumentus, nustatė nubrozdinimą kairės ausies smilkinio srityje. Nubrozdinimas kairio smilkinio srityje yra laikomas nubrozdinimu virš kairės ausies, taip nurodyta med. dokumentuose. Daugiau kairėje pusėje nebuvo sužalojimų. Čia visur tas pats sužalojimas. Sraiginio nervo uždegimas išsivystė po sužalojimo, lapkričio 3 d. Tada nukentėjęs kreipėsi pas loristą ir uždegimas buvo diagnozuotas. Uždegimas buvo trauminės kilmės, todėl galėjo išsivystyti ir vėliau nei per 2 dienas.

2012-09-02 Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0046/12 nurodyta, kad: neginčytini sužalojimai R. M. kūne - odos nubrozdinimas viršugalvio kairėje, virš kairės ausies; galimai kastinė žaizda (arba dvi) kairio nykščio delniniame paviršiuje; odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje (neaprašytas teismo medicinos specialisto). Minėti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Abejotinas sužalojimas R. M. kūne - galvos smegenų sukrėtimas, nes nustatytas remiantis tik subjektyviai (pasakojimu) ir nėra nei vieno objektyvaus patvirtinančio simptomo bei KRKKL neurologo vertintas kaip galvos sumušimas, todėl kaip sužalojimas nevertintinas. Klaidingai interpretuoti sužalojimai R. M. kūne - kairės ausies sumušimas, susikomplikavęs sraiginio nervo uždegimu, nes nėra kairės ausies traumavimo požymių, prikurtimas pradėjo vystytis daugiau kaip po 10 dienų nuo traumos, buvo vartojęs diuretiko Diakarb, kuris veikia ototoksiškai, prikurtimas pradžioje vystėsi abejose ausyse, karo ligoninės LOR gydytojas matydamas visą prikurtimo kliniką, nenurodė trauminės kilmės pobūdžio (t. 3, b. l. 146-161).

Specialistas L. P. dėl konsultacinės išvados paaiškino, kad duodamas šią išvadą analizavo 2009-10-22 specialisto išvadas Nr. G3996/09(02) ir papildomą specialisto išvadą G-2275/10. Nurodo, kad Kauno klinikų ir Raudonojo kryžiaus ligoninės gydymo įstaigų medicininiuose dokumentuose nebuvo nustatyta sužalojimų kairės ausies srityje. Įstaigų diagnozė skiriasi Klinikose buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, tačiau nebuvo nei vieno neurologinio simptomo. Yra daug medicininių duomenų neatitikimų su teismo medicinos specialistės aprašytais. Specialistė parašė, kad sužalojimas yra viršugalvio kairėje ir pati nežinojo kur. Kai reikėjo duoti išvadą, ji užsisakinėjo karo medicinos dokumentus. 2009-10-22 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje G-3996 parašyta, kad viršugalvio kairėje pusėje yra 2 x 0,2 cm odos nubrozdinimas. Tai gali būti ir ties ausimi, tačiau tai Specialisto išvadoje nėra patikslinta. Pagal esančius medicininius dokumentus butų galima kalbėti, kad nukentėjusiajam R. M. padarytas tik nežymus sveikatos sužalojimas. Karo medicinos centro dokumentuose yra aprašytas sužalojimas virš kairės ausies, bet jis skiriasi nuo specialistės. Ji nurodė, kad sužalojimas 2 x 0,2 cm, karo medicinos dokumentuose parašyta, kad apie 1 cm nubrozdinimas kaktoje ir virš ausies. Galvos skausmas gali būti nesusijęs su sumušimais. Neurologinės simptomatikos būdingų galvos smegenų sukrėtimui nebuvo. Tie simptomai yra visada vienodi. Nei pas vieną neurologą nebuvo nustatyta. Kauno klinikos rėmėsi tuo, kad jis pasakė, kad buvo praradęs sąmonę. Karo medicinos gydytojas pradžioje nustatė abipusį kochlearinį neuritą. Gerbiama specialistė jį blogai išvertė. Ji pirmoje išvadoje G3996/09 parašė kairės ausies ūmus abipusis sraiginio nervo uždegimas. Jinai nesupranta lotynų kalbos ir neteisingai išvertė. Vaistai diakarbas ir ketanovas paskirti dėl galvos smegenų sukrėtimo. Karo medicinos gydytojas, gavęs Kauno klinikų išvadą, kad jam galvos smegenų sukrėtimas, parašo tą patį skiria medikamentus. Diakarbas veikia į klausą ir sukelia prikurtimą. Ūminis prikurtimas išsivysto staiga, kartais per kelias valandas arba per dvi paras. Jeigu jis gavo į kairę ausį, tai jam būtų prikurtimas išsivystęs tą pačią dieną ar per dvi paras. Jam išsivystė tik po 11 parų, po vaistų pavartojimo ir pasireiškė ūminė virusinė infekcija. Pradžioje jis apkurto abejomis ausimis, ne kaire. Karo medicinos gydytojas tai matydamas nerašė trauminės kilmės pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo A. K. kaltė pagal jam pareikštus kaltinimus įrodyta.

Kaltinamasis kaltės nepripažino, parodė, kad pas nukentėjusįjį R. M. važiavo ieškodamas L. M., kaltinamojo nemušė, į butą užėjęs nebuvo, tačiau tokius jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Tiek nukentėjęs R. M., tiek kaltinamasis A. K., tiek liudytoja L. M. patvirtino, kad R. M. ir L. M. tarpusavyje tiriamu laikotarpiu konfliktavo. Liudytoja L. M. parodė, kad tą vakarą su R. M. ji apsipyko. Kaltinamasis A. K. parodė, kad į R. M. butą važiavo norėdamas susitikti su L. M.. Nežinojo, kur ji yra, nes negalėjo paskambinti, buvo išsikrovęs telefonas. Įvykio vakarą, jis nežinojo, kad Lineta jo laukia „Mole“, todėl iš pradžių važiavo į jos namus. Tačiau nustatyta, kad 2009-10-21 22:00 val. buvo skambinta iš R. Š. telefono Nr. +37068604457 į T. M. telefono Nr.+37063514131, pokalbio trukmė 22 sekundės (t. 1, b. l. 156-157). R. Š. parodė, kad A. K. prašymu galėjo jam duoti pasinaudoti savo telefonu. Tai paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis neturėjo galimybės susisiekti su L. M. ir nežinojo, kur ši yra. Nustatyta, kad T. M. tuo metu buvo kartu su nukentėjusiuoju bute, esančiame Kaune, Medvėgalio g. 11-44, taigi po aukščiau minėto pokalbio A. K. be abejonės žinojo, kad bute yra nukentėjusysis R. M., o L. M. ten nėra. Tai patvirtina ir liudytojo R. Š. parodymai teismo posėdžio metu. L. R. Š. parodė, kad su A. K. po krepšinio varžybų atvyko prie PC „Molas“ ir aikštelėje susitiko su L. M.. Po A. K. pokalbio su L. M., jie A. K. prašymu važiavo pas Linetą į namus. Be to, liudytoja L. M. parodė, kad ji nuvažiavo prie Molo, nes po varžybų A. K. visada atvažiuodavo ten. Visuma šių įrodymų leidžia atkurti nuoseklią ir logišką įvykių seką, taip pat leidžia kritiškai vertinti liudytojo R. Š. parodymus apie tai, kad jis gerai neatsimena tų įvykių ir negali pasakyti, kur jie pirma važiavo po rungtynių sporto halėje, kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nuvyko pas nukentėjusįjį ieškodamas L. M., L. M. parodymus apie tai, kad ji nežinojo, jog tą vakarą A. K. buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį.

Taigi teismas konstatuoja įrodyta, jog 2009-10-21 vakare, po krepšinio varžybų, A. K. ir R. Š. aikštelėje prie PC „Molas“ susitiko su L. M.. Po jos pokalbio su A. K., pastarasis paprašė R. Š. nuvežti jį į nukentėjusiojo butą, esantį Kaune, Medvėgalio g. 11-44. Įvertinus tai, kad tą vakarą R. M. ir L. M. susipyko, darytina logiška išvada, kad šio A. K. apsilankymo tikslas buvo išsiaiškinti asmeninius santykius su nukentėjusiuoju R. M..

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. atvykimo pas nukentėjusįjį R. M. tikslus, į liudytojų R. M., J. M., G. M., L. M. parodymus, išrašus iš medicininių dokumentų, specialistų išvadas, teismas nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą laiko patikimais.

Nukentėjusysis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus. Jis parodė, kad kad 2009-10-21 vakare apsipyko su sutuoktine ir ji išvažiavo iš namų. Šie parodymai sutampa su L. M. parodymais. Apie 22 val. jis išgirdo, jog kažkas skambino sūnui, girdėjo nerišlų vyrišką balsą. Tai patvirtina ir tarnybinis pranešimas, kuriame išanalizuota R. Š. skambučių išklotinės. Pasigirdo beldimas į duris. Kai jis atidarė duris, du vyrai, K. ir Š., įstūmė jį į vidų. Jis bandė bėgti, bet buvo įstumtas į miegamąjį ir ten sumuštas A. K.. Buvo praradęs sąmonę. Po kiek laiko atsikėlė, pajuto sužalojimus. Nesuprato kas darosi, bandė eiti į lauką, į ligoninę. Tada paskambino broliui, policijai. Nepamena, kam pirma.

L. R. M. parodė, kad vakare, apie 22 val. paskambino brolis ir pasakė, kad jį sumušė du vyrai. Nuvykęs pas brolį rado sulaužytą lovos atlošą, matėsi sumušimo žymės, buvo suplėšyti baltiniai. Iškvietė policiją ir medikus. Brolis savęs nekontroliavo, negalėjo priimti protingų sprendimų. Neišsikvietė nei daktaro, nei policijos, ėjo kažkur į ligoninę.

Faktą, kad buvo sulaužyta miegamajame stovėjusi lova, patvirtina 2009-10-21 apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 5-9). Liudytoja L. M. bylos nagrinėjimo teisme metu nepaneigė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. 2009-10-22 apklausta liudytoja, ji parodė, kad „pastebėjau, kad miegamajame, kur aš paprastai miegu (vyras miega svetainėje), išlaužta dalis lovos, nors ji jau anksčiau buvo išklibusi, lova pastumta iš vietos (t. 1, b. l. 158).

2009-10-26 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti iš R. M. paimti suplėšyti marškiniai (t. 1, b. l. 76-79).

Liudytojai J. M. ir G. M. patvirtino, jog nukentėjusysis, jų sūnus, jiems pasakojo, kad jį sumušė žmonos draugas su savo draugu. Sumušė galvą, ausį, alkūnę, buvo mėlynės prie ausies, nugaros srityje, ant šono, silpnai girdėjo. Sužalojimai matėsi. Viskas įvyko dėl žmonos, nes jie apsipyko.

Išrašai iš medicininių dokumentų ir specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiajam R. M. buvo užfiksuoti kūno sužalojimai - galvos sumušimas su odos nubrozdinimu viršugalvio srityje, kastinė paviršinė žaizdelė kairio nykščio srityje, odos nubrozdinimas alkūnėje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant koja, suduodant rankos kumščiu ar kitu kietu buku daiktu.

Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2009-10-21 apie 22 val. nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu, bute, esančiame Kaune, Medvėgalio g. 11-44, vartojo fizinį smurtą, taip padarydamas nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą.

Sprendžiant dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo masto, būtina įvertinti visumą byloje surinktų įrodymų, kadangi byloje yra pateiktos skirtingos specialistų iošvados.

Teismui buvo pateikta konsultacinė specialisto išvada, kurioje R. M. padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, abejotina laikoma smegenų sukrėtimo diagnozė ir teigiama, kad nepagrįstai diagnozuotas kairės ausies sumušimas, susikomplikavęs sraiginio nervo uždegimu

2009-10-22 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3996/09(02) nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta galvos sumušimas su odos nubrozdinimu viršugalvio srityje, su galvos smegenų sukrėtimu, susikomplikavęs ūmiu kairės ausies sraiginio nervo uždegimu, kastinė paviršinė žaizdelė kairio nykščio srityje, odos nubrozdinimas alkūnėje. Galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, susikomplikavęs ūmiu kairės ausies sraigtinio nervo uždegimu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2010-08-28 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto papildomoje išvadoje Nr. G- 2275 /10(02) nustatyta kad specialisto išvadoje Nr. G-3996/09(02) sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas teisingai, tik neteisingai įvertintas kairės ausies sužalojimas: kairės ausies sraiginio nervo uždegimas atsirado nuo kairės ausies sumušimo, o ne nuo galvos smegenų sukrėtimo. Galvos smegenų sukrėtimui paskirti gydyti vaistai ketanolis ir diakarbas nėra sukeliantys ausies nervo pažeidimą vaistai. Sraiginio nervo uždegimas buvo trauminės kilmės, nes buvo sumušta kairės ausies sritis. Konstatuojama, kad galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, kairės ausies sumušimu, susikomplikavusiu ūminiu sraiginio nervo uždegimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus specialistų išvadose konstatuotas aplinkybes, specialistės paaiškinimus, nukentėjusiojo R. M. parodymus, liudytojo R. M. parodymus, pripažintina, kad galvos sumušimas su smegenų sukrėtimu konstatuotas pagrįstai. Nukentėjusysis parodė, kad viso įvykio neatsimena, nes po smūgių į galvą buvo praradęs sąmonę. Liudytojas R. M. parodė, kad nukentėjusysis savęs nekontroliavo, negalėjo priimti protingų sprendimų. Neišsikvietė nei daktaro, nei policijos, ėjo kažkur į ligoninę. Medicininiuose dokumentuose nukentėjusiajam buvo nustatyta galvos sužalojimai, neurologas diagnozavo smegenų sukrėtimą, buvo paskirtas gydymas. Konsultacinėje specialisto išvadoje nepaneigtas smegenų sukrėtimo faktas, keliamos tik abejonės. Visuma šių įrodymų patvirtinta, kad dėl nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoto smurto jam buvo padarytas ne tik galvos sumušimas, bet ir smegenų sukrėtimas ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kairės ausies sumušimas, susikomplikavęs ūminiu sraiginio nervo uždegimu, taip pat konstatuotas pagrįstai. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota trauminiai poveikiai kairės ausies srityje. Pripažintina, kad jie specialisto išvadoje aprašyti netiksliai, tačiau sulyginus šiuos duomenis specialisto išvadoje ir įrašus medicininiuose dokumentuose, galima identifikuoti, jog specialistės nurodytas „odos nubrozdinimas viršugalvio kairėje pusėje“ yra tas pats sužalojimas, kuris Karo medicinos centro medicininiuose dokumentuose įvardintas kaip nubrozdinimas virš kairės ausies. Pažymėtina, kad nukentėjusysis R. M. parodė, kad pas LOR specialistą kreipėsi tik lapkričio 3 d., nes pirmas kelias dienas jo negalavimas buvo galvos svaigimas ir skausmas. Tačiau, kai praėjo galvos skausmas, klausos stiprumas negrįžo. LOR specialistas atliko tyrimus ir konstatavo ausies pažeidimus. Konsultacinėje specialisto išvadoje susirgimo momentas siejamas su kreipimosi į gydymo įstaigą data, tačiau taip vertinti faktines aplinkybes nėra pagrindo. Visuma šių duomenų įgalina konstatuoti, jog minėtas sveikatos sutrikdymas vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tai yra būtent 2009-10-21 nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoto smurto pasekmė, susirgimo kilmė yra trauminio pobūdžio.

Nustatyta, kad kaltinamasis A. K. nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, tuo padarydamas R. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, todėl jo padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta aplinkybė, jog veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio.

Skiriant bausmę A. K. už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta, civilinis ieškinys Valstybinei ligonių kasai neatlygintas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 16), psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 52), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 17-25). Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

Iš 2010-06-02 nukentėjusiojo R. M. pateikto civilinio ieškinio matyti, kad jis prašo iš kaltų asmenų (R. Š. ir A. K.) priteisti 2254,68 litų turtinės žalos ir 35000 litus neturtinės žalos. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro lovos remonto išlaidos - 400 Lt, nepataisomai suplėšyti marškiniai - 50 Lt, pagrobti pinigai - 1500 Lt, gydymui skirti vaistai - 8,68 Lt, kelionės išlaidos pas gydytojus 296 Lt. Turtinei žalai įrodyti pateikia lovos remonto ir vaistų pirkimo kvitus. Neturtinės žalos dydį motyvuoja tuo, kad kaltinamasis pažemino jį mažamečių vaikų akivaizdoje, sumenkino jo, kaip tėvo įvaizdį, buvo sužalota sveikata, po sumušimo keliasdešimt kartų lankėsi pas įvairių sričių gydytojus, nedarbingumo laikotarpiu buvo apribota laisvė judėti, negalėjo vairuoti transporto priemonių, dėl sužalojimo priverstas aiškintis darbe, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo uždaras, mažai bendraujantis. Turėjo vykti į planuojamą tarptautinę operaciją Afganistane, tačiau po jo sumušimo ir apiplėšimo vykstantys teisminiai procesai privertė jo vadovybę į misiją pasiųsti kitą karį, kuris tokių problemų neturi. To pasėkoje žlugo daugelis jo planų profesine ir finansine prasme. Krašto apsaugos sistemoje negaus planuotų pajamų, kurių suminė išraiška yra ne mažiau kaip 36000 Lt (t. 1, b. l. 50-72). Patikslintame ieškinyje nurodo, kad Krašto apsaugos sistemoje negaus planuotų pajamų, kurių suminė išraiška yra ne mažiau kaip 44 000 Lt, todėl neturtinės žalos prašo priteisti 44000 Lt, papildomai pateikia pavienių karių rengimo tarptautinėms operacijoms kursų baigimo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 287 „Dėl Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010-10-19 įsakymą Nr. V-1107 „Dėl policijos operacinės mokymo ir sąveikos grupės karių siuntimo į tarptautinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje“ (t. 2, b. l. 95-108). 2011-04-19 patikslintame ieškinyje prašo aukščiau minėtas sumas priteisti iš kaltinamojo A. K., papildomai pateikia tarptautinių operacijų kurso baigimo pažymą (t. 2, b.l. 135-148). 2011-08-23 patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis R. M. prašo priteisti iš kaltinamojo A. K. 46354,68 Lt turtinės žalos, kurią sudaro lovos remonto išlaidos - 400 Lt, nepataisomai suplėšyti marškiniai - 50 Lt, pagrobti pinigai - 1500 Lt, gydymui skirti vaistai - 8,68 Lt, kelionės išlaidos pas gydytojus 296 Lt, bei 44 100 Lt negautos pajamos. Nurodo,kad 2010 m. kovo 15 d. - balandžio 2 d. buvo ruošiamas vykti į tarptautinę operaciją Afganistane. Šioje misijoje turėjo dalyvauti 2010 m. lapkričio mėn. - 2011 m. gegužės mėn. laikotarpiu. Po jo užpuolimo, kurio metu buvo sužalotas, taip pat dėl to prasidėję teisminiai procesai privertė jo vadovybę į jo vietą paskirti kitą karį, kuris tokių problemų neturi. To pasėkoje negavo planuotų pajamų, kurių suminė išraiška yra 44100 Lt ( 450 x 14 = 6300 Lt, 6300 x 7 = 44100 Lt). Taip pat prašo priteisti tais pačiais motyvais, kaip nurodyta ankstesniuose ieškiniuose, 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 176-179). 2013-03-29 teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti 1500 Lt, t.y. pinigus, kurie dingo iš buto (t. 4, b. l. 45).

Dalis turtinės žalos yra įrodyta pateiktais į bylą dokumentais, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai lovos remonto išlaidos - 400 Lt, nepataisomai suplėšyti marškiniai - 50 Lt, gydymui skirti vaistai - 8,68 Lt, iš viso 458, 68 Lt. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi žala atsirado dėl jo nusikalstamų veiksmų (CK 6.245 str. 4 d.). Transporto išlaidos( 296 Lt) nepagrįstos įrodymais, todėl negali būti priteistos.

Sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti 44100 Lt negautų pajamų, būtina nustatyti, kad būtent kaltinamojo A. K. veiksmai lėmė tai, kad nukentėjusysis negavo aukščiau minėtų pajamų.

Lietuvos kariuomenės vado 2010-03-08 įsakymas Nr. V-188 bei Lietuvos kariuomenės karo policijos vado 2010-03-10 įsakymai patvirtina, kad kapitonas R. M. buvo rengiamas tarnybai Lietuvos vadovaujamojoje Goro provincijos atkūrimo grupėje (t. 3, b. l. 9-10). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2010-10-19 įsakymas Nr. V-1107 „Dėl policijos operacinės mokymo ir sąveikos grupės karių siuntimo į tarptautinę operaciją Afganistano Islamo Respublikoje“ parvirtina, kad kariai į tarptautinę operaciją Afganistano Islamo respublikoje buvo siunčiami laikotarpiui nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. gegužės 31 d.(t. 2, b. l. 108). Taigi minimu laikotarpiu nukentėjusysis buvo pasveikęs, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis negalėjo vykti į tarptautinę operaciją dėl sveikatos būklės. R. M. savo reikalavimą dėl negautų pajamų grindžia tuo, kad jis negalėjo išvykti dėl to, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl jo sužalojimo, tačiau jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, teismui nebuvo pateikta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2010 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apskrities Kauno rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto nutarimu pareiškėjui už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 (1) str. 1d., padarymą paskirta administracinė nuobauda-150 Lt. bauda. 2010 m. spalio 4 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi skundas dėl šios nuobaudos paskyrimo atmestas. Taip pat 2009-2010 metais Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama privataus kaltinimo byla, kurioje R. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (byla nutraukta 2010-03-16 nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius). Taip pat Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. M. ieškinį R. M. dėl santuokos nutraukimo. Byla išnagrinėta 2010-12-14. Taigi tiriamu laikotarpiu nukentėjusysis dalyvavo ne viename teisminiame procese. Įvertinus šias aplinkybes, galima daryti tik prielaidą, kad nukentėjusysis R. M. į tarptautinę misiją neišvyko dėl ikiteisminio tyrimo, atliekamo kaltinamojo A. K. atžvilgiu, o ne dėl kitų priežasčių, tačiau prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas. Ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

Nukentėjusysis taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 15000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais, kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kaltininko amžius ir kt. Padarytos turtinės žalos dydis asmens sveikatos sutrikdymo atveju nėra svarbus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, nes turtinė žala ir neturtinė žala yra savarankiški, iš esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-419/2011).

Nukentėjusysis ieškinio pagrindimui nurodo, jog buvo sugniuždytas ir pažemintas savo vaikų akivaizdoje. Dėl įvykio negalėjo vairuoti transporto priemonės, nes vartojo vaistus stipriai veikiančius žmogaus psichinę būklę. Tapo uždaras, mažai bendraujantis, pastebimai sumažėjo pasitikėjimas juo darbe. Buvo planuojamas į tarptautinę operaciją Afganistane, tačiau po įvykio vykstantys teisiniai procesai, privertė vadovybę į jo vietą paskirti kitą karį. To pasėkoje žlugo daugelis planų profesine ir finansine prasme, dėl ko nežino savo ateities perspektyvų ir galimybių kada nors vėl įgyti vadų pasitikėjimą, kurį buvo užsitarnavęs per 14 metų tarnybos Krašto apsaugos sistemoje.

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam sužalojimas nesukėlė liekamųjų reiškinių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nusikalstama veika nesunkiai sutrikdžius sveikatą, priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 20 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-557/2010, 2K-420/2010; 2K-325/2010, 2K-463/2009, 2K-29/2011). Įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiajam priteistinas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, toks dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, teismų praktiką.

Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio ir jo priedų matyti, kad Kauno teritorinė ligonių kasa apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas ir prašo priteisti 319,78 Lt žalos atlyginimo, pridedami medicininių išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai (t. 1, b. l. 16-23). Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo R. M., asmens kodas 376101500443, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 458, 68 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 68 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 10000 (dešimt tūkstančių) Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 319,78 Lt (tris šimtus devyniolika litų 78 ct) Lt išlaidų nukentėjusiojo R. M. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas „Swedbank“, naudai.

Marškinius, paimtus 2009-10-26 daiktų pateikimo protokolu, saugomus Kauno miesto Panemunės PK, grąžinti R. M..

Ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 65-1-01683-09 grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis