Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-721-920/2016 pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovei M. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. D. teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 1414,21 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užlietas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), valdytoja. 2014 m. vasario mėnesį ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 1414,21 Eur žalos, patirtos dėl buto apliejimo vandeniu, atlyginimo. Užliejimo faktą ir mastą patvirtina UAB „Kauno komprojektas“ skaičiuotės bei pateiktos nuotraukos.Atsakovė M. T. prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, o byla turi būti nutraukta, nes Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5781-192/2013 2013 m. gegužės 8 d. patvirtino tarp šalių sudarytą Taikos sutartį, pagal kurią atsakovė atlygino ieškovės patirtus 1000,00 Lt dydžio nuostolius, susijusius su patalpų užpylimu. Kadangi daugiau jokių užpylimų nebuvo, jie neįvardijami ir ieškinyje, darytina prielaida, kad ieškovė iš atsakovės nori papildomai prisiteisti pinigų už 2012 metais įvykusį patalpų užliejimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas sprendime nurodė, kad nors tarp šalių ir kyla ginčas dėl tam tikrų abiejuose bylose nurodytų patalpų (t. y. virtuvės) užliejimo aplinkybių, tačiau šioje byloje nagrinėjamas ginčas nėra tapatus jau išnagrinėtam ginčui, nes dalis ginčo kyla dėl iš esmės kitų patalpų (42-6 ir 42-7), todėl atsakovės prašymą dėl bylos nutraukimo atmetė.Teismas dėl žalos iš atsakovės priteisimo nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nes ieškovės pateiktuose dokumentuose yra nurodyta remonto darbų sąmata, tačiau jokiais įrodymais nepagrindžiamas nei užliejimo faktas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nei remonto darbų atlikimo būtinumas dėl ieškovės nurodomo užliejimo fakto. Tai reiškia, kad ieškovė neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.Teismas pripažino, kad atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina namo bendrijos pirmininko 2014 m. vasario 23 d. aktas, kuriame nurodyta, jog 2015 m. sausio 26 d. jis apžiūrėjo ieškovei priklausantį butą ir jokių vandens užliejimo požymių iš aukščiau esančio buto, kurį valdo atsakovė M. T., nepastebėjo (b. l. 57). Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas namo bendrijos pirmininkas patvirtino akte nurodytas aplinkybes (b. l. 81). Taip pat išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrint ieškovės nurodytas patalpas nebuvo matoma akivaizdžių vandens užliejimo požymių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė N. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala. Atsakovės valdomas butas yra virš apeliantės buto. Atsakovė nenurodė, kad minimu laikotarpiu jos valdomos patalpos buvo užpiltos, todėl nekyla abejonių, kas užpylė apeliantės butą. UAB „Kauno komprojektas“ ieškovės prašymu 2014 m. vasario 5 d. atliko užpilto buto nuostolių paskaičiavimus, todėl žalos dydis taip pat įrodytas. Teismas netinkamai vertino namo bendrijos pirmininko 2014 m. vasario 23 d. aktą, kuriame nurodyta, jog butas apžiūrėtas 2015 m. sausio 26 d. Šis aktas į bylą pateiktas tik su tripliku, atsakovė nepateikė jo anksčiau, kartu su atsiliepimu į ieškinį. Apeliantės manymu, šis aktas turi būti vertinamas kritiškai. Teismas neteisingai vertino sąmatinės dokumentacijos aiškinamąjį raštą, nes ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2014 m. sausio 24 d. buvo užpiltos vonios (42-6) ir tualeto (42-7) patalpos. Apžiūros akte nurodyta, kad reikia atlikti remonto darbus nuo vienos virtuvės sienos, kuri ribojasi su vonios kambariu, ir vienos koridoriaus sienos, kuri ribojasi su tualetu ir vonios kambariu. Taip pat suremontuoti virtuvės grindis, kadangi dalies grindų suremontuoti neįmanoma. Teismo argumentai, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nesimatė akivaizdžių vandens užpylimo požymių neatitinka tikrovės, nes iš UAB „Kauno komprojektas“ padarytų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti ieškovės buto sienų apgadinimai. Be to, teismas dėl šių įrodymų iš viso nepasisakė. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė M. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės žalą įrodinėjo išimtinai savo paaiškinimais ir UAB „Kauno komprojektas“ sąmata, kuri sudaryta praėjus mėnesiui po esą įvykusio užpylimo. Šioje sąmatoje nėra konstatuotas ieškovės buto užpylimo faktas. Nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog ieškovės butas jos nurodomu laikotarpiu esą buvo užpiltas iš atsakovės valdomo buto. Ieškovės darytos fotonuotraukos yra neinformatyvios, iš jų negalima nustatyti fiksacijos vietos. Neaišku, kokiu būdu ieškovė nustatė atsakingą už apliejimą asmenį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tokiais užpylimais ji kaltina ne tik atsakovę, bet ir kitus asmenis. Namo bendrijos pirmininko aktą atsakovė teismui pateikė su tripliku, kadangi iš ieškinio nebuvo galima suprasti ieškinio faktinių aplinkybių. Ieškinys buvo surašytas nerišliai, neaiškiai, nebuvo galima suprasti užliejimo datos, priežasties, kitų aplinkybių, juo labiau, kad ieškovė jau prieš tai buvo kreipusis į teismą dėl žalos iš atsakovės pritesimo dėl jos užlieto buto. Tik gavus dubliką, atsakovė galėjo rinkti įrodymus, paneigiančius ieškovės dublike nurodytas aplinkybes. Pasiruošimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, o CPK numato, kad būtent tuomet šalys turi pateikti visus turimus įrodymus. Ieškovei ginčijant įrodymą dėl jo suklastojimo, pareiga tai pagrįsti išlieka teigiančiajam, todėl ieškovės argumentai apie bendrijos pirmininko pateikto dokumento suklastojimą yra niekiniai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo užliejus butą. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“, V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas). Nagrinėjamoje byloje apeliantė nurodo, jog atsakovės valdomas butas yra virš jos buto, todėl nėra abejonių, kad vanduo pateko iš atsakovės buto. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu atveju ieškovei siekiant prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakovės yra būtina nustatyti, ar gadinantis turtą poveikis įvyko būtent iš atsakovės M. T. valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei N. D. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovė M. T. yra valdytoja buto (duomenys neskelbtini), kuris yra virš ieškovei priklausančio buto. Dėl to ginčo byloje nėra. Ieškovė 2013 m. vasario 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės M. T. 4365 Lt žalos, kuri atsirado dėl ieškovei priklausančio buto užpylimo vandeniu, atlyginimą (civilinė byla Nr. 2-5781-192/2013). Iš minėtoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. birželio 23 d. buvo užlietos ieškovės buto virtuvės patalpa (42-5) ir siena kambaryje (42-4). Butas tuo metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, kuri 2012 m. liepos 26 d. surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir nustatė, jog ieškovei yra padaryta 1279 Lt be PVM žala. Atsakovė su tokiu žalos paskaičiavimu sutiko ir visą šią sumą sumokėjo ieškovei. Šalys 2013 m. gegužės 7 d. toje byloje pasirašė taikos sutartį, kurią Kauno apylinkės teismas patvirtino 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi ir minėtą civilinę bylą nutraukė. Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2015 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš tos pačios atsakovės priteisti 1414,21 Eur žalos atlyginimą dėl užlieto ieškovės buto. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nenurodė, kada buvo užlietas ieškovės butas, kokios patalpos apgadintos, kas nustatė, jog butas užlietas būtent iš atsakovės buto. Ieškovė nurodė vienintelę aplinkybę, jog ji 2014 m. vasario mėnesį kreipėsi į atsakovę su pretenzija atlyginti 1414,21 Eur dydžio žalą, patirtą dėl buto užliejimo vandeniu. Ieškovė savo ieškinį grindžia pačios darytomis fotonuotraukomis, kurios padarytos 2014 m. sausio 24 – 30 d. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog šios nuotraukos yra visiškai neinformatyvios, nes nufotografuoti tik patalpų fragmentai, iš jų nėra galimybės nustatyti, jog būtent ieškovės patalpos užlietos iš atsakovės buto. Taip pat neaišku, kurie kambariai nufotografuoti, kokia tai vieta. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė šią civilinę bylą nutraukti, kadangi ieškovės butas buvo aplietas tik kartą, 2012 m. birželio mėnesį, atsakovė geranoriškai atlygino žalą, todėl civilinė byla buvo nutraukta. Ieškovė tik teismui pateiktame dublike nurodė, kad pakartotinai jos butas buvo užpiltas 2014 m. sausio 24 d., tačiau pati ieškovė pripažino, jog apie pakartotinį užpylimą atsakovę informavo tik 2014 m. vasario 13 d. raštu. Dublike ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia UAB „Kauno komprojektas“ 2014 m. vasario 11 d. atliktu žalos paskaičiavimu, kurį ieškovė kartu su minėta 2014 m. vasario 13 d. pretenzija pateikė atsakovei. Ieškovė dublike nurodė, jog žalos paskaičiavimus UAB „Kauno komprojektas“ atliko jos 2014 m. sausio 5 d. užsakymu, tačiau iš pateiktų su dubliku priedų nustatyta, kad AB „Kauno komprojektas“ žalos paskaičiavimas yra identiškas esančiam prieš tai minėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-5781-192/2013 žalos paskaičiavimui, t. y. sutampa data, bylos dokumento žiniaraščio numeris ir pasirašiusių asmenų parašai bei vardai pavardės. Taigi, nustatyta, kad ieškovė kartu su dubliku teismui nepateikė 2014 m. vasario mėnesį UAB „Kauno komprojektas“ atlikto žalos paskaičiavimo, todėl šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti ieškovės sąžiningumu ir jos argumentais, jog jos butas buvo užlietas pakartotinai 2014 m. sausio 24 d., nes tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Apeliantė prašo teismo kritiškai vertinti gyvenamojo namo bendrijos pirmininko 2014 m. vasario 23 d. aktą. Apeliantės teigimu, pirmininkas jos butą apžiūrėjo 2015 m. sausio 26 d. Byloje esančiame 245-X Gyvenamųjų namų eksploatacinės bendrijos Naujakurių g. 70, Kaunas, pirmininko 2014 m. vasario 23 d. akte nurodyta, kad š. m. sausio 26 d. jis buvo iškviestas apžiūrėti Naujakurių g. 70 namo 42 butą dėl vandens apliejimo fakto. Buto savininkė N. D. į butą įsileido, tačiau pirmininkas jokių užliejimo požymių iš aukščiau esančio gyventojos M. T. buto nepastebėjo. Teismui nėra pagrindo abejoti šiuo dokumentu, kadangi jame nėra nurodyta, jog butą bendrijos pirmininkas apžiūrėjo 2015 metais. Ieškovė nurodo, kad pakartotinai butas buvo aplietas 2014 m. sausio 24 d. Tačiau bendrijos pirmininkas 2014 m. vasario 23 d. akte nurodė, kad apžiūrėti butą ieškovės buvo iškviestas ir butą apžiūrėjo būtent 2014 m. sausio 26 d. Todėl teigti, kad aktas yra netinkamas įrodymas, nėra jokio pagrindo. Be to, ieškovė, teigdama, kad šis įrodymas galimai yra suklastotas, turėjo pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokia CPK suteikta teise ji nepasinaudojo ir jokių įrodymų apie minėto akto suklastojimą teismui nepateikė (CPK 178 str.). Po 2015 m. spalio 15 d. teismo posėdžio į bylą yra priimti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovė 2014 m. vasario 5 d. su prašymu kreipėsi į UAB „Kauno komprojektas“ atlikti užpilto buto nuostolių paskaičiavimą, kuri paskaičiavo, jog remontas kainuotų 4883 Lt. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiame skaičiavime nėra konstatuotas žalos šaltinis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė dublike nurodė, jog 2014 m. sausio 24 d. buvo užpiltos vonios (42-6) ir tualeto (42-7) patalpos. Tuo tarpu sąmatinės dokumentacijos aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomi atlikti darbai nuo vienos koridoriaus sienos ir lubų WC patalpoje bei virtuvėje, virtuvėje keičiama grindų parketlenčių danga (b. l. 74). Nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti ieškovės ieškinio argumentais, jog jos butas buvo užlietas pakartotinai 2014 m. sausio 24 d., kadangi nesutampa patalpos, kuriose pagal sąmatą paskaičiuota atlikti darbus. Sąmatoje nurodytos remontuotinos patalpos sutampa su patalpomis, kurios buvo užlietos anksčiau ir dėl to ieškovės patirtą žalą atsakovė yra atlyginusi. Juo labiau, jog pati ieškovė pripažino, kad po ankstesniojo užliejimo gavusi iš atsakovės pinigus, buto neremontavo. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. išvažiuojamojo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis, jog jokių užliejimo požymių ieškovės bute iš aukščiau esančio atsakovės buto nesimato. To paties išvažiuojamojo teismo posėdžio metu tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas gyvenamojo namo bendrijos pirmininkas Arvydas Ruželė. Taigi, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė buto užliejimo 2014 m. sausio 24 d. fakto. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 200,00 Eur (b. l. 128–129), todėl šios išlaidos priteistinos atsakovės M. T. naudai iš ieškovės N. D..

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 (du šimtus eurų 00 ct) už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme atsakovės M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.