Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

nuteistajam A. B.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams ir 8 MGL (1040 litų) bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 15 d. apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, veikdamas kartu su asmeniui, kurio bylos nagrinėjimas išskirtas, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. išplūdo pro šalį ėjusį nukentėjusįjį T. J., o asmeniui, kurio atžvilgiu bylos nagrinėjimas išskirtas, metus į nukentėjusįjį alaus butelį ir pataikius T. J. į pakaušį, A. B. nukentėjusiajam du kartus kumščiu sudavė į veidą ir nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikaltimą, paskyrė bausmę ir subendrino ją su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme. Apeliantas skundu iš esmės ginčija jam paskirtos bausmės rūšį, apylinkės teismo sprendimus neatidėti jam paskirtos bausmės vykdymo ir nepripažinti jo prisipažinimo padarius nusikaltimą bei nukentėjusiojo atsiprašymo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta, jog kaltininko atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu kaltininkas savo noru pripažįsta esmines bylos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad asmuo kritiškai vertina savo elgesį, aiškiai pasmerkia savo neteisėtą veiką, kremtasi dėl jos ir pan. Taigi, nuoširdžiam kaltininko gailėjimuisi konstatuoti vien tik asmens deklaratyvių pareiškimų dėl savo kaltės pripažinimo nepakanka – teismas turi objektyviai įvertinti visas faktines bylos aplinkybes. Aptariama atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į jo elgesį, gyvenimo būdą ir yra apibrėžiama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, leidžiančių numanyti apie kaltininko norą pasitaisyti. Taip pat pažymėtina, kad prisipažinti padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėtis asmuo turi laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuo pat pirmosios apklausos A. B. prisipažino viešoje vietoje sudavęs smūgius nukentėjusiajam ir nurodė esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Taigi, jis pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviuosius požymius, t. y. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tai yra vienas iš būtinų elementų BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti.

Tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti tai, kad įvykis vyko viešoje vietoje, dienos metu ir matant pašaliniams žmonėms. Būdamas anksčiau teistu apeliantas suprato, jog šiuo atveju neigti objektyviuosius padaryto nusikaltimo požymius yra beprasmiška, nes jie greičiausiai bus įrodyti kitais įrodymais ir atsakomybės už padarytą veiką jam išvengti nepavyks. Todėl siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį jis ėmė neigti subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius teigdamas, kad nusikaltimą jis padarė, nes jo supratimu reikėjo apginti savo bendrininką nuo nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad tokios savo pozicijos jis nuosekliai laikėsi viso proceso metu, nors iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdžiai buvo matyti, kad ne nukentėjusysis, o nuteistasis su bendrininku buvo konflikto iniciatoriai, o jo vaidmuo nusikaltime, priešingai, nei teigiama skunde, nebuvo antraeilis. Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo duotų parodymų taip pat seka, kad A. B. ne pirmą kartą sužalojo nukentėjusįjį, ko pats jis neneigė (178, 179 b.l.).

Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme sakydamas paskutinį žodį apeliantas nurodė, kad jo elgesys niekam kitam netrukdo, tik nukentėjusiajam, nors iš surinktos charakterizuojančios medžiagos aiškiai matyti, kad A. B. praeityje 3 kartus baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą ir 1 kartą teistas už viešosios tvarkos sutrikdymą, už šiuos teisės pažeidimus paskirtų administracinių nuobaudų (išskyrus įspėjimą) ir bausmės neįvykdė (111–117, 180 b.l.). Pažymėtina, kad teisiamas už analogišką nusikaltimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-836/2011 A. B. taip pat prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to lygiai taip pat gailėjosi, kas priimant 2011 m. vasario 11 d. baudžiamąjį įsakymą buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau praėjus vos 9 mėnesiams, neatlikęs baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, jis vėl padarė naują tokį patį nusikaltimą, už kurį ir buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vietoje to, kad padėtų ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui nustatyti tiesą šioje byloje, A. B. stengėsi sumažinti jo bendrininko veikos apimtį teigdamas, jog alaus buteliu pastarasis pataikė ne nukentėjusiajam į galvą, o į sieną, nors nukentėjusiojo parodymai ir byloje esanti specialisto išvada (14 b.l.) rodo kitaip.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nesmerkia ne tik padarytos nusikalstamos veikos, bet ir ankstesnio savo elgesio bei pasirinkto gyvenimo būdo apskritai, o jam inkriminuotą nusikaltimą prisipažino padaręs ne nuoširdžiai, bet siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant jo prisipažinime ir gailestyje nuoširdumo, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nepripažino aptariamos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Dėl bausmės

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 2 d. nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal dabar galiojančio BK 75 str. 1 d., teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas A. B. bausmę už nusikalstamą veiką, apylinkės teismas atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir teisingai taikė bausmės paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, tikslus, motyvus ir pasekmes (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; nusikaltimo metu buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata; nusikaltimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; nusikaltimas nukentėjusiajam sunkesnių pasekmių nesukėlė), į vieną apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų), į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tinkamai įvertino apelianto asmenybę (anksčiau jis administracine tvarka baustas 7 kartus, iš jų 3 kartus už nedidelį chuliganizmą ir 1 kartą už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą, tik vieną iš jam paskirtų baudų – 30 litų baudą, jis įvykdė; apeliantas teistas ir naują nusikaltimą padarė neįvykdęs už analogišką nusikaltimą jam paskirtos bausmės; vartoja narkotines medžiagas; nedirba ir darbo biržoje neregistruotas), o taip pat atsižvelgė ir į kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes (apeliantas turi mažametį vaiką; turto neturi; duomenų apie jo labai prastą sveikatą byloje nėra). Įvertinęs visas bylos aplinkybes, apylinkės teismas iš esmės pagrįstai manė, jog nuteistasis nenori taisytis ir būti naudingu visuomenei, kad švelnesnėmis bausmėmis – viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, bauda ar areštu pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtintų bausmių tikslų negalima, todėl už padarytą nusikaltimą paskyrė jam BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

Nustatydamas šios bausmės dydį apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad yra viena A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ją lengvinančių aplinkybių nėra ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 284 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, kuri, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, atitinka nuteistojo asmenybę ir nėra aiškiai per griežta. Subendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas neaptarė galimybės taikyti nuteistajam BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai A. B. bus pasiekti be realaus jam paskirtos bausmės atlikimo. Tokiu būdu taikyti BK 75 str. ir atidėti A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra jokio pagrindo.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu nuteistasis tik išreiškė norą atsiprašyti nukentėjusiojo (178 b.l.), tačiau to nepadarė ir nukentėjusysis jam neatleido. Viso proceso metu nukentėjusysis iš esmės oponavo apeliantui, o sakydamas baigiamąją kalbą nurodė, kad A. B. nepasitaisys ir savo gyvenimo būdo nekeis (180 b.l.). Todėl A. B. skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į apelianto pažadus ateityje pasikeisti, nebenusižengti ir griežtai laikytis visų įstatymų reikalavimų bei remiantis tuo sušvelninti jam paskirtą bausmę, šiuo metu nėra jokio pagrindo. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jų tarpe ir ta, kad nuteistasis turi mažametį vaiką ir, galbūt, prisideda prie jo išlaikymo, nesulaikė A. B. nuo naujo nusikaltimo padarymo, todėl esminės įtakos bausmės už padarytą veiką skyrimui jos neturi.

Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmę nuteistajam apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui, jas įvertino ir teisingai taikė bausmių skyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nerodo mažesnio nuteistojo asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnio, todėl vertinti skunde nurodytas aplinkybes ir remiantis jomis pakeisti (sušvelninti) A. B. paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.