Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui E. T. 200 neturtinės žalos atlyginimo.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

6. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad 2024 m. balandžio 21 d. jam buvo patiekta netinkamos kokybės sriuba.

7. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN-AK/Pravieniškių 1-ajame kalėjime.

Lietuvos kalėjimų tarnyba buvo sudariusi 2024 m. sausio 23 d. Maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ST-15 su UAB „Niklita“. Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad paslauga turi būti teikiama adresais: Pravieniškių g. 10, Pravieniškių k., 56369 Kaišiadorių r.; Pravieniškių g. 57, Pravieniškių k., 56369 Kaišiadorių r.; Šv. Florijono g. 9, Pravieniškių k., 56369 Kaišiadorių r. visą Sutarties galiojimo laikotarpį.

Kaip nurodo atsakovė, maitinimas Pravieniškių PN-AK/Pravieniškių 1-ajame kalėjime organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 2d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7d., įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“.

Patvirtinti valgiaraščiai, kaip pažymi atsakovė, yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusio iki 2023 m. sausio 1 d.) fiziologines mitybos normas.

2024 m. gegužės 9 d. pažymoje apie Pravieniškių 1 – ojo kalėjimo valgykloje atliktą patikrinimą Nr. LV-28176 nurodyta, kad 2024 m. balandžio 17 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo valgykloje atliktas netikėtas maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimas (Registracija 2024 m. balandžio 19 d. Nr. LV-24047). Prie pažymos pridėtame 2024 m. balandžio 19 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akte Nr. LV-24047 nurodyta, kad trūkumai nenustatyti. Atsakovė taip pat nurodo, kad periodiškai yra tikrinama nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybė laboratorijose. Į bylą pateiktas protokolas, kad paskutinis tikrinimas atliktas Kauno technologijos universiteto Maisto instituto maisto tyrimo centro 2024 m. kovo 28 d., tyrimo protokolo Nr. 1534. Tikrinant maisto kokybę jokie pažeidimai nebuvo nustatyti.

Taigi, akivaizdu, kad atsakovė imasi veiksmų, kuriais siekia, jog būtų užtikrinta nuteistiesiems teikiamo maisto kokybė, laikomasi atitinkamų maisto kiekio normų bei kaloringumo.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu prašė, kad būtų peržiūrėtas 2024 m. balandžio 21 d. vaizdo registratoriaus įrašas. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas įrašas, kuriame matyti, kad pareiškėjas nusineša maistą ir tik po 1 min 10 s grįžo ir pareigūnui parodė, jog lėkštėje yra vanduo. Teismui kyla klausimas, kodėl pareiškėjas tik gavęs sriubą iš valgyklos darbuotojo iš karto jos neparodė pareigūnui ir nekėlė pretenzijų, todėl tikėtina, kad pareiškėjas, pasiėmęs sriubą iš valgyklos darbuotojo, galėjo sriubą išpilti ar pan.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad ne kartą kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją su skundais, tačiau negalėjo patikslinti, kada tai darė, kokius klausimus ar reikalavimus pareiškėjas kėlė kalinimo įstaigos administracijai bei kokius atsakymus gavo. Į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų pareiškėjo dėstomas aplinkybes. Atsakovė taip pat nurodė, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į įstaigą su prašymais ir (ar) skundais dėl netinkamo maisto kokybės, todėl sutiktina su atsakovės argumentu, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas dėl netinkamų maitinimo sąlygų į kalinimo įstaigos administraciją nesikreipė, todėl laikytina, kad kalinimo sąlygos pareiškėjui buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Be to, pareiškėjas dėl galimai netinkamos kokybės maisto nesikreipė ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Pažymėtina aplinkybė, kad į bylą yra pateiktas nuteistojo E. T. apskaitos žiniaraštis, iš kurio matosi, jog pareiškėjas 2024 m. balandžio 5, 10, 19 dienomis apsipirkinėjo įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas turėjo galimybę papildomai apsipirkti parduotuvėje ir įsigyti maisto produktų.

8. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad liko nevalgęs pietų, jautė badą, stresą, buvo piktas visą dieną.

Į bylą yra pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 – ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. gegužės 10 d. pažyma „Dėl nuteistojo E. T.“ Nr. RV-22-4664, kurioje nurodyta, kad atlikdamas bausmę LKT Pravieniškių I- ąjame kalėjime, nuteistasis E. T. 2024 m. balandžio 21 d. į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių ir išgyvenimų, nepatogumų, diskomforto, orumo pažeminimo, patyčių, streso ir piktumo, bado jausmo, kurį galėjo sukelti apgailėtinas ir/ar nepilnavertis maistas, t. y. netinkamas maistas ir/ar jo kokybė/kiekis, nesikreipė.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl galimai patirtų sveikatos sutrikimų dėl netinkamos kokybės maisto kreipėsi į medikus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad į medikus dėl 2024 m. balandžio 21 d. patiekto galimai netinkamos kokybės maisto nesikreipė.

Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo galimai patirti neigiami išgyvenimai dėl pareiškėjo nurodomo netinkamo maitinimo 2024 m. balandžio 21 d. yra mažai tikėtini.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

9. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei, sveikatos būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.