- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-163-613/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02107-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo, ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo, bei atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. ieškiniu prašo: 1) panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčioje, ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. K. ir M. K., apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti ieškovei santuokinę pavardę – K.; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., ir E. K., gyvenamąją vietą su ieškove A. K.; 4) priteisti iš atsakovo M. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kiekvienam vaikui nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki vaikų pilnametystės; 5) priteisti atsakovui M. K. santuokos metu įgytą turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini); 6) priteisti ieškovei iš atsakovo M. K. 75 000 Eur kompensaciją jam atitenkančią ieškovės santuokos metu įgyto turto dalį; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo 30 734,00 Eur kompensaciją.
2. Atsakovas M. K. 2022 m. sausio 18 d. pateiktu priešieškiniu prašo: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. K. ir M. K. nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti sutuoktinių pavardes: K., K.; 3) nepilnamečių vaikų E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų tėvu M. K.; 4) padalyti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po santuokos nutraukimo A. K. tenkančio turto dalis sudaro: 1/3 dalis žemės sklypo, jame esančio 1/3 gyvenamojo namo, 2/3 garažo; M. K. priklauso: 2/3 dalis žemės sklypo, jame esančio 2/3 gyvenamojo namo, 2/3 garažo; 5) vaikų E. K. ir E. K. išlaikymui iš jų mamos A. K. nustatyti po 259,00 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, vaikų išlaikymą priteisiant ieškovei tenkančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) – 1/3 dalį žemės sklypo ir jame esančio 1/3 gyvenamojo namo, 1/3 garažo.
3. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove A. K.; 2) priteisti iš atsakovo M. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K. ir E. K. periodinėmis išmokomis po 240,00 Eur kiekvienam vaikui, kiekvieną mėnesį nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. K..
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Institucija) pateikė išvadą dėl ieškovės A. K. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, kad Skyriaus vertinimu, nepilnamečių vaikų E. ir E. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus. Taip pat pažymi, kad reikalavimas dėl laikino išlaikymo E. ir E. priteisimo yra pareikštas vaikų interesais, o prašoma priteisti 240,00 Eur suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies, nustatė laikiną nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. gyvenamąją vieta su ieškove, iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovo M. K. laikiną nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 227,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Kitą prašymo dalį atmetė.
6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šalių vaikai gyvena su ieškove, o atsakovas gyvena atskirai, vaikai reiškia savo norą gyventi būtent su mama. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vaikų gyvenimas kartu su ieškove kaip nors pažeidžia šalių vaikų interesus.
7. Teismas sprendė, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas užtikrins esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui ir atitiks nepilnamečių vaikų interesus, kartu bus užtikrintas teisinis apibrėžtumas bylos nagrinėjimo metu.
8. Teismas remdamasis tuo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuosekliai šiuo metu finansiškai remtų savo nepilnamečius vaikus, prisidėtų prie jų išlaikymo, akcentavo, kad reikalavimas iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą vaikams yra pagrįstas, kadangi nepilnamečių vaikų išlaikymo našta negali būti perkelta tik ieškovei.
9. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, su kuria lieka gyventi vaikai, turėtų gauti iš valstybės už kiekvieną vaiką ir išmokas vaikams (vaiko pinigus), kurių dydis nuo 2022 m. birželio 1 d. siekia 80,50 Eur už vaiką. Todėl atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams (kiekvienam) priteisė laikiną išlaikymą po 227,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas M. K. (apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Argumentuoja, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta prieštaraujant bylos medžiagai, bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, nustatytos laikinosios apsaugos priemonės gyvenimui su ieškove daro žalą vaikų psichikai ir emocinei būsenai.
10.2. Pažymi, kad jokių pasikeitimų sudarančių pagrindą pakartotinai byloje spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra įvykę, gyvenant su atsakovu vaikai turi visus reikalavimus atitinkančias gyvenimo sąlygas.
10.3. Nurodo, kad ieškovės gyvenamosios vietos sąlygos ir jų aplinka neužtikrina normalių gyvenimo sąlygų vaikams ir yra kenksmingos dėl elementarių būtino minimalaus gyvenamojo ploto asmeniui nebuvimo bei realiai gyvenančių asmenų skaičiaus. Minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino ir dėl jų apskritai nepasisakė, kas turėjo esminės reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
10.4. Nurodo, kad nei pirmosios instancijos teismas nei Institucija realiai ir nenustatė kiek laiko su ieškove, gyvena vaikai, išvadoje nenurodoma kada su vaikais buvo pravesti pokalbiai. Atsakovo manymu Institucijos pritarimas ieškovės prašymui yra deklaratyvus, formalus prieštarauja vaikų interesams, bei prasilenkia su nurodyta teismų praktika.
Atsiliepimas
11. Ieškovė A. K. atsiliepimu su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra motyvuotas, nutarties teiginiai yra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu, teismas išsamiai išanalizavo byloje esančią medžiagą bei tinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius tinkamo laikinų apsaugos priemonių taisyklių taikymą, pateikė itin nuoseklią bylos aplinkybių analizę, visi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teiginiai yra teisiškai pagrįsti.
11.2. Pažymi, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, nurodytos aplinkybės yra neteisingos, jomis siekiama pavaizduoti ieškovę kaip amoralią bei neadekvačią asmenybę. Toks atsakovo elgesys ieškovei yra nesuprantamas ir sunkiai paaiškinamas.
11.3. Ieškovė teismui pateikė Institucijos 2022 m. spalio 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-2196, kurioje nurodyta, jog E. K. gyvena su ieškove nuo rugpjūčio mėnesio, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, vaikai su mama gyvena ne kelias savaites, o jau beveik 4 mėnesius. Be to, E. K. bendravimo su vaiko teisių apsaugos darbuotojais metu nurodė, jog su tėčiu (atsakovu) nenori bendrauti net ir telefonu, nes jis ant jos rėkia, negražiai kalba apie mamą.
11.4. Pažymi, jog šalių vaikai didžiąją dalį laiko faktiškai praleisdavo ir šiuo metu praleidžia su ieškove. Ieškovė nuo pat vaikų gimimo labiausiai rūpinasi vaikų priežiūra bei auklėjimu, kasdieniais jų poreikiais, sveikata, veža juos į ugdymo įstaigas, rūpinasi jų ugdymu.
11.5. Nurodo, kad siekiant išvengti nepilnamečių vaikų interesų pažeidimų, be to, įvertinant tai, kad šiuo metu būtent gyvenimas su mama vaikams gali užtikrinti sąlygas, kurios labiausiai atitiktų jų interesus ir būtų susijusios su saugia aplinka vaikams, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
11.6. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams tinkamai įvertino aplinkybes ir priteisė vaikų poreikius atitinkančią laikino išlaikymo sumą, kadangi tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.
17. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
18. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Priešingai apelianto teiginiams, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo, nustatė ir įvertino vaikų gyvenimo sąlygas bei tai, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas užtikrins esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui ir atitiks nepilnamečių vaikų interesus.
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikinąją vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, kadangi ieškovės gyvenamojoje aplinkoje nebus užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos vaikams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Institucija pateiktoje išvadoje Nr. 5SD(8.5.27Mr)-6808 atsižvelgdama į faktines aplinkybes, vaikų išreikštą nuomonę palaikė ieškovės prašymą, jų vertinimu, nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus. Todėl šiuo atveju atsakovo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad vaikų gyvenimas su motina neatitiktų vaikų interesų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto dėstomi teiginiai apie ieškovės gyvenimo būdą, ją supančią aplinką, elgesį ir pan., yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vaikų gyvenimas kartu su ieškove (motina) kaip nors pažeidžia šalių vaikų interesus.
20. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, šalių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaikai yra pakankamo amžiaus suvokti tėvų skyrybų situaciją bei pasekmes, akivaizdu, kad vaikai taip pat išgyvena tėvų skyrybas, taigi šiuo metu šalių vaikams yra ypač svarbu sudaryti bent minimaliai stabilias, ramias ir saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas, suteikiant jiems nuolatinę gyvenamąją vietą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, nesutikdamas su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad vaikų gyvenamoji vieta su motina yra nesaugi, o vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaiko interesus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaikų gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, darytų neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tėvų interesų patenkinimui, o vaiko interesų užtikrinimui. Be to, šalys gali taikiai išspręsti ginčą. Ginčijama nutartimi nėra paneigiama ar ribojama atsakovo teisė ir galimybė matytis ir bendrauti su vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
23. Nustatęs vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą vaikams. Šios nutarties dalies apeliantas neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Ieškovė atsiliepime pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šių išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.