Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos skundas dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į antstolį R. K., prašydama panaikinti antstolio 2013-01-30 patvarkymus, kuriais areštuotos lėšos, esančios bankų „Swedbank“ AB, AB SEB ir AB DNB sąskaitose. Nurodė, kad Pagal LR Kredito unijų įstatymo 4 str. 13 d. nuostatas teismai, kitos institucijos ir pareigūnai prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas kredito unijos klientams, privalo gauti išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito unijos stabilumui ir patikimumui. Antstolis R. K. neatsižvelgė į nurodytus teisės aktus ir juos pažeidė, nes neinformavo Lietuvos banko ir negavo jo išvados dėl patvarkymų įtakos atsakovo ir visos kreditų unijos sistemos stabilumui ir patikimumui. Priėmus skundžiamus patvarkymus dėl arešto skolininko lėšoms pagal išieškotojo ieškomą sumą apribota skolininko teisė teikti finansines paslaugas neapibrėžtai kredito unijos klientų grupei. Areštuotose sąskaitose yra ne paties skolininko, bet kredito unijos narių ir klientų lėšos, todėl pritaikius lėšų areštą, nepagrįstai yra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Antstolis R. K. Patvarkymu dėl skundo netenkinimo (2–9 b. l.) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, vykdomąją bylą perdavė Šiaulių apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi (20–22 b. l.) pareiškėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad antstolis, vykdydamas sprendimus, vadovaujasi LR Civilinio proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis vykdymo procesą, bei Sprendimų vykdymo instrukcija. Nei viename iš šių norminių aktų nėra įpareigojimo antstoliui prieš pradedant priverstinį skolos išieškojimą gauti skolininko nurodytą dokumentą. Antstolio patvarkymų areštuoti pinigines lėšas konkrečioje vykdomojoje byloje negalima prilyginti sprendimams apriboti kredito unijos teisę teikti finansines paslaugas. Antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą, jeigu jis turi pagrindo manyti, kad skolininkas gali turtą paslėpti (realizuoti) (LR CPK 658 str. 2 d.). Vadovaujantis LR CPK 670 str., išieškojimai iš visų rūšių juridinių asmenų vykdomi pagal bendrąsias taisykles, išskyrus išimtis, numatytas šių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Pakruojo ūkininkų kredito unijos veiklą reglamentuojantis LR Kredito unijų įstatymas tokių išimčių nenumato, o šio įstatymo 4 str. 13 d. pareigą gauti priežiūros institucijos išvadą dėl sprendimų įtakos kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui nustato teismams, kitoms institucijoms ir pareigūnams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas Pakruojo ūkininkų kredito unija atskiruoju skundu (26–27 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio R. K. 2013-01-30 patvarkymus dėl sąskaitų arešto. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė LR Kredito unijų 4 str. 13 dalį, kurioje įtvirtinta, kad teismai ir kitos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas kredito unijos klientams, privalo gauti, o priežiūros įstaiga privalo pateikti savo išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito unijos stabilumui ir patikimumui. Teismas nepagrįstai šios teisės normos netaikė. Gavęs priežiūros įstaigos išvadą, antstolis įgytų galimybę daryti objektyvesnę išvadą, ar apskritai yra pagrindas taikyti areštą kredito unijos lėšoms, kaip tai paveiks jos veiklą, stabilumą bei patikimumą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (36–39 b. l.) išieškotojas bankrutavusios Rozalimo ŽŪB administratorius KB „Jonas ir sūnūs“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-07 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijai nebuvo apribota jokia teisė, pareiškėjas turėjo ir tebeturi teisę teikti visas iki šiol teiktas paslaugas, tiktai negali naudotis sąskaitomis, kurioms yra pritaikytas areštas. Antstolio pritaikytas piniginių lėšų areštas yra teisėtas veiksmas išieškojimo procese.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas Pakruojo ūkininkų kredito unija, atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad teismai, kitos institucijos ar pareigūnai, prieš apribodami kredito unijos teisę teikti finansines paslaugas kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros įstaigos išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito unijos stabilumui ir patikimumui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, laiko jį teisėtu ir pagrįstu, todėl atskirąjį skundą tenkina.

LR Kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 13 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teismai, kitos Lietuvos Respublikos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas neapibrėžtai kredito unijos klientų grupei, privalo gauti, o priežiūros institucija privalo pateikti savo išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui. Kredito unijų priežiūros institucija yra Lietuvos bankas (KUĮ 55 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo 4 straipsnio 7 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teismai, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama Centrinės kredito unijos galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip apribojama Centrinės kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas Centrinės kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos Centrinės kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

Skundžiama teismo nutartimi areštuotos atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai priklausančios piniginės lėšos, esančios atsiskaitomosiose „Swedbank“ AB, AB SEB bankas ir AB DNB bankas sąskaitose. Iš vykdomojoje byloje esančio Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymo panaikinti areštą atsiskaitomosioms sąskaitoms matyti, kad atsakovo veikla dėl sąskaitų arešto yra apribota, kredito unija negali atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei vykdyti kitų būtinų atsiskaitymų (v. b. 99 b. l.). Taigi, pritaikius areštą atsakovo atsiskaitomosioms sąskaitoms, buvo apribota kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas neapibrėžtai kredito unijos klientų grupei, todėl šiuo atveju antstolis turėjo gauti, o priežiūros institucija – Lietuvos bankas pateikti išvadą dėl tokio procesinio sprendimo galimos įtakos kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad antstolis nesivadovavo KUĮ 4 straipsnio 13 dalies reikalavimais, areštuodamas atsakovo atsiskaitomąsias sąskaitas, esančias bankuose, nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos teisinės procedūros, pagal kurią tiriamos ir vertinamos galimos pasekmės dėl kredito unijos galimybės disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis apribojimo.

LR CP 670 straipsnis numato, jog išieškojimai iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitų organizacijų, tarp jų ir iš užsienio subjektų, vykdomi pagal bendrąsias taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas šių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia teisės norma, tačiau neatkreipė dėmesio į šiame straipsnyje numatytas išimtis. LR Kredito unijų įstatymas, būtent, ir yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis kredito unijų veiklą bei ypatumus, kuriuo vadovaujantis ir turėjo būti sprendžiamas atsakovui priklausančių lėšų, esančių banko sąskaitose, arešto klausimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Apeliacinis teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos atžvilgiu, 2009 m. birželio 18 d. nutartyje konstatavo, kad kredito unijos priežiūros institucijos išvada dėl atsakovo teisės disponuoti lėšomis apribojimo yra būtina (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-755/2009). Nesant priežiūros institucijos (Lietuvos banko) išvados, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino nutarties dalį, kuria areštuotos kredito unijos lėšos, esančios banko sąskaitose, ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į auksčiau nurodytus motyvus, į tai, kad antstolis, areštuodamas atsakovo pinigines lėšas, nesivadovavo KUĮ 4 straipsnio 13 dalies reikalavimais, į tai, kad nėra pateikta priežiūros institucijos (Lietuvos banko) išvada dėl antstolio patvarkymų įtakos kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, neatsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį. Vadovaujantis auksčiau išdėstytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – 2013-01-30 antstolio R. K. patvarkymai naikintini (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio R. K. 2013 m. sausio 30 d. patvarkymus, kuriais areštuotos lėšos, esančios AB Swedbank, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB DNB banke, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).