Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1620-253/2014

2014 m. gruodžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank“ AB ieškinį atsakovams O. M. ir N. M. dėl skolos priteisimo ir ieškovės N. M. ieškinį atsakovui O. M., institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, tretieji asmenys “Swedbank“ AB, A. B., AB bankas „Citadelė“, AB „Klaipėdos energija“ dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė N. M. patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo O. M. kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų V. M. bei sūnaus T. M. gyvenamąją vietą su motina N. M.; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; iš O. M. nuo 2011-05-01 priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. M. ir T. M. išlaikyti, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui iki jų pilnametystės, ieškovę N. M. skiriant nepilnamečiams vaikams skiriamų lėšų išlaikymui tvarkytoja; priteisti ieškovei N. M. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2013-01-01 sudaro 122 000 Lt, žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,1499 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2013-01-01 sudaro 59 600 Lt; atsakovui O. M. iš ieškovės N. M. priteisti 23 752,28 Lt piniginę kompensaciją, kuri sumokama per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo priteisimo dienos; pripažinti, kad visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimą, palūkanų mokėjimą ir kt.) pagal O. M. ir N. M. bei banko „Swedbank“ AB sudarytą 2011-05-13 kredito sutartį Nr. 11-021551-FA, po santuokos nutraukimo kaip solidarūs skolininkai atsako atsakovas O. M. ir ieškovė N. M.; pripažinti, kad visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimą, palūkanų mokėjimą ir kt.) pagal O. M. ir N. M. bei banko „Swedbank“ AB sudarytą 2010-01-08 Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-001337-VA, po santuokos nutraukimo kaip solidarūs skolininkai atsako atsakovas O. M. ir ieškovė N. M.; pripažinti, kad prievolė kreditoriui A. B. yra dalinė O. M. ir N. M. prievolė, kurioje abiejų skolininkų dalys yra lygios; pripažinti, kad prievolė kreditoriui AB „Citadele“ bankas yra asmeninė O. M. prievolė, kurią jis vykdo asmeniškai iš jam priklausančio turto ir pajamų; pripažinti, kad prievolė kreditoriui AB „Klaipėdos energija“, susidariusi iki 2014-01-01, yra solidari O. M. ir N. M. prievolė; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas; nustatyti, kad ieškovei N. M. įvykdžius solidariąją prievolę kreditoriui „Swedbank“ AB pagal kredito sutartis atsakovas O. M. per trisdešimt kalendorinių dienų nuo tokių aplinkybių atsiradimo dienos atlygina ieškovei jos patirtas išlaidas už atsakovui O. M. tenkančią prievolės dalį. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės ir abejingo požiūrio į šeimos interesus. Atsakovas dar 2007 m. metė šeimą ir išvyko gyventi į užsienio valstybę, ten sukūrė kitą šeimą, o savo vaikais nesirūpina, neteikia jiems išlaikymo. Be to, atsakovas nemoka prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, bendra jų skola kreditoriams sudaro 134 276,44 Lt, o bendro turto balansas 181 600 Lt, todėl iš bendro turto balanso minusuojant bendras skolas, dalintino turto lieka tik už 47 504,56 Lt. Šis turtas dalijamas lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams, todėl turto abiem tenka po 23 752,28 Lt.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo „Swedbank“ AB ieškinio atsakovams O. M. ir N. M. dėl skolos priteisimo, nustatė, kad atsakovai ieškovui yra skolingi 6 780,02 Eur, iš kurių 5 721,70 Eur negrąžintas kreditas, 552,66 Eur pradelstos palūkanos, 441,06 Eur delspinigiai už negrąžintą kreditą ir 64,60 Eur delspinigiai už pradelstas palūkanas. Atsakovai savo prievolės kreditoriui neįvykdė. Atsakovas O. M. su ieškiniu sutiko, o atsakovė N. M. su ieškiniu sutiko iš dalies – nesutiko su paskaičiuotomis palūkanomis. Nustatyta, kad 2010-01-08 ieškovas „Swedbank“ AB su atsakovais N. M. ir O. M. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr.10-001337-VA, kuria ieškovas atsakovams suteikė 11 584,80 Eur kreditą, o atsakovai įsipareigojo mokėti 11,5 proc. metines palūkanas. Šalių sudarytoje sutartyje šalys susitarė dėl palūkanų dydžio ir jie jas privalėjo mokėti iki sutartyje nurodyto paskolos grąžinimo termino pabaigos. Vadovaudamasis CK 6.872 str. 1 d., CK 6.874 str. 1 d. bei nenustatęs duomenų, kad šalys kitaip susitarė dėl palūkanų mokėjimo termino, teismas vertino, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti 11,5 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 5 721,70 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2014-02-18 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Remdamasis CK 6.37 str. 2 d., teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-17 sprendimo apeliacinį skundą pateikė tik ieškovė N. M.. Atsakovas O. M. pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, dėl to teisėjų kolegija dėl atsakovo O. M. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų nesutikimo motyvų su pirmosios instancijos teismo sprendimu plačiau nepasisako.

Ieškovė N. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo „Swedbank“ AB ieškinys. Ieškovas „Swedbank“ AB ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų O. M. ir N. M. 6 780,02 Eur skolos, 11,5 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 5 721,70 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2014-02-18 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė nesutinka su ieškovui „Swedbank“ AB iš atsakovų N. M. ir O. M. solidariai priteistu skolos dydžiu – teigia, kad nėra pagrindo priteisti 505,66 Eur delspinigių, taip pat teigia, kad nėra pagrindo priteisti 11,5 proc. dydžio sutartines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo 2013-07-12 iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas „Swedbank“ AB 2010-01-08 su atsakovais N. M. ir O. M. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10-001337-VA (toliau – Kredito sutartis) (t. 3, b. l. 9–14). Šia sutartimi ieškovas atsakovams suteikė 11 584,80 Eur kreditą būsto remontui, o atsakovai įsipareigojo mokėti 11,5 proc. metines palūkanas, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2015-01-08. Ieškovas 2013-06-19 raštu kreipėsi į atsakovus N. M. ir O. M. su raginimu įvykdyti pradelstus įsipareigojimus (t. 3, b. l. 15–16). Iš byloje esančios skolos paskaičiavimo pažymos nustatyta, kad ieškovo „Swedbank“ AB prašoma priteisti iš N. M. ir O. M. skola – 6 780,02 Eur, susideda iš: 5 721,70 Eur negrąžinto kredito, 552,66 Eur pradelstų palūkanų, 441,06 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą ir 64,60 Eur delspinigių už pradelstas palūkanas (t. 3, b. l. 19). Kredito sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad sutartyje numatytos palūkanos skaičiuojamos nuo kredito gavėjų paimtos ir negrąžintos kredito sumos; palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas palūkanų pagal Kredito sutartį priteisimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė palūkanų priteisimą reglamentuojančias CK normas. Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. Bendroji CK 6.37 str. 1 d. nuostata numato, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. Esant paskolos santykiams, sutartimi susitartos palūkanos yra priskirtinos pelno palūkanoms, kurių paskirtis – mokestis už pinigų skolinimą (CK 6.872 str. 1 d.). Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šiuo atveju kreditoriaus „Swedbank“ AB pareikštas reikalavimas priteisti sutartines palūkanas už negrąžintą 5 721,70 Eur dydžio kredito sumą, t. y. pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu, traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma. Kadangi atsakovams O. M. ir N. M. buvo suteiktos lėšos, jie privalo sumokėti sutartyje nustatytas palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6. 872 str.). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.874 str. 1 d., jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 str. 4 d. nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Šios nuostatos reiškia, kad pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamojo pobūdžio palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, taip pat turi teisę reikalauti sutartų arba įstatyme pagal CK 6.872 str. 1 d. nustatytų (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriams kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Jos taip pat atlieka kompensacinę funkciją ir pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Pažymėtina, kad nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 str. 2 d. pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 str. nustatytas atitinkamas dydis.

Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 str. 2 d. nustatytos procesinės palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005; 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl pagrindo panaikinti 11,50 proc. dydžio palūkanas, priskaičiuotas nuo 2013-07-12 iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Apeliantė teigia, kad už laikotarpį nuo 2013-07-12 iki 2014-02-18 ji turi sumokėti ir netesybas – delspinigius bei palūkanas. Iš skolos „Swedbank“ AB paskaičiavimo pažymos matyti, kad 2014-02-18 dienai delspinigiai už negrąžintą kreditą ir nesumokėtas palūkanas sudarė iš viso 505,66 Eur. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje bylos iškėlimo diena nurodyta 2013-08-05. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo „Swedbank“ AB ieškinys atsakovams O. M. ir N. M. dėl skolos priteisimo priimtas ir civilinė byla šiuo pagrindu buvo iškelta 2014-02-27 (t. 3, b. l. 4, 32). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą, tačiau skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, kuris taisytinas tikslinant skundžiamą sprendimą (CPK 276 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad 505,66 Eur delspinigiai priteisti nepagrįstai.

Apeliantė nurodo, kad nuo ji turės mokėti bankui palūkanas, kurių bendra suma bus 16,5 proc. dydžio, o tai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Kaip minėta anksčiau, tokias paskolos sutarties pažeidimo pasekmes numato įstatymas (CK 6.874 str. 1 d.). Šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Atsižvelgiant į tai, kad pelno palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 str. 3 d. nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 str. ir kt.). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl sutartinių palūkanų, jų dydžio nekilo, tokie reikalavimai pareikšti nebuvo.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų ieškovės N. M. ieškinio reikalavimų. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės reikalavimų nustatyti, jog apeliantei įvykdžius solidariąją prievolę kreditoriui „Swedbank“ AB pagal kredito sutartis, atsakovas O. M. atlygintų apeliantei išlaidas už jam tenkančią prievolės dalį, bei apeliantei priteisti iš atsakovo O. M. 15 102,09 Lt kompensaciją už kreditoriui sumokėtos sumos (30 204,18 Lt) dalį. Skundžiamu sprendimu ieškovės N. M. ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, taigi likusi dalis apeliantės ieškinio reikalavimų, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, buvo atmesta.

Pažymėtina, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditoriui „Swedbank“ AB pagal 2010-01-08 Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-001337-VA ir 2011-05-13 kredito sutartį Nr. 11-021551-FA pripažintos ieškovės N. M. ir atsakovo O. M. solidariąja prievole ir nustatyta, kad šią prievolę ieškovė N. M. ir atsakovas O. M. vykdo lygiomis dalimis. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė ir atsakovas privalo paimtus ir negrąžintus kreditus grąžinti „Swedbank“ AB solidariai lygiomis dalimis, tačiau pabrėžė, kad tai nereiškia solidariosios prievolės padalijimo, o skiriama ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiams reguliuoti, pažymint, kad jų skolos dalys lygios, ir apibrėžiant galimų tarpusavio atsiskaitymų apimtį, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui. Pažymėtina, kad skolininkų pareigai esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidariosios atsakomybės esmė ta, kad visi bendraskoliai atsako visa skolos suma (CK 6.6. str. 6 d.). Įvykdęs solidariąją pareigą skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Iš ieškovės N. M. pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo (t. 2, b. l. 155–161) matyti, kad įsiskolinimai „Swedbank“ AB pagal kredito sutartis nėra iki galo įvykdyti. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad apeliantės nurodomi ieškinio reikalavimai skundžiamu sprendimu atmesti pagrįstai.

Apeliantė N. M. šioje byloje 2014-12-02 pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų. Jame apeliantė iš esmės pareiškė prašymą pakeisti nepilnamečiams vaikams V. M. ir T. M. pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo O. M. priteistą išlaikymą už išlaikymo laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2016-05-01 išlaikymą iš atsakovo priteisiant natūra – nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu), o nuo 2016-05-01 iš atsakovo priteisti išlaikymą šiems vaikams periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, taip pat apeliantė patiekė papildomus dokumentus ir prašo juos prijungti prie civilinės bylos. Įstatymas imperatyviai nustato, kad apeliacinį skundą, pasibaigus jo padavimo terminui, keisti (papildyti) draudžiama (CPK 323 str.). Todėl teisėjų kolegija nevertina apeliantės po apeliacinio skundo pateikimo pateiktų dokumentų ir papildomų reikalavimų ir dėl jų nepasisako (CPK 323 str.). Pažymėtina, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus aplinkybėms vaikų išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo klausimas gali būti peržiūrimas CK 3.201 str. nustatyta tvarka.

Ištyrusi ir įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas. Skundžiamą sprendimą keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-17 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad bylos iškėlimo teisme diena, nuo kurios skaičiuojamos solidariai iš atsakovų N. M. ir O. M. ieškovui „Swedbank“ AB priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas vietoj 2013-08-05 yra 2014-02-27.