Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant :

ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams J. V. ir A. Č.

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui T. A. dėl žalos laukinės gyvūnijos ištekliams atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta: 2014-01-22 patikrinimo aktu ; 2014-01-23 administracinio teisės pažeidimo protokolu AM Nr. 078267; 2014-01-29 nutarimo Nr. 5-3 AM 104298 administracinio teisės pažeidimo byloje, jog atsakovas Kėdainių r. medžiotojų klubo „Šlapaberžė“ medžioklės plotuose (VĮ Kėdainių miškų urėdijos Dotnuvos girininkijos Šlapaberžės miško Kv. Nr. 32) peiliu papjovė į kilpą pakliuvusį suaugusį šerno patiną; 2014-01-29 nutarimu Nr. 5-3 AM 104298 atsakovas nubaustas pagal LR ATPK 85 str. 4 d., skiriant 2000 Lt baudą, baudos mokėjimas išdėstytas iki 2015-01-29, mokėti po 166,67 Lt;

LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. numato, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, nustatė, kad atsakovas šerno patiną sumedžiojo pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje, patvirtintų Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 (2010-09-15 įsakymo Nr. D1-768 redakcija), 58, 58.1., 58.30 punktų reikalavimus. Neteisėtai sumedžiojus šerno patiną buvo padaryta žala gamtai. Nuostoliai paskaičiuoti Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695, 6.2 punkto nuostatomis už sunaikintą suaugusį šerną taikomas 5000 Lt bazinis žalos tarifas, kurį pritaikius Statistikos departamento prie LR Vyriausybės nustatytą vartotojų kainų indeksą, kuris nustatytas 1,096 padaryta žala laukinei gyvūnijai sudaro 5480Lt žala, (pateikta laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos skaičiuotė 2014-01-28);

2014-01-29 pretenzija Nr. 1, atsakovui buvo pasiūlyta gera valia atlyginti 5480 Lt žalą gamtai, tačiau atsakovas žalos neatlygino ( pateikta pretenzijaNr.1, 2014-01-29, ir atsakovo pranešimas, jog atsisako žalą atlyginti, neturi lėšų).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1d.). Civilinė atsakomybė taikoma tik tada, kai nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), priežastinis ryšys ( LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.) ir žala ( LR CK 6.249 str.). Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, pirmiausia turi būti nustatomas žalos padarymo faktas (neteisėti veiksmai) ir realios žalos faktas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Atsakovas žalos padarymo fakto neneigia. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Taigi, konstatuotina, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą laukinės gyvūnijos ištekliams. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d.). Kadangi atsakovas neteisėtai sumedžiojo šerno patiną, tuo padarymas žalą laukinės gyvūnijos ištekliams, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str.-6.249 str., 6.263 str. 1 d., 2 d.). Teismas daro išvadą, kad žalos dydis apskaičiuotas yra teisingai – sudaro 5480 Lt, atsakovas žalos dydžio neginčijo. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina žalos atlyginimas padarytos laukinės gyvūnijos ištekliams (CK 6.6.245 str. 1 d., 6.246 str.-6.249 str., 6.263 str. 1 d., 2 d., Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d., Aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims bei jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6.2 p., LR aplinkos apsaugos įstatymo 14 str., 32 str., 33 str. 1 d. 2 p.).

Įstatyme nustatyta teismo teisė sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d.). Teismo nuomone, byloje nustatytos visos sąlygos taikyti šį institutą. Byloje nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis sunki. Atsakovas buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu dirba sezoninį darbą ( patvirtina Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių sk. pažyma Nr. P53-2014-207, 2014-05-21, bei (duomenys neskelbtini) charakteristika), atsakovo mėnesinės pajamos apie 1500 Lt ( patvirtina pažyma 2014-08-18, Nr. 11;); šeimoje su sutuoktine augina mažametę dukrą V. gim. (duomenys neskelbtini) ( gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), sutuoktinė nedirba ( pateikta SODROS pažyma 2014-08-14, Nr. 16A-5314), šeimos pajamas sudaro tik atsakovo gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio apie 1500 Lt per mėnesį, atsakovas ir jo sutuoktinė nekilnojamojo turto Lietuvos respublikoje neturi ( patvirtina pateiktos pažymos VĮ RC, 2014-08-26 Nr. (3.11.4) KATS-6808 ir (3.11.4) KATS 6809); atsakovas turi a/m 1990 m. laidos, sutuoktinė transporto priemonių neturi ( VĮ „Regitra“ pažymos 2014-08-14 Nr. 1.6-S3-292 ir 2014-08-22, Nr.1.6-S3-305). Todėl įstatyme įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principo (LR CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.) įgyvendinimas šiuo atveju sukeltų atsakovo šeimos nariams galimai sunkių padarinių. Teismas, taikydamas minėtą institutą (LR CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d.), atsižvelgia ir į taikomos atsakomybės prigimtį – žala padaryta laukinės gyvūnijos ištekliams, ji nesusijusi su aplinkos teršimu, pavojaus žmonių sveikatai sukėlimu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį ir, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (LR CK 1.5 str.), sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, priteisiant ieškovui iš atsakovo - 1000 litų už gamtai padarytą žalą.

Teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo, įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 3 str. 6 d., 284 str. 1 d.). Sprendimo įvykdymo išdėstymas- tai vykdymo veiksmų išdėstymas tam tikrais etapais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (2006-04-26 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-301/2006). Šis institutas yra viena iš priemonių užtikrinti socialinį teisingumą ir socialinę taiką. Teismas, įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas, priteistos žalos dydį, kitų skolinių įsipareigojimų apimtį ( moka paskirtą 2000 Lt administracinę baudą – patvirtina pateikti kasos pajamų orderiai), sprendžia, kad atsakovas negali sumokėti priteisto žalos atlyginimo ieškovui iš karto, todėl yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti ir sprendimo įvykdymą dėl 1000 litų žalos išieškojimo ieškovo naudai išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, nustatant kad atsakovas, kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2014 m. gruodžio mėn., iki einamojo mėnesio 10 dienos turi mokėti po 83,33 Lt ieškovui, paskutinį mėnesį mokant 83,37 Lt, galutinai sumokant iki 2015-11-10. Ieškovų atstovai prieštaravimų nepareiškė.

Ieškinį patenkinus iš dalies, (ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis proporcingai patenkintiems reikalavimams išieškotinas iš atsakovo) iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 54,00 Lt žyminio mokesčio ir 3,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 57,99 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 279 str., 285-287 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo T. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) – 1000 Lt ( vieną tūkstantį litų) (289,62 EUR) žalos atlyginimo ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, į.k. 190742290, Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, a.s. LT15 7044 0600 0643 4323, SEB bankas.

Išdėstyti sprendimo įvykdymą dalyje dėl 1000 Lt žalos priteisimo 12 mėnesių laikotarpiui, nustatant kad atsakovas T. A. kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2014 m. gruodžio mėn., iki einamojo mėnesio 10 dienos turi mokėti po 83,33 Lt (24,13 EUR) ieškovui, paskutinį mėnesį mokant 83,37 Lt (24,15 EUR), galutinai sumokant iki 2015-11-10.

Priteisti iš atsakovo T. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 57,99 Lt (penkiasdešimt septynis litus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą .