- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 2KT-102/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- R. D. K.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su pareiškėjo R. D. K. pakartotiniu pareiškimu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo visų teisėjų ir teismo pirmininkės, taip pat Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2291-91/2012 nagrinėjimo ir prašymu dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo R. D. K. pareiškimas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo visų teisėjų ir teismo pirmininkės, taip pat Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2291-91/2012 pagal pareiškėjo R. D. K. pareiškimą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys – Marijampolės 5-ojo notarų biuro notarė B. R., L. K., K. K., nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo bet kuriam kitam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti (pateikti pasirašytą nušalinimo pareiškimą). Pareiškėjas trūkumus pašalino ir pateikė 2012 m. rugsėjo 17 d. papildymą prie pareiškimo. Pareiškime nurodoma, kad nei Marijampolės rajono apylinkės teismas (teisėjas D. G.), nei Kauno apygardos teismas (teisėja J. J.) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl galimai suklastoto pareiškėjo tėvo K. K. parašo 1996 m. lapkričio 12 d. testamente. Marijampolės rajono 5-ojo notaro biuro notarė B. R. atidavė pareiškėjo seseriai L. K. ir broliui K. K. testamentą nelaukdama, kol Kauno apygardos teismas priims sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Pareiškėjui Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4048-399/11 kilo abejonių dėl teisėjos J. Z. nešališkumo. Teisėja kitų suinteresuotų asmenų nepagrįstus prašymus tenkino iš karto, nelaukdama parengiamojo posėdžio, nesuteikdama galimybės pareiškėjui prieštarauti dėl prašymų pagrįstumo. Tokie teisėjos veiksmai patvirtina pareiškėjo abejones dėl teismo nešališkumo. Taip pat abejonių Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nešališkumu kelia akivaizdžios šių teismų teisėjų sąsajos su suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjo teigimu, L. K. patvirtino, kad jos sutuoktinis J. K. artimai pažįsta teisėją, gyvenančią (duomenys neskelbtini), buvo pas ją nuvažiavę kartu su pareiškėjo sutuoktine G. K. pasitarti dėl Kauno apygardos teisme vykstančių teismų.
Dėl šių aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėjas R. D. K. nušalinimą Marijampolės rajono apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui reiškia pakartotinai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. liepos 19 d. nutartimi nušalinimo pareiškimas netenkintas, byla neperduota nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.
Nušalinimo pareiškime nurodomos naujos aplinkybės, pareiškėjo nuomone, patvirtinančios ir Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo V. Š. šališkumą. Teisėjas V. Š. neleido išklausyti pareiškėjui 2012 m. liepos 26 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo, vėliau nurodė, kad dėl techninių kliūčių garso įrašas nebuvo padarytas. Pareiškėjas prie nušalinimo pareiškimo prideda savo prašymų ir skundų, teiktų Marijampolės rajono apylinkės teismui, Kauno apygardos teismui ir kitoms institucijoms bei atsakymų į juos ir(ar) jų pagrindu priimtų procesinių sprendimų kopijas. 2012 m. rugsėjo 17 d. papildyme prie nušalinimo pareiškimo teigia, kad šie dokumentai yra įrodymai, patvirtinantys Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo šališkumą. Prašo užtikrinti jo teisę į teisingą ir nešališką teismą.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas atmestinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).
Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).
Nagrinėjamu atveju iš prašymo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas R. D. K. yra nepatenkintas Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo priimtais sprendimais, kuriais nebuvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl galimo jo tėvo parašo suklastojimo 1996 m. lapkričio 12 d. testamente. Dėl to pareiškėjas nepasitiki šių teismų teisėjais, mano, kad jie yra šališki, ir reiškia šiems teismams nušalinimą bei prašo perduoti civilinę bylą Nr. 2-2291-91/2012 nagrinėti bet kuriam kitam Lietuvos Respublikos teismui. Kadangi pareiškėjas prašo nušalinti ne tik Marijampolės rajono apylinkės teismą, bet ir Kauno apygardos teismą, daroma išvada, kad pareiškėjas pageidauja, kad byla būtų perduota kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Nušalinimo pareiškime minimi Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai – J. Z., D. G. ir V. Š. bei Kauno apygardos teismo teisėja J. J., kurie yra priėmę pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo, ar visų atitinkamo aukštesnės pakopos teismo veiklos teritorijoje esančių žemesnės pakopos teismų teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.
Pareiškėjo argumentai apie Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų galimą šališkumą yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl laikytini tik subjektyvia pareiškėjo asmenine nuomone. Prie nušalinimo pareiškimo pareiškėjo pridėtų dokumentų kopijos patvirtina pareiškėjo veiksmus kreipiantis su prašymais ar skundais į Marijampolės rajono apylinkės teismą, Kauno apygardos teismą ar kitas institucijas bei dėl jo prašymų ir skundų priimtų procesinių sprendimų ar atsakymų į juos neprocesine tvarka faktus, tačiau neįrodo visų Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjų, visų Kauno apygardos teismo teisėjų ir – juo labiau – visų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų šališkumo šios civilinės bylos baigtimi. Taigi, pareiškėjo iškeltos abejonės dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad visi šių teismų teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti R. D. K. pareiškimą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo visų teisėjų ir teismo pirmininkės, taip pat Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2291-91/2012 nagrinėjimo ir prašymą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Turėdamas duomenų ir įrodymų, kad konkretus bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ar yra pagrindo abejoti dėl konkrečių bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo, pareiškėjas turi teisę pareikšti nušalinimą šiam konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui (teisėjams).
Pažymėtina, kad pareiškėjui Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartyje buvo paaiškinta, jog pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.). Atkreiptinas dėmesys, teismas byloje dalyvaujančių asmenų sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą gali pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nepagrįstų nušalinimo pareiškimų teikimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu nušalinimo procesine teise. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmė – galima bauda iki dvidešimties tūkstančių litų (CPK 69 str. 5 d., 95 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
nutaria:
Netenkinti R. D. K. pareiškimo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo visų teisėjų ir Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2291-91/2012 nagrinėjimo ir prašymo dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.