Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės Svetlanos Proninos van Eck skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 2 (dviem) mėnesiams, terminą pagal šią nutartį skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 27 d. iki 2025 m. birželio 27 d. ir susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 1-2062-1011/2025,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos aplinkybės

1. A. T. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. spalio 20 d. sistemingai baugino nukentėjusiąją L. U., naudodamas psichinę prievartą bei sugadino svetimą L. U. priklausantį turtą, o būtent:

2024 m. rugsėjo 29 d., 23.09 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio į L. U. naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį parašė trumpąją žinutę: „Be to inesiu aiskumo Jai bandysi man kaskokius pagalius kaisiot, kerstaut tai zinok iskarto susilauksi to paties Bus daug klausymy del tavo neigalumo kaskam Del tavo veiklu, Tavo tevo veiklu Prarasi visus savo klientus darbe, nauju irgi nebebus Tavo buto neimanoma bus parduoti ir jame gyventi apie 50 metu Tavo vaiku laikymo salygu Ir dar daug daug visko“;

laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 3 d., 23.30 val., iki 2024 m. spalio 4 d., 6.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, metė plytą į L. U. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario langą, ir išdaužė jo stiklą, kurio vertė 52,75 Eur;

2024 m. spalio 4 d., apie 00.52 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ant L. U. priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėjo gedulo vainiką ir degančią žvakę;

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2024 m. spalio 5 d., 11.36 val., pagamino ir viešoje vietoje - skelbimų lentoje prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), pakabino skelbimą su L. U. nuotrauka, vardu, pavarde ir gyvenamosios vietos adresu, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią, L. U. žeminančią informaciją, jog L. U. teikia seksualines paslaugas ir serga ŽIV;

2024 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 23.06 val. iki 23.23 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nulaužė L. U. priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių ir galinių ratų ventilius, kurių vertė 16 eurų, apibraižė ratlankius ir ant automobilio apatinės dalies. bei duslintuvo pripurškė statybinių montavimo putų;

2024 m. spalio 8 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.20 val., degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje nukentėjusiajai L. U. sėdint automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, jis (A. T.) atsisėdo ant L. U. automobilio vairuotojo pusės priekinio slenksčio, neleido L. U. uždaryti automobilio durų, laikė suspaudęs jos kūną rankomis, neleido jai išlipti iš automobilio ar išvažiuoti; L. U. pasakius, jog ji iškvies policiją, grasino nužudyti L. U., sakydamas: „Kol policija davažiuos aš tau sprandą nusuksiu. Ir viskas tuo ir baigta bus. Pasiimsiu tave anapilin. O pats nuvažiuosiu ir nusišausiu. Ir viskas, ir gyvensim abudu ten“, „Kviesk policiją. Kol kviesi policiją, [necenzūriniai žodžiai], tave [necenzūrinis žodis] čia lavoną suras“; taip pat grasino L. U. sakydamas: „Aš tau prisiekiu, nes pas tave mašinoj dabar „narkatos“ ras. Davai kviesk, kviesk policiją. Pas tave [necenzūrinis žodis] ras ant keturiolikos metų. Tave Panevėžy laikys“. L. U. pavykus uždaryti automobilio duris ir bandant išvažiuoti iš degalinės teritorijos, jis (A. T.) užšoko ant L. U. automobilio variklio dangčio, o L. U. išvažiavus iš degalinės teritorijos ir važiuojant (duomenys neskelbtini), jis 2024 m. spalio 8 d., 19.21 val., prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr. sankryžos, automobiliu „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas paskui L. U. vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo vairuojamo automobilio priekine dalimi tyčia atsitrenkė į L. U. vairuojamo automobilio galinę dalį ir iš įvykio vietos pasišalino; šiame epizode aprašytais veiksmais (t. y. kliudydamas L. U. uždaryti automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) duris ir išvažiuoti iš degalinės teritorijos, užšokdamas ir sėdėdamas ant automobilio variklio dangčio, tyčia atsitrenkdamas į automobilio galinę dalį) jis sugadino svetimą L. U. turtą – 1 936,36 Eur vertės automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalis;

2024 m. spalio 9 d., 22.44 val., metė betoninį blokelį į L. U. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario langą, išdaužė jo stiklą, kurio vertė 101,78 euras, ir, blokeliui bei stiklo šukėms įkritus į kambario vidų, sugadino kambaryje buvusį turtą – stalą, kurio vertė 25 Eur, lango roletus, kurių vertė 75 Eur, vaikišką kėdę, kurios vertė 29 Eur, dvi komodas, kurių kiekvienos vertė 49,49 Eur, palangę, kurios vertė 71 euras, grindjuostes, kurių atkūrimo vertė 268,56 Eur;

veikdamas kartu su V. D., 2024 m. spalio 10 d., 20.43 val., metė plytą į L. U. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės langą, kai tuo tarpu V. D. metė plytą į minėto buto kambario langą ir įskėlė kambario lango vieno segmento stiklą, kurio vertė 39,26 Eur; trumpam pasišalinę, 2024 m. spalio 10 d., 20.46 val., abu grįžo prie L. U. buto langų ir V. D. dar kartą metė plytą į L. U. buto kambario langą, išdaužė lango vieno segmento stiklą, kurio vertė 79,03 Eur, ir, plytai bei stiklo šukėms įkritus į kambario vidų, sugadino kambaryje buvusį turtą – lango roletą, kurio vertė 25,48 Eur, palangę, kurios vertė 92 Eur; dvi atviras lentynas, kurių vertės 67 ir 77 Eur, televizorių, kurio vertė 550 Eur; vazoną su gėle, kurio vertė 15 Eur, grindjuostes, kurių atkūrimo vertė 378,24 Eur, sieną, kurios atkūrimo vertė 315,12 eurų;

2024 m. spalio 20 d., 04.55 val., metė betoninę trinkelę į L. U. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės langą, išdaužė jo stiklą, kurio vertė 78,53 Eur, ir, betoninei trinkelei bei stiklo šukėms įkritus į virtuvės vidų, sugadino virtuvės patalpoje buvusį turtą – lango žaliuzes, kurių vertė 29,92 Eur, dvi valgomojo kėdes, kurių kiekvienos vertė – 59 Eur, pufą, kurio vertė, 80 Eur, stiklinį viryklės dangtį, kurio vertė 196 Eur, palangę, kurios vertė 69 Eur;

2024 m. spalio 20 d., nuo 14.12 val. iki 14.48 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo naudojamo telefono numerio į L. U. naudojamą telefono numerį atsiuntė pažymą apie jam diagnozuotą žmogaus imunodeficito virusą ir parašė trumpuosius pranešimus: „As sergu aids tu irgi“, „Sindromai gali ir po menesio“, „Pasveikink su kuo dulkinaisi“, „Po manes“, „As vaistu nevarfojau“, „Norejau vaiki nuo taves“, „Sveikinatvyke i morusiuju draugyje“, „Pasveikink savo jobariu“, „Jus mire“, „Tu gali tik su manim“, „Tau simptomai gali buti po menesio ar daugiau“, „Man. Nera ko sitam gyvenyme prarast“, „Gali mane gasdint nors Putinu as mires“, „Ir tai zinau“, „As aids“, „Tu irgi“, „Nuo salavos kaip tu pasigabau“, „Ka suka“, „Persiust visiem tavo jobariam“, „Tu su AIDS miegojai“.

Taip A. T., naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją L. U. bei sugadino svetimą nukentėjusiajai L. U. priklausantį bendros 4 884,01 Eur vertės turtą. Šiais veiksmai A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4.1. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nenurodė konkrečių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja būtinasis suėmimo pratęsimo pagrindas. Apylinkės teismas neįvertino, kad nurodytas pagrindas yra nereikšmingas ir nepakankamas, jog galėtų pateisinti kaltinamojo laisvės suvaržymą 8 mėnesiams. Be to, nebuvo įvertinta ir tai, kad A. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, nėra išskirtinė aplinkybė, kuri pateisintų tolesnį kaltinamojo suėmimą, nesant jo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio. Apylinkės teismas neatsižvelgė į kardomosios priemonės taikymo tikslą, t. y. siekį užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kuris privalo būti nustatytas ne tik teismo vidiniu įsitikinimu, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Be kita ko, nagrinėjau atveju buvo nukrypta nuo teismų praktikos, t. y. tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek Lietuvos teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog nusikaltimo, kuriuo asmuo yra kaltinamas, sunkumas negali būti sureikšmintas ir lemti pačios griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimą ar skyrimą.

4.2. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, kad A. T. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, vis tik priešingai nei nurodė teismas, BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi, A. T. kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje ir nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, kurie į BPK 122 straipsnio 4 dalies reglamentavimą nepatenka. Be to, nesutinkama su teismo pozicija, kad suėmimas turi būti pratęsiamas, kadangi A. T. gali būti paskirta maksimali BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Vis dėlto, kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindai ir paskirtis, atlikimo sąlygos ir kt. yra skirtingos. Kardomoji priemonė – suėmimas, negali būti tapatinama su laisvės atėmimo bausme, o gresiančios bausmės griežtumas nesudaro pagrindo kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Be to, sprendžiant kardomosios priemonės parinkimą, pirmiausia turi būti svarstoma galimybė užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones.

4.3. Kaltinamasis yra teigiamai charakterizuojamas, jis nekliudė operatyviam bylos išnagrinėjimui, niekada nepažeidė paskiro suėmimo sąlygų. A. T. vedęs, turi šeimą, išlaiko nepilnametį sūnų, neįgalus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, kur yra teigiamai charakterizuojamas kolegų. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad tolesnis griežčiausios kardomosios priemonės tęsimas, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, charakterizuojančią medžiagą, socialinius ryšius, turimą darbą, jo tikslus, siekius yra nepagrįstas. Teismas, pratęsdamas A. T. taikomo suėmimo terminą, neatsižvelgė, kad nepakanka nustatyti tik suėmimo pagrindų, būtina atsižvelgti bei įvertinti suėmimo trukmę. Šiuo atveju nebuvo nuodugniai, kruopščiai, detaliai įvertinos aplinkybės dėl būtinumo pratęsti suėmimą ir teismas neįvertino, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y. ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones. Pratęsdamas suėmimo terminą, teismas pažeidė proporcingumo principą, neatsižvelgė į kaltinamojo suėmime išbūtus 6 mėnesius, dėl ko A. T. teisės yra pernelyg varžomos.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, kaltinamojo gynėja – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės Svetlanos Proninos van Eck skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, kaltinamojo gynėjos skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis yra pagrįsta, priimta laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, žemesniajam teismui padarius teisingas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, todėl skundžiamos nutarties keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

7. Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

8. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Teismas svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą ar pratęsdamas jos terminą, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, nevertina įrodymų, o daro tik prielaidą dėl galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų bei patikrina, ar yra BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai bei sąlygos, todėl šiems klausimams išsiaiškinti nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

9. Aukštesniajam teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios L. U. parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, nukentėjusiosios L. U. pateiktuose vaizdo įrašuose, V. D. parodymuose, iš dalies paties kaltinamojo A. T. parodymuose, apžiūros protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymima, kad taikant kardomąsias priemones šių duomenų neturi būti tiek, kad pakaktų priimti apkaltinamąjį nuosprendį – jų turi pakakti įtarimui (kaltinimui) dėl asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tokių duomenų visiškai pakanka: iš aukščiau išvardintų ir baudžiamojoje byloje esančių kitų duomenų galima spręsti, kad kaltinamasis galimai atliko nusikalstamus veiksmus. Vis tik, teisėjų kolegija šių duomenų neanalizuoja ir detaliai nenagrinėja pažymėdama, kad aukščiau išvardinti duomenys sudaro realų pagrindą manyti, kad pranešimas apie įtarimą A. T. bei kaltinamasis aktas jo atžvilgiu yra surašyti pagrįstai. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrįstumo bylos medžiagoje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, kad žemesnysis teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo pratęsimo A. T. BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

10. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikoma tik tuomet, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, bei bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų alternatyvių pagrindų, ir tuo atveju, kuomet BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms – nėra galimybės pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Baudžiamojoje byloje A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, kurios priskiriamos atitinkamai apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), ir už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, nors aukštesniajam teismui pateiktame skunde nurodyta, jog suėmimas, negali būti tapatinamas su laisvės atėmimo bausme, o gresiančios bausmės griežtumas nesudaro pagrindo kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, vis dėlto, aptariamu atveju galimos skirti laisvės atėmimo bausmės trukmė atitinka BPK 122 straipsnio 8 dalyje nustatytą sąlygą.

11. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo tebeegzistuojantį BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Tuo tarpu skunde teigiama, kad pratęsti suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Vis dėto, teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnysis teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, pagrįstai įžvelgė A. T. naujų nusikalstamų veikų darymo riziką.

11.1. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvada, kad A. T., būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju, nors nei vienas iš kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų nepatenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų konkrečių nusikalstamų veikų sąrašą, vis tik nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, yra susijusi su grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, o pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas taikymo terminas) ir tokiu atveju, jeigu yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

11.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo buvimo, įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių visumą. Pirma, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pagal BK 145 straipsnio 2 dalies pareikštą kaltinimą, A. T. nusikalstamos veikos intensyvumas rodo jo socialinį pavojingumą bei kelia objektyvią riziką, jog kaltinamojo veiksmai yra pavojingi žmogaus sveikatai, gyvybei ir nukentėjusiosios atžvilgiu gali būti tęsiami. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis galimai grasino fiziniu susidorojimu ir prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinę prievartą (2024 m. spalio 8 d. epizodas), jo galimai nusikalstami veiksmai buvo gana intensyvūs, sistemingi, pavojingi ir atlikti per trumpą laiko tarpą, kas rodo A. T. socialinį pavojingumą visuomenei. Antra, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis praeityje teistas dešimt kartų, tame tarpe už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Trečia, A. T. buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jis paskirtas bausmes atlikęs, tačiau tai kaltinamojo galimai neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, nors skunde teigiama, kad kaltinamasis yra charakterizuojamas teigiamai, vis dėlto, aukštesnysis teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja, kaip linkusį nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir pažeidinėti įstatymus bei daryti nusikaltimus. Be to, atmesdama tokius skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, asmens ankstesni teistumai (ir išnykę), gali būti vertinama kaip kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-248-843/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-182-487/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-254-966/2024). Taigi, šiuo atveju duomenys apie ankstesnius A. T. teistumus, parodo jo požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes bei, kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia teismui spręsti apie kaltinamojo polinkį nusikalsti. Be kita ko, skunde minimos aplinkybės, t. y. kad A. T. vedęs, išlaiko nepilnametį sūnų, dirbantis ir pan., taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, nedarys nusikalstamų veikų. Įvertinusi kaltinamojo ankstesnius teistumus, jam pareikštame kaltinime aprašytus veikos epizodus, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. T., būdamas laisvėje, gali savo išsakytus grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu realizuoti. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad toliau netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, A. T., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikalstamus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

12. Skunde teigiama, jog teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, pažeidė proporcingumo principą, neatsižvelgė į kaltinamojo suėmime išbūtą laiką, t. y. 6 mėnesius, dėl ko A. T. teisės pernelyg suvaržytos. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

12.1. Kardomoji priemonė – suėmimas A. T. taikoma nuo 2024 m. spalio 27 d., t. y. daugiau kaip šešis mėnesius, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad suėmimo taikymo trukmė yra aiškiai neproporcinga. Iš byloje esančių duomenų, matyti, jog 2024 m. spalio 4 d. policijoje buvo registruotas pranešimas dėl galimai A. T. padarytų nusikalstamų veikų, 2025 m. balandžio 4 d. surašytas kaltinamasis aktas ir 2025 m. balandžio 10 d. byla gauta Vilniaus miesto apylinkės teisme. Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per šešių mėnesių laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ilgėja kaltinamojo suėmime išbūtas laikas, tačiau baudžiamasis procesas nėra sustojęs ir vyksta intensyviai. Antai, BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi bendrą suėmimo trukmę A. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumo kontekste, be kita ko, atsižvelgiant į kitas šioje nutartyje paminėtas aplinkybes dėl proceso trukmės ir suėmimo pagrindų nustatymo, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje bendra suėmimo taikymo trukmė nėra pernelyg ilga, kuri būtų nepateisinama nagrinėjamų nusikaltimų pobūdžiu, suėmimo taikymo pagrindų akivaizdumu ir kaltinamojo asmenybės charakteristika.

12.2. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skunde teigiama, kad šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima būtų pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad tiek byloje esantys vaizdo įrašai, tiek nukentėjusiosios L. U. parodymai, tiek iš dalies paties kaltinamojo A. T. parodymai rodo, kad kaltinamasis galimai sistemingai baugino nukentėjusiąją L. U., naudodamas psichinę prievartą bei galimai sugadino nukentėjusiajai priklausantį turtą, pavyzdžiui, 2024 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimas, kaltinamasis nurodė, kad jis ieškojo nukentėjusiosios, rašė jai žinutes, nupirkęs vainiką ir žvakę paliko juos prie L. U. automobilio, be to, pripažino, kad daužė buto langus, iš pykčio paėmęs akmenį, jį metė į langą ir pan. Šios aplinkybės rodo, kad A. T. paskyrus namų areštą ar intensyvią priežiūrą, išlieka reali naujų nusikalstamų veikų darymo rizika. Nepaisant to, kad kaltinamasis turi šeimą, dirba, vis dėlto, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip turinčios esminės reikšmės ir pašalinančios riziką, jog nebūtų daromos naujos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, intensyvi priežiūra, namų areštas ar kita švelnesnė kardomoji priemonė šioje proceso stadijoje neužtikrintų visiško kaltinamojo veiksmų kontroliavimo, t. y. nebūtų visiškai suvaržytas asmens judėjimas, kuo pasinaudodamas asmuo gali bandyti daryti naujus nusikaltimus.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kardomoji priemonė – suėmimas, neabejotinai suvaržo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas teises ir laisves, tačiau, šiuo atveju, kaltinamojo A. T. teisės ir laisvės yra suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Kaltinamojo suėmimas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

14. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigiama aukštesniajam teismui pateiktame skunde, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi, pratęstas A. T. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – terminas Lietuvos Respublikos BPK įstatymo nuostatų ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei teismų formuojamos praktikos nepažeidė. Pratęstas dviem mėnesiams suėmimo terminas yra protingas ir proporcingas, atitinkantis aukščiau aptartus duomenis. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę, A. T. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nei viena iš švelnesnių kardomųjų priemonių neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

15. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės Svetlanos Proninos van Eck skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. T. (A. T.) gynėjos Svetlanos Proninos van Eck skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.