Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam palikta galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 3 mėnesių suėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. kaltinamas tuo, kad 2013 m. balandžio 29 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. D. ir S. L., smūgiuodamas metaliniu lakštu įvažiavimo į A. G. priklausančios sodybos kelio užtvaro pakabinamos spynos laikiklį ir taip jį nulauždamas, pasikėsino pagrobti sodyboje, prie vagonėlio buvusias 3 vamzdžių metalines konstrukcijas – 434,43 eurų bendros vertės, tęsiant savo nusikalstamus veiksmus, L. D. nulaužiant namo lauko durų įleidžiamos spynos metalinę plokštelę ir taip įsibraunant į namą, iš kurio jam, t. y. V. K., išsinešus teleskopinį meškerės kotą – 2,90 eurų vertės, bei atlenkiant vagonėlio lango metalines grotas ir taip įsibraunant į vagonėlį, pasikėsino pagrobti jame buvusius įvairius buities reikmenis, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas A. G., tokiu būdu pasikėsino pagrobti 3 metalines konstrukcijas bei meškerę bendros 437,43 eurų vertės, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

4. Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo V. K. skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 25 d. nutartis yra teisėta ir kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

7. Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos (paliktos galioti) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (palikimo galioti), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo (palikimo galioti) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

8. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam V. K. taikyta švelnesnė kardomoji priemonė buvo pakeista griežtesne, kadangi rašytinis pasižadėjimas neišvykti neužtikrino BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdžiuose.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gegužės 7 d. nutarimu V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Kadangi kaltinamasis į 2021 m. lapkričio 25 d. 13.30 val. teisiamąjį posėdį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose neatvyko, teismas priėmė nutartį atvesdinti kaltinamąjį į kitą teisiamąjį posėdį. Vis dėlto, į kitą teisimąjį posėdį nepavyko atvesdinti kaltinamojo, kadangi Vilniaus VPK Trakų PK atliekamame ikiteisminiame tyrime jis nurodė neegzistuojantį adresą (šiame ikiteisminiame tyrime paskelbta kaltinamojo paieška). Atsižvelgus į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad kaltinamasis V. K. pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, išvyko iš gyvenamosios vietos, pasislėpė nuo teismo ir trukdo nagrinėti bylą, todėl paskelbė kaltinamojo paiešką ir skyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau apie tai teismo neinformavo ir nepateikė prašymo pakeisti gyvenamąją vietą, iš kurios jis pasižada neišvykti. Ta aplinkybė, jog jis gyvena kitu adresu apie tai teisėsaugos institucijoms nepranešęs, patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas.

10. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis V. K. yra kaltinamas pasikėsinimu padaryti apysunkį nusikaltimą, už kurio padarymą yra numatyta tame tarpe ir terminuoto laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, nepateikdamas tai pateisinančių duomenų. Be to, žinodamas apie vykstantį baudžiamąjį procesą, nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (skiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti) ir kartu įsipareigojo gauti šiuo adresu visą reikalingą dokumentaciją bei vykdyti jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas. Tokiu būdu, visuma aptartų aplinkybių rodo, kad kaltinamasis V. K. apie teisiamuosius posėdžius galėjo ir turėjo žinoti (žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, turėjo juo domėtis, nepažeidinėti kardomosios priemonės sąlygų), į posėdžius neatvyko, nenurodė jokių svarbių nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių. Nagrinėjamu atveju kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti nėra pasiekiami kardomosios priemonės tikslai, o tam, kad būtų užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese bei netrukdomas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, atimta bet kokia galimybė vilkinti procesą, kardomoji priemonė pagrįstai pakeista į suėmimą. Byloje nėra duomenų, kad kardomosios priemonės tikslai (konkrečiu atveju – netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme) galėtų būti pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Konstatuojama, kad kaltinamasis V. K. pasislėpė nuo teismo, todėl suėmimas pagrįstai paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

11. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad suėmimas kaltinamajam V. K. paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo). Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, t. y. kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas/pratęstas suėmimas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Minėta, kad V. K. kaltinamas pasikėsinimu padaryti apysunkį nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, kas jau savaime yra pakankamas pagrindas skirti suėmimą. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis yra išsituokęs, byloje nėra jokių duomenų apie jo turimą legalų pragyvenimo šaltinį, todėl vertintina, kad jis neturi tvirtų socialinių ryšių. Nors skunde nuteistasis teigia, kad turi žmoną ir mažamečių vaikų, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Be to, įvertintina ir tai, kad praeityje kaltinamasis net 11 kartų teistas ir, bylos duomenims, slapstėsi Nyderlandų karalystėje nuo kito jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta paieška. Apylinkės teismas, įvertinęs šiuos duomenis, pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali pasislėpti nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje, pakeisdamas kaltinamajam V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia teismo nurodyto suėmimo paskyrimo pagrindo ir motyvų, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta. Nors skunde nuteistasis nesutinka su inkriminuojamu žalos dydžiu, tačiau šis argumentas išeina už skundo nagrinėjimo ribų ir dėl jo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau tik tiek, kiek to reikia užtikrinti netrukdomą proceso eigą. Tik tokia kardomosios priemonės rūšis, kolegijos nuomone, gali užtikrinti V. K. dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nusikalstamos veikos, kuria jis kaltinamas, pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad šios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

kaltinamojo V. K. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.