Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civ. bylą pagal ieškovo bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės 2017-11-15 ieškinį atsakovui UAB „I.“ dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo pateikti rašytiniai dokumentai liudija, kad UAB „RS Consulting UAB“ išrašė ir pateikė apmokėjimui UAB „I.“ sekančias PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas, kurių bendra suma 1650,98 Eur (5700,50 Lt):

2007-03-19 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 012599, 2007-03-20 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 012605, 2007-03-20 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 012610, 2007-03-27 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 012703, 2007-04-03 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 012791, 2007-04-05 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 012808, 2007-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 013017, 2007-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 013020, 2007-05-12 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 013294, 2007-05-12 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 013297, 2007-05-14 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 013306, 2007-05-14 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 013322, 2007-05-18 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 0133376, 2007-05-21 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 013385, 2007-05-21 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 013386, 2007-05-23 PVM sąskaitą-faktūrą RSC Nr. 013439 (toliau sprendime - ginčo PVM sąskaitos-faktūros).

UAB „RS Consulting UAB“ 2008-08-01 raginimas adresuotas UAB „I.“ liudija, kad pagal 2018-07-31 buhalterinius duomenis atsakovas nebuvo tinkamai atsiskaitęs už 2007 m. suteiktas paslaugas ir likęs skolos dydis buvo 1512,97 Eur (5224,00 Lt). Minėtu raginimu UAB „RS Consulting UAB“ pareikalavo UAB „I.“ per 5 kalendorines dienas padengti susidariusį 1512,97 Eur (5224,00 Lt) dydžio įsiskolinimą.

2012-03-02 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „RS Consulting UAB“ perleido G. G. nurodyto dydžio (1512,97 Eur (5224,00 Lt)) reikalavimo teisę į UAB „I.“ pagal anksčiau jau nurodytas ginčo PVM sąskaitas-faktūras.

Naujasis kreditorius G. G. 2013-07-02 pranešimu informavo UAB „I.“ apie įgytą reikalavimo teisę dėl 1512,97 Eur (5224,00 Lt) dydžio sumos sumokėjimo. Nurodytas pranešimas buvo išsiųstas registruotu atsakovo buveinės adresu, tačiau grįžo neįteiktas.

2014-07-01 reikalavimo perleidimo sutartimi G. G. perleido Liežio kooperatinei bendrovei 1512,97 Eur (5224,00 Lt) dydžio reikalavimo teisę į UAB „I.“ pagal anksčiau minėtas ginčo PVM sąskaitas-faktūras.

Ieškovo atstovė adv. M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų apie tai, ar atsakovas UAB „I.“ buvo informuotas apie 2014-07-01 sudarytą dar vieną reikalavimo perleidimo sutartį, bankrutavusi Liežio kooperatinė bendrovė neturi.

Kauno apygardos teismo 2014-12-05 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. B2-2749-221/2014, Liežio kooperatinei bendrovei buvo iškelta bankroto byla.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2017-11-15 buvo gautas ieškovo bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės ieškinys dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prie kurio buvo pridėta tiek 2012-03-02 reikalavimo perleidimo sutartis (sudaryta tarp UAB „RS Consulting UAB“ ir G. G.), tiek ir 2014-07-01 reikalavimo perleidimo sutartis (sudaryta tarp G. G. ir Liežio kooperatinės bendrovės), dėl 1512,97 Eur (5224,00 Lt) dydžio reikalavimo teisės perleidimo/įgijimo. Ieškovo ieškinys, kartu su nurodytomis reikalavimo perleidimo sutartimis, 2017-12-16 buvo asmeniškai įteiktas atsakovo UAB „I.“ vadovui - direktoriui A. V..

Nagrinėjamoje civ. byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros neginčijamai liudija, kad UAB „RS Consulting UAB“ suteikė UAB „I.“ įvairaus pobūdžio (krovimo darbų, CMR pildymo, BAD pildymo ir tarpininkavimo) paslaugų už bendrą 1650,98 Eur (5700,50 Lt) dydžio sumą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad minėtas įmones siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

Lietuvos Respublikos CK 6.716 str. 1 d. numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, paslaugų teikėjo pagrindinė pareiga yra tinkamai suteikti reikalingas paslaugas, o kliento pagrindinė pareiga yra tinkamai už jas atsiskaityti.

Anksčiau minėtas UAB „RS Consulting UAB“ 2008-08-01 raginimas adresuotas UAB „I.“ liudija, kad pagal 2018-07-31 buhalterinius duomenis atsakovas nebuvo tinkamai atsiskaitęs už 2007 m. suteiktas paslaugas ir jo likęs skolos dydis buvo 1512,97 Eur (5224,00 Lt).

Teismo posėdžio metu dalyvavęs atsakovo UAB „I.“ atstovas adv. padėjėjas A. K. nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad UAB „RS Consulting UAB“ suteikė atsakovui UAB „I.“ įvairias paslaugas, taip pat nėra ginčo dėl išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų pagrįstumo ir skolos dydžio pagrįstumo. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo PVM sąskaitos-faktūros išrašytos daugiau nei prieš 10 m., jos galimai yra apmokėtos, tačiau tai patvirtinančių duomenų jis neturi.

Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. ir 6.200 str. 1 d. įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę kai tinkamai nevykdomos sutartyje numatytos sąlygos bei praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas (Lietuvos Respublikos CK 6.63 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 6.205 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje civ. byloje atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas jis yra sumokėjęs pradiniam kreditoriui UAB „RS Consulting UAB“, ar vėliau iš jo reikalavimo teises įgijusiems asmenims (G. G. ar Liežio kooperatinei bendrovei), teismas laiko, kad UAB „I.“ yra neatsiskaičiusi pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras ir atsakovo skolos dydis yra 1512,97 Eur. Todėl atmestini atsakovo UAB „I.“ atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, kad jis nėra skolingas pagal ieškovo ieškinyje nurodytas ginčo PVM sąskaitas-faktūras.

2012-03-02 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „RS Consulting UAB“ perleido G. G. nurodyto dydžio (1512,97 Eur (5224,00 Lt)) reikalavimo teisę į UAB „I.“ pagal anksčiau jau nurodytas ginčo PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovui apie įvykusį reikalavimo perleidimą buvo siųstas pranešimas registruotu buveinės adresu, tačiau jis grįžo neįteiktas.

2014-07-01 reikalavimo perleidimo sutartimi G. G. perleido Liežio kooperatinei bendrovei 1512,97 Eur (5224,00 Lt) dydžio reikalavimo teisę į UAB „I.“ pagal anksčiau minėtas PVM sąskaitas-faktūras. Duomenų, kad apie tai buvo informuotas atsakovas (t.y. skolininkas) UAB „I.“ nagrinėjamoje civ. byloje nėra.

Atsakovas UAB „I.“ nesutikdamas su jo atžvilgiu pareikštais ieškovo bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės reikalavimais nurodė, kad ieškinys negali būti patenkintas, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą, dėl ko buvo pažeisti Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. 1 d. reikalavimai.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos CK 6.101 str. 1 d. numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. 1 d., reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui.

Nagrinėjamos civ. bylos medžiaga liudija, kad 2012-03-02 reikalavimo perleidimo sutartis (sudaryta tarp UAB „RS Consulting UAB“ ir G. G.) nebuvo įteikta atsakovui UAB „I.“ (t.y. registruotu buveinės adresu siųstas pranešimas grįžo neįteiktas). Nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad 2014-07-01 reikalavimo perleidimo sutartis (sudaryta tarp G. G. ir Liežio kooperatinės bendrovės) buvo siųsta ir įteikta atsakovui UAB „I.“. Tačiau tiek 2012-03-02 reikalavimo perleidimo sutartis (sudaryta tarp UAB „RS Consulting UAB“ ir G. G.), tiek ir 2014-07-01 reikalavimo perleidimo sutartis (sudaryta tarp G. G. ir Liežio kooperatinės bendrovės), buvo pateiktos kartu su ieškovo 2017-11-15 ieškiniu. Tiek ieškovo ieškinys, tiek jo priedai (be kita ko ir 2012-03-02 reikalavimo perleidimo sutartis bei 2017-07-01 reikalavimo perleidimo sutartis) buvo 2017-12-16 asmeniškai įteiktos atsakovo UAB „I.“ vadovui - direktoriui A. V.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos (t.y. reikalavimo perleidimo) būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. nuostatas, o pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos (reikalavimo perleidimo) sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia skolininkui teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011; kt.).

Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad atsakovas UAB „I.“ buvo tinkamai informuotas apie įvykusį UAB „RS Consulting UAB“ turėto reikalavimo perleidimą, apie tai jis sužinojo 2017-12-16 gavęs ieškovo ieškinį su priedais. Atsakovas UAB „I.“ nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad jis yra sumokėjęs ieškovo prašomą priteisti skolos sumą buvusiems kreditoriams (t.y. UAB „RS Consulting UAB“ ar G. G.). Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo UAB „I.“ argumentus, susijusius su Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. reikalavimų pažeidimu.

Atsakovas UAB „I.“ nesutikdamas su jo atžvilgiu ieškovo bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės pareikštais reikalavimais prašė taikyti Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d. nustatytą 10 m. ieškinio senaties terminą. Tokį reikalavimą atsakovas UAB „I.“ grindė tuo, kad UAB „RS Consulting UAB“ ginčo PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui už suteiktas paslaugas išrašė laikotarpiu nuo 2007-03-19 iki 2007-05-23. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, ieškinio senaties terminas kreiptis teisminės gynybos dėl 1512,97 Eur nesumokėtos sumos priteisimo baigėsi 2017 m. gegužės mėn., kai tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi tik 2017 m. lapkričio mėn.

Tačiau teismas, įvertinęs nagrinėjamos civ. bylos medžiagos visetą, sprendžia, jog ieškovas nėra praleidęs Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d. nustatyto 10 m. ieškinio senaties termino pažeistoms teisėms ginti.

Lietuvos Respublikos CK 1.124 str. numato, kad ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 m. (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo atveju, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento (Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad UAB „RS Consulting UAB“ išrašė ir pateikė apmokėjimui UAB „I.“ ginčo PVM sąskaitas-faktūras laikotarpiu nuo 2007-03-19 iki 2007-05-23. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nebuvo nurodytas terminas, per kurį jos privalo būti apmokėtos. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.53 str. 2 d., prievolę, kurios įvykdymo momentas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pateiktas pradinio kreditoriaus UAB „RS Consulting UAB“ 2008-08-01 raštas adresuotas UAB „I.“, kuriame nurodoma, kad UAB „I.“ 2008-07-31 buhalteriniais duomenimis dar yra neapmokėjusi UAB „RS Consulting UAB“ už 2007 m. suteiktas paslaugas 5224,00 Lt, taip pat prašoma padengi įsiskolinimą per 5 kalendorines dienas nuo raginimo gavimo dienos. Nors ieškovas ir nepateikė jokių faktinių duomenų liudijančių, kad anksčiau minėtas raginimas būtų buvęs įteiktas atsakovui, tačiau teismas laiko, kad būtent minėtu dokumentu 2008-08-01 pradinis kreditorius pareikalavo apmokėti ginčo PVM sąskaitas-faktūras, kuriuose kaip jau buvo nurodyta anksčiau, jų apmokėjimo terminas nebuvo nurodytas. Šis dokumentas vienareikšmiškai liudija, kad tik 2008-07-31 patikrinus buhalterinius duomenis pradiniam kreditoriui UAB „RS Consulting UAB“ tapo aišku, kad ginčo PVM sąskaitos-faktūros nėra tinkamai ir savalaikiai apmokėtos. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 1.127 str. 3 d. būtent 2008-08-01 laikytina ieškinio senaties termino pradžia pažeistoms teisėms, kylančioms iš ginčo PVM sąskaitų-faktūrų ginti teismine tvarka. Kadangi ieškovas bankrutavusi Liežio kooperatinė bendrovė (pradinio kreditoriaus UAB „RS Consulting UAB“ teisių perėmėja pagal reikalavimo perleidimo sutartį) ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė 2017-11-15 konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos CPK 1.125 str. 1 d., praleistas nebuvo.

Nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad: (1) atsakovas UAB „I.“ visiškai neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi UAB „RS Consulting UAB“ pagal pastarojo laikotarpiu nuo 2007-03-19 iki 2007-05-23 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, dėl ko liko jam skolingas 1512,97 Eur (5224,00 Lt) dydžio sumą; (2) atsakovas buvo tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CK 6.109 str. nuostatų, informuotas apie įvykusį skolos perleidimą naujajam kreditoriui, t.y. Liežio kooperatinei bendrovei; (3) ieškovas bankrutavusi Liežio kooperatinė bendrovė nėra praleidusi Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d. nustatyto 10 m. ieškinio senaties termino pažeistoms teisėms ginti. Remiantis tuo, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo pripažintas pagrįstu ir bankrutavusiai Liežio kooperatinei bendrovei iš UAB „I.“ priteistina 1512,97 Eur skolos suma.

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ir kompensacines palūkanas už naudojimąsi piniginėmis lėšomis, kurios apskaičiuotos už paskutinius 5 m., t.y. 453,89 Eur. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas (jeigu abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys - 6 proc. dydžio metines palūkanas (Lietuvos Respublikos CPK 6.210 str. 2 d.)) už sumą kurią sumokėti praleistas terminas. Tokio pobūdžio palūkanų priteisimui yra taikomas sutrumpintas 5 m. ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 9 d.).

Kadangi atsakovas UAB „I.“ laiku ir tinkamai neapmokėjo jam išrašytų ginčo PVM sąskaitų-faktūrų, liko skolingas 1512,97 Eur sumą (kas reiškia, jog jis toliau faktiškai naudojosi kreditoriui priklausančiomis piniginėmis lėšomis), todėl pradinio kreditoriaus UAB „RS Consulting UAB“ teisių perėmėjas - bankrutavusi Liežio kooperatinė bendrovė, įgijo teisę į kompensacinio pobūdžio palūkanas. Todėl ieškovui prašant, jo naudai iš atsakovo UAB „I.“ priteistina 453,89 Eur dydžio kompensacinių palūkanų suma.

Tenkinus ieškovo 2017-11-15 ieškinį, jam iš atsakovo UAB „I.“ priteistinos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta: 2017-11-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškovas bankrutavusi Liežio kooperatinė bendrovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Todėl visiškai tenkinus ieškovo ieškinį civilinėje byloje mokėtinas 44,25 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas valstybės naudai iš atsakovo UAB „I.“ (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje civ. byloje ieškovas bankrutavusi Liežio kooperatinė bendrovė patyrė 300,00 Eur dydžio išlaidas adv. M. V. teisinei pagalbai apmokėti. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB „I.“.

Ieškovo bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės 2017-11-15 ieškinį tenkinus, iš atsakovo UAB „I.“ priteistinos ir teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 10,45 Eur, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 183 str., 185 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės (j.a.k. 302501027) 2017-11-15 ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai Liežio kooperatinei bendrovei (j.a.k. 302501027) iš atsakovo UAB „I.“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) - 1512,97 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų ir 97 ct.) skolos, 453,89 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 89 ct.) kompensacinių palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta: 2017-11-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 300,00 Eur (tris šimtus eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „I.“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas - 44,25 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir 25 ct.) žyminio mokesčio bei teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 10,45 Eur (dešimt eurų ir 45 ct.) (Nurodytos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Įmokos kodas: 5660)).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.